Dabar Lietuvoje panašią dainelę galima išgirsti iš nemažos dalies parlamento narių, kurie nusprendė, kad grynieji pinigai yra blogis. Visa tai tapo akivaizdu, kai Seime priimtas Darbo kodekso pakeitimas, kuris nustato, kad nuo 2022 m. iš esmės visiems, atlyginimą gaunantiems pagal darbo sutartį, atsiskaitymai bus daromi tik pavedimu į banko sąskaitą ir jo išduotą mokėjimo kortelę. Savo pasisakymuose valdančiosios daugumos atstovai akcentavo, kad atsiskaitymai grynaisiais yra pagrindinė šešėlio priežastis ir atlyginimo pervedimai padarys sistemą skaidresnę. Nueita iki tokių teiginių, neva nenorintys mokėti per banką, yra nelegalai ir šešėlio verslininkai.

Galima tik užjausti Seimo narius, kurie, matyt, nelabai suvokia, kokioje valstybėje gyvena, nelabai pažįsta eilinių dirbančiųjų padėties, viską vertina per savo, o ne kasdienio darbo prizmę. Tad apie tai verta pakalbėti ir plačiau.

Galima tik užjausti Seimo narius, kurie, matyt, nelabai suvokia, kokioje valstybėje gyvena, nelabai pažįsta eilinių dirbančiųjų padėties.

Pradėkime nuo to, kad jokių vokelių mokėjimai per banką niekaip nepanaikins. Ir šiandien visi vokelių gavėjai dalį atlyginimo gauna oficialiai, tai fiksuojama tiek "Sodros", tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaitose. Vokeliai niekaip nėra ir nebus bankinių pavedimų dalyku. Priešingai, nemažai daliai darbuotojų atlyginimas per banką bus visiškai nepriimtinas ir jie turės papildomą paskatą panaikinti oficialią darbo sutartį, visą sumą prašys mokėti į rankas.

Seimo nariai, matyt, retai bendrauja su regionų gyventojais ir menkai tepažįsta realų gyvenimą net vidutinio dydžio rajonų centruose. Daugumoje iš jų bankų paslaugomis naudojamasi tik tada, kai prispiria mirtina būtinybė, nes banko padalinių darbo laikas – nepatogus, nesuderinamas su eilinio dirbančiojo darbo dienos grafiku. Kaip reikės kuriame nors kaime gauti grynųjų, kai sutriks internetas, niekas negali pasakyti – nes sutriks viskas, pradedant bankomatais, baigiant maisto parduotuve ar degaline.

Faktas: jokių vokelių mokėjimai per banką niekaip nepanaikins. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ką jau kalbėti, kad bankų paslaugos šiais laikas nepigios – gaunančiam minimalų atlyginimą (o tokių piliečių Lietuvoje kas trečias) kas mėnesį nubraukiamas euras ar du vien už tai, kad jis turės banko sąskaitą, yra didelė suma. Dar įdomiau, kad priverstinis perėjimas prie banko mokėjimų ir kortelių naudojimo pabrangins ir prekes bei paslaugas. Šiandien Lietuvos bankai verslo įmonėms siūlo banko kortelių aptarnavimo įrenginius (POS), kurių naudojimas net mažiausiai maisto parduotuvei kainuoja po 1 ir daugiau proc. nuo kiekvienos prekės. Tai per mėnesį išleisdami, tarkim, 300 eurų maistui, ne mažiau kaip 3 eurus mokėsite ne kam kitam, o tam pačiam bankui.

Kokį tai poveikį darys visiems smulkiesiems verslininkams – klausimas atviras. Tai dar viena papildoma našta ir mažiausiai 1 proc. mažesnės verslo pajamos. Kai kas sakys, kad tai nėra daug, bet kai tavo veiklos pelningumas 5–10 proc., tai minus 1 proc. papildomų sąnaudų – labai apčiuopiama suma.

Ne mažiau svarbios ir labai proziškos situacijos. Galima pamokslauti ir aiškinti, kad, pavyzdžiui, vyras privalo apie savo pajamas viską rodyti žmonai, tačiau, pavyzdžiui, gyvenime dažnas nelabai norės, kad antroji pusė banko sąskaitoje pamatytų apmokėtus tris, o ne vieną bokalą alaus. Ką jau kalbėti apie gerokai subtilesnes istorijas.

Taigi, jei atmestume visuomenėje plačiai paplitusias sąmokslo teorijas apie tai, kas kam tarnauja, ir tikėtume dalies Seimo narių nuoširdumu, beliktų prisiminti seną lietuvišką posakį, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas po vieno iš FNTT vykdomų odontologijos įmonių patikrinimų.

Tyrimo duomenimis, Tauragėje veikianti odontologijos klinika dvejus metus savo darbuotojams dalį darbo užmokesčio mokėjo neoficialiai. Pareigūnai nustatė, kad 14-ai darbuotojų buvo papildomai išmokama ir neapskaitoma atlyginimų iš viso už beveik 47 tūkst. eurų. Taip į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta per 35 tūkst. eurų mokesčių – per 13 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir beveik 22 tūkst. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų.

Įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo buvo pareikšti bendrovės direktoriui ir juridiniam asmeniui – pačiai uždarajai akcinei bendrovei.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė. Tyrimo metu įtariamieji pripažino savo kaltę ir buvo atleisti, esant Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: teisiami pirmą kartą, visiškai atlygino valstybei padarytą žalą, kuri siekia per 35 tūkst. eurų, – todėl byla buvo nutraukta. Įtariamieji – bendrovės direktorius ir juridinis asmuo atleisti pagal laidavimą, perduodant laiduotojo atsakomybėn be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Be to, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą: bendrovės direktoriui – 40 MGL (2 tūkst. eurų), bendrovei – 400 MGL (20 tūkst. eurų).

Jos teigimu, įtarimai šiuo metu pareikšti dviem asmenims.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, naudotų automobilių gabenimu į Lietuvą ir transporto priemonių pervežimu į Vakarų Europą, daugiausia Prancūziją, užsiimanti įmonė, parduodama automobilius, sąskaitose faktūrose galimai nurodydavo mažesnę pardavimo kainą nei transporto priemonė kainuodavo iš tiesų.

„Skaičiuojama, kad tokiu būdu galėjo būti parduota ne mažiau kaip 100 automobilių“, – teigia FNTT.

Teisėsauga įtaria, kad bendrovė, siekdama išvengi mokesčių valstybei, beveik trejus metus finansines operacijas fiksavo juodojoje buhalterijoje ir teikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas.

„Siekiant išvengti dar daugiau mokesčių, darbuotojams, kurių yra per 150, darbo užmokestis, įtariama, buvo mokamas „vokeliuose“, – rašoma pranešime.

Jame teigiama, kad tokiu būdu darbuotojams išmokėta suma gali siekti daugiau nei 800 tūkst. eurų, o valstybei padaryta apie 500 tūkst. eurų žala.

FNTT teigimu, šiame tyrime atlikta 10 kratų bendrovės patalpose ir kitose su tyrimu susijusiose vietose. Rasta ir paimta apie 27 tūkst. eurų grynųjų pinigų, įmonės buhalterija, kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kitos laikmenos su svarbia tyrimui informacija.

„Įtarimai pareikšti dviem asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė – daugiau nei 600 tūkst. eurų“, – teigia FNTT.

Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst. eurų), griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.

Išgalvotos sąskaitos

Klaipėdos apylinkės teismo R.Zaborė buvo pripažinta kalta pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius.

Skyręs lygtinę laisvės atėmimo bausmę, teismas tenkino ir civilinius ieškinius: priteisė sumokėti bankrutavusiai bendrovei "Ramesa", kurios direktorė ir kasininkė buvo R.Zaborė, 253,7 tūkst. eurų žalos atlyginimą bei dar 49,9 tūkst. eurų valstybei nesumokėtų mokesčių.

Apskundusi šį nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, R.Zaborė pasišovė dalyvauti rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą su visuomeniniu rinkimų komitetu "Klaipėdos rajono žemaičiai".

Nei rinkėjų, nei savo bendražygių visuomeniniame komitete, nei Seimo narių, su kuriais bendradarbiavo rengiant akcijas prieš smarvės skleidėjus Klaipėdos pietinėje dalyje, ji apie savo teistumą neinformavo.

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose".

Mat nuosprendis, apskundus jį aukštesnei teismo instancijai, tuo metu dar nebuvo įsigaliojęs.

Tačiau rajono rinkėjai pasitikėjimo aktyvia kovotoja už miesto gyventojų teises į švarią aplinką nepademonstravo ir tarybos nario mandato moteriai nesuteikė.

Klastojo sąskaitas faktūras

Apsiginti nusikalstamomis veikomis suterštos reputacijos R.Zaborei nepavyko ir Lietuvos apeliaciniame teisme.

Bendraminčiai: šalia K.Mažeikos visuomenininkę R.Zaborę (kairėje) buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Savo apeliaciniu skundu ji prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, o bylą grąžinti prokurorui, kad ištaisytų ikiteisminio tyrimo trūkumus ir ją papildytų.

R.Zaborė buvo nuteista kartu su bendrininku – taip pat bankrutavusios bendrovės "Mūralis" vadovu Vaidu Kazlausku.

Pastarajam buvo skirta metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Tačiau V.Kazlauskas prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio neskundė.

Abu nuteistieji susitarė suklastoti dokumentus – sutartis, išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras – kuriose nurodysią fiktyvius duomenis apie bendrovės "Mūralis" neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas bendrovei "Ramesa", o atsiskaitymas bus imituojamas suklastojant atsiskaitymo grynaisiais pinigais dokumentus.

Iš viso tokių dokumentų buvo "pagaminta" už 253,7 tūkst. eurų sumą.

Pinigus išdavinėjo pati sau

Neigdama savo kaltę, R.Zaborė tikino, kad suklastojo tik vieną patalpų nuomos sutartį, kadangi reikėjo grynųjų pinigų darbuotojų algoms mokėti "vokeliuose", o visus kitus fiktyvius sandorius esą inicijavo ir dokumentus klastojo V.Kazlauskas, kuriuo ji esą pasitikėjo, todėl pasirašydavo viską, ką šis pateikdavo.

Netikėtumas: R.Zaborė dalyvavo ir liepą Seime vykusioje aplinkos ministro surengtoje spaudos konferencijoje (antra iš dešinės).

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutiko su visais Klaipėdos apygardos teismo padarytais faktų ir aplinkybių įvertinimais.

Teismas taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir nusprendė, kad R.Zaborė pagrįstai pripažinta kalta dėl bendrovei "Ramesa" priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Nustatyta, kad 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais R.Zaborė iš "Ramesos" kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų, o sudėjus visus fiktyvius dokumentus, susidaro panaši suma.

Nors nuteistoji teigė atsiskaitydavusi su bendrovės "Mūralis" savais pinigais, o paskui atsiimdavusi juos iš savo vadovautos bendrovės kasos, atsiskaitymai nebuvo įrodyti.

"Nuteistajai negalint paaiškinti, kur tie pinigai buvo panaudoti, laikytina įrodytu, kad, suklastodama kaltinime nurodytus dokumentus, apeliantė pasisavino šį bendrovei "Ramesa" priklausiusį didelės vertės turtą. R.Z. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia, suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdama taip veikti", – rašoma teismo sprendime.

Gali sulaukti ir civilinio ieškinio

Vis dėlto Apeliacinio teismo kolegija pakeitė dvi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis. R.Zaborė nėra nuteista už sukčiavimą, už ką jai buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad neteisingi duomenys (iš suklastotų dokumentų) jos nurodymu buvo įrašyti į bendrovės "Ramesa" PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, siekiant sumažinti mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, tačiau nebuvo siekiama susigrąžinti neva permokėto PVM, taigi, valstybės biudžeto lėšos grobstomos nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia veika vertinama ne kaip sukčiavimas, o kaip nusikaltimas finansų sistemai.

Įžvalga: A.Valantinas teigė, kad įmonės bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Pakeitusi straipsnį dėl sukčiavimo (BK 182 str.) į BK 220 str. 1 dalį – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, teisėjų kolegija skyrė R.Zaborei 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau iš naujo subendrinus bausmes, lieka tie patys dveji metai ir 6 mėnesiai, tokia bausmė, skirta už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą.

Taip pat panaikinta Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria tenkinamas 253 757 eurų bendrovės "Ramesa" ieškinys, kadangi toks sprendimas pripažintas nepagrįstu.

Kaip teigė teisėjų kolegijos pirmininkas Algimantas Valantinas, šis civilinis ieškinys apskritai negalėjo būti nagrinėjamas teisme, kadangi paties ieškinio nebuvo, o tik žodinis bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bankrutuojančią bendrovę "Ramesa" civiline ieškove. Tokį prašymą savo nutarimu tenkino ikiteisminio tyrimo pareigūnas.

"Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, jis būtinai turi būti rašytinės formos ir pateiktas iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios. To nebuvo padaryta, – teigė A.Valantinas. – Tačiau bankroto administratoriui palikta teisė pareikšti ieškinį dėl nuteistosios nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka."

Ėmėsi visuomeninės veiklos

Net ir sukdamasi teismų karuselėje, R.Zaborė surado laiko imtis visuomeninės veiklos.

Apie R.Zaborę uostamiesčio bendruomenė garsiau išgirdo pernai rudenį, kai ji kartu su kita visuomenininke Ligita Girskiene, vėliau tapusia Klaipėdos tarybos nare, paskelbė karą blogiems kvapams Klaipėdos mieste ir rajone.

Jos rinko parašus dėl smarvės, fiksavo duomenis apie taršos šaltinius, susitikinėjo su gyventojais, į šią kovą įtraukė net Seimo narius klaipėdiečius – Dainių Kepenį, Naglį Puteikį, Simoną Gentvilą.

Abi moterys 2018 m. rugsėjo 13 d. Vilniuje dalyvavo parlamentaro N.Puteikio spaudos konferencijoje "Dėl taršos Klaipėdos mieste".

Šioje spaudos konferencijoje N.Puteikis pristatė R.Zaborę Ketvergių bendruomenės atstove.

Nuostatos: Klaipėdos tarybos narė L.Girskienė pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui.

Gavusi žodį moteris vardijo didžiausius, jos manymu, blogų kvapų skleidėjus, tarp kurių buvo nurodyta ir įmonė "Branda LT", kurioje ji pati dar ne taip seniai dirbo.

Apie baudžiamąją bylą, kurioje yra teisiamoji, R.Zaborė, suprantama, neužsiminė.

Šalia ministro – ne kartą

Tai nebuvo paskutinis R.Zaborės, kaip visuomenininkės, apsilankymas Seime.

Paskyrus aplinkos apsaugos ministru Kęstutį Mažeiką, šią moterį galima buvo ne kartą pamatyti ir šalia jo.

Šių metų liepos 7 d. R.Zaborė dalyvavo ir K.Mažeikos spaudos konferencijoje "Taršių gamybinių objektų suvaldymas".

Tame viešame renginyje dalyvavo ir L.Girskienė.

Nors tąsyk K.Mažeika R.Zaborės nepristatė susirinkusiesiems, ji, kalbėdama apie tai, kad tęs kovą prieš taršą Klaipėdoje, viešai dėkojo ministrui ir neslėpė, jog su K.Mažeika bendradarbiavo dar šiam būnant Seimo Aplinkos komiteto pirmininku.

Spaudos konferencijoje R.Zaborė pastebėjo, kad iki tol Aplinkos ministerija buvo "neliečiamųjų kasta, kur negalėjo įeiti nei gyventojai, nei bendruomenės".

"O šiandien mes turime pačią atviriausią Aplinkos ministeriją", – džiaugėsi Ketvergių visuomenės atstove prisistatanti moteris.

Šalia K.Mažeikos R.Zaborę buvo galima matyti ir ministro vizito į Klaipėdą rugsėjo 6-ąją metu.

Tądien Klaipėdos ir rajono merai Vytautas Grubliauskas bei Bronius Markauskas, bendruomenės atstovai ir aplinkos ministras K.Mažeika lankėsi Dumpiuose įsikūrusių įmonių teritorijose.

K.Mažeika tuomet susitiko su įmonių vadovais, domėjosi, kaip jos laikosi aplinkosaugos reikalavimų, kokių priemonių imasi sprendžiant kvapų problemą.

Reputacijos dėmės – ne kliūtis

Kuo taip įtiko naujasis ministras R.Zaborei, iš jos pačios išgirsti nepavyko, nes moteris vakar mobiliuoju telefonu neatsiliepė, nors jai skambinta buvo ne vieną kartą.

Nepavyko sužinoti ir to, ar dėl finansinių nusikaltimų nuteista R.Zaborė, nepaisydama suteptos reputacijos, ir toliau užsiiminės visuomenine veikla.

Jos bendražygė, Klaipėdos miesto tarybos narė, "valstiečių" atstovė L.Girskienė įsitikinusi, kad R.Zaborės teistumas jos pilietinėms iniciatyvoms netrukdys.

"Man apie jos teistumą žinoma. Aš manau, kad žmogaus asmeninis gyvenimas niekaip nėra susijęs su mūsų veikla. Tai yra jos klaidos, ji už tai atsako, niekur nesislepia. Dėl taršos, jos žinių bagažas yra labai didelis. Ir ji labai pagelbėja mums šioje srityje. Aš tikrai nesiruošiu atsisakyti jos bendradarbiavimo, nepaisant reputacijos dalykų. Man atrodo, kad nuosprendis čia dar negalutinis, man atrodo, kad neskundžiama nutartis dar nėra priimta. Smarvė tikrai niekaip nesusijusi su jos praeities klaidomis", – aiškino L.Girskienė.

L.Girskienė dar kartą pabrėžė, kad R.Zaborės reputacijos dėmės neturės įtakos tolesniam jų bendradarbiavimui, nes esą R.Zaborė "turi daug žinių ir daug padeda".

Iškart po pokalbio su žurnaliste L.Girskienė savo feisbuke parašė: "Pranešu, kad su R.Zabore nenutrauksiu ryšių dėl jos asmeninių problemų su teisėsauga. Klaipėda nesmirdės! Eisim iki galo!"

Ar iš tiesų žmogaus nusikalstama veika gali būti priskiriama jo privataus gyvenimo sričiai, kaip mano teisinį išsilavinimą turinti L.Girskienė?

Dar 2004 m. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kuriame teigiama, kad  darydamas nusikaltimus asmuo negali tikėtis privatumo.

Kokius įgūdžius lavina dovanų vokeliai?

Kadangi dirbu finansinio švietimo srityje, visų pirma užduodu sau klausimą, kokios edukacinės vertės dovanojami pinigų vokeliai gali turėti.

Viena vertus, jie rodo, kad vaikas mokosi taupyti, neapsikrauna daugybe smulkių daiktų ir gali sukaupti didesnę sumą vienam brangesniam pirkiniui. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuva yra šalių apačioje vertinant penkiolikmečių finansinį raštingumą. Taigi, mūsų vaikams praverstų visos įmanomos finansų valdymo pamokos ir finansinės žinios.

Tad jei deriname pinigų dovanojimą su informacija apie jų vertę, taupymą, būdus uždirbti ir išlaidų kontrolę, kurias patiria kiekviena šeima – vokelius galima išnaudoti kaip būdą suteikti reikalingos praktinės informacijos. Akivaizdu, kad ir asmeniname gyvenime, ir darbo rinkoje įgūdžiai realiai vertinti finansinius resursus ir juos planuoti yra ir bus būtini.

Vokeliai atima stebuklo jausmą

Kita vertus, esu trijų vaikų mama, ir šią temą vertinu ne tik iš finansų valdymo perspektyvos. Mano manymu, kad šeštas ar septintas vaiko gimtadienis  yra kiek per ankstyvas pinigams dovanoti. Nes mes tokiu būdu atvedame vaiką į suaugusiųjų pasaulį, kuriame mažiau erdvės fantazijai, svajonėms ir stebuklams.

Dovanodami pinigus palaikome tas fantazijas, kurias vaiko galvoje sukūrė atsitiktinai pamatyta reklama ar brangesnio žaislo mados banga, nuvilnijusi per visą darželio grupę. Bet ne tas, kurios sietųsi su konkrečiu draugu ar šeimos nariu ir jo dovanojamais įspūdžiais. Ir ne tas, kurias vaikas susikurtų pats. Tokios dovanos kaip pinigai nekuria unikalaus santykio – jos iš gimtadienio padaro beveik projektą ar nedidelį renginį su įėjimo kaina.

Kokį sprendimą pasirinkti?

Sutapimas, bet ši tema tapo aktuali asmeniškai, kai mano dvyniai berniukai ruošėsi į klasioko gimtadienį. Paskaičiusi socialinėse medijose ir „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ komentarus apie tai, koks požiūris į vaikų gimtadienių dovanų sumas Danijoje, Norvegijoje ar Airijoje, ramia sąžine įdėjau kiekvienam po 10 eurų ir ne daugiau.

Manau, kad šiuo metu mes, lietuviai, esame įsisukę į vartojimo didinimo ratą, kai normas nustato tas, kas įdeda daugiausia. Galbūt prie to prisideda mūsų mentalitetas, kad dovanos dydžiu norime kažką parodyti ir pasirodyti. O galbūt tai, kad iki šiol neteko matyti aktyvesnių diskusijų šia tema ir viskas vyko vadovaujantis nerašyta kolektyvine patirtimi – jei jau dovanosi pinigų, tai ne mažiau nei draugas, pažįstamas ar giminaitis.

Manau, itin svarbu apie tai kalbėtis su vaikais. Mes, tėvai, savo veiksmais nuo mažų dienų ugdome vartotoją ir galvojame, kad negalime keisti socialinių nuostatų, esą „visi taip daro“. Pokyčiai ateina diskutuojant ir keliant klausimus „kodėl“.

Kodėl daug rečiau gimtadieniai vyksta sunešus vaišių, sukvietus visą šeimą, kažką darant kartu, keliaujant į žygį per mišką? Kodėl pilna bagažine užkandžių ir spalvotų popierinių lėkštučių stovime kamštyje link margo ir brangaus žaidimų kambario, kuriame, žinome, atiduosime savo duoklę gimtadieniui ir truputėlį džiaugsimės, kad po 2,5 val. jis baigsis?

Linkėčiau mums visiems greičiau perimti praktiką, kurioje ne dovanos suma yra esmė. Kalbėtis apie pinigus būtina, tačiau taip pat būtina kalbėtis apie nematerialias vertybes ir tai, kas iš tiesų stiprina ryšius tarp žmonių ir ugdo kūrybiškumą, kurio ateityje labai prireiks įsitvirtinant darbo rinkoje. Taip pat noriu palinkėti turėti drąsos neleisti normų nustatinėti tiems, kurie labiausiai nori pademonstruoti savo finansinį pajėgumą.

Mano vaikai, gavę neštis mažesnę sumą nei planavo, tai priėmė visiškai natūraliai – jiems vis dėlto buvo svarbiau gerai praleisti laiką gimtadienyje ir pabūti su draugais, nei pasididžiuoti dovanos suma.

Kaip trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tai viena didžiausių sumų, sumokėtų darbuotojams kaip atlygis „vokeliuose“.

BNS žiniomis, tyrėjų akiratin pateko Editos Kozyrovičiūtės-Mejuvienės individuali įmonė – Lino ir gintaro studija.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad verslininkė oficialiai deklaravo, jog per penkerius veiklos metus septynias parduotuves turinčios įmonės pardavėjoms kaip atlyginimas buvo sumokėta 300 tūkst. eurų suma.

Įmonės savininkė, kuri 2012 metais jau buvo teista už mokėtus atlyginimus vokeliuose, kaltinama apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu.

Antrą kartą teisiamos verslininkės baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

FNTT duomenimis, kiekviena parduotuvės darbuotoja uždirbdavo minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau savininkė už sėkmingesnę prekybą pardavėjas skatindavo papildomu neoficialiu atlyginimu.

Įtariama, kad neoficialaus atlyginimo dydis priklausydavo nuo gintaro ar lino dirbinių pardavimų. Pavyzdžiui, vasarą, kai Vilniuje lankydavosi daugiau užsienio turistų, kurie užsukdavo į senamiestyje įsikūrusias parduotuves ir įsigydavo suvenyrų, neoficialūs papildomi atlyginimai pardavėjoms būdavo išmokami didesni. Keliautojų skaičiui, kartu ir apyvartai, sumažėjus, pardavėjų atlyginimai irgi sumažėdavo arba iš viso nebuvo mokami.

Tyrimo metu surinkti duomenys, kad per penkerius metus 83 pardavėjoms galėjo būti išmokėti atlyginimai „vokeliuose“.

Mokėdama pardavėjoms dalį neapskaityto atlyginimo, gintaru ir linu prekiaujanti įmonė „sutaupė“ 380 tūkst. eurų gyventojų pajamų bei socialinio draudimo mokesčių ir įmokų į garantinį fondą.

Be to, ne visi parduoti gintaro ir lino gaminiai buvo apskaitomi įmonės buhalterijoje.

Skaičiuojama, kad per minėtus įmonės veiklos metus buhalterijoje neužfiksuota pardavimų už 490 tūkst. eurų bei išvengta sumokėti 75 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Kaip trečiadienį pranešė FNTT, vienas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pradėtas Palangos centre veikiančiame viename didžiausių naktinių klubų, kuriame, kaip įtariama, darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas vokeliuose, siekiantis nuo 100 iki 500 eurų.

BNS žiniomis, tai – „Laukinių vakarų salūnas“.

Daugiau kaip pusės šio klubo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įrašyta, kad jie, administracijai leidus, neatvyko į darbą. Tačiau realiai, pasak FNTT, naktiniame klube jie dirbo ir gaudavo neapskaitytą atlyginimą grynaisiais pinigais.

Pirminiais duomenimis, birželio mėnesį 30 iš 44 baro darbuotojų žiniaraščiuose buvo nurodyta, kad jie visą mėnesį oficialiai su vadovybės leidimu neatvyko į darbą, o liepą realiai dirbo 33 iš 52 asmenų, tačiau darbo žiniaraščiuose buvo įrašoma, kad jie nedirba.

Įtariama, kad darbuotojams buvo mokamas ne tik neoficialus atlyginimas, bet ir vengiama mokėti socialines įmokas už dirbančiuosius.

Šiame naktiniame klube finansinės machinacijos tiriamos ne pirmą kartą. Prieš metus FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrimas atskleidė, kad ankstesni naktinio klubo savininkai darbuotojams atlyginimus mokėjo vokeliuose. Paskaičiuota, kad buvę naktinio klubo savininkai išvengė sumokėti beveik 17 tūkst. eurų mokesčių. Ši suma savanoriškai atlyginta tik ikiteisminio tyrimo metu.

Buhalterinė apskaita apgaulingai galėjo būti tvarkoma ir Klaipėdoje, Danės krantinėje, veikiančiame, BNS žiniomis, „Coco“ bare-restorane.

Pareigūnai pranešė įtariantys, kad per pusantrų veiklos metų savininkai galėjo neapskaityti daugiau nei 100 tūkst. eurų, gautų už svečių maitinimą. Duomenys rodo, kad viešojo maitinimo įstaigoje, naudojantis kompiuterine kasos sistema, buvo pakeičiama informacija apie gaunamas pajamas.

Iš lankytojų gauti grynieji pinigai nebuvo įtraukiami į apskaitą, nes, pasinaudojus kompiuterine sistema, buhalterijoje buvo fiksuojama, kad klientas atsiskaitys banko pavedimu.

Įtariama, kad šiomis neapskaitytomis lėšomis restobaro darbuotojams galėjo būti mokami per mėnesį nuo 100 iki 900 eurų siekiantys atlyginimai vokeliuose.

Trečiasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Mingės kaime veikiančios kaimo turizmo sodybos, BNS žiniomis, „Mingės egzotikos“.

Įtariama, kad apgaulingai tvarkant apskaitą per tris mėnesius galėjo būti nuslėpta iki 30 tūkst. eurų pajamų, o darbuotojams iš šių lėšų mokėtas neoficialus atlyginimas.

Dar vienas ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl Šventojoje ir Palangoje veikiančios bendrovės, turinčios aštuonias greitojo maisto užkandines ir valgyklą. Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją, kad viešojo maitinimo įstaigose ne visos gautos pajamos būdavo apskaitomos kasos aparatais, klientams neišduodami čekiai.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai tęsia atliekamus ikiteisminius tyrimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo minėtose viešojo maitinimo įstaigose. Tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Šimtatūkstantinę neapskaitytų lėšų dalį galėjo pasisavinti bendrovės vadovas.

Tai rodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pirminiais skaičiavimais, per kiek daugiau nei dvejus metus juvelyrinius dirbinius parduodanti bendrovė galėjo neapskaityti daugiau kaip 1,5 mln. eurų pajamų.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad Klaipėdoje registruota bendrovė, pardavusi juvelyrinius dirbinius, ne visus juos apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje. Turimais duomenimis, pirkėjams juvelyriniai papuošalai buvo pasiūlomi pigiau – su nuolaida – jei buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įtariama, kad gautos lėšos nebuvo įtraukiamos į bendrovės oficialią apskaitą. FNTT duomenimis, daugiau nei 30 prekybos vietų turinti bendrovė per mėnesį galėjo gauti apie 30 tūkst. eurų šešėlinių pinigų. Ypač pelningi laikotarpiai, per kuriuos neapskaitytų lėšų suma pasiekdavo 100 tūkst. eurų, būdavo prieš Šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir Šv. Valentino dieną.

Surinkti duomenys leidžia manyti, kad dalis neapskaitytų pajamų galėjo būti skiriama bendrovės darbuotojų atlyginimams vokeliuose sumokėti, o kitą pinigų sumą, įtariama, pasisavino bendrovės vadovas. Skaičiuojama, kad beveik visos 90 juvelyrinių dirbinių pardavėjų papildomai per mėnesį dar gaudavo 100–300 eurų neoficialias priemokas.

„Tai sudėtingas ir didelės apimties ikiteisminis tyrimas, kuriame bendrovė, turėjusi platų juvelyrinių dirbinių prekybos tinklą visoje Lietuvoje, galėjo gauti milijonines šešėlines pajamas. Preliminariai skaičiuojama, kad slepiant pajamas į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta apie 800 tūkst. eurų mokesčių“, – sako FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.

Tirdami šešėlinę prekybą juvelyriniais dirbiniais, FNTT pareigūnai kartu su kolegomis iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliko daugiau kaip 50 kratų visoje Lietuvoje veikiančiose bendrovės prekybos vietose bei pas bendrovės atsakingus asmenis. Jų metu buvo rasti duomenys, patvirtinantys įtarimus apie neapskaitytas bendrovės pajamas, mokėtą pardavėjoms neoficialų darbo užmokestį.

Įtarimai tūkstantinių lėšų pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų deklaravimu pareikšti dviem asmenims – bendrovės direktoriui ir buhalterei. Jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat laikinai apribotos nuosavybės teisės į jiems priklausantį daugiau kaip 350 tūkst. eurų vertės turtą.

FNTT Klaipėdos apygardos valdyba tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras. Įtariamųjų ratas tyrimo metu gali plėstis.

Tyrimo metu išaiškinta, kad statybų bendrovė remontavo ir statė namus Klaipėdoje ir jos rajone, o Nidoje renovavo keletą gyvenamųjų namų.

Statybos darbus atliko kelias brigadas sudarę 44 darbuotojai. Su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse buvo nustatytas ir kas mėnesį jiems mokamas minimalus darbo užmokestis ir priedas už darbus lauke.

Bendra darbuotojo atlyginimo suma siekė apie 450 eurų. Tačiau kita dalis darbo užmokesčio, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio ir sudėtingumo, statybininkams buvo mokama neoficialiai. Tyrimo metu nustatyta, kad tuometinis statybų bendrovės direktorius turėjo užrašus, kuriuose fiksuodavo kiekvieno darbuotojo atliktus darbus ir individualiai skaičiuodavo priklausantį neoficialų atlyginimą, kuris buvo mokamas kiekvienam ir galėjo siekti nuo 250 iki 400 eurų. Bendrovės direktorius neoficialius atlyginimus mokėjo grynaisiais pinigais, su darbuotojais atsiskaitydamas statybų aikštelėse.

Paskaičiuota, kad per vienus metus apgaulingai tvarkant statybų bendrovės buhalteriją ir neteisingai teikiant duomenis mokesčių administratoriui, buvo išvengta sumokėti daugiau kaip 52 tūkstančiai eurų mokesčių ir įmokų.

Tyrimo metu statybos bendrovė atlygino valstybės biudžetui padarytą piniginę žalą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patvirtino prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir direktorių atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Tikrinti informacijos išvyko Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai. Jie kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnais nustatė, kad įmonės darbuotojams vokeliuose išmokėta apie 3 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio ir išaiškino 7 nelegaliai dirbusius asmenis.

Įmonė papildomai priskaičiavo beveik 12 tūkst. eurų darbo užmokesčio, atitinkamai sumokėdama beveik 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio ir beveik 5 tūkst. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

VMI ir FNTT darbuotojai pasiskirstė į dvi grupes ir vienu metu stebėjo skirtinguose miestuose patalpas, kuriuose tvarkoma apskaita bei vyksta gamyba. Pastarosiose ir pastebėtas direktorius, kuris vos pamatęs svetimus žmones suskubo kažką slėpti striukės kišenėje. Paprašytas direktorius iš kišenės ištraukė, ką slėpęs. Lapuose su darbuotojų pavardėmis buvo pieštuku įrašytos kelios sumos. Susisiekus su kolegomis, tuo pačiu metu tikrinusiais įmonės buhalterinę apskaitą kitame mieste, tapo aišku, kas čia per skaičiai.

Pareigūnai turėjo žiniaraščius, kuriuose greta oficialus darbo užmokesčio, kuris pervestas į darbuotojų sąskaitas bankuose, buvo grynais pinigais išmokama suma, t. y. neapskaitytas darbo užmokestis. Prie kai kurių pastarųjų sumų buvo pliuso ženklai.

„Tiksliai sukoordinuotų veiksmų ir specialistų profesionalumo dėka nutraukta šio naujo mokesčio mokėtojo ydinga darbo praktika. Pasiteisina centralizuotai organizuojamas ir mūsų darbuotojų kontroliuojamų teritorijų pasikeitimas, – sakė VMI prie FM Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis apie sprendimą pavesti šiauliečiams tikrinti vokelius pajūryje. – Mokesčių inspekcija gali ir yra pasiruošusi padėti naujiesiems mokesčių mokėtojams suprasti mokestines pareigas, įprasti jas tinkamai vykdyti, bet negali būti jokios kalbos apie nesąžiningus rinkos dalyvius, kenkiančius kitiems ūkio subjektams, slepiančius mokesčius ir gyvenančius sąskaita sąžiningųjų, kokių yra didžioji bei pagrindinė dalis."

Įmonės vadovas pripažino, mokėjęs neapskaitytą darbo užmokestį, sakė, tai buvęs pirmas kartas ir mokėjęs iš savo asmeninių pinigų, o pliuso ženklai padėti žiniaraštyje ties vokeliais, t. y. iš vokeliams skirtų beveik 9 tūkst. eurų išmokėta  apie 3 tūkst. eurų neapskaityto darbo užmokesčio. Šiaulių savivaldybė už tokią sumą galėtų įrengti vieną vaikų žaidimų aikštelę.

Informacija apie pažeidimus perduota teismui spręsti, kokia nuobauda skirtina įmonės vadovui.