„Kinija yra gana nuosekli savo veiksmuose ir kai kažkoks nutarimas jai nepatinka, tai ji imasi priemonių. Galima sakyti, kad čia yra atsakomoji priemonė. Užsienio reikalų ministerija turbūt užklaus Kinijos diplomatų. Ką tai reiškia – galėsime išgirsti iš pirmų lūpų“, – antradienį Žinių radijui komentavo A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad yra noras grįžti prie normalių Lietuvos santykių su Kinija.

„Yra noras juos kažkiek sušildyti, yra noras turėti diplomatinius santykius ambasadorių lygyje. Yra noras iš Lietuvos pusės akredituoti ambasadorių Pekine. Atitinkamai galima būtų tikėtis Kinijos ambasadoriaus Vilniuje. Tačiau iki to dar turime prieiti“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras G. Landsbergis patvirtino, jog Kinijos atstovybė sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams.

„Esame informuoti apie tai. Daugiau informacijos nėra pateikta. Žinau, kad esant poreikiui, Lietuvos piliečiai gali būti priimami kitose valstybėse – Lenkijoje ar kitur“, – viešėdamas Ukrainoje žurnalistams sakė jis.

Visgi, kodėl vizos neišduodamos ir ar tokia situacija yra laikina, G. Landsbergis teigė, kad kol kas pakomentuoti negali.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

G. Nausėda: aš ir dabar palaikau mūsų poziciją Taivano atžvilgiu

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad pašliję Lietuvos ir Kinijos santykiai ilgainiui atsistatys. Nors šalies vadovas teigia, kad Lietuvos sprendimai dėl Taivano buvo „drastiški“, tačiau, pasak jo, persigalvoti dėl jų nebūtų buvęs tinkamas žingsnis.

„Mūsų aktyvus veiksmas tarptautinėje bendruomenėje nebuvo nepastebėtas Kinijos ir ilgainiui jos pozicija tapo nuosaikesnė. Ilgainiui ir santykiai atsistatys, tačiau tai užtruks gerokai ilgesnį laiką“, – antradienį pradėtame Rytų Europos studijų centro (RESC) rengiamame diskusijų su kandidatais į prezidentus cikle sakė G. Nausėda.

Visgi prezidentas akcentuoja ir toliau palaikantis Lietuvos poziciją Taivano atžvilgiu.

„Turime teisę užmegzti santykius su bet kuriuo pasaulio regionu. Mes tai padarėme drastiška forma, kuri sukėlė hipertrofuotą Kinijos reakciją. Manau, kad būtų buvusi didelė klaida persigalvoti, nes tai būtų buvęs sprendimas iš silpnosios pozicijos“, – tikino šalies vadovas.

Anksčiau antradienį Pekinas paskelbė stabdantis turistinių ir verslo vizų išdavimą Pietų Korėjos piliečiams, taip atsakydamas į reikalavimą kinų keliautojams pateikti neigiamą COVID-19 testo atsakymą.

Internete paskelbtame trumpame Kinijos ambasados Seule pranešime sakoma, kad draudimas išduoti trumpalaikes vizas bus taikomas tol, kol Pietų Korėja atšauks savo „diskriminacines priemones“ į šalį atvykstantiems kinams.

Daugiau detalių nepateikiama, bet Kinija yra pagrasinusi imtis atsakomųjų veiksmų prieš šalis, reikalaujančias, kad keliautojai iš Kinijos pateiktų neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne anksčiau kaip 48 val. prieš kelionę, atsakymą.

Kinija to paties reikalauja iš atvykstančių keliautojų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kaltina Pekiną neskelbiant duomenų apie COVID-19 protrūkio Kinijoje mastą.

„Lietuva savo sprendimus jau yra priėmusi, ir priėmusi gana anksti, jau kovo mėnesį. Skelbdami nepaprastąją padėtį mes smarkiai apribojome Rusijos, Baltarusijos piliečiams išduodamas vizas, jos išduodamos tik humanitariniais pagrindais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

„O pagal pastarąsias Rusijos labai skausmingas reakcijas į Estijos pareiškimus dėl analogiškų sprendimų, akivaizdu, kad tai yra toks skausmo taškas Rusijai, ir, matyt, tai galėtų būti adekvati reakcija Europos Sąjungos lygmeniu į besitęsiantį brutalų karą Ukrainoje“, – teigė ji.

Skelbdami nepaprastąją padėtį mes smarkiai apribojome Rusijos, Baltarusijos piliečiams išduodamas vizas, jos išduodamos tik humanitariniais pagrindais.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Estija žengė toliau, ji apribojo patekimą į šalį tiems rusams, kurie jau turi Estijos išduotas Šengeno vizas.

V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuva turėtų taip pat apsvarstyti tokios priemonės taikymą.

„Manau, kad vertint tai, kas vyksta Ukrainoje, vertinant kasdien žūstančius žmones, vaikus kitos svarstyklių pusės neturėtų nusverti Rusijos turistų interesai. Tokios priemonės, manau, yra svarstytinos“, – tvirtino ji.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tai padaryta Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.

Dešimtys Baltarusijos NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų, aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų, kurie negali veikti Baltarusijoje, įsikūrė Lietuvoje, todėl pastaruoju metu viešoje erdvėje išsakyti priekaištai apie tai, kad nuo totalitarinių režimų bėgantys žmonės negali patekti į Lietuvą, neatitinka tikrovės, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).

Aliaksandro Lukašenkos režimo vienašališku reikalavimu, nuo 2021 metų liepos mėnesio Lietuvos ambasados Baltarusijoje personalas yra sumažintas iki 1 darbuotojo bei uždarytas Generalinis konsulatas Gardine - tai ženkliai riboja vizų išdavimo Baltarusijos piliečiams galimybes. Be to, nuo 2022 metų kovo 11 dienos Seimo nutarimu įvesta nepaprastoji padėtis, kurios metu sugriežtintas vizų režimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Tačiau nepaisant išvardintų aplinkybių, Lietuva ir šiemet sudarė galimybę Baltarusijos demokratinių jėgų bei žiniasklaidos atstovams atvykti į Lietuvą, vadovaujantis Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo numatyta išimtimi, numatančia galimybę priimti prašymus dėl vizų išdavimo iš Baltarusijos ar Rusijos piliečių tais atvejais, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministerija skelbia ir toliau dėsianti visas pastangas, kad laisvės siekianti Baltarusija išliktų ir Lietuvos, ir tarptautinės politikos darbotvarkėse, o prieš režimą kovojantys žmonės galėtų teisėtai atvykti ir gauti saugų prieglobstį Lietuvoje.

Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė šios šalies piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai vizos būtinos norint dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse, pranešė ambasada.

Netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Latvija nutraukė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, bet taikė išimtis atvejams, susijusiems su konkrečiais humaniškais sumetimais. Išimtiniais atvejais Latvijos vizos būdavo išduodamos rusų žurnalistams, dėl cenzūros ir įvestos baudžiamosios atsakomybės Rusijoje nebegalėjusiems dirbti savo šalyje.

Iki rugpjūčio pradžios Latvijos diplomatinėse atstovybėse buvo išduotos vizos 247-iems nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių darbuotojams ir 206 jų šeimų nariams.

Nuo vasario 25-osios iki liepos 26-osios Latvijos atstovybėse Rusijos piliečiams buvo išduotos dar 654 vizos, susietos su giminaičių liga ar būtinybe dalyvauti laidotuvėse, taip pat vizos rusams, kurie yra Latvijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių piliečių šeimos nariai. Bendrai šiuo periodu Rusijos piliečiams išduotos 1 107 vizos.

Užsienio reikalų ministro atstovas Martinas Dregeris BNS sakė, kad dėl besitęsiančių Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje Latvijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės užsienyje nuo rugpjūčio 4 dienos laikinai sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams visais atvykimo tikslais, išskyrus atvejus, kai viza reikalinga norint dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse.

Jis pažymėjo, kad nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, praėjo pakankamai laiko, kad dauguma Rusijos nepriklausomų žiniasklaidos priemonių savo profesinę veiklą perkeltų už Rusijos ribų.

Pavyzdžiui, iš Maskvos į Latviją persikėlė „The Washington Post“, „Current Times“, „Deutche Welle“, BBC, „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“) ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, šiuo metu negalintys užsiimti profesine veikla Rusijoje.

M. Dregerio teigimu, laikinai sustabdytas ir Rusijos žiniasklaidos darbuotojų prašymų išduoti vizą priėmimas.

Valstybės saugumo tarnyba (VST) pabrėžia, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis, kai Rusija tęsia karą Ukrainoje ir agresyvią užsienio politiką Vakarų šalių atžvilgiu, ji drauge su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba griežčiau kontroliuoja Rusijos ir Baltarusijos piliečių atvykimą, be to, taiko kitas priemones, būtinas siekiant iki minimumo sumažinti rizikas nacionaliniam saugumui.

Šiuo metu rizika susijusi su bet kokių asmenų įvažiavimu iš šių šalių, nepriklausomai nuo tų asmenų profesijos, pažymi VST.

Pasak jos, Latvijoje pradėjus veikti rusiškoms žiniasklaidos priemonėms, gali padidėti Rusijos žvalgybos susidomėjimas jomis, be to, šių žiniasklaidos priemonių žurnalistai ilgai dirbo šalyje agresorėje, todėl neatmestina galimybė, kad kai kurie jų yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

„Solidarizuojantis su Ukraina ir jos žmonėmis, patiriančiais Rusijos karinę agresiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija stabdo vizų išdavimą Rusijos piliečiams“, – rašoma pranešime.

Kurį laiką telkęs apie 150-200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę invaziją į šalį. Rusija pradėjo aviacijos ir raketų atakas įvairiose šalies vietose, taip pat ir Kijevo srityje, ir pasiuntė savo tankus bei karius.

Anksčiau šią savaitę jis pripažino Maskvos remiamų separatistinių regionų šalies rytuose nepriklausomybę.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, Kinijos sprendimas neprisideda prie šalių santykių vystymosi ir verslui nuo to nėra geriau, tačiau didelių problemų dėl to taip pat nekyla.

„Aišku, kad nieko iš to gero nėra, bet labai didelių problemų irgi nematau. Jeigu visgi reikės vykti į Kiniją, tai teks važiuoti vizų į gretimas šalis – Lenkiją ar Latviją“, – BNS sakė V. Janulevičius.

Pasak pramonininkų vadovo, iki pandemijos ir tarpvalstybiniai vizitai, ir verslo kontaktai su Kinija buvo gerokai intensyvesni, tačiau šiuo metu kelionės į šią šalį vien dėl COVID-19 apribojimų yra labai apsunkintos.

„Vykti ten (į Kiniją – BNS) šiuo metu ir taip yra labai sudėtinga, nes reikia labai ilgam izoliuotis, nepaisant visų paskiepijimų, sertifikatų ir testų, todėl šiai dienai tie vizitai dėl kovido yra sukaustyti, beje, iš abiejų (Lietuvos ir Kinijos – BNS) pusių“, – aiškino V. Janulevičius.

„Aš pats paskutinį kartą Kinijoje buvau 2019 metais“, – pridūrė jis.

Pasak „Norfos” įmonių grupės savininko Dainiaus Dundulio, Kinijos sprendimas dėl vizų įtakos jo atstovaujamam verslui neturi, nes jau dvejus metus įmonės darbuotojai dėl pandemijos į Kiniją nevyksta.

„Iki pandemijos tikrai dažnai važinėdavome į Kiniją – per metus mažiausiai 10 žmonių vykdavo į įvairias parodas, o nuo 2019 metų rudens ten nebevykstame. Tai šiuo metu mums tas dalykas (vizų išdavimo sustabdymas – BNS) nelabai aktualus, bet kai baigsis pandemija poreikis tikrai atsiras“, – sakė D. Dundulis.

Anot „Norfos“ įmonių grupės savininko, dėl Lietuvos ir Kinijos diplomatinio konflikto bendrovė jau praranda tiekėjus. 

„Šiandien jau yra Kinijos tiekėjų, kurie mus pradeda stabdyti – pavyzdžiui, paprašė visus pinigus sumokėti avansu, o tai yra didelis pavojus, nes su Kinija taip nedirbama, taip gali iš viso nieko negauti. Aišku mes tų tiekėjų turime labai daug, bet tendencijos nėra geros“, – teigė  D. Dundulis. 

Kelionių organizatoriaus „Baltic Clipper“ vadovas Egidijus Vaišvilas sako, kad didelės įtakos kelionių verslui Kinijos sprendimas neturės, be to, pastaruoju metu ir keliaujančių į šią šalį nėra daug.

„Šiuo metu paklausa į Kiniją nėra didelė, todėl didelės įtakos trumpalaikėje perspektyvoje tai neturės. O ateičiai žiūrėsime, kokios galimybės yra kitose šalyse esančiose Kinijos ambasadose užsakyti savo klientams vizas“, – BNS sakė E. Vaišvilas.

„Kitose ambasadose būtų galima, tik ieškome, kur tai būtų paprastesnė ir lankstesnė procedūra“, – pridūrė jis.

Pasak E. Vaišvilo, kelionių agentūroms nuostolio tai nesukels, tačiau bus papildomų nepatogumų klientams gaunant vizas – tai užtruks ilgiau, gali kainuoti brangiau.

Kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė bei Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad trumpuoju laikotarpiu vizų išdavimo stabdymas nėra didelis galvos skausmas, tačiau ateityje šį klausimą reikės spręsti.

Pasak jos, šiuo metu į Kiniją galima vykti būtinais ekonominiais, technologiniais ar humanitariniais tikslais, tačiau taikomi papildomi reikalavimai: kelionė gali būti tik su vienu tranzitiniu sustojimu, kelionės pradžios šalis turi sutapti su keliautojo pilietybės šalimi, koronaviruso testai atliekami ir prieš išvykimą, ir

tranzitinėje šalyje, be to, atvykus taikoma 14 dienų saviizoliacija, o visą informaciją būtina patalpinti specialioje duomenų bazėje ir tik gavus leidimą galima tęsti kelionę.

„Šios aplinkybės visiškai nepatrauklios nei verslo, nei laisvalaikio keliautojams. Trumpuoju periodu Kinijos vizų sustabdymas nėra toks didelis galvos skausmas, bet ilgalaikėje perspektyvoje, kad turizmo srautai su Kinija galėtų atsistatyti – yra tikrai būtina šį klausimą išspręsti“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.

Kinijos ambasada ketvirtadienį pranešė, kad stabdo vizų išdavimą Lietuvoje. Ambasada nurodė, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių, tačiau tai nutiko tęsiantis Lietuvos ir Kinijos santykių krizei dėl Vilniaus ryšių su Taivanu.

Ji nurodo, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių, tačiau tai nutiko tęsiantis Lietuvos ir Kinijos santykių krizei dėl Vilniaus ryšių su Taivanu.

„Dėl techninių priežasčių konsulinės paslaugos nuo lapkričio 25 dienos bus sustabdytos, – teigiama Kinijos ambasados pranešime. – Apie paslaugų atnaujinimą bus pranešta vėliau.“

Kinija praėjusią savaitę oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių. Tokį sprendimą Pekinas priėmė reaguodamas į Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymą.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros šalies.

Lietuvos verslininkai sako, kad kilus diplomatiniam ginčui prekyba su Kinija gerokai apsunko.

Lietuva pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Rytų Azijos šalimis.

„Labai smarkiai sumažinsime vizų skaičių“, – trečiadienį Paryžiuje sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Alžyrui ir Marokui išduodamų vizų skaičius bus sumažintas 50 proc., o Tuniso piliečiams išduodamų vizų skaičius bus sumažintas dviem trečdaliais, sakė jis.

Pasak ministro, tokių priemonių buvo imtasi todėl, kad šios trys šalys atsisakė priimti atgal kai kuriuos savo piliečius, kurie buvo išsiųsti iš Prancūzijos dėl to, kad įvykdė nusikaltimus, radikalizavosi arba neturėjo leidimo gyventi šalyje.

„Kol jūs nepriimsite atgal savo piliečių, tol mes nepriimsime jūsų piliečių“, – sakė G. Darmaninas interviu Prancūzijos transliuotojui BFMTV.

Jis pridūrė, kad kol kas neaišku, kiek ilgai bus taikoma ši jau kelis mėnesius naudojama priemonė.

Tačiau ministras pabrėžė, kad tai neturi nieko bendra su kitų metų balandį numatytais Prancūzijos prezidento rinkimais.

Migracija tapo pagrindiniu klausimu konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų stovyklose dar iki prasidedant rinkimų kampanijai.

Kaip skelbia Lietuvos ambasada Baltarusijoje, dokumentų priėmimas siekiant gauti vizą sustabdytas tiek pačioje ambasadoje Minske, tiek ir vizų centruose.

Užsienio reikalų ministerija BNS informavo, kad procedūros sustabdytos dienai, o dokumentus be pertraukos ir toliau priima Lietuvos konsulatas Gardine ir su juo bendradarbiaujantys vizų centrai.

„Lietuvos konsulatas Gardine ir su juo bendradarbiaujantys vizų centrai Baltarusijoje prašymus vizoms gauti priima. Dėl sistemų atnaujinimo prašymų priėmimas vizų centruose, bendradarbiaujančiuose su Lietuvos ambasada Minske, sustabdytas vienai dienai“, – informavo ministerija.

Lietuva po suklastotų rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų sudarė galimybę baltarusiams lengviau atvykti į šalį humanitariniais pagrindais.