Liko du mūšiai
Iki atrankos varžybų pabaigos likus vienam turui, kuris numatytas 2021-ųjų vasarį, ramiai jaučiasi ne vien būsimo "EuroBasket 2022" finalo turnyro šeimininkai čekai, kartvelai, vokiečiai, italai, bet ir bosniai, kroatai, graikai, slovėnai, ispanai, ukrainiečiai bei Izraelio atstovai.
Dariaus Maskoliūno vadovaujama Lietuvos rinktinė, lapkričio 27-ąją Vilniuje gėdingai pralaimėjusi danams 76:80, ten pat 29 d. sugebėjo įveikti belgus 84:71, tačiau C grupėje yra nesaugioje trečioje vietoje.
Jeigu atrankos etapas baigtųsi šiandien, lietuviai liktų už "EuroBasket 2022" borto, o į finalo turnyrą keliautų 1–2 vietas užėmusios ekipos – Belgijos ir Danijos.
Lemiamos bus 2021-ųjų dvikovos, kai Lietuvos krepšininkai išmėgins jėgas su čekais ir danais, o belgai – su Danijos bei Čekijos komandomis.
"Reikia susikaupti, laimėti abejas likusias rungtynes ir tik tuomet svarstyti, kas buvo gerai, negerai", – sakė "Kauno dienai" buvęs ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės strategas Vladas Garastas.
Nepamirštamas Vroclavas
Į kritinę situaciją mūsų šalies krepšininkai pateko ne pirmą kartą, bene skaudžiausi prisiminimai – iš 1993-iųjų, kai Vroclave neįveikė jau pirmo "EuroBasket" atrankos barjero.
Tąkart Lietuvos rinktinė su Šarūnu Marčiulioniu, Artūru Karnišovu ir Valdemaru Chomičiumi tik 102:99 įveikė lenkus, bet netikėtai 80:88 pralaimėjo baltarusiams.
Gynyba: danas G.Lundbergas (su kamuoliu) per mačą su lietuviais surinko 28 taškus. (fiba.com nuotr.)
Baltarusijos komanda 75:81 nusileido Lenkijos ekipai, tad dėl palankesnio taškų skirtumo į kitą varžybų etapą žengė būtent šios rinktinės.
"Mūsų tuometė situacija – visiškai kitokia nei dabartinės rinktinės. Juk tada antro šanso neturėjome, o ir to turnyro aplinkybės buvo skandalingos", – sakė V.Garastas.
Reikia surinkti geriausius
– Treneri, Lietuvos krepšininkų pralaimėjimas danams nupūtė dulkes nuo kito juodo įrašo – jūsų vadovautos rinktinės fiasko Vroclave. Ar šių įvykių aplinkybės ir padariniai panašūs?
– Puikiai atsimenu tas varžybas, todėl jų nesugretinčiau. Mūsų nesėkmę lėmė vienintelis pralaimėjimas baltarusiams, o D.Maskoliūno rinktinė per šį atrankos ciklą jau suklupo dusyk, bet šansų dar turi. 1993-iaisiais taip susiklostė, kad po mums sėkmingos Barselonos olimpiados į Lenkiją atvykome be Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio. Lenkus nelengvai, bet nugalėjome, o baltarusiams nusileidome. Tačiau net ir tada buvome tikri, kad žengsime į kitą etapą. Neabejojome, kad baltarusiai rimtai susikaus su lenkais ir laimės. Tačiau mes, baigę savo pasirodymą, išvažiavome namo, o tos dvi komandos liko ir sužaidė taip, kaip tiko abiem. Tą mačą stebėję žmonės man papasakojo, kad baltarusiai pralaimėjo tyčia ir tiek, kiek reikėjo lenkams. Parsidavė už sportinius kostiumus ir batelius. Buvo pikta. Kolegos iš Baltarusijos paskui dar ilgai vengė susitikti akis į akį, bet jau nieko pakeisti nebegalėjome.
– Vis dėlto pralaimėti krepšinio paraštėse esančiai Danijai – ne mažiau gėdingas rezultatas. Kas tai lėmė?
– Priežasčių ne viena. Pirmiausia spėčiau, kad mūsų krepšininkai neįvertino varžovo, buvo garantuoti, kad danus įveiks be vargo, o praradę iniciatyvą nebesugebėjo mobilizuotis. Kitas dalykas: kokie žaidėjai buvo rinktinėje? Ar svarbiems mačams reikėjo pasitelkti tiek jaunimo? Ar rinktinė – tinkamiausia vieta eksperimentuoti ir grūdinti rezervą? Jei kelialapis į finalo turnyrą jau būtų kišenėje, tada – taip, išbandykime atsarginius krepšininkus. Tačiau, kai stoji į lemiamą mūšį, privalai remtis branduoliu, o ne rotuoti 10–12 žaidėjų. Užtektų 7–8 pagrindinių, kurie turėtų užtikrinti pozityvų rezultatą. Juolab kad mūsų jaunimas stokoja žaidimo praktikos klubuose. Kiek minučių aikštėje praleidžia Marekas Blaževičius ar Augustas Marčiulionis? Nacionalinė rinktinė – ne ta vieta, kur jie turėtų kompensuoti tai, ko visą sezoną negauna klubuose.
– Tačiau tos pačios sudėties rinktinė per mačą su Belgija parodė visai kitą veidą. Tad mūsų komandos potencialas yra kur kas didesnis, nei tai rodo rikiuotė grupėje, kurioje atsiliekame ir nuo belgų, ir nuo danų?
– Dvikovai su belgais mūsiškiai buvo visai kitaip nusiteikę, todėl ir problemų nebuvo. Nepamirškime, kad varžovams nepadėjo trys pagrindiniai krepšininkai, nors ir mūsų gretose labai trūko Eurolygos žaidėjų. Mano nuomone, siekiant aukščiausio rezultato, reikia padaryti viską, kad tokiame turnyre nacionalinei rinktinei atstovautų visi geriausi bent Europoje rungtyniaujantys lietuviai.
Staigmena: 62 vietą FIBA reitingų lentelėje užimančios Šveicarijos rinktinė privertė kapituliuoti gerokai didesnį krepšininkų rezervą turinčią olimpinę vicečempionę Serbiją. (kss.rs nuotr.)
– Deja, tai nepriklauso nei nuo rinktinės, nei nuo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovų. Dėl Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) ir Eurolygos konflikto šių organizacijų varžybų datos kertasi, todėl geriausi žaidėjai negali padėti rinktinėms.
– Kuri organizacija dėl to laimi? Manau, kad pralaimi abi, nes kenčia visos Europos krepšinio prestižas. Pažiūrėkime, kokios sudėties Serbijos komanda, pralaiminti šveicarams, kas atstovauja Ispanijai? Kokios vertės yra tokie mačai ir kokios vertės jie būtų, jei rinktinių marškinėlius vilkėtų visi geriausi krepšininkai? Apmaudžiausia, kad tai – ambicijų karas. Juk Eurolyga be problemų nukelia rungtynes dėl COVID-19 pandemijos ir ne po vienas. Galėtų perkelti vieną turą ir dėl rinktinių interesų.
– Po nesėkmių pasigirdo siūlymų atimti rinktinės vairą iš D.Maskoliūno ir per lemiamus mačus jį perduoti labiau patyrusiam specialistui? Ar tai būtų tikslinga?
– Parodykite man gelbėtoją, kuris garantuotai laimės viską. Tokio nėra, nes nėra nepralaiminčių trenerių. Todėl, kaip sakoma, arkliai perkėloje nekeičiami. Juolab kad niekas dar neprarasta. Trenerį ir komandą vertinkime pagal galutinį rezultatą, ne po kelių laimėtų ar pralaimėtų mūšių.
Užjaučia trenerius
"Krepšinio favoritai kenčia nuo Europos čempionato atrankos sistemos, o pasaulio reitingų lentelėse aukščiau 50-os vietos nepakylančios komandos džiaugiasi istorinėmis pergalėmis", – rašė Serbijos dienraštis "Politika", komentuodamas sensacingus "EuroBasket 2022" atrankos rezultatus.
Rio de Žaneiro olimpiados vicečempionai serbai, šiemet vasarį savo aikštėje pralaimėję Sakartvelo krepšininkams 90:84, lapkričio 28-ąją Espo mieste Suomijoje nusileido šveicarams 90:92.
2019-ųjų pasaulio čempionai ispanai šiemet vasarį neprilygo lenkams – 69:80, o lapkritį pralaimėjo Izraelio ekipai – 87:95.
"Igorį Kokoškovą ir Sergio Scariolo reikia užjausti – jie bejėgiai, nes negali surinkti ne tik pasaulyje, bet net ir Europoje išsibarsčiusių geriausių žaidėjų. O jų varžovai pasikliauja savo čempionatuose dalyvaujančiais krepšininkais, dažniau rungtyniaujančiais kartu ar vieni prieš kitus, tad ir susižaisti rinktinėje jiems prireikia mažiau laiko", – svarstė "Politika".
Serbų dienraštis pabrėžė, kad tokiais atvejais sąvoką "istorinė pergalė" derėtų vertinti su išlygomis ir pateikė pavyzdį iš JAV studentų krepšinio, kai 1968-aisiais legendinio Johno Woodeno vadovaujama UCLA su vidurio puolėju Kareemu Abdul-Jabbaru 69:71 pralaimėjo Hjustono "Cougars" ekipai.
Hjustoniečių pergalę JAV žiniasklaida pavadino istorine. J.Woodenas prieštaravo, esą jėgos buvo nelygios, nes K.Abdul-Jabbaras žaidė traumuotas – matė viena akimi (kitą buvo susižeidęs).
Kai K.Abdul-Jabbaras pasveiko, UCLA per pusfinalio mačą sutriuškino "Cougars" 101:69.
Strėlės į legionierius
Ispanijos krepšinio rinktinės strategas S.Scariolo, dalydamasis mintimis apie savo komandos komplektaciją, atkreipė dėmesį, kad šalies klubuose vyrauja legionieriai ir jie žaidžia daugiau nei savi krepšininkai.
Tad teiginiai, kad ispanai gali surinkti ne vieną, o kelias nacionalines ekipas, neatitinka tikrovės.
"Planuojant rinktinės augimą būtina atsižvelgti į nerimą keliančias tendencijas", – sakė S.Scariolo.
Jam netiesiogiai pritarė žinomas Serbijos krepšinio specialistas Miroslavas Nikoličius.
"Apmaudu, nenormalu – šie žodžiai per švelnūs apibūdinti pralaimėjimus kartvelams ar šveicarams. Tai gėda ir visi, dalyvavę tose rungtynėse, turėtų raudonuoti, – kalbėjo M.Nikoličius. – Priežasčių reikia ieškoti mūsų lygose, kurių pareiga – auginti žaidėjus rinktinei. Mano komandoje ("Vojvodina" – aut. past.) – nė vieno legionieriaus, o Belgrado "Crvena zvezda" ar "Partizane" – po šešis ar septynis. Jei būtų mano valia, uždrausčiau užsieniečiams žaisti Serbijos čempionate, jie išstumia iš aikščių mūsų talentus, kurie išvyksta svetur ir, deja, ne visi į klubus, kuriuose galima tobulėti – keliauja į Vengriją, Rumuniją. Argi tai krepšinio šalys?"
A grupė
1. Izraelis 4 0 +42
2. Lenkija 2 2 +31
3. Ispanija 2 2 +47
4. Rumunija 0 4 -120
B grupė
1. Italija 3 0 +29
2. Rusija 2 2 +15
3. Estija 1 2 -25
4. Š.Makedonija 0 2 -19
C grupė
1. Belgija 3 1 +52
2. Danija 2 2 -15
3. Lietuva 2 2 -4
4. Čekija 1 3 -33
D grupė
1. Kroatija 4 0 +58
2. Nyderlandai 2 2 -3
3. Švedija 1 3 -26
4. Turkija 1 3 -29
Group E
1. Sakartvelas 4 0 +25
2. Serbija 2 2 +25
3. Suomija 1 3 -32
4. Šveicarija 1 3 -18
F grupė
1. Slovėnija 3 1 +29
2. Ukraina 2 2 +5
3. Vengrija 2 0 +4
4. Austrija 0 4 -38
G grupė
1. Prancūzija 3 1 +40
2. D.Britanija 2 2 -7
3. Juodkalnija 2 2 -21
4. Vokietija 1 3 -12
H grupė
1. Graikija 3 1 +10
2. Bosnija / Hercegovina 3 1 +41
3. Bulgarija 1 3 -49
4. Latvija 1 3 -2
Siekiant aukščiausio rezultato reikia padaryti viską, kad nacionalinei rinktinei atstovautų visi geriausi bent Europoje rungtyniaujantys lietuviai.
