Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) Europos skyriaus valdyba vienbalsiai pritarė, kad 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionato finalo turnyras būtų surengtas Lietuvoje ir Suomijoje.

Varžybos vyks Vilniaus, Klaipėdos ir Espo miestų arenose.

„Džiugu, kad FIBA Europos valdyba aukštai įvertino mūsų patirtį ir pasirengimą organizuoti tokio masto renginius“, – reziumavo LKF vadovas V. Gedvilas.

„Lietuvoje ir Suomijoje krepšinis neįtikėtinai aistringai palaikomas, šiose šalyse moterų krepšinis auga, tad esu tikras, kad būsimas čempionatas suteiks dar daugiau teigiamų impulsų“, – kalbėjo FIBA Europos prezidentas Jorge Garbajosa.

Lietuvoje ir Suomijoje moterų krepšinis auga, būsimas čempionatas suteiks dar daugiau teigiamų impulsų.

„Lietuvos ir Suomijos pasiūlymai buvo labai stiprūs. Modernios arenos Espe, Klaipėdoje ir Vilniuje, kokybiški viešbučiai visuose trijuose miestuose ir visa reikalinga infrastruktūra, kad renginys būtų aukščiausio lygio“, – pabrėžė FIBA Europos vykdomasis direktorius Kamilis Novakas.

„Europos čempionato finalo turnyras bus unikali galimybė mūsų augančioms jaunosioms krepšininkėms pamatyti geriausias žaidėjas, stipriausias komandas. Neabejoju, kad tai suteiks motyvacijos siekti užsibrėžtų tikslų“, – sakė Suomijos krepšinio asociacijos trenerių skyriaus vadovas Henrikas Dettmannas.

Lietuvos krepšininkės yra dalyvavusios vienuolikoje Europos čempionato finalo turnyrų (1938-aisiais iškovojo sidabrą, 1997-aisiais – auksą, 2001-aisiais ir 2005-aisiais užėmė ketvirtą vietą, 1995-aisiais ir 1999-aisiais buvo penktos).

Aukščiausias Suomijos krepšininkių pasiekimas Europos čempionate – vienuolikta vieta (1952-aisiais ir 1956-aisiais).

Vakar vykusio LKF susirinkimo metu svarstyti einamieji klausimai ir patvirtinti naujojo sezono visų Lietuvos krepšinio lygų varžybų nuostatai. Posėdyje pritarta iniciatyvai Lietuvoje organizuoti 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionatą.

„Pagrindiniu Lietuvos moterų krepšinio vystymo akcentu visuomet regėjome tarptautinio turnyro organizavimą mūsų šalyje, – pažymėjo LKF prezidentas Vydas Gedvilas. – Iš esmės su tarptautine krepšinio federacija yra sutarta, kad 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionatas vyks Lietuvoje. Jį organizuotume kartu su Suomija, bet finalinis etapas vyktų pas mus. Džiaugiamės, kad vykdomasis komitetas pritarė šiai iniciatyvai ir dabar jau galime pradėti reikiamų dokumentų, valstybės garantijų pildymą ir pateikimą FIBA, kad ši mūsų kandidatūrą oficialiai patvirtintų.“

Yra 3 mln. eurų mokestis FIBA. Dar apie 1 mln. eurų sudarytų organizacinės išlaidos.

Nemažai diskusijų sukėlė klausimas dėl olimpinės vyrų krepšinio atrankos turnyro organizavimo. Nutarta sprendimą priimti po konsultacijų su Lietuvos vyriausybe ir Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Aktualiausias klausimas – dėl galimo šių institucijų prisidėjimo sumokant organizavimo teisių mokestį, siekiantį net 3 mln. eurų.

„Kaip rodo statistika, atrankos turnyro organizavimas toli gražu negarantuoja kelialapio į olimpines žaidynes. Iki šiol devyniuose tokiuose turnyruose tik vieną kartą laimėjo šeimininkai. Šio renginio organizavimo išlaidos yra labai didelės, – pabrėžė LKF prezidentas. – Yra 3 mln. eurų mokestis FIBA. Dar apie 1 mln. eurų sudarytų organizacinės išlaidos. Turint omenyje, kad organizuosime moterų čempionatą, dar panašiai tiek lėšų valstybės biudžete atrasti kitam tarptautiniam krepšinio renginiui nebus lengva. Bet kuriuo atveju sutarėme kreiptis ir ieškoti galimybių. Tą ir darysime.“

Lietuvos vyrų rinktinė 2021 m. dalyvavo olimpiniame atrankos turnyre Kaune, tačiau finale nusileido Luka Dončičiaus vedamai Slovėnijos ekipai. Šį rugsėji Kazio Maksvyčio auklėtiniai pasaulio čempionate Filipinuose užėmė 6-ąją vietą ir nepasinaudojo pirmąja proga pelnyti bilietą į 2024 m. olimpiadą Paryžiuje.

„Kauno dienos“ studijoje viešėjęs V. Gedvilas apžvelgė daug temų, tad paprasčiau punktais išskirti esminius pokalbio momentus.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymas pasaulio čempionate, trenerių darbo įvertinimas ir komandos tarpusavio chemija. Skaudūs pralaimėjimai serbams ir latviams: ar komandai pagelbėtų sporto psichologas?

Stipendijos rinktinės krepšininkams: kiekvienas per 4 metus gaus maždaug po 100 tūkst. eurų. Jaunimo ugdymas – ko galima reikalauti iš vaikų trenerių, uždirbančių 600 – 700 eurų per mėnesį ir laisvalaikiu klojančių trinkeles, kad išgyventų?

Planuojami pokyčiai jaunimo ugdyme, pagrindinis dėmesys individualiam meistriškmui. Kaip išnaudoti praeities krepšinio žvaigždžių patirtį? Pastangos atgaivinti moterų krepšinį. Artimiausi planai ir ko galime tikėtis iš rinktinių ateityje.

Kviečiame žiūrėti pokalbį visus, neabejingus antrajai Lietuvos religijai.

„Šie vyrai Lietuvos krepšiniui davė nepaprastai daug. Jų dėka iškovotos skambios pergalės, jų pavyzdžiu seka daugybė jaunųjų Lietuvos krepšininkų, – pažymėjo LKF prezidentas Vydas Gedvilas. – Džiaugiamės galėdami juos pagerbti ir jiems padėkoti Kauno „Žalgirio” arenoje, kur susirinko ir juos sveikino savi sirgaliai, artimieji bei rinktinės bendražygiai.”

Paulius Jankūnas Lietuvos vyrų rinktinei atstovavo nuo 2004 iki 2019 metų ir iš viso dalyvavo 158 runtynėse. Per karjerą nacionalinėje komandoje puolėjas pelnė 1029 taškus. 39-ių metų kaunietis su Lietuvos rinktine iškovojo Europos čempionato sidabro (2015), bronzos (2007) ir pasaulio čempionato bronzos (2010) medalius.

Jonas Mačiulis Lietuvos vyrų rinktinei atstovavo nuo 2006 iki 2021 metų ir iš viso sužaidė 179 rungtynes (7-as rezultatas Lietuvos krepšinio istorijoje). Su Lietuvos rinktinės apranga J. Mačiulis pelnė 1267 taškus, o skambiausi iškovoti titulai – Europos čempionato sidabras (2013, 2015), bronza (2007) ir pasaulio čempionato bronza (2010).

Mantas Kalnietis Lietuvos vyrų rinktinėje sužaidė 191 rungtynes (5-as rezultatas Lietuvos krepšinio istorijoje). Buvęs rinktinės kapitonas Lietuvai atstovavo nuo 2006 iki 2021 metų ir į varžovų krepšį įmetė 1619 taškų. Savo trofėjų lentynoje M. Kalnietis turi Europos čempionato sidabro (2013, 2015) ir pasaulio čempionato bronzos (2010) medalius.

Talentų ieško ir randa

„Kauno dienos“ studijoje viešėjęs V.Gedvilas pasidalijo mintimis ne vien apie Europos čempionato finalo turnyrui besiruošiančią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, bet ir LKF aktualijas.

– Mūsų krepšininkai kontrolines rungtynes kol kas žaidžia su santykinai silpnesniais varžovais. Ar nederėjo iškart išmėginti jėgų su pajėgiais oponentais? – buvo paklaustas LKF vadovas.

– Pradiniame pasirengimo etape verta pasivaržyti su silpnesniais varžovais. Vis dėlto Estijos krepšininkai – ne iš tokių. Varžovus renkamės ir kontrolinių rungtynių tvarkaraštį sudarome atsižvelgdami į mūsų rinktinės trenerių štabo pageidavimus ir rekomendacijas. Be to, šiame procese yra ir nemažai apribojimų. Pavyzdžiui, negalima žaisti su tomis komandomis, su kuriomis teks susitikti „EuroBasket“ finalo turnyro grupių etape. Kai kurie varžovai nenori toli keliauti, o mes irgi labiau norime žaisti savo arenose, nes taupomas ir laikas, ir lėšos. Su pasaulio čempionais ispanais sutarėme, kad žaisime po vienas rungtynes namuose ir išvykoje, nors mums kelionė į Gran Kanariją nebus labai patogi. Kaip ir vėliau skrydis į pasaulio čempionato atrankos mačą Vengrijoje, Šombatelio miestą, tačiau tai neišvengiama.

– Ko tikitės iš vyrų rinktinės Europos čempionate?

– Šiemet šių varžybų lygis bus itin aukštas, nes daugeliui šalių atstovaus pajėgiausi krepšininkai. Jau matėme, kaip ispanai per  draugišką mačą kankinosi su graikais, kurių gretas itin sustiprino NBA žvaigždė Giannis Antetokounmpo. Stiprių kozirių turime ir mes, tad lūkesčiai – dideli. Lietuvos sirgaliai jaučia pergalių alkį. Be to, šiemet mūsų krepšiniui sukako 100 metų – tinkama proga vainikuoti jubiliejų.

– Lietuvos rinktinės marškinėliais apsivilko Ignas Brazdeikis. Už Atlanto auga kitas perspektyvus žaidėjas – Matas Buzelis. Kaip sekasi dirbti su užsienio lietuviais?

– Aktyviai domimės lietuvių kilmės žaidėjais užsienyje. I.Brazdeikis jau turėjo Lietuvos pilietybę, bet nežinojome, kokiu lygiu jis gali žaisti. Atvykęs į rinktinę Ignas pateisino visus lūkesčius, tokio veržlaus žaidėjo mums labai trūko. Aš gerai pažįstu Mato tėvą Aidą Buzelį, jį penkerius metus treniravau Kauno „Atleto“ klube. Aidas, būdamas 192 cm ūgio, turėjo tiek sprogstamosios jėgos, kad pašokęs iš vietos dėdavo kamuolį į krepšį. Mūsų komandoje Aidas žaidė vidurio puolėju. Pažinojau ir Mato mamą, kuri buvo krepšininkė, taip pat ir Mato seneliai buvo sportininkai, tad jo genetika – iškalbinga. Nežinia, kaip jam seksis vyrų krepšinyje, bet mes Mato labai laukiame jaunimo rinktinėje, kuriai jis pažadėjo padėti kitąmet. Viešėdamas Anglijoje sužinojau, kad yra labai perspektyvi mergaitė iš Lietuvos. Ją, trylikametę, jau kviečia į Didžiosios Britanijos šešiolikmečių rinktinę. Tad mes nedelsdami ją su mama parsivežėme į Panevėžį, specialistai įvertino jaunosios sportininkės gabumus ir pripažino, kad ji išties talentinga. Darysime viską, kad ji atstovautų Lietuvai.

Viltys: K.Maksvytis tikisi, kad M.Kuzminskas spės iki oficialių varžybų atsigauti po traumos / ltu.basketball nuotr.

– Kaip vertinate Ispanijos krepšinio vadovų sprendimą priimti į vyrų nacionalinę rinktinę natūralizuotą amerikietį Lorenzo Browną?

– Ispanija visose savo krepšinio amžiaus grupėse – viena lyderių Europoje, turi daug talentų. Ne veltui žinomi krepšininkai ispanai skeptiškai įvertino nacionalinės federacijos žingsnį. Mano požiūris taip pat neigiamas. Mes turime rūpintis savo krepšininkais. Jei neišauginame talentų, privalome telkti didesnį dėmesį ugdymo procesui, treniruotėms tobulinti, trenerių kvalifikacijai kelti.

– Ar mūsų krepšinio treneriai pakankamai motyvuojami?

– Šiuo metu juos ruošia net trys universitetai. Trenerių asociacijai priklauso 440 specialistų. Stengiamės suteikti galimybę jaunimui. Tiems, kurie tampa šalies čempionais, patikime treniruoti to amžiaus šalies rinktinę. Pritraukiame į rinktines trenerių iš provincijos. Manau, kad lietuviams specialistams reikėtų dažniau patikėti ir pareigas klubuose. Nesuprantu, kodėl Kauno „Žalgirį“ treniravo austras Martinas Schilleris? Tikrai nemanau, kad jis labiau patyręs, tarkime, nei Kęstutis Kemzūra ar kuris kitas užgrūdintas Lietuvos treneris.

– Jūs jau metus vadovaujate LKF. Kaip vertinate šią savo karjeros atkarpą?

– Labai džiaugiuosi surinkta kolegų komanda. Dabar sudėtingas metas finansiškai – drastiškai auga energijos ir kitos kainos, atsiliepia ir karas, o mūsų biudžetas ribotas. Turime net septynias jaunimo rinktines, kiekvienai reikia vidutiniškai po 70 tūkst. eurų per metus, vyrų rinktinei – per milijono eurų. Dar yra moterų krepšinio rinktinė, moksleivių lyga. Per vasarą – kelios dešimtys tarptautinių varžybų, kuriose dalyvauja mūsų krepšininkai. Kai vyrų rinktinė nepateko į olimpines žaidynes, valstybė krepšiniui maždaug trečdaliu sumažino finansavimą. LKF stengiasi trūkumus kompensuoti rėmėjų dėka. Be to, šiemet kai kurios mūsų rinktinės – tiek trijulių krepšinio, tiek jaunimo – jau užėmė prizines vietas Europoje, tai papildomi taškai solidesniam finansavimui. Niekuo nesiskundžiame, tiesiog žinome, kuriuos darbus privalome atlikti.

Prognozė: LKF prezidento V.Gedvilo nuomone, šiemet „EuroBasket“ bus itin aukšto lygio / Evaldo Šemioto nuotr.

Egzaminuos ispanai

Būtų sveika ir nuo kažko į kailį gauti. Kol nepasimokome, tol nežengiame kokybinio žingsnio.

Kontrolinių rungtynių seriją savo aikštėse Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užbaigė ketvirta pergale iš eilės – 87:52 sutriuškino Suomijos komandą.

Anksčiau mūsiškiai 84:70 ir 90:88 nugalėjo estus ir 76:61 – suomius.

„Būtų sveika ir nuo kažko į kailį gauti. Mes, lietuviai, esame tokie: kol nepasimokome, tol nežengiame kokybinio žingsnio“, – po antro mačo su Suomijos krepšininkais kalbėjo Lietuvos ekipos strategas Kazys Maksvytis.

Kitą savaitę mūsiškių laukia gerokai rimtesni egzaminai – dvejos rungtynės su pasaulio čempionais ispanais: rugpjūčio 16-ąją – Gran Kanarijoje ir 18 d. – Vilniuje.

Ispanijos krepšininkai rugpjūčio 9-ąją Atėnuose neatsilaikė prieš graikus – 70:86, tačiau 11 d. Madride jiems atsirevanšavo – 87:80 (svariausiai prie pergalės prisidėjo 23 taškus surinkęs ir dešimt kartų kamuolį atkovojęs Willy Hernangomezas).

Apkarpė sąrašus

Į Ispaniją nevyks vidurio puolėjas Laurynas Birutis – Lietuvos rinktinės trenerių štabas jam padėkojo už darbą.

„Ne dėl to, kad jis blogas žaidėjas. Paprasčiausiai jis per daug panašaus stiliaus krepšininkas, kaip kad Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis, tad Laurynui lieka vis mažiau vietos ir žaidimo laiko. Norėsime turėti kitokio tipo aukštaūgių šalia Jono ir Domo“, – paaiškino sprendimą K.Maksvytis.

Komandoje liko 15 žaidėjų.

Ispanijos rinktinės stratego Sergio Scariolo arsenale – 16 krepšininkų. Po mačo su graikais sąraše neliko puolėjų Alberto Abalde'ės ir Santiago Yustos.

K.Maksvytis tikisi, kad iki oficialių varžybų spės po traumos atsigauti Mindaugas Kuzminskas, o S.Scariolo pažadėjo palaukti Usmano Garubos.

Statistika

Lietuva–Suomija 87:52 (22:9, 22:15, 16:8, 20:20). Vilnius, ASG arena, 2 782 žiūrovai.

Lietuva: J.Valančiūnas 18 taškų (10 atkovotų kamuolių) 18, D.Sabonis (9 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai) ir K.Žemaitis (5/6 dvitaškių, 4 atkovoti kamuoliai) po 10, R.Jokubaitis ir I.Brazdeikis po 9, G.Masiulis 8, L.Lekavičius ir M.Echodas po 6, R.Giedraitis 5, A.Butkevičius 4, M.Grigonis 2, E.Žukauskas 0.

Suomija: O.Nkamhoua 12 taškų (5 klaidos), M.Jantunenas ir S.Huffas po 7, T.Palmis 6, I.Seppala 5, E.Maxhunis ir R.Raitanenas po 4, E.Valtonenas 3, A.Madsenas ir H.Kantonenas po 2, P.Koponenas ir P.Blomgrenas po 0.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 26/42 (62 proc.) ir 16/33 (48 proc.), tritaškių – 4/17 (24) ir 4/22 (18), baudų metimų – 23/29 (79) ir 8/12 (67). Atkovota kamuolių – 43 ir 25, perimta – 9 ir 6. Rezultatyvūs perdavimai – 16 ir 13. Klaidos – 13 ir 17.

Dabar, kai net Ispanijos vyrų krepšinio rinktinėje žaidžia natūralizuotas krepšininkas Lorenzo Brownas, V. Gedvilas laikosi tvirtos pozicijos: mūsų šalies krepšinio rinktinėse tokia situacija neįsivaizduojama. Laimei, kol kas ir poreikio nėra – geriausi Lietuvos krepšininkai noriai atstovauja savo šaliai ir lūkesčiai artėjančiame Europos čempionate patys didžiausi.

Su „Kauno dienos“ studijoje viešinčiu V.Gedvilu aptarsime visą eilę oranžinio kamuolio mėgėjams aktualių klausimų: svetur gyvenančių Lietuvos krepšininkų situaciją, jaunimo ugdymą, trenerių motyvaciją ir moterų krepšinio peripetijas.

Netrukus pirmųjų metų Lietuvos krepšinio federacijos prezidento poste sukaktį minėsiantis V.Gedvilas „Kauno dienos“ studijos žiūrovams išsamiai pristatys antrosios šalies religijos aktualijas.

„Gerbiami Lietuvos krepšinio federacijos nariai, šiąnakt Ukrainoje prasidėję kariniai veiksmai tampa išbandymu visam demokratiniam pasauliui. Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje reikalinga mūsų sutelktumas ir vienybė. Lietuvos krepšinio federacijos vardu, atsižvelgiant į Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, rekomenduojame Jums nutraukti visus artimiausiu metu turėjusius vykti sportinius kontaktus su Rusijos ir Baltarusijos sporto subjektais. Vieningų veiksmų dėka padėsime kaimyninei šaliai kovoti su agresoriumi“, – rašė LKF prezidentas.

Kauno „Žalgiris“ inicijavo pokalbį su Eurolyga dėl situacijos Ukrainoje. Šiame turnyre varžosi trys Rusijos klubai: Kazanės UNIKS, Mariaus Grigonio atstovaujama Maskvos CSKA ir Sankt Peterburgo „Zenit“ su Artūru Gudaičiu ir Mindaugu Kuzminsku.

„Žalgiriui“ reguliariajame sezone liko sužaisti dvejas rungtynes Rusijoje: kovo 25-ąją – su CSKA ir balandžio 8-ąją – su „Zenit“.

„Šiauliai“ atšaukė penktadienį Saulės mieste planuotas Šiaurės Europos krepšinio lygos (ENBL) rungtynes su Krasnojarsko „Jenisej“.

Ketvirtadienį Lietuvos rinktinė Bosnijoje ir Hercegovinoje su šeimininkais žais atrankos į 2023 m. pasaulio čempionatą mačą.

Jaunučių (iki 16 metų) merginų komanda, vadovaujama trenerio Gitauto Kievino, rugpjūtį vyks į Portugaliją, kur Europos čempionato A diviziono B grupėje varžysis su bendraamžėmis iš Slovėnijos, Vokietijos ir Ispanijos.

Šešiolikmečiai vaikinai, treniruojami Tomo Purlio, taip pat rugpjūtį rungtyniaus Šiaurės Makedonijoje: A grupėje kovos su Prancūzijos, Izraelio ir Nyderlandų krepšininkais.

Jaunių (iki 18 metų) nacionalinės ekipos žaidėjų (treneris Vilius Stanišauskas) lauks Graikija, kur rugpjūtį Heraklione numatytas Europos A diviziono čempionatas: lietuvės C grupėje susitiks su suomėmis, rusėmis ir vengrėmis.

Mūsų šalies aštuoniolikmečiai (treneris Karolis Abramavičius) liepos ir rugpjūčio sandūrą pasitiks Turkijoje – Europos čempionato D grupėje varžysis su Italijos, Juodkalnijos ir Kroatijos komandomis.

Jau kurį laiką pasigendame skambesnių pergalių jaunimo turnyruose, tačiau šiemet tikimės grįžti į kovą dėl medalių.

Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės vadovaujama dvidešimtmečių krepšininkių rinktinė liepą Vengrijoje vyksiančio Europos čempionato C grupėje rungtyniaus su bulgarėmis, lenkėmis ir ispanėmis, o Mindaugo Noreikos treniruojami vaikinai Juodkalnijoje – su bendraamžiais iš Ispanijos, Ukrainos ir Čekijos.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto nuomone, 1–6 vietas galėtų užimti trys vaikinų rinktinės (iki 16, iki 18 ir iki 20 metų), iš šių amžiaus grupių krepšininkių tikimasi 5–12 vietų.

„Tikslai – ambicingi. Jau kurį laiką pasigendame skambesnių pergalių jaunimo turnyruose, tačiau šiemet tikimės grįžti į kovą dėl medalių. Jaunimo rinktinių treneriai – kompetentingi, viliamės, kad suburs geriausius žaidėjus. Be to, skirsime daugiau dėmesio pasiruošimo stovykloms“, – sakė LKF prezidentas Vydas Gedvilas.

LKF prezidento Vydo Gedvilo kvietimu apsilankęs svečias susipažino su federacijos darbuotojais, aplankė „Krepšinio namus“ ir aptarė bendradarbiavimo perspektyvas.

2022 metai ypatingi ne tik Lietuvos krepšiniui, bet ir Ispanijai. Kitais metais sukanka 100 metų Lietuvos ir Ispanijos valstybių diplomatiniams santykiams bei 30 metų Ispanijoje vykusioms Barselonos olimpinėms žaidynėms, kuriose Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė, o mūsų šalies krepšininkai iškovojo bronzos medalius.

„Džiaugiuosi vizitu „Krepšinio namuose“ pas prezidentą poną Gedvilą. Pradėjome pasiruošimą kitų metų Lietuvos krepšinio šimtmečiui bei Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių jubiliejui“, – pažymėjo Ispanijos ambasadorius. „Turime daug įdomių idėjų, kaip įprasminti mūsų draugystę, bendradarbiavimą ir mėgautis visą pasaulį vienijančiu sportu – krepšiniu.“

2022 m. Lietuvoje vyks daug su krepšinio šimtmečiu susijusių renginių, o vyrų rinktinė dalyvaus Europos čempionate. Ta proga Lietuvos krepšinio federacija planuoja organizuoti draugišką turnyrą Lietuvoje, kuris taptų vienu iš rinktinės pasiruošimo finalinėms rungtynėms etapų. Į turnyrą siekiama pakviesti Ispanijos rinktinę.

„Lietuva ir Ispanija turėjo daug svarbių tarpusavio rungtynių, buvo vieni kitiems verti varžovai“, – pastebėjo LKF prezidentas V. Gedvilas. „Šiandien aptarėme galimybes Ispanijos rinktinei atvykti į Lietuvą, taip pat ir Lietuvos rinktinei nuvykti į Ispaniją. Dalyvauti stipriuose turnyruose ir ruoštis Europos krepšinio čempionatui.“

Antradienį vyks ir LKF Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame K. Maksvyčio kandidatūra bus patvirtinta oficialiai. Po minėtojo posėdžio bus surengta naujai išrinkto LKF prezidento Vydo Gedvilo ir generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno spaudos konferencija.

K. Maksvytis šiame poste pakeis Darių Maskoliūną, kuris atsistatydino po olimpinio atrankos turnyro Kaune, kuriame lietuviai pasiekė finalą, tačiau nusileido Luka Dončičiaus vedamai Slovėnijai.

Šiuo metu 44-erių K. Maksvytis taip pat užima vyr. trenerio pareigas Permės „Parma“ klube. Vis dėlto prieš sezoną naują sutartį su Rusijos klubu sudaręs specialistas į kontraktą įrašė sąlygą, kuri jam leis išvykti į darbą su Lietuvos rinktine.

Apie tai, jog K. Maksvytis sutiko treniruoti rinktinę, naujai išrinktas LKF prezidentas Vydas Gedvilas užsiminė lygiai prieš savaitę.

„Kalbėjome su K. Maksvyčiu ir jis yra realiausias kandidatas šiai dienai, bet tam dar turės pritarti Vykdomasis komitetas.

Kazys sutiko ir jis mielai treniruos rinktinę, manau, kad jo valanda išmušė. Neatmetu galimybės, kad į asistentus Kazys pakvies galbūt Rimą Kurtinaitį, galbūt Kęstutį Kemzūrą, gal Dainių Adomaitį“, – praėjusį antradienį pasibaigus LKF prezidento rinkimams sakė V. Gedvilas.

K. Maksvytis praeityje darbavosi su eilę apdovanojimų iškovojusia 1992 m. gimusių krepšininkų karta.

Ši K. Maksvyčio treniruojama jaunimo rinktinė iškovojo tris aukso medalius Europos čempionatuose (2008 m., 2010 m. ir 2012 m.) bei aukso medalį pasaulio čempionate Latvijoje 2011 m.

K. Maksvytis pasiekė solidžių rezultatų ir Lietuvoje. LKL pirmenybėse jis 2014 m. atvedė Klaipėdos „Neptūną“ į antrąją vietą ir taip uostamiesčio klubui garantavo istorinį šansą žaisti Eurolygoje.

Po etapo Klaipėdoje specialistas persikėlė į Panevėžio „Lietkabelio“ klubą, su kuriuo LKL 2016-2017 m. sezone iškovojo dar vieną sidabrą. Panevėžio ekipai tai buvo pirmasis ir kol kas vienintelis pasirodymas LKL finale per visą klubo istoriją.

Potencialus K. Maksvyčio debiutas prie rinktinės vairo gali įvykti lapkričio 26 d., kuomet Lietuva atrankoje į 2023 m. pasaulio čempionatą susitiks su Bulgarija.

Lietuvos rinktinė atrankoje į pasaulio čempionatą žais F grupėje, kurioje susitiks su Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos bei Čekijos rinktinėmis.

Lietuva jau taip pat yra iškovojusi vietą 2022 m. Europos čempionate. Jame lietuviai varžysis B pogrupyje, kuriame susitiks su Vokietija, Vengrija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Prancūzija.