Bendrovės duomenimis, šis žingsnis svarbus įgyvendinant ilgalaikį tikslą mažinti CO2 emisijas ir reaguojant į didėjančią pervežimų netaršiu transportu paklausą. Klientai įvairiose rinkose vis aktyviau išreiškia poreikį naudotis sprendimais, pagrįstais elektrifikuotu transportavimu, nes tai mažina bendrąsias jų verslo veiklos CO2 emisijas.

„Norime skatinti perėjimą prie tvaresnio kelių transporto. Mūsų plečiamas elektrinių sunkvežimių parkas ne tik prisidės prie mūsų veiklos poveikio klimatui mažinimo. Svarbu, kad tai leis DFDS palaikyti daugiau įmonių, siekiančių sumažinti savo tiekimo grandinių CO2 emisijas. 100 naujų elektrinių vilkikų pabrėžia mūsų įsipareigojimą siekti pažangos“, – sakė Niklas Andersonas, DFDS Logistikos diviziono vykdomasis viceprezidentas.

Užsakius naujų vilkikų, per porą ateinančių metų DFDS naudojamų elektrinių sunkvežimių skaičius beveik padvigubės – pasieks 225. Naujieji elektriniai vilkikai yra „Volvo FH Electric“ ir „Volvo FM Electric“, kurie gali vežti ne daugiau kaip 44 tonas (bendroji masė) ir visiškai įkrauta baterija nuvažiuoti iki 300 km.

Pažangius elektra varomus sunkvežimius DFDS naudos Europos rinkose, kuriose jau eksploatuoja tokias transporto priemones, taip pat naujose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Norvegijoje.

DFDS nuotr.

Patirtis Lietuvoje pasiteisino

UAB „DFDS Trucking“ direktorius Vadimas Radiukas atkreipia dėmesį, kad Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuriose DFDS pradėjo naudoti elektra varomus vilkikus. „Užteko kelių mėnesių, kad pamatytume, kokių iššūkių kyla ir kaip juos reikia išspręsti. Savo sprendimais dalijomės su kolegomis kitose šalyse, kad žalieji pokyčiai vyktų sklandžiai“, – sakė V. Radiukas.

Lietuvoje DFDS tris elektra varomus „Volvo FH Electric“ „įdarbino“ praėjusių metų birželį. Šiuose vilkikuose sumontuotos 540 kWh talpos baterijos. Daugiausia jie važinėja po Vakarų Lietuvos regioną, nors dalis reisų siekia ir Kauną. Vilkikų baterijos dažniausiai įkraunamos UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ įrengtose įkrovimo stotelėse.

„DFDS Trucking“ skaičiavimais, vienas 70 km elektrinio sunkvežimio reisas nuo Klaipėdos iki Telšių leidžia sutaupyti 19,2 kg CO2. Numatoma, kad per šešerius metus vienas sunkvežimis aplinkos taršą Lietuvoje sumažins net 52 tonomis CO2.

DFDS nuotr.

El. transportas padėjo įgyti pranašumą

Perėjimas prie el. sunkvežimių, bendrovės DFDS teigimu, pasirodė kaip komerciškai perspektyvi iniciatyva, padedanti pritraukti klientus ir partnerius, kurie vertina tvarumą ir pažangą. 2023 metais pradėti transporto parko pokyčiai pirmiausia buvo orientuoti į Šiaurės šalių rinkas, tačiau klientų susidomėjimas nuolat auga ir likusioje Europos dalyje.

Papildomų 100 naujų vilkikų užsakymas ir nuolatinės investicijos į įkrovimo infrastruktūrą stiprina DFDS, kaip žaliosios transformacijos lyderės Europos sunkiojo transporto sektoriuje, poziciją. Bendrovė atsidūrė tarp pirmųjų logistikos verslų, kurie pasiūlė plataus masto pervežimų el. sunkvežimiais sprendimus ir įgijo pranašumą sparčiai besivystančiose transporto rinkose – vis daugiau klientų įmonių siekia sumažinti CO2 emisijas, kurios susidaro tiekimo grandinėse.

Artėja prie tikslo tapti klimatui neutralia bendrove

Po sutarties su „Volvo Trucks“ bendras DFDS elektrinių vilkikų parkas išaugs iki 225, iš kurių 95 šiuo metu aktyviai naudojami Švedijoje, Danijoje, Lietuvoje, Belgijoje ir Nyderlanduose. Skaičiuojama, kad per 2023 metus bendrovės el. sunkvežimiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažino 1 516 tonų.

Šiuo metu DFDS turi didžiausią Europoje elektra varomų vilkikų parką ir kryptingai juda link tikslo iki 2030 metų elektrifikuoti mažiausiai ketvirtadalį savo sunkvežimių parko. Kai „Volvo Trucks“ pristatys savo užsakymą, DFDS turės 225 elektra varomus sunkvežimius ir priartės prie bendrovės CO2 emisijų mažinimo plane užsibrėžto tikslo – iki 2050 metų tapti visiškai aplinkai neutralia bendrove.

Apie DFDS

DFDS teikia keltų ir transportavimo paslaugas Europoje ir už jos ribų, o jos pajamos kasmet siekia apie 27 mlrd. Danijos kronų (3,62 mlrd. eurų). Bendrovės keltai, uosto terminalai, transporto ir logistikos sprendimai užtikrina patikimas paslaugas krovinius gabenantiems klientams, kurių įmonė turi daugiau nei 10  tūkst. Bendrovės 13 200 darbuotojų dirba keltuose, terminaluose, paskirstymo centruose ir biuruose daugiau nei 20-yje šalių. DFDS buvo įkurta 1866 metais, centrinis biuras įsikūręs Kopenhagoje, įmonė listinguojama Kopenhagos „Nasdaq“ biržoje.

Nenustojo tobulėti

„Volvo FH“ – vienas sėkmingiausių visų laikų modelių transporto sektoriuje, kurio parduota beveik 1,4 mln. maždaug 80 pasaulio rinkų.

1993 m. pristatytas „Volvo FH“, pasižymintis puikiomis važiavimo savybėmis ir degalų naudojimo efektyvumu, greitai tapo visiškai nauju sunkvežimių vairavimo standartu.

„Volvo FH“ puikiai atspindi į klientą orientuotą mąstyseną ir sunkvežimį, kuris jau 30 metų plečia ribas. Visose svarbiose srityse, tokiose kaip komfortas, degalų naudojimo efektyvumas, saugumas ir našumas, mes niekada nenustojome tobulėti. Labai didžiuojuosi, kad šiandien mūsų klientai gali užsisakyti elektra, dujomis ir dyzelinu varomą „Volvo FH“ modelį“, – sakė „Volvo Trucks“ prezidentas Rogeris Almas.

Pirmos kartos „Volvo FH“ transformavo modernaus sunkvežimio koncepciją.

 

Inovacijų lyderis

„Volvo FH“ buvo komplektuojamas su visiškai nauja važiuokle, panaudojant dizainą, kuris palengvino lanksčius sprendimus įvairioms transporto reikmėms.

Novatoriški jėgos agregatai su visiškai nauju 12 litrų darbo tūrio varikliu (16 l – „Volvo FH16“) ir visiškai nauja kabina pasižymėjo išskirtine aerodinamika ir komfortu vairuotojui.

Bėgant metams naujovės buvo diegiamos ir toliau, atspirties tašku visada laikant „Volvo“ vertybes – saugumą, kokybę ir rūpinimąsi aplinka. Tarp svarbiausių pastarųjų trijų dešimtmečių inovacijų yra vairuotojo saugos oro pagalvė, automatizuota „I-Shift“ pavarų dėžė ir „Volvo“ dinaminio vairavimo sistema, užtikrinanti lengvą vairavimą ir puikų manevringumą.

Išorės dizainas pasižymi unikaliais galinio vaizdo veidrodžiais su siaurais rėmais, kurie suteikia geresnį tiesioginį matymą, ir charakteringais V formos priekiniais žibintais, užtikrinančiais geresnį matomumą ir patogumą.

Tai – pavyzdžiai, kaip „Volvo“ sujungia į vairuotoją orientuotas technologijas ir dizainą.

Įvertintas ir rinkimuose

„Pirmos kartos „Volvo FH“ pakeitė žaidimo taisykles ir transformavo modernaus sunkvežimio koncepciją. Nuo tada mes nustatėme naujus sunkvežimių standartus ir išleidome dar penkias šio sunkvežimio kartas. Didžiuojuosi, kad „Volvo FH“ yra vienintelis sunkvežimis, tris kartus išrinktas „Tarptautiniu metų sunkvežimiu“, – teigė Ylva Dalerstedt, „Volvo Trucks“ tolimųjų reisų segmento vadovė.

„Volvo Trucks“ prekybos atstovų tinklą sudaro 2 300 serviso centrų daugiau nei 130 šalių. „Volvo“ sunkvežimiai gaminami dvylikoje pasaulio valstybių.

„Volvo Trucks“ priklauso „Volvo Group“, kuri yra viena iš pirmaujančių pasaulyje sunkvežimių, autobusų, statybinės technikos ir jūrinių bei pramoninių variklių gamintojų.

Šių trijų modelių sunkvežimiai sudaro maždaug du trečdalius įmonės parduodamų produktų. Kartu su jais „Volvo Trucks“ serijiniu būdu visame pasaulyje tiekia jau šešis elektrinių sunkvežimių modelius – tai yra plačiausia elektros energija varomo sunkiasvorio (44 t bendrosios junginio masės) transporto pasiūla rinkoje.

„Šis svarbus įvykis įrodo, kad esame visos pramonės pertvarkos priekyje. Praėjo mažiau nei dveji metai nuo pirmojo mūsų sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių pristatymo. Planuojame didinti gamybos apimtis ir pristatysime šiuos sunkvežimius klientams visoje Europoje, vėliau ir Azijoje, Australijoje ir Lotynų Amerikos rinkose“, – sakė „Volvo Trucks“ prezidentas Rogeris Almas.

Šeši elektra varomi „Volvo Trucks“ sunkvežimių modeliai pasižymi plačiomis pritaikymo galimybėmis ir yra pritaikyti kroviniams pristatyti ar atliekoms surinkti miestuose, taip pat regioniniams gabenimams ar darbams statybų aikštelėse.

Serijinė sunkiasvorių „Volvo“ elektrinių sunkvežimių gamyba pradėta Tuvės gamykloje Geteborge, Švedijoje, o kitais metais įmonė juos gamins ir Gente, Belgijoje. „Volvo“ elektrinius sunkvežimius surenka tose pačiose konvejerių linijose kaip ir įprastas transporto priemones. Tai užtikrina didelį gamybos lankstumą ir našumą. Akumuliatorius tiekia naujoji „Volvo Trucks“ baterijų surinkimo gamykla Gente.

Elektrinių sunkvežimių paklausa sparčiai auga daugelyje rinkų. Viena galingiausių šio proceso varomųjų jėgų – transporto priemonių parkų valdytojų poreikis pereiti prie krovinių vežimo nenaudojant iškastinio kuro. Tai leidžia bendrovėms pasiekti savo ir klientų užsibrėžtų tvarumo tikslų.

Remiantis Eurostato ataskaita, 45 proc. visų Europos keliais gabenamų krovinių vežami mažesniu nei 300 km atstumu. Vadinasi, „Volvo Trucks“ elektra varomų transporto priemonių pasiūla šiuo metu galėtų patenkinti beveik pusę viso prekių gabenimo Europoje poreikio.

„Iš viso pardavėme beveik 1 000 sunkiasvorių elektrinių sunkvežimių ir daugiau nei 2 600 elektra varomų sunkvežimių apskritai. Tai vis dar nedideli skaičiai, tačiau tikimės, kad per ateinančius kelerius metus apimtys gerokai padidės. Iki 2030-ųjų mažiausiai 50 proc. pasaulyje parduodamų sunkvežimių turėtų būti elektriniai“, – pažymėjo R.Almas.

Išbandoma automatizuota valdymo sistema yra tokia pati, kaip ir sumontuota autonominiame „Volvo“ sunkvežimyje, nuo 2016 metų rudens naudojamame šiaurinėje Švedijos dalyje esančioje Kristinebergo kasykloje.

„Vairuojant sunkiasvorę komercinę transporto priemonę siaurose gatvėse miesto gyvenamojoje teritorijoje, kurioje gausu neapsaugotų eismo dalyvių, svarbiausia užtikrinti eismo saugumą net tuomet, kai transporto priemonės greitis neviršija įprasto ėjimo greičio. Realiomis sąlygomis mūsų bandomas šiukšliavežis stebi savo aplinką ir iškart sustoja, kelyje netikėtai atsiradus kliūčiai. Tuo pačiu autonominė sistema sukuria geresnes sąlygas vairuotojui atidžiai stebėti, kas vyksta greta sunkvežimio“, – sako „Volvo Trucks“ eismo ir gaminių saugos skyriaus direktorius Carlas Johanas Almqvistas.

Kai autonominis šiukšliavežis pirmą kartą naudojamas naujoje teritorijoje, jis vairuojamas įprastu būdu, o valdymo sistema nuolat stebi ir žymi maršrutą naudodama jutiklius ir GPS navigaciją. Kitą kartą, kai sunkvežimis įvažiuoja į tą pačią teritoriją, jis jau tiksliai žino, kokiu maršrutu važiuoti ir prie kurių šiukšliadėžių reikia sustoti.

Pirmojo sustojimo metu autonominio sunkvežimio vairuotojas išlipa iš kabinos, nueina iki sunkvežimio galo, paima konteinerį su ratukais ir ištuština jį tiksliai taip, kaip šiandien šis darbas atliekamas įprastu būdu. Kai užduotis atlikta, sunkvežimis, gavęs vairuotojo komandą, automatiškai atbuline eiga privažiuoja prie kitos šiukšliadėžės. Vairuotojas eina šalia važiuojančio sunkvežimio, todėl gerai mato, kas vyksta važiavimo kryptimi. Bet kodėl važiuoti reikia atbuline eiga, o ne į priekį?

„Važiuodamas sunkvežimiu atbuline eiga vairuotojas visada gali būti šalia presavimo įrenginio, o ne nuolat vaikščioti nuo galo prie kabinos kaskart sunkvežimiui pajudėjus. Kadangi vairuotojui nereikia įlipti ir išlipti iš kabinos kaskart sunkvežimiui sustojus, mažėja jo su darbu susijusių sužalojimų rizika, pavyzdžiui – tikimybė pasitempti kelio ar kitus sąnarius “, – sako „Renova“ strateginės plėtros vadovas Hansas Zachrissonas.

Važiavimas atbuline eiga, sunkvežimį valdant vairuotojui, yra pakankamai rizikingas manevras, nes vairuotojui gali būti sunku matyti, kas yra už transporto priemonės, netgi jeigu įrengta vaizdo kamera. Tam tikrose teritorijose saugumo sumetimais sunkiasvorėms komercinėms transporto priemonėms važiuoti atbuline eiga draudžiama, o kitose vietovėse yra reikalavimas, kad antras vairuotojas stovėtų už sunkvežimio ir užtikrintų, jog prieš transporto priemonei pradedant važiuoti atbuline eiga, kelias yra laisvas. Bandomas sprendimas yra skirtas šioms problemoms pašalinti. Kadangi jutikliai nuolat stebi visą aplink šiukšliavežį esančią aplinką, važiavimas yra vienodai saugus, nesvarbu, kuria kryptimi judėtų transporto priemonė. Net jeigu, pavyzdžiui, gatvę užstoja netvarkingai paliktas automobilis, šiukšliavežis gali sėkmingai ir visiškai autonomiškai apvažiuoti kliūtį, jeigu tokiam manevrui yra pakankamai vietos. 

Kadangi autonominio valdymo sistemos reguliuoja pavarų perjungimą, vairavimą ir greitį, tai sumažina sunkvežimio degalų sąnaudas ir išmetamų teršalų kiekį.

Nors jau šiandien yra visos techninės galimybės, reikės atlikti dar daug mokslinių tyrimų, praktinių bandymų ir patobulinimų, kol autonominiai šiukšliavežiai taps realybe. Dabartinis projektas tęsis iki 2017 metų pabaigos, po to seks itin kruopštus funkcionalumo, saugumo ir to, kaip šios rūšies transporto priemonę supranta vairuotojai bei kiti eismo dalyviai ir vietiniai gyventojai, vertinimas. Įvairaus autonominio lygio transporto priemonės tikriausiai pirmiausia pasirodys ne miestų gatvėse, o griežtai apribotose teritorijose, pavyzdžiui, kasyklose ir krovinių terminaluose.

Faktai apie projektą ir transporto priemonę

– Bendras „Volvo Trucks“ ir „Renova“ projektas.

– Pagrindinis dėmesys skiriamas saugumui, našumui ir darbo aplinkai.

– Transporto priemonė – autonominis „Volvo FM“ šiukšliavežis.

– Įranga – GPS navigacija ir lazerinėmis sistemomis - lidarais paremta sistema teritorijai aplink transporto priemonę žymėti, padėčiai nustatyti ir skenuoti.

– Automatinis vairavimo, pavarų perjungimo ir greičio valdymas.

– Automatinis sustojimas, jeigu staiga kelyje atsiranda kliūtis.

Šiuo bandymu siekiama įsitikinti kaip naujausios technologijos gali prisidėti prie transporto saugumo ir produktyvumo didinimo, dirbant sudėtingomis sąlygomis ir ribotoje erdvėje. Kaip sunkvežimiams sekasi susidoroti su itin sudėtinga užduotimi galite pamatyti naujausiame vaizdo klipe „Volvo Group“ „YouTube“ kanale.

„Bendradarbiaudami su Bolideno šachtų operatoriumi žengiame į naują autonomiškų transporto priemonių vystymo etapą. Tai bus pirmasis kartas pasaulyje, kada savavaldžiai sunkvežimiai bus bandomi realaus darbo po žeme sąlygomis, o surinkti duomenys mums padės siekti išsikelto tikslo - technologijų naujoves paversti praktine nauda mūsų klientams“,- sakė „Volvo Trucks“ prezidentas Claesas Nilssonas.

Autonomiški „Volvo FMX“ sunkvežimiai įvairių pramonės sektorių atstovų susidomėjimo sulaukė jau nuo pat jų oficialaus debiuto šių metų pradžioje. Tyrimų projektas, kuriame dalyvauja ir šie patvarumu garsėjantys sunkvežimiai, skirtas įrodyti, jog savavaldžiai sunkvežimiai gali reikšmingai pagerinti transporto efektyvumą bei produktyvumą. Tai ypač aktualu dirbant šachtose ar kitoje geografiškai apribotoje aplinkoje, kurioje sunkvežimiai didžiąją laiko dalį juda tais pačiais, iš anksto žinomais, maršrutais.

Testai 1000 metrų po žeme

Atėjo laikas įsitikinti, kaip technologija veikia realiomis darbo šachtoje sąlygomis. Bandymams buvo pasirinkta Bolideno šachta Kristinebergo mieste, Šiaurės Švedijoje. Būtent čia jau šį rudenį prasidės pirmojo savavaldžio „Volvo FMX“ sunkvežimio bandymai, o per ateinančius metus prie jo prisijungs dar trys analogiški sunkvežimiai.

Autonomiška sistema sukurta standartinio sunkvežimio pagrindu

Požeminiuose bandymuose bus naudojami standartiniai „Volvo FMX“ sunkvežimiai, papildyti autonomišką veiklą garantuojančia įranga. Sunkvežimiuose montuojami radarai ir lazeriniai jutikliai. Iš pradžių, naudojant tą patį sunkvežimį, kompanijos inžinieriai nuskenavo šachtos geometriją ir sukūrė detalų maršruto žemėlapį. Vėliau ši informacija bus naudojama reguliuojant vairo padėtį, pavarų perjungimą ir sunkvežimio greitį. Be abejo, kiekvieną kartą įveikdamas trasą sunkvežimis nuolat skenuoja aplinką ir optimizuoja savo veiklos parametrus bei judėjimo trajektoriją.

Optimizuota logistika didina produktyvumą

Autonomiškuose sunkvežimiuose naudojama technologija leidžia optimizuoti logistikos procesus šachtoje visiškai kitaip nei tai buvo daroma iki šiol. Sunkvežimiai gali judėti be sustojimo, o dėl tikslaus maršruto planavimo ir pastovaus greičio - procesą galima organizuoti taip, kad nesusidarytų spūstys. Tai leidžia gerokai sutrumpinti pakrovimo ir iškrovimo operacijų laiką. Be to, atliekant sprogdinimo darbus sunkvežimių vairuotojams tekdavo ilgokai gaišti prastovose, laukiant kol išsisklaidys pakilusios dulkės, tuo tarpu savavaldžiai sunkvežimiai puikiai orientuojasi ir esant minimaliam matomumui. Tai reiškia, kad kiekvieną sunkvežimį galima panaudoti kur kas efektyviau, o per savo pamainą jis gali įveikti maršrutą daugiau kartų. Savavaldžiai sunkvežimiai taps integralia visos šachtos gamybos proceso dalimi. Tolygesnis transporto srautas ir pastovesnis greitis taip pat leis sumažinti degalų sąnaudas bei agregatų dėvėjimąsi.

Saugumas – svarbiausias prioritetas

Autonomiški sunkvežimiai turi būti mažų mažiausiai tokie pat saugūs bei patikimi kaip ir vairuojami žmonių. Pastebėję kliūtį jie automatiškai sustos ir apie tai praneš transporto valdymo centrui. Kiekvieną sunkvežimį supančią zoną nuolat seka bent du iš šešių sistemos jutiklių, todėl net ir įvykus gedimui sunkvežimio kontrolę gali perimti operatorius esantis transporto valdymo centre.

Autonomiški sunkvežimiai – ne tik savavaldžiai

Bandymai, kuriuose dalyvaus savavaldžiai sunkvežimiai yra platesnio tyrimų projekto, kuriuo „Volvo Trucks“ tiria kaip dar labiau padidinti sunkvežimių autonomiškumą, dalis. Tam padeda ir kai kurios įprastuose sunkvežimiuose naudojamos sistemos: pavyzdžiui – adaptyvioji pastovaus važiavimo greičio kontrolės sistema (ACC). Ypač sparti šiandieninė technologijų pažanga užtikrina, kad rinkoje nuolat matysime vis daugiau sprendimų palengvinsiančių vairuotojo darbą. Nors savavaldžiai sunkvežimiai kai kuriose srityse, tokiose kaip kalnakasybos pramonė palaipsniui bus matomi vis dažniau ir dažniau, bendrojo naudojimo keliuose sutinkamuose sunkvežimiuose svarbiausias užduotis ir toliau atliks vairuotojai.

Naujasis filmas atskleidžia autonomiškų sunkvežimių galimybes

Oficialiame „Volvo Group“ „YouTube“ kanale debiutavęs naujasis filmas nufilmuotas Kristinebergo šachtose demonstruoja kaip autonomiški sunkvežimiai dirba savo naujoje darbo vietoje. Jūsų dėmesiui taip pat pateikiame filmą, kuriame „Volvo Trucks“ specialistai išsamiai paaiškins savavaldžių sunkvežimių sistemų veikimą.

Naujausią koncepcinį „Volvo Concept Truck“ sunkvežimį  kompanija „Volvo Trucks“ sukūrė bendradarbiaudama su Švedijos energetikos agentūra. Tai penkerius metus trukusio tyrimų projekto, kuriuo siekta sukurti efektyviau energiją naudojančias transporto priemones, rezultatas. Naujasis koncepcinis sunkvežimis sumažins degalų sąnaudas daugiau nei 30 proc.

„Mes nuolat dirbame kurdami vis mažiau degalų naudojančias transporto priemones. Tai svarbu, siekiant apsaugoti aplinką ir kartu sumažinti mūsų klientų veiklos išlaidas. Didžiuojamės būdami šių pokyčių priešakyje. Šis naujasis koncepcinis modelis dar kartą parodo neįtikėtiną nuolatinių techninių inovacijų galią”, – sako Claes Nilsson, „Volvo Trucks” prezidentas ir generalinis direktorius.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, leidusių gerokai sumažinti degalų sąnaudas, buvo įspūdingas, net 40 proc. aerodinaminiu požiūriu efektyvesnis vilkiko ir puspriekabės dizainas. „Iš pagrindų pakeitėme ir aerodinaminiu požiūriu optimizavome visą sąstatą. Pavyzdžiui, vietoj galinio vaizdo veidrodžių įrengėme vaizdo kameras. Tai mažina oro pasipriešinimą, todėl reikia mažiau energijos sunkvežimiui varyti”, – aiškina Ake Othzén, „Volvo Trucks” vyriausiasis projektų vadovas.

Be aerodinaminių patobulinimų, ant koncepcinio sunkvežimio ratų sumontuotos naujos kartos, kur kas mažesniu pasipriešinimu riedėjimui pasižyminčios padangos. Puspriekabė sveria dviem tonomis mažiau nei įprasta, o tai suteikia galimybę mažinti degalų sąnaudas arba didinti naudingąją apkrovą. Įgyvendinant projektą taip pat buvo patobulinti jėgos agregatai. Eksperimentinis sąstatas buvo išbandytas Švedijos keliuose 2015 m. rudenį.

Projektas, kurio tikslas padidinti tolimųjų gabenimų sunkvežimių efektyvumą 50 proc., įgyvendinamas nuo 2011 m.

Kadangi koncepcinė transporto priemonė buvo kuriama įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą, šis prototipas niekada nebus gaminamas serijiniu būdu, tačiau kai kurie aerodinaminiai sprendimai jau įdiegti serijiniuose „Volvo“ sunkvežimiuose. Gali būti, jog ateityje jų bus naudojama dar daugiau.

Faktai: „Volvo Concept Truck”

Šis mokslinių tyrimų iniciatyva yra dvišalis Švedijos ir JAV vyriausybių projektas, remiamas Švedijos energetikos agentūros ir JAV energetikos departamento. Amerikiečių „SuperTruck” projektu siekiama padidinti tolimųjų gabenimų transporto efektyvumą Šiaurės Amerikos rinkoje.

Specifikacijos: „Volvo Concept Truck”

Sunkvežimio modelis: „Volvo FH 420“

Variklis: „Volvo D13 Euro 6“

Svarbiausi techniniai duomenys: aerodinaminiai patobulinimai

1. Optimizuotos aerodinamikos vilkikas su puspriekabe;

2. Siekiant sumažinti oro pasipriešinimą, įprastiniai galinio vaizdo veidrodžiai buvo pakeisti vaizdo kameromis, kurios taip pat užtikrina geresnį matomumą ir didesnį saugumą;

3. Aerodinamiškai optimizuoti važiuoklės šoniniai aptakai dengia galinius vilkiko bei visus puspriekabės ratus;

4. Aerodinaminiai oro aptakai pailgina priekabą ir sumažina oro pasipriešinimą;

5. Optimizuotas oro srautas variklio aušinimui;

6. Dėl ratų gaubtų ir įlipimo laiptelių dizaino maksimaliai sumažintas oro pasipriešinimas vilkiko priekyje.

Suasmenintas, prognozuojantis ir visada pasiruošęs reisui. Protingas rytojaus sunkvežimis bus labiau panašus į išmanųjį telefoną ant ratų nei į tradicinę transporto priemonę. „Per kelerius ateinančius metus tai padarys revoliuciją transporto sektoriaus našume“, - sako Hayderis Wokilas, „Volvo Trucks“ kokybės ir eksploatacinės parengties direktorius.

Šiandien Europos keliais važinėja apie 175 tūkst. internetu susietų „Volvo“ sunkvežimių. Nemažai iš jų jau šiandien iškilus techninės priežiūros poreikiui patys gali susisiekti su serviso centru, o tam tikri darbai gali būti atlikti ir nuotoliniu būdu. Bet tai tik pradžia.

„Pavyzdžiui, jau po kelerių metų sunkvežimis galės pats stebėti savo būklę realiuoju laiku. Tai leis užtikrinti patogesnį ir greitesnį serviso paslaugų tiekimą, o tai - savo ruožtu - garantuos didesnį vairuotojų, serviso centrų ir transporto įmonių darbo našumą", - sako Hayderis Wokilas, „Volvo Trucks“ kokybės ir eksploatacinės parengties direktorius.

Ateityje sunkvežimis leis dar labiau palengvinti serviso darbų planavimą, nes pats rezervuos remonto paslaugas ir, jei tai bus reikalinga - taip pat ir konkrečius technikus atitinkamiems darbams atlikti bei remonto dalis. Remonto darbus bus galima atlikti atsižvelgiant į sunkvežimio darbo grafiką.

„Serviso paslaugų teikimo laikas bus sinchronizuotas su sunkvežimio darbo grafiku. Remonto darbai bus užsakyti artimiausiame serviso centre tuo metu, kai sunkvežimis stovės, pavyzdžiui, nakties metu ar tuomet kai vairuotojas privalės ilsėtis dėl darbo ir poilsio režimo reikalavimų. Dėl internetinės sąsajos sunkvežimis kai kuriuos nesudėtingus remonto darbus galės atlikti pats“ - pažymi Hayderis Wokilas.

Rytojaus sunkvežimis taip pat pasiūlys daugiau lankstumo. Kadangi jungiamumo internetu galimybės nuolat tobulinamos, sunkvežimius bus galima dar geriau pritaikyti individualiai jų veiklos sričiai, o tai įgalins efektyvesnę gabenimų veiklą.

„Nauja sunkvežimių karta bus dar labiau personalizuota ir dar geriau pritaikyta kiekvieno vežėjo poreikiams bei vairuotojo važiavimo stiliui. Jis taip pat galės atsinaujinti savo parametrus, geriau prisitaikyti specifinėms gabenimo užduotims“, - paaiškina Hayderis Wokilas.

Svarbiausia prielaida siekiant panaudoti visus jungiamumo internetu privalumus yra didelio duomenų kiekio surinkimas.

Pasak Pero Adamsono, „Volvo Group Telematics“ strategijos ir verslo vystymo direktoriaus, šiandieniniai sunkvežimiai atkartos tendencijas, kurias per pastaruosius kelerius metus parodė išmaniųjų telefonų rinka. Automobilių pramonėje dabar kalbama apie „Išmaniojo įrenginio ant ratų evoliuciją“. „Netolimoje ateityje sunkvežimiai galės patys bendrauti su kitais eismo dalyviais bei kitais išmaniaisiais įrenginiais, pavyzdžiui - dviratininkų šalmais ir tokiu būdu sumažins avarijų bei neplanuotų prastovų riziką", - apibendrina Peras Adamsonas.

„Nuolat prisijungęs prie interneto ateities sunkvežimis galės pats stebėti eismo sąlygas ir pasirinkti tinkamiausią maršrutą atsižvelgdamas į eismo spūstis ar kelio darbus", - tęsia Peras.

Nors nemaža technologijų dalis įgyvendinant ateities sunkvežimio viziją egzistuoja jau šiandien, dar praeis šiek tiek laiko kol viskas bus įgyvendinta praktikoje. „Didžiausias iššūkis yra efektyviai panaudoti didžiulį, iš sunkvežimių gaunamų duomenų srautą. Be to, visame pasaulyje dar turi būti tobulinama bevielių sąsajų infrastruktūra, kuri leistų naujos kartos transporto priemonių viziją paversti kasdienine realybe", - sako Hayderis Wokilas.

Filmą apie išmaniuosius ateities sunkvežimius galite peržiūrėti „Volvo Trucks“ YouTube kanale

Nuotraukų ir iliustracijų galite parsisiųsti iš „Volvo Trucks“ nuotraukų galerijos

Keturios ateities transporto pramonės tendencijos

1. Išmaniosios paslaugos

Ateities sunkvežimiai jau per kelerius ateinančius metus galės ne tik pasirūpinti gedimų prevencija, bet ir geriau suprasti kodėl gedimai įvyksta bei, svarbiausia, sužinoti tai anksčiau nei sunkvežimis sugenda. Sunkvežimis galės pats susitaisyti kai kuriuos smulkius gedimus ir įspėti bei rezervuoti techninę pagalbą dar prieš iškylant problemai.

2. Mažesnė administracinė našta

Ateityje sunkvežimio priežiūra pareikalaus daug mažiau administracinių išteklių, kadangi su dauguma užduočių sunkvežimis susidoros pats, pavyzdžiui - užsisakys remontą, atsisiųs ir įsidiegs atnaujintą programinę įrangą.

3. Susietieji įrenginiai

Ateityje dauguma mus supančių gaminių: laikrodžiai, švarkai ir šalmai galės patys,  bendrauti tarpusavyje, suteikdami mums papildomą tokio apsikeitimo informacija vertę. Pavyzdžiui ateities rankinis laikrodis galės ne vien rodyti laiką, bet ir matuoti vairuotojo pulsą ir, esant reikalui, įspėti savininką ar netgi aktyvuoti automatinę vairavimo sistemą.

4. Pritaikymas pagal poreikius

Kuo daugiau sunkvežimio gamintojas turi informacijos apie vairuotoją ir vežėją, tuo lengviau pritaikyti sunkvežimį pagal vairuotojo vairavimo įpročius ir eksploatacijos sričiai.

„Volvo Trucks“ toliau gerina našumą statybos sektoriuje ir pristato dar penkis naujus techninius sprendimus, tarp jų - „Volvo Dynamic Steering“ sunkvežimiams su sudvejintomis priekinėmis ašimis ir didesnę priekinių ašių apkrovą. Tai dar kartą pabrėžia ypatingą „Volvo Trucks“ dėmesį statybų segmentui.

Pirmasis „Volvo FMX“ rinkoje pasirodė 2010 metais, o 2013 m. buvo pristatyta atnaujinta jo versija su naujomis funkcijomis, tarp jų – dinaminio vairavimo sistema „Volvo Dynamic Steering“. 2015 m. „Volvo Trucks“ pristato naują sprendimų seriją, leidžiančių sunkvežimiams ir vairuotojams dirbti sudėtingomis sąlygomis bei dar sumaniau ir efektyviau atlikti darbą.

„Dėl savo kokybės ir jėgos agregatų „Volvo“ sunkvežimiai turi solidžią reputaciją. Pristatydami naujų, pažangių sprendimų, savo klientams siūlome rinktis daugiau komplektacijos variantų jų darbo našumo gerinimui“, – sako „Volvo Trucks“ prekės ženklo viceprezidentas Ricardas Fritzas.

Pristačius sustiprintą buferį specialios paskirties sunkiasvoriams „Volvo FH“ serijos sunkvežimams ir su „Volvo FMX“ pirmą kartą krovininiuose sunkvežimiuose pritaikytą funkciją „Automatic Traction Control“, dabar siūlomos dar penkios naujienos:

„Volvo Dynamic Steering“ sunkvežimiams su sudvejintomis priekinėms ašims: Dinaminio vairavimo sistema „Volvo Dynamic Steering“ jau siūloma ir sunkvežimiams su sudvejintomis priekinėmis ašimis – tai itin dažnai pasitaikanti konfigūracija dirbant statybose. Kadangi tokie sunkvežimiai eksploatuojami su didelio svorio antstatais ir dažnai gabena itin sunkius krovinius, šios sistemos privalumai vairuotojui yra akivaizdūs. Važiuojant nedideliu greičiu jaučiamas mažesnis pasipriešinimas darant posūkį, vairas automatiškai išsitiesina nuo ribinės padėties, todėl nereikia papildomų pastangų užbaigti manevrą siaurose erdvėse, o vairuotojas sutaupo laiko bei energijos. 2013 m. pristatytą ir „Youtube“ hitu tapusiame filme „The Hamster Stunt“ pademonstruotą „Volvo Dynamic Steering“ sudaro elektros variklis, kompensuojantis vibraciją ir vairo judėjimą bei sumažinantis sunkvežimiui vairuoti reikalingą jėgą.

Didesnė sudvejintų priekinių ašių apkrova: „Volvo“ sunkiasvorių sunkvežimių sudvejintų priekinių ašių didžiausia techninė apkrova padidinta nuo 18 iki 20 tonų. Klientai gauna naudos dėl geresnio našumo ir papildomo lankstumo įvairiems darbams. Didesnė apkrova – tai geresnės galimybės gauti daugiau pelno gabenant sunkius krovinius į statybų aikšteles. Keturašiame sunkvežimyje, kurio bendroji masė 32 tonos, gali būti montuojamas ilgesnis kėbulas, kuriame galima lanksčiau rinktis birių krovinių išdėstymo vietas. Tai reiškia, kad krovos metu sumažėja rizika viršyti maksimaliai leistinas ašių apkrovas. Be to, didesnė priekinių ašių apkrova leidžia naudoti įvairesnes už kabinos montuojamo krano ar kitos įrangos konfigūracijas.

Penkiaašiai 10x4 ir 10x6 sunkvežimiai: daugelyje rinkų pastebimas sunkvežimių, kurių bendroji masė siekia nuo 50 iki 76 tonų, poreikis. Siekiant patenkinti tokią paklausą krovinių gabenimui greitkeliais ir statybų aikštelėse „Volvo Trucks“ dabar gali pasiūlyti tiesiai iš gamyklos užsisakyti penkiaašius sunkvežimius. Dvi priekinės ašys atlaiko iki 20 tonų didžiausią apkrovą, o trys galinės ašys – iki 36 tonų. Tai padidina naudingąją apkrovą ir užtikrina daugiau galimybių klientams. Sprendimas taip pat tinka betono maišyklėms ir dideliems automobiliniams kranams, kuriems reikia tolygaus apkrovos tarp ašių paskirstymo. Sumažinus ašims tenkančią apkrovą, daugelį krovinių šiomis transporto priemonėmis galima gabenti didesniais nuotoliais greitkeliais, todėl transportuojama greičiau ir uždirbama daugiau pelno.

Galinė pneumatinė pakaba su varančiosios priekinės ašies kombinacija („Volvo FMX“): nauja galimybė suderinti pneumatinę galinę pakabą ir varančiąją priekinę ašį užtikrina aukščiausio lygio komfortą netgi sunkvežimiuose su visais varomais ratais. Nors didžiausioms apkrovoms dažniausiai yra naudojamos lakštinės lingės, pneumatinė pakaba gali būti lengvai reguliuojama pagal krovinio svorį. Todėl važiuojama tolygiau, mažiau dėvisi sunkvežimis ir kelio paviršius, o vairuotojas mažiau pavargsta. Dėl mažesnės vibracijos, ypač kai sunkvežimis važiuoja be krovinio, važiuodamas duobėtais statybvietės keliais vairuotojas gali palaikyti didesnį vidutinį greitį ir kiekvienos pamainos metu įvykdyti daugiau reisų. „Volvo Trucks“ užtikrina ne tik didesnį komfortą – pneumatinė pakaba turi mažiausiai 300 mm prošvaisą ir efektyvią visų pažeidžiamų komponentų apsaugą.

Elektroninė stabdžių sistema būgniniams stabdžiams: dabar netgi klientai, kurie būgninius stabdžius užsisako itin dulkėtoms ar drėgnoms darbo sąlygoms, gali pasinaudoti „Volvo“ elektroninės stabdžių sistemos (EBS) privalumais. Sistemos elektronika suteikia galimybę naudotis įvairiomis sumaniomis funkcijomis, pavyzdžiui, pagalbine pajudėjimo iš vietos įkalnėje funkcija. Be geresnių stabdymo savybių, EBS taip pat suteikia galimybę naudotis „Volvo Dynamic Steering“ sistema (išskyrus sunkvežimius su priekine varančiąja ašimi) bei užtikrina tikslų „I-Shift“ pavarų dėžės darbą, kuriai informacija tiekiama iš elektroninės stabdžių sistemos valdymo modulio.
„Norime būti pirmaujantis prekės ženklas ne tik tolimųjų reisų, bet ir statybų segmente. Šios naujienos, skirtos mūsų sunkvežimių gamai, aiškiai nustato naują statybinių sunkvežimių standartą“, – sako „Volvo Trucks“ prekės ženklo viceprezidentas Ricardas Fritzas.

„Volvo Trucks“ pasiūlymas statybų sektoriui

Be „Volvo FMX“, „Volvo FH“ ir „Volvo FH 16“, „Volvo Trucks“ statybinių sunkvežimių gamoje taip pat yra „Volvo FL“ su keturių ratų pavara ir iki 18 tonų bendrąja mase bei „Volvo FE“, kurio didžiausia bendroji masė siekia 26 tonas. Klientai turi galimybę naudotis ne tik dideliu serviso centrų tinklu ir pažangiomis paslaugomis, bet ir itin lanksčiai kurti asmeniškai pritaikytus ir saugius sprendimus.

„Volvo Trucks“ pristato „Volvo FH“ sunkvežimius su naujais, sustiprintais priekiniais buferiais. Dėl tvirtesnės priekinės dalies šie sunkvežimiai geriau tiks naudoti prastesniuose keliuose arba atliekant sudėtingus gabenimo darbus statybų aikštelėse ar gabenant medieną. „Volvo FH“ su sustiprintu buferiu bus oficialiai pristatytas balandžio 20-25 dienomis „Intermat“ parodoje.

„Sustiprintas priekinis buferis galia, dinamika ir patogia kabina pasižyminčiam „Volvo FH“ flagmanui suteikia daugiau apsaugos. Sunkvežimis yra pakankamai tvirtas ir gerai apsaugotas tais atvejais, kai kyla padidinta apgadinimų rizika“, – sako Ricardas Fritzas, „Volvo Trucks“ prekinio ženklo viceprezidentas.

Naujojo, sustiprinto „Volvo FH“ priekinio buferio inžinierinė koncepcija yra panaši, kaip ir sudėtingiems statybų darbams sukurto „Volvo FMX“ priekinės dalies. Buferio šonai ir karterio apsauga pagaminti iš 3 mm plieno. Į konstrukciją taip pat integruotos ir stacionarios pakopos.

Naujasis buferis leidžia išlaikyti daugiau nei 20 laipsnių užvažiavimo kampą „Volvo FH“ sunkvežimiams su itin aukšta važiuokle, kuri buvo pristatyta 2014-aisiais. Sertifikuotas priekinis vilkimo įtaisas suprojektuotas atlaikyti net 36 tonų apkrovą, gali būti sumontuotas jau gamykloje.

Tvirtesnis, bet išlaikęs aukštos klasės įvaizdį

„Didžiausias iššūkis dizaineriams buvo suprojektuoti tvirtą, bet pernelyg vizualiai neišsiskiriančią priekinę dalį.  Pleišto formos plieninių šoninių detalių linijos švelniai leidžiasi link buferio centro. Tai sukuria nuosaikią ir tvirtą dizaino išraišką, kuri išlaiko „Volvo FH“ sunkvežimių aukštos klasės įvaizdį“, – sako Rikardas Orellas, „Volvo Trucks“ dizaino direktorius.
Į priekį buferis yra išsikišęs 132 mm daugiau ir skirtas priimti visus smūgius bei apsaugoti žibintus ir kitas svarbias kėbulo dalis.

„Sustiprintu buferiu aprūpintas „Volvo FH“ yra puikiai paruoštas darbui sudėtingomis sąlygomis statybų aikštelėse ar miškuose. Be to, toks sunkvežimis yra puikus pasirinkimas gabenant sunkius krovinius šalyse, kuriuose yra sunkiau pravažiuojamų kelių“, – apibendrina Ricardas Fritzas.

Debiutuoja „Intermat“ parodoje Paryžiuje

Naujas, sustiprintas priekinis buferis, skirtas „Volvo FH“ ir „Volvo FH16“ sunkvežimiams, bus pristatytas „Intermat“ statybų parodoje Paryžiuje 2015 m. balandžio 20-25 dienomis. 

Parodoje „Volvo Trucks“ taip pat pristatys „Volvo FMX“ ir „Volvo Construction Equipment“ statybinės technikos derinius, naująjį „Volvo FL“ su 4x4 transmisija bei modernias technologijas, tarp kurių bus „Volvo“ dinaminio vairavimo sistema.

„Volvo FL“ dabar galima rinktis su visų varančiųjų ratų pavara, padedančia pasiekti net ir sunkiausiai privažiuojamas vietas slidžiuose, nelygiuose keliuose bei stačiose įkalnėse. Šis 4x4 sunkvežimis idealiai tiks naudoti kaip specialios paskirties transporto priemonė mieste ar sunkiai pasiekiamose vietovėse, o taip pat kaip pagalbinis sunkvežimis karjeruose bei statybų aikštelėse.

Puikiai atliks darbą nepriklausomai nuo sąlygų kelyje

Dėl nedidelių gabaritų „Volvo FL“ sunkvežimis idealiai tinka intensyviam miesto eismui, jis yra patogus, o varikliai pasižymi aukštu sukimo momentu. Su visų keturių varančiųjų ratų pavara bei didesne prošvaisa jis galės būti efektyviai eksploatuojamas ir asfaltuotuose keliuose, ir duobėtuose žvyrkeliuose.

„Daugelis mūsų klientų dirba vietovėse, kuriose oro sąlygos ir kelių būklė keičiasi labai greitai, todėl visais keturiais ratais varomas „Volvo FL“ yra toks universalus, kad gali atlikti užduotis, kurioms dėl itin prastos kelių būklės reikėtų pasitelkti papildomą sunkvežimį“,- sako Pernilla Sustovic, „Volvo Trucks“ distribucinių sunkvežimių segmento vadovė.

Tinkamas įvairių statybinių antstatų montavimui

„Volvo FL 4x4“ taip pat gali būti eksploatuojamas karjeruose ar statybų aikštelėse, esančiose tankiai apgyvendintuose miestuose. Sunkvežimio bendroji masė yra iki 16 tonų, todėl ant jo galima montuoti įvairią statybų įrangą: kranus, bokštelius ar betono maišykles.

„Viena iš labiausiai pastebimų naujojo „Volvo FL“ su visų varančiųjų ratų pavara savybių yra aukštesnė važiuoklė, prošvaisą priekyje padidinanti kiek daugiau nei 6 cm, o gale - 10 cm. Aukštesnė važiuoklė net iki 25 laipsnių padidina priekinį atakos kampą, o tai gerokai palengvina išvažiavimą iš gilių duobių ar provėžų“,- sako Pernilla.

Keturi varantieji ratai ir palėtinta pavara

„Volvo FL“ turi nuolatinę 4x4 visų varančiųjų ratų pavarą, o skirstymo dėžė - greitą bei palėtintą pavarą. Įprastomis sąlygomis sunkvežimis eksploatuojamas naudojant greitąją pavarą, o sudėtinguose ruožuose, vienu mygtuko paspaudimu įjungiama palėtinta pavara (demultiplikatorius).

Suspausto oro jungtis

Sunkvežimyje gali būti sumontuota papildoma suspausto oro sistemos jungtis, kuri naudojama įvairios papildomos įrangos pajungimui ar padangų pripūtimui.

Siūlomas visoje Europoje

Naująjį „Volvo FL“ su 4x4 transmisija bei „Euro 6“ emisijos normas atitinkančiais varikliais galima įsigyti visose Europos, Artimųjų Rytų bei Afrikos (EMEA) rinkose, kuriose galioja „Euro 6“ reikalavimai.

Faktai apie „Volvo FL 4x4“

Bendroji masė: nuo 12 iki 16 tonų

Patvirtinta maksimali masė: 25 tonos

Didžiausia prošvaisa su 11R22,5” padangomis:
• Priekinė ašis: 329 mm
• Galinė ašis: 319 mm

Atakos kampas: 25 laipsniai

Ratai ir padangos: 275/70 R22,5”, 10R22,5” ir 11R22,5”

Kabinos:

• Dieninė kabina
• Padidinta kabina
• Pailginta kabina

Varikliai: D8K 250, 280 AG

Pavarų dėžės: 6 laipsnių mechaninė arba 6 laipsnių automatinė.