Jie laikė plakatus: „VST naikinimui STOP“, „Ar tikrai VRM ambicijos svarbiau už Lietuvos saugumą?“, „Naikindami VST, policijos neišgelbėsit!“, ant žemės buvo išdėliotos šaškių figūrėlės.
Akciją inicijavo Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, palaikymą VST pareigūnams išreiškė Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija.
„Mes daromės panašūs į šaškes – kada nori, tada reformas ir daro. Jos yra nepaskaičiuotos. Dažnai po reformų didelė dalis žmonių palieka sistemą, o visas krūvis tenka mums, likusiems pareigūnams“, – BNS sakė Kalėjimų tarnybos pareigūnė Daiva Pauliukienė.
„Tie, kurie lieka, tai lieka saugoti tėvynės iš vidaus. Norime, kad atsižvelgtų į mūsų poreikius ir galiausiai – valstybės saugumą“, – pridūrė ji.
Pasak pareigūnės, VRM nėra paskaičiavusi, kiek po reformos pareigūnų liks, kokiomis sąlygomis jiems teks dirbti, kokios papildomos funkcijos prisidės, o kokios bus naikinamos.
Tie, kurie lieka, tai lieka saugoti tėvynės iš vidaus. Norime, kad atsižvelgtų į mūsų poreikius ir galiausiai – valstybės saugumą.
Kaltino noru susidoroti su tarnyba
Ministerija ketvirtadienį Seimui ketina pateikti įstatymų projektus, kuriais VST būtų prijungiama prie policijos. Tokiu būdu VST įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.
Pataisas parengusi VRM pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.
VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.
Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Vis dėlto dalis pareigūnų teigia, kad reforma nėra reikalinga.
„Per daug yra paslapties apie patį prijungimą. Tai yra vidaus reikalų ministrės ambicijos ir norėjimas susidoroti su tarnyba, kuri parodė jos nekompetenciją prieš kelis metus“, – BNS sakė VST pareigūnas Nerijus Nacas, omenyje turėdamas prie Seimo vykusias riaušes.
„Jai parankiau būtų, kad šita tarnyba neegzistuotų“, – pridūrė jis.
Tikina, kad baimės – nepagrįstos
Pareigūnas taip pat teigė besibaiminantis, jog jam, kaip ir kitiems pareigūnams, gali tekti „kaišioti policijos pareigūnų trūkumą“.
Vis dėlto laikinasis VST vadovas Arūnas Paulauskas, atėjęs susitikti su protestuotojais, žurnalistams teigė, kad tokios baimės nėra pagrįstos.
„Šiandien VST yra 35 proc. nekomplektas, iš 1,2 tūkst. pareigybių yra užimta 830. Policijoje yra 14 proc. nekomplektas. Taip, reikia pripažinti, kad didžiausias turbūt Vilniuje, Kaune, kur tikrai tie krūviai patys didžiausi, bet regionuose situacija yra geresnė“, – kalbėjo VST vadovas.
„Būtų sudėtinga užkamšyti policijos spragas su VST pareigūnais, net ir norint tą padaryti. Visų pirma, VST neturi kompetencijų kamšyti policijos skyles“, – pridūrė jis.
Dalis pareigūnų teigė sulaukę spaudimo nedalyvauti akcijoje, tačiau A. Paulauskas teigė, kad jokio spaudimo nebuvo.
Į protesto akciją vėliau atėjo ir ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad VST reforma yra apipinta mitais, kuriuos reikia išsklaidyti.
„Turėjome tikrai ne vieną susitikimą, kuriuose buvo paneigti mitai, kad tai yra kažkoks tarnybos naikinimas. Mes norime sustiprinti tarnybą. (...) Noriu patikinti, jei ir keičiasi pavaldumo statusas, jūsų funkcijos, jūsų uždaviniai, jūs, kaip juridinis atskiras asmuo, išliekate“, – sakė ministrė.
„Mano, kaip ministrės įsipareigojimas, gerinti jūsų darbo sąlygas“, – pridūrė ji.
Vis tik po susitikimo su A. Bilotaitė pareigūnai teigė, jog VRM argumentai jų neįtikino.
„Ministrė turėtų prabusti, ateiti į Seimą ir pasakyti: Aš suklydau“, – sakė protestą organizavęs profsąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.
