Tarnyba BNS taip pat nurodė, kad stebi situaciją ir šiuo metu atlieka vertinimą dėl ryšio paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu, tačiau tikina, kad skaidrumui būtinos sąlygos buvo išlaikytos.

„Neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime išlieka didesnė rizika sumokėti daugiau, ir ji priklauso nuo sutarties vykdymo terminų, rinkoje veikiančių tiekėjų, į pirkimą kviečiamų tiekėjų skaičiaus, pirkimo vykdytojo gebėjimo susiderėti“, – atsakyme BNS nurodė VPT.

Vis dėlto tarnyba taip pat pažymi, kad iš pateiktos informacijos matyti, jog valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ užtikrina būtinas procedūras.

„Skaidrumas viešuosiuose pirkimuose užtikrinamas laikantis visų Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų: pirkimų plano sudarymo, suvestinės paviešinimo, tinkamo pirkimo būdo pasirinkimo, ataskaitos paskelbimo ir sutarties paviešinimo. Iš viešai paskelbtos informacijos matyti, kad pirkimo vykdytojas visa tai atliko, ir rinka gali susipažinti su planuotais pirkimais bei jų rezultatais“, – teigia VPT.

I. Gelūno / BNS nuotr.

G. Landsbergis: kainos galėjo didėti dėl skubos ir reikalavimų

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams antradienį teigė, kad pirkimus ir jų kainas turėtų komentuoti tiesiogiai juos vykdžiusi „Litexpo“. Jis sakė pats nedalyvaujantis pirkimuose ir nežinantis „kokių nors specifikacijų“, tik yra supažindinamas su pirkimų rezultatais.

Vis dėlto jis akcentavo, kad įtakos pirkimų kainoms galėjo turėti skuba: NATO viršūnių susitikimo tiksli data paaiškėjo gana vėlai, todėl teko pirkimus vykdyti skubiai, o dalį jų derinti su Aljansu.

„Patvirtinimai atėjo ganėtinai vėlai ir, mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos, ypatingai turint galvoje, kad kai kurie pasirinkimai turi būti ganėtinai spartūs. Geriausia, jei tai komentuotų organizacija, kuri tuos pirkimus atlieka. Tiek, kiek priklauso nuo Užsienio reikalų ministerijos, mūsų pirkimai atliekami per Centrinę pirkimų organizaciją, jie yra vieši, viskas skelbiama maksimaliai. Bet mus kiek mažiau riboja terminai, esame kiek kitoje situacijoje“, – kalbėjo jis.

Patvirtinimai atėjo ganėtinai vėlai ir, mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos, ypatingai turint galvoje, kad kai kurie pasirinkimai turi būti ganėtinai spartūs.

„Įtarčiau – dėl laiko, dėl ypatingų reikalavimų, kurie susiję ir su saugumu, apimtimis taip pat įsigijimų, turint galvoje, kad labai didelė apimtis renginio, kartais gali būti paaiškinamos tos kainos argumentais, kuriuos išdėsčiau“, – sakė ministras.

Teisėsauga BNS patvirtino neanalizuojanti šių pirkimų. Generalinė prokuratūra pažymi, jog institucija nevertina viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo. Specialiųjų tyrimų tarnyba savo ruožtu nurodė, jog nuolat stebi situaciją, tačiau taip pat pabrėžė, kad dėl šio klausimo joks tyrimas nėra pradėtas.

Kritika dėl „kosminių“ kainų

Pirmadienį visuomeninkas Andrius Tapinas, remdamasis „TV3“ portalo publikacija, stebėjosi nurodytų paslaugų pirkimų kainomis, teigdamas, kad jos „atrodo kosminės“.

„Garso įrangą už 553 tūkst. eurų nuomos įmonė „Up Records“, kurios metinės pajamos yra 120 tūkst. eurų ir 2021 metais ji patyrė 50 tūkst. eurų nuostolio. Konstrukcijas už 630 tūkst. eurų nuomos įmonė „Topaz“, kurios metinės pajamos yra 409 tūkst. eurų“, – savo feisbuke rašė jis.

Pasak A. Tapino, vaizdo konferencijos įrangą už 1,6 mln. eurų nuomos „Screen Service“, apšvietimo įrangą už 1,5 mln. eurų tieks „Muzikos ekspresas“ – jis pažymi, kad šios sumos yra dukart didesnės už įmonių metines pajamas, o „Muzikos ekspresas“ pernai netgi patyrė 250 tūkst. eurų nuostolio.

BNS jau skelbė, jog rinkos dalyviai abejoja, ar valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ skaidriai perka NATO viršūnių susitikimui Vilniuje būtinas ryšio paslaugas ir įrangą – nutarta, kad už beveik 3 mln. eurų ji bus perkama iš telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“.

Praėjusių metų pabaigoje „Telia Lietuvą“ neskelbiamų derybų būdu pasirinkęs ir 2,78 mln. eurų vertės sutartį su juo sudaręs „Litexpo“ viešojo pirkimo ataskaitoje nurodo, kad procesas priklausė nuo Vyriausybės sprendimų ir turėjo būti atliktas itin skubiai.

Pasak VPT dėl ryšio paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu yra atliekamas vertinimas, po kurio paaiškės, ar pirkimas vykdytas tinkamu būdu.

Anot jo, perkančiosios organizacijos galės būti lankstesnės.

„Ženklūs palengvinimai supaprastintuose pirkimuose perkančiosioms organizacijoms suteiks galimybę lanksčiai ir operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius“, – tarnybos pranešime teigė D. Vedrickas.

Antradienį Seimas pritarė Viešųjų pirkimų, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, bei Koncesijų įstatymų pakeitimams, kuriuos inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pataisos numato, kad bus leidžiama pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu pirkimo dokumentuose bus netikslumų, o jei bus esminių klaidų, perkančioji organizacija galės nutraukti pirkimą.

Atsisakoma prievolės skaidyti pirkimą į dalis, sprendimai turės būti priimami atsižvelgiant į smulkiojo ir vidutinio verslo galimybes. Keičiant sutartis nebeliks ribojimo bendrai sutarties keitimo vertei. Atliekant supaprastintas skelbiamas derybas pirkimų procesą pagreitins ir galimybė praleisti paraiškų teikimo etapą.

Numatoma, kad pasiūlymų tikrinimo dėl jų atitikimo nacionalinio saugumo interesams procesas bus paprastesnis.

„Nors ne visur pavyko pasiekti norimą rezultatą, pavyzdžiui, atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo srityje, tačiau, manome, kad pakeitimai įneš aiškumo ir lankstumo – jais sprendžiama problema, kai priežiūrą atliekančios institucijos skirtingai vertina tą pačią situaciją – tokiu atveju šios institucijos turės vadovautis VPT formuojama praktika“, – sako D. Vedrickas.

Pataisomis mažinamas asmenų, apie kuriuos tiekėjas turi pateikti informaciją dėl teistumo, ratas. Reikės tikrinti tik vadovo ir asmens, turinčio teisę pasirašyti tiekėjo finansinės apskaitos dokumentus, duomenis.

Dar vienas pokytis – nuo 2023 metų sausio mažos vertės prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų lubos didinamos nuo 58 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, o darbų – nuo 145 tūkst. iki 174 tūkst. eurų, atsisakyta pareigos skelbti mažos vertės pirkimų suvestinę. 

„Galimybė nutraukti sutartis dėl kilmės arba tokius tiekėjus pašalinti, jeigu jie yra iš Rusijos arba Baltarusijos, atsirado tik nuo praėjusios savaitės, todėl kaip perkančiosios organizacijos ja pasinaudos, kol kas sunku prognozuoti“, – antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda BNS sakė Darius Vedrickas.

VPT vadovo teigimu, ar bus pasinaudota tokia galimybe, labiausiai priklausys nuo alternatyvų.

„Kiekvienu atveju perkančioji organizacija įsivertins, kokia yra konkurencija ir ar yra alternatyva tam tikrai prekei ar paslaugai“, – sakė  D. Vedrickas.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė priešiškų valstybių sąrašui – juo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame sąraše – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija bei Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

Pasak VPT vadovo, apskritai pernai viešiesiems pirkimams išleista beveik vienu milijardu eurų daugiau nei 2020-aisais.

„Žinoma, išleidome daugiau, beveik vienu milijardu: yra tam tikrų niuansų, kurie turbūt bendrai įtakoti infliacijos“, – BNS teigė D. Vedrickas.

Jo teigimu, kelia susirūpinimą, kad pernai daugėjo atvejų, kai pradėti pirkimai buvo nutraukiami.

„Nors vidutinis tiekėjų skaičius išliko toks pat, kaip ir užpernai, tačiau vis daugiau pasiūlymų yra atmetama arba pirkimo procesas nesibaigia sudaryta sutartimi. Tas kelia tam tikrų klausimų, bendrai kalbant apie viešųjų pirkimų sistemą. Tikslas būtų, kad kuo didesnis skaičius pradėtų pirkimo procedūrų pasibaigtų sudaryta sutartimi“, – aiškino VPT vadovas.

„Galbūt tai nepadaryti namų darbai iš perkančiųjų organizacijų pusės, o kartu tai yra ir tam tikrų pirkimo būdo arba pirkimo optimizavimo galimybių blogas pasirinkimas“, – pridūrė D. Vedrickas.

Kaip nurodoma VPT 2021 metų veiklos ataskaitoje, atmestų pasiūlymų skaičiaus dalis palyginti nuo 20,9 proc. 2020-aisiais iki 21,8 proc. pernai. Dažniausiai pasiūlymai buvo atmetami dėl per didelės kainos – 49,2 proc. visų pasiūlymų (2020 metais – 44,6 proc.).

Pernai viešųjų pirkimų vertė sudarė 6,5 mlrd. eurų, 2020 metais – 5,6 mlrd. eurų, 2021 metais įvyko 9,8 tūkst. pirkimo procedūrų (2020 metais – 9,4 tūkst.).

G. Nausėda: viešųjų pirkimų sistemoje yra pažangos, bet padėtis dar netenkina

Viešųjų pirkimų sistemoje matoma pažangos, tačiau apskritai situacija netenkina, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, vis dar yra pernelyg daug neskelbiamų pirkimų, taip pat konkursų, kur dalyvauja tik vienas tiekėjas, remiamasi tik mažiausios kainos kriterijumi, pranešė Prezidentūra.

„Nors viešųjų pirkimų sistemoje yra pažangą indikuojančių rodiklių, situacija nėra tenkinanti. Vis dar pastebimas dažnas perkančiųjų organizacijų siekis turėti kuo daugiau galimybių naudotis konkurencingų viešųjų pirkimų procedūrų išimtimis“, – po susitikimo su VPT vadovu D. Vedricku sakė šalies vadovas.

Prezidento teigimu, svarbu, kad viešųjų pirkimų sistema būtų profesionali, depolitizuota ir skaidri.

„Turime siekti kuo efektyvesnės ir skaidresnės viešųjų pirkimų sistemos, todėl tikiuosi, kad proveržis bus pasiektas nuo 2023 metų įgyvendinus mano inicijuotus ir Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, numatančius viešųjų pirkimų specialistų atestavimą ir pirkimų centralizavimą“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, būtina skatinti darniuosius pirkimus, kuo dažniau taikant aplinkos apsaugos reikalavimus, pradedant taikyti socialinius kriterijus, bei skiriant daugiau dėmesio inovacijų pirkimams.

Prezidentas pabrėžė VPT svarbą įgyvendinant pokyčius, tačiau taip pat turi būti aiški ir kitų atsakingų institucijų lyderystė ir suinteresuotumas.

D. Vedricko teigimu, savivaldybės taip pat rengiasi pirkimų centralizavimui nuo 2023 metų, pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė rodo stiprų įsipareigojimą siekiant šio tikslo.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nuo 2023 metų numato atestuotų viešųjų pirkimų specialistų įtraukimą į komisijų darbą ir jų depolitizavimą, pirkimų centralizavimą savivaldybėse, aktyvesnį aplinkos apsaugos ir socialinių kriterijų taikymą.

Tai reiškia, kad Vilniaus valdžia galės pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“. 

„Skundžiama Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvada buvo pagrįstai panaikinta, nes ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“, – pranešė teismas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį faktų vertinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atskirai pažymėjo, kad šis sprendimas neužkerta kelio VPT priimti kitą vertinimo išvadą, kuri atitiktų teisės normas.

VPT vadovas Darius Vedrickas BNS sakė, kad tarnyba šiuo metu nagrinėja teismo motyvus ir netrukus paskelbs pranešimą. Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

VPT netinkamai taikė koncesijos teisėtumo vertinimui aktualias teisės normas, neatliko visapusiškos koncesijos projekto teisinių santykių analizės, todėl netinkamai atliko teisinį faktų vertinimą.

VPT pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau sakė tikįs, kad jei teismo sprendimas bus palankus savivaldybei, Vyriausybė nepakeis ankstesnio sprendimo ir dalyvaus projekte. Pasak jo, privatus partneris yra pasiruošęs realizuoti projektą.

„Axis industries“ generalinis direktorius Giedrius Barcys teigia, jog įmonė yra pasirengusi tęsti darbus.

„Taip, mes niekada to neatsisakėme. (...) Jeigu yra klausimas ar rangovas norėtų tęsti darbus, atsakymas yra taip, jeigu trumpai“, – BNS sakė  G.Barcys.

Skaičiuojama, kad vien stadiono statyba kainuotų 39 mln. eurų, jis galėtų būti pastatytas 2024 metais.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su „Axis industries“ bei „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar pernai kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.

Apeliacinis teismas, ketvirtadienį turėjęs paskelbti sprendimą, nutarė bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Kitas posėdis byloje numatytas kovo 29 dieną, pranešė teismas.

„Teisėjų kolegija (...) daro išvadą, kad byloje yra prieštaringų duomenų, dėl kurių nėra galimybės priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos duomenų gausą ir viešąjį interesą, tikslinga šalims suteikti teisę pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus dėl bylos duomenų prieštaringumo“, – rašoma teismo pranešime.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pernai gruodį atmetė savivaldybės pasiūlymą susitarti taikiai ir Apeliaciniam teismui apskundė jai nepalankią Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą nutartį, kuria teismas pripažino neteisėtu VPT nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą.

Apygardos teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo nutarti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių ir todėl koncesija yra neteisėta. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad jei teismo sprendimas bus palankus savivaldybei, Vyriausybė nepakeis ankstesnio sprendimo ir dalyvaus projekte. Pasak jo, privatus partneris yra pasiruošęs realizuoti projektą.

Pasak miesto mero, jeigu teismo sprendimas bus nepalankus savivaldybei, bus ieškoma „kitų kelių“.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis Seimo komitete ketvirtadienį sakė, kad vien stadiono statyba kainuotų 39 mln. eurų, jis galėtų būti pastatytas 2024 metais.

R. Šimašiaus teigimu, būtų galima atsisakyti komplekse numatyto Sporto muziejaus, kuris buvo planuotas, numatant projekto finansavimą ir iš Europos Sąjungos lėšų.   

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su „Axis industries“ bei „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar pernai kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.

Komplekse, be stadiono, planuota pastatyti ir lengvosios atletikos stadioną, sporto kompleksą su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centrą su biblioteka, 300 vietų darželį ir Sporto muziejų.

„Žiūrint į perspektyvą ir norint turėti lankstų procesą greitųjų antigenų testų įsigijimo, (...) vis dėlto mes siūlytume pagalvoti apie tam tikrą įsigijimo strategiją tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek ilguoju laikotarpiu“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė VPT direktorius Darius Vedrickas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija vykdo 300 tūkst. antigenų testų pirkimą.

„Akivaizdu, kad to kiekio nepakaks turbūt ilgam laikotarpiui, tai reikėtų operatyviai galvoti apie naują pirkimą ir ar tai būtų tarptautinis pirkimas sutrumpintais terminais, ar tai būtų dinaminė pirkimo sistema – tiesiog galvoti, kas užtikrins lankstų įsigijimą artimiausius pusę metų arba metų laikotarpiui“, – sakė VPT vadovas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pernai gruodžio 23 nutraukė pirmąjį antigenų testų pirkimą dėl gautų tiekėjų pretenzijų bei Centrinei perkančiajai organizacijai nustačius, jog pirkimo sąlygos gali riboti konkurenciją. Patikslinusi reikalavimus laboratorija paskelbė pirkimą pakartotinai. Vokus atplėšti jame planuojama sausio 15 dieną.

Kaip komiteto posėdyje sakė laboratorijos vadovas Danas Bakša, sėkmės atveju testai Lietuvą pasiektų vasarį.

„Jeigu viskas vyks šį kartą sklandžiai, o mes tikrai to tikimės, tokiu atveju pirmieji kiekiai turėtų pasiekti vasario pradžioje“, – sakė jis.

D. Bakša taip pat sakė pritariantis VPT vadovo pozicijai, jog reikėtų ilgalaikės strategijos dėl greitųjų testų pirkimo. Jis taip pat teigė, kad jų būtų galima įsigyti neskelbiamų derybų būdu.

Jeigu viskas vyks šį kartą sklandžiai, o mes tikrai to tikimės, tokiu atveju pirmieji kiekiai turėtų pasiekti vasario pradžioje.

„Iš esmės mes ateityje vis tiek turėsime galvoti apie tolimesnius veiksmus. Vėl gi primenu, kad visą laiką yra galimybė pirkti neskelbiamų derybų būdu, kas iš esmės būtų itin greitas pirkimo būdas, bet tam reikia visų valstybinių institucijų pritarimo ir bendro sprendimo ir tai būtų galima įgyvendinti labai greitai“, – kalbėjo D. Bakša.

Jo vadovaujama laboratorija anksčiau yra sukritikuota VPT dėl sprendimo didelius kiekius koronaviruso tyrimams reikalingų priemonių įsigyti neskelbiamų derybų būdu. Tuometinė VPT vadovybė teigė, jog toks įsigijimo būdas rodo nesugebėjimą tinkamai planuoti pirkimų.

NVSPL vadovas teigė, jog pandemijos sąlygomis kelių mėnesių pirkimų procedūrų terminai yra per ilgi, o situacija kinta pernelyg greitai, kad būtų galima pirkimus veiksmingai planuoti.

Antradienį laboratorija paskelbė pasirašanti sutartis, kurios užtikrins priemonių tiekimą COVID-19 tyrimams maždaug pusei metų. 

Jos vertinimu, savivaldybė tiekėjams nustatė nepagrįstus, ribojančius konkurenciją reikalavimus, be to, savivaldybė nepagrindė, kodėl konkursas neskaidomas į atskiras dalis.

Šiaulių savivaldybė BNS informavo, jog konkursą nuspręsta nutraukti, o pakoregavus dokumentus, jis bus skelbiamas iš naujo.

Konkurse galėjo dalyvauti tiekėjai, kurie jau būtų įvykdę bent vieną bent 400 tūkst. eurų vertės priežiūros žiemą sutartį, tačiau VPT pabrėžia, jog pirkimas yra sudėtinis ir todėl savivaldybė turėjo numatyti, kad tiekėjai būtų atlikę tokios apimties paslaugų nebūtinai viena sutartimi.

Tuo metu savivaldybė tarnybai aiškino, jog žiemos sezonas suprantamas ne kaip kalendorinis metų laikas, o bet kuri diena metuose, kai reikia šių paslaugų pagal žiemos reikalavimus.

Anot savivaldybės, įprastai tokios paslaugos reikalingos nuo spalio ar lapkričio pradžios iki balandžio pabaigos.

Šiaulių savivaldybė kelių, stovėjimo aikštelių ir kitų teritorijų valymo bei tvarkymo, taip pat saugių eismo sąlygų užtikrinimo žiemą paslaugų konkursą paskelbė rugsėjį.

Jį naujuoju VPT vadovu prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė lapkričio pradžioje.

36 metų D. Vedrickas CPO vadovavo nuo 2017 metų gegužės, anksčiau dirbo Ūkio ministerijoje viešųjų pirkimų politikos formavimo srityje, Vidaus reikalų ministerijoje.

VPT nuolatinio vadovo neturi daugiau nei vienerius metus – nuo praėjusių metų spalio, kai iš šių pareigų pasitraukė Diana Vilytė.

Tarnybai laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.

„Įstatymas tokio pirkimo būdo kaip patobulintos neskelbiamos derybos nenumato. Neskelbiamos derybos yra neskelbiamos derybos“, – BNS ketvirtadienį sakė laikinoji tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė.

„Jeigu laboratorija mano, kad kreipimasis į daugiau tiekėjų nei į vieną, čia kažkokiu kitokiu padaro tą pirkimo būdą, tai vis tiek lieka neskelbiamos derybos“, – pridūrė ji.

J. Petkuvienė taip pat teigė, kad VPT ketina laboratorijai suteikti pagalbą dėl vykdomų pirkimų.

„Mes ketiname kreiptis, suteikti metodinę pagalbą laboratorijai, raštu išdėstyti, kad neskelbiamos derybos turėtų būti pasirenkamos tik išimtiniais atvejais“, – sakė tarnybos vadovė.

Jos teigimu, neskelbiamų derybų būdu priemonėmis galima apsirūpinti tik trumpajam laikotarpiui, tačiau ilgajam – reikia vykdyti atvirus pirkimus.

„Jeigu dabar susiduriama su dideliu priemonių stygiumi, tai pasirūpinti neskelbiamų derybų būdu galima tik trumpajam periodui, bet ilgalaikėje perspektyvoje reiktų galvoti apie atvirų pirkimų vykdymą“, – tvirtino J. Petkuvienė.

Jeigu neskelbiamos derybos, tai kreipiuosi į tą vieną, bet vis dėlto turėtų būti net ir tokiu atveju bandoma užtikrinti konkurenciją.

Pasak jos, Europos Komisija numato, kaip turėtų būti vykdomos neskelbiamos derybos, tačiau Lietuvoje šis būdas suprastas kitaip.

„EK akcentuoja vieną svarbų dalyką, kad kai yra neskelbiamos derybos vykdomos dėl skubos, tai yra absoliučiai išimtinis atvejis ir net negali būti galvojama apie kreipimąsi į vieną dalyvį. EK sako, kad į vieną dalyvį galima kreiptis, kai dėl objektyvių priežasčių tik tas vienas dalyvis ir gali pateikti pasiūlymą“, – teigė VPT vadovė.

„Tai čia Lietuva nuėjo tokiu keliu, įsivaizdavimas nuo pavasario buvo, kad jeigu neskelbiamos derybos, tai kreipiuosi į tą vieną, bet vis dėlto turėtų būti net ir tokiu atveju bandoma užtikrinti konkurenciją“, – pridūrė ji.

EPA-ELTOS nuotr.

Laboratorijai – kritika dėl netinkamo planavimo

VPT vadovė J. Petkuvienė taip pat teigė, kad COVID-19 tyrimams medžiagų trūkumą jaučianti laboratorija turėtų daugiau dėmesio skirti pirkimams, o ne viešoms diskusijoms.

„Apmaudu yra tai, kad pakankamai daug laiko yra prarasta, nes jeigu mažiau būtų koncentravimosi į kažkokias viešas diskusijas, o daugiau galvojama, kaip tinkamai vykdyti pirkimus, tai šiandien turbūt sutrumpintomis pirkimų procedūromis jau būtų galima nagrinėti tiekėjų gautus pasiūlymus“, – sakė J. Petkuvienė.

Apmaudu yra tai, kad pakankamai daug laiko yra prarasta, nes jeigu mažiau būtų koncentravimosi į kažkokias viešas diskusijas.

Ji ir anksčiau yra kritikavusi laboratoriją dėl netinkamo pirkimų planavimo.

NVSPL vadovas Danas Bakša trečiadienį išplatintame pranešime teigė, kad kai kurių medžiagų, reikalingų tyrimams, neužteks nė iki Kalėdų, todėl šios medžiagos bus perkamos „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu.

Anot įstaigos vadovo, ketinama pakviesti visus norinčius tiekėjus dalyvauti pirkime.

Pirkimas tokiu būdu, anot NVSPL, leis greičiau įsigyti reikalingas priemones ir jas pristatyti gydymo įstaigoms, laboratorijoms ir mobiliesiems punktams.

Toks sprendimas, pasak laboratorijos, priimtas dėl to, kad vykdant įprastas viešųjų pirkimų procedūras priemonės greičiausiai būtų pristatytos tik 2021-ųjų pradžioje

NVSPL vadovas D. Bakša trečiadienį išplatintame pranešime teigė besiimąs „asmeninės atsakomybės dėl skaidraus ir greitesnio priemonių įsigijimo koronaviruso tyrimams“.

Jis vienai svarbiausių koronaviruso situacijos valdymo įstaigų vadovauja nuo spalio mėnesio.

D. Bakša pastaruoju metu kritikavo Viešųjų pirkimų įstatymą, kai užsitęsus pirkimų procedūroms įstaigoje buvo likę nedaug mėgintuvėlių, reikalingų testams atlikti.

Žada ateityje pereiti prie įprastų viešųjų pirkimų

Senkant koronaviruso tyrimams reikalingoms medžiagoms, už jų pirkimus atsakingos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas D. Bakša sako besiviliantis, kad „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu medžiagos bus nupirktos paskutinį kartą.

„Viliuosi, kad tai yra paskutinis žingsnis, kuris leis nuo šiol truputėlį kitaip dėliotis tuos pirkimus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė NVSPL vadovas.

Jis teigė nemanantis, kad situacija, kai tyrimams reikalingų medžiagų pakaks tik iki gruodžio vidurio, yra „deganti“, tačiau ją reikia išspręsti.

Tai mes dar patobulinom šitą būdą tam, kad jis būtų skaidresnis, atviresnis ir kad būtų maksimali konkurencija.

„Nemanau, kad dabar reikėtų apie tai kalbėti kaip apie degantį klausimą arba ekstremalią situaciją, nes realiai tai yra tiesiog tokia situacija ir tiek, ji yra spręstina“, – teigė D. Bakša.

Reikalingų medžiagų jis žada įsigyti „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu, kitokio būdo, anot vadovo, nepasiūlė nė viena institucija.

„Kol kas nė viena institucija nepasakė, kaip kitaip išspręsti šitą rebusą nei neskelbiamų derybų būdu. Tai mes dar patobulinom šitą būdą tam, kad jis būtų skaidresnis, atviresnis ir kad būtų maksimali konkurencija“, – kalbėjo NVSPL direktorius.

Jis tvirtina, kad skaidrumą ir konkurencingumą padės užtikrinti pirkimo viešumas.

„Mes ėmėmės visų priemonių, ką tik sugalvojome. Vienas dalykas – mes tai skelbiame viešai ir siūlome visiems kreiptis į mus, kad mes galėtume juos įtraukti į galimų tiekėjų sąrašus“, – teigė D. Bakša.

„Tada mes vykdome patį pirkimą per Centrinę viešųjų pirkimų sistemą, kas leidžia mums susipažinti su visų tiekėjų, kurie pateiks pasiūlymus, kainomis vienu metu“, – pridūrė jis.

„Skaidrumo, neskaidrumo niuansai – jie iš esmės išnyksta, todėl, kad kainą pamatysim tik galutiniam variante“, – sakė įstaigos vadovas.

Jo teigimu, ateinantį pirmadienį ketinama vertinti pirmuosius tiekėjų pasiūlymus.

„Pirmadienį turėtumėt plėšti vokus, nekantriai laukiame rezultatų, informuosime ir visuomenę“, – teigė D. Bakša.

Jis taip pat tvirtino, kad kreipėsi į „specialiąsias tarnybas“ dėl skaidrumo.

„Tam, kad dar skaidriau būtų, mes kreipėmės į spec. tarnybas, kad jie gal galėtų irgi dalyvauti šiame procese, jeigu tik išreikš tokį norą“, – kalbėjo įstaigos vadovas.

Tarnybai reikia kvalifikuotų žmonių, nes ji prižiūrės DNR plano įgyvendinimą. Pasak Jovitos Petkuvienės, 2021 metais darbo užmokesčiui trūksta 106 tūkst. eurų.

„Tas sumažinimas 2021 metams, lyginant su 2020 metais, nėra labai didelis, bet jeigu mažinamas biudžetas darbo užmokesčiui, tai tikėtina, kad prisitraukti naujų žmonių bus labai sudėtinga. Dirbame ne pilnu pajėgumu, vis dar ieškome žmonių, turime personalo deficitą. Ir jeigu siekis būtų kitais metais prisitraukti žmonių ir motyvuoti turimus, tokių galimybių nebus“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui svarstant 2021 metų valstybės biudžetą sakė J. Petkuvienė.

Anot VPT vadovės, DNR plano įgyvendinimas pareikalaus pakankamai didelių VPT personalo išteklių. 

„DNR planas yra vienas iš atvejų, kuris parodo, kad valstybėje neapgalvojama, kaip bus finansuojamos kontroliuojančios institucijos tada, kai numatomas pakankamai svarbus papildomų injekcijų įėjimas į rinką“, – aiškino J. Petkuvienė. 

Pasak jos, nuolatinio tarnybos vadovo paskyrimas taip pat reikalauja didesnio darbo užmokesčio fondo. Pernai iš VPT direktorės pareigų pasitraukus Dianai Vilytei, J. Petkuvienės teigimu, ji tarnyboje liko „viena vietoje vadovo ir dviejų pavaduotojų už pavaduotojo algą“.  

Konservatorius Jurgis Razma piktinosi sumažintu 2021-ųjų VPT biudžetu.

„Labai stebiuosi, kad sugalvota sumažinti tokiai svarbiai struktūrai finansavimą. Žinom, kiek šešėlyje dingsta pirkimų pinigų, kiek uždidintos kartais kainos dėl neskaidrumų, tai tarnybai reiktų daugiau duoti, kad padidintų tikrinimų apimtis“, – kalbėjo parlamentaras.

Biudžeto ir finansų komitetas bei Vyriausybė spręs, ar didinti VPT išlaidas darbo užmokesčiui.

2021 metų biudžeto projekte VPT numatyta skirti 2,801 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 2,278 mln. eurų.