Pasak komisijos, tyrimas nepradedamas, kadangi vadas nedalyvavo jam skirtų nuomos išlaidų kompensavimo procedūrose, o sprendimą priėmė krašto apsaugos ministras.

VTEK situaciją vertino po to, kai spalio pradžioje naujienų portalas „15min“ pranešė, kad kariuomenės vadas kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už kuriuos Vilniuje nuomojasi butą iš savo sūnaus.

Paskelbus šią publikaciją, V. Rupšys pranešė, jog nuomos sutartį su sūnumi nutraukė, nors teigė interesų konflikto nematantis.

„Nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams negali sudaryti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktui ir neskaidriam lėšų panaudojimui, – VTEK pranešime cituojama komisijos pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė. – Ne mažiau svarbu, kad sandoriai nekeltų grėsmės institucijos reputacijai. Sandoriai su artimais asmenimis visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl tokių sandorių geriau vengti.“

Kariuomenės vadas naudojosi galimybe gauti 445 eurus siekiančius butpinigius, kurią turi kiekvienas Lietuvos karys, neturintis nekilnojamojo turto vietovėje, kur atlieka tarnybą. V. Rupšys turi nuosavybę Ignalinos rajone.

Sandoriai su artimais asmenimis visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl tokių sandorių geriau vengti.

VTEK taip pat pateikė rekomendacijas dėl pareigūnų nuomos išlaidų kompensavimo. Jose raginama atsižvelgti į tai, kad sandoriai, institucijos darbuotojų ir ypač – vadovų, sudaromi su artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo.

Todėl tokie sandoriai galėtų būti sudaromi tik esant ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, nesant kitų alternatyvų.

Nuomos išlaidų kompensavimo procedūros, pasak VTEK, turi būti atliekamos taip, kad nekiltų grėsmė institucijos reputacijai. Tokiose procedūrose neturėtų dalyvauti prašymą pateikęs asmuo ar jam pavaldūs asmenys.

VTEK teigimu, kai būtina sudaryti sandorį su artimu asmeniu siekiant nuomos išlaidų kompensavimo, apie tai turėtų būti informuojamas atitikties pareigūnas, taip pat turėtų būti pateikti argumentai apie sandorio būtinybę. Atitikties pareigūnas atliktų konkrečios situacijos vertinimą ir teiktų siūlymus dėl rizikų valdymo bei nuomos išlaidų kompensavimo galimybių. 

„Komisija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo. Pirminis argumentas yra toks, kad mes neturime faktinių duomenų, įrodymų, kad galimai būtų pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

„Antras dalykas, kiek mes susirinkome visą informaciją ir paties Konstitucijos Teismo sprendimą, pagal preliminarią informaciją kol kas nematome, kad būtų šioje vietoje lobistinės veiklos įstatymo (pažeidimo – BNS) požymiai“, – pridūrė jis.

35 Seimo opozicijos atstovai liepą KT apskundė Vyriausybės sprendimą, tačiau KT rugsėjį grąžino pareiškimą iniciatoriams nurodęs, kad jie nepateikė teisinių argumentų.

Apie tai žiniasklaida tuomet nepranešė, o KT sprendimą spalio pradžioje paviešino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

Vėliau naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, kad skundą KT inicijavo P. Gražulis. Šis portalui teigė, jog parašus paprašė surinkti advokatas Gytis Kaminskas.

Seimo Antikorupcijos komisija VTEK prašė ištirti, ar P. Gražuliui bei G. Kaminskui nedeklaravus tarpusavio susitarimo galėjo būti pažeistas Lobistinės veiklos įstatymas.

G. Kaminskas teigė P. Gražuliui pasiūlęs „keletą temų“, dėl kurių būtų galima kreiptis į KT, ir sakė to nelaikantis lobistine veikla.

„Nesikreipiau į jokį Seimo narį. Gerdami kavą atsitiktinai kalbėjomės su ponu Gražuliu, ir aš jam pasiūliau keletą temų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo G. Kaminskas.

Jis tikino niekada neatstovavęs Kinijos įmonėms ar jų interesams Lietuvoje.

Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras P. Gražulis komisijos posėdyje nedalyvavo.

Skundo iniciatoriai KT nurodė, kad skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“, ir taip pat nesuderinus su prezidentu ir Seimu „priimti sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, pačiai nustatyti, kokios valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Vyriausybė 2022 metų kovo 30 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

VTEK nagrinėjo situaciją, kai L. Koriznienė ir A. Bužinskas 2022 metų rugsėjį vyko į komandiruotę Majamyje dalyvauti tarptautinėje išmaniojo miesto parodoje. Komisija konstatavo, kad vieną iš dienų užuot dalyvavę šios konferencijos renginiuose ir išvykę į su tarnybinės komandiruotės tikslais nesusijusį Ki Vesto miestą Vilniaus valdininkai pažeidė prievolę sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas.

Taip pat, VTEK teigimu, A. Bužinskas, grįžęs ir pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apmokėti kelionės į Ki Vesto miestą kuro bei automobilio stovėjimo išlaidas, pažeidė prievolę nesinaudoti savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai bei prievolę nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti.

„Siekiant užtikrinti skaidrumą bei didinti pasitikėjimą valstybe, nedera naudotis komandiruotėmis asmeniniams poreikiais tenkinti, pavyzdžiui, užsiimti pažintiniu ar poilsiniu turizmu, pramogomis, kelionėmis ir panašiai. Toks elgesys pasinaudojant tarnybinėmis pareigomis mažina gyventojų pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis“, – sako VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

L. Koriznienė ir A. Bužinskas praėjusių metų rugsėjį buvo komandiruoti į JAV, Majamyje, vykusią tarptautinę išmaniojo miesto parodą „Smart city Expo“, tačiau naujienų portalas „Delfi“ išsiaiškino, kad tuo pačiu metu jie išsinuomojo kabrioletą „Ford Mustang“ ir už savivaldybės lėšas nuvyko kurortinį miestelį Ki Vestą.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, visos komandiruotės į JAV išlaidos siekė 10,9 tūkst. eurų.

A. Bužinskas išvyką į Ki Vestą bei savivaldybei apmokėti pateiktas išlaidas pavadino klaida. Jis ir L. Koriznienė, pasak savivaldybės atstovų, grąžino iš viso 243 eurus, susijusius su išvyka į minėtą kurortą.

A. Bužinskas dabar eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, L. Koriznienė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Organizacijos vystymo grupės vadovės pareigas.

„Reaguodama į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją dėl Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šiandien posėdžio metu aptarė šį klausimą. Nuspręsta susirinkti daugiau informacijos. Ją įvertinus bus sprendžiama, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl Kariuomenės vado elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms“, – trečiadienį pranešė VTEK.

Komisija taip pat nurodė planuojanti parengti aiškų elgesio standartą, kaip tokiose situacijose turėtų elgtis organizacijos atitikties pareigūnas bei aukščiausio lygio vadovai. Anot VTEK, tai padėtų užkirsti kelią tokioms situacijoms ateityje.

Naujienų portalas „15min“ antradienį pranešė, kad V. Rupšys kas mėnesį gauna beveik pusės tūkstančio eurų vadinamuosius butpinigius, už kuriuos nuomojasi butą iš savo sūnaus.

V. Rupšys tą pačią dieną pranešė nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigė nematantis. Kariuomenės vadas taip pat teigė nematantis nusižengimo dėl to, kad už valstybės skiriamas lėšas nuomojosi butą iš artimojo, nes mokėjo mažiau nei rinkos kaina, o sūnus galėtų butą Vilniuje išnuomoti brangiau.

Jis patvirtino besinaudojantis galimybe gauti 445 eurus siekiančius butpinigius, kaip tai padaryti gali kiekvienas Lietuvos karys, neturintis nekilnojamojo turto vietovėje, kurioje atlieka tarnybą. V. Rupšys turi nuosavybę Ignalinos rajone.

Už tai, kad prezidento grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, antradienį po pateikimo balsavo 122 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Toliau projektą svarstys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tuomet jis grįš galutiniam balsavimui į Seimo salę.

Prezidento veto pristatęs vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis sakė, kad susiaurinus VTEK įgaliojimus ir perdavus savivaldos politikų galimus pažeidimus tirti vietos komisijoms tyrimai gali būti vilkinami, priimami šališki sprendimai.

„Toks pakeitimas reikštų, kad savivaldybių tarybų narių ir merų elgesio tyrimas būtų išimtinai savivaldybių tarybų sprendimu sudarytose etikos komisijose. (...) Susiaurinus VTEK įgaliojimus ir suteikus juos tik savivaldybių tarybų etikos komisijų kompetencijai, tokio tyrimo terminai įstatyme nebūtų nustatyti, ir tai galėtų sudaryti prielaidas šiuos tyrimus tęsti neribotą laiką, nepriimant jokio sprendimo, kurį vėliau būtų galima apskųsti VTEK“, – kalbėjo A. Kabišaitis.

Už prezidento veto pasisakęs konservatorius Vilius Semeška prezidento sprendimą vadino savalaikiu ir svarbiu sklandžiai demokratijos raidai.

„Priimant pataisas prie gerų norų buvo įvelta pakankamai didelė klaida, aš tikiuosi, kad ji nesąmoningai buvo įvelta. Labai svarbu skaidrumo ir sąžiningumo principą išlaikyti, mes puikiai žinome, kaip formuojamos savivaldos etikos komisijos ir kaip dauguma gali tirti savo daugumos asmenį, ar jis pažeidė įstatymą, ar ne“, – sakė V. Semeška.

Prezidentas birželį Seimo priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas vetavo argumentuodamas, jog savivaldos politikų pažeidimus palikus tirti išimtinai vietos etikos komisijoms kyla pavojus, kad objektyvus tyrimas bus neįmanomas dėl šališkumo.

Grąžinęs pataisas Seimui prezidentas siūlo nustatyti, kad skundų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimas liktų VTEK kompetencija.

Seimo priimtos ir prezidento vetuotos VTEK įstatymo pataisos numato, kad ši komisija tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narių, savivaldybių tarybų narių ir merų.

Įstatymas iki šiol numato, kad VTEK nesiima tyrimų tik dėl parlamentarų, birželį Seimo priimtomis pataisomis ši išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais.

VTEK laikosi pozicijos, kad šios pataisos suderino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą su Vietos savivaldos įstatymu ir Valstybės politikų elgesio kodeksu.

Komisijos teigimu, iki šiol dėl to paties incidento skundą galima buvo teikti ir savivaldybių etikos komisijoms, ir VTEK.

„Šiuo pakeitimu siekiama sisteminio požiūrio – kad pirmiausia savivaldybių etikos komisijos tirtų tarybos narių elgesį, kaip tai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, o VTEK vaidmuo būtų vertinti šių komisijų sprendimus, jeigu jie VTEK būtų apskųsti“, – komisija anksčiau nurodė BNS pateiktame komentare.

VTEK taip pat pažymėjo, kad po pataisų priėmimo komisija išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybių etikos komisijų priimtų sprendimų.

„Vertinimo metu nenustatyta duomenų apie atrankos procedūrose dalyvavusius bendrovės darbuotojus, kurie būtų asmeniškai suinteresuoti laimėtojo kandidatūra. Tarp atrankos laimėtojo ir jos procesuose dalyvavusių asmenų nenustatyta buvus artimo pobūdžio ryšių“, – penktadienį pranešė VTEK.

Pasak jos, taip pat nesama duomenų, jog atrankoje dalyvavusių asmenų veiksmai buvo paremti kokiu nors privačiu interesu, susijusiu su laimėtoju.

VERT teigimu, atranka nebuvo koncentruota „vienose rankose“ – procedūra nuo pirminių pokalbių su dalyviais iki galutinio kandidato pasirinkimo buvo išskaidyta – joje dalyvavo ir bendrovės padalinių darbuotojai, ir aukščiausio lygmens vadovai.

VTEK vertinimu, tai mažina rizikas kilti interesų konfliktui ir tokio išskaidymo pakanka joms suvaldyti.

„Atranka vykdyta vadovaujantis skaidraus ir nešališko elgesio kriterijus atitinkančiais bendrovės personalo atrankos ir valdymo standartais, kuriuose, be kita ko, yra išskirti interesų konflikto rizikos veiksniai bei jų valdymo priemonės“, – rašoma pranešime.

Tyrimą VTEK kovo pabaigoje pradėjo savo iniciatyva, viešoje erdvėje paskelbus apie galimą nepotizmo atvejį. Vėliau į komisiją kreipėsi Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei A. Belickaitės sutuoktinis, dabar jau buvęs šios ministerijos viceministras Vincas Jurgutis.

A. Armonaitės artima draugė, bendramokslė A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore buvo paskirta kovą. Po kilusio skandalo iš pareigų pasitraukė V. Jurgutis, o vėliau – ir A. Belickaitė.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai, jos vadovą Marių Skuodį į postą delegavo Laisvės partija.

Klausimą dėl galimo nepotizmo šioje istorijoje iškėlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jo žmona Rasa Jakilaitienė taip pat dalyvavo atrankoje į LTG korporatyvinių reikalų direktorės pareigas.

„Manau, kad ministerija įvertins ir sprendimo patį turinį, kurio aš taip pat neturiu galimybės matyti, ir tada jau priims sprendimą, čia jau finansų ministrės atsakomybė“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.

Premjerė sako nežinanti detalių dėl G. Norkūno priimtų sprendimų, nes tai vidiniai ministerijos dokumentai.

„Ištrauka sprendimo, kuri buvo paskelbta, ir taip, faktas – deklaravimo pažeidimas buvo padarytas, o ta kita dalis apie teisės aktus, kurie buvo vizuoti, įsakymai – man jie nieko nesako, tikrai nežinau, koks jų turinys, nes tai vidiniai Finansų ministerijos dokumentai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.

Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre Gintare Skaiste.

Trečiadienį VTEK konstatavo, kad D. Bakša Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą pažeidė, kai birželį eidamas NVSPL vadovo pareigas laboratorijos vardu pateikė pranešimą teismui, jog panaikina įgaliojimą teisininkei, iki tol atstovavusiai įstaigą teisme.

Teisininkė iki tol byloje atstovaudama laboratorijai palaikė atsakovę – Sveikatos apsaugos ministeriją.

VTEK pažymi, kad šioje byloje D. Bakša yra ieškovas ir jos palankia baigtimi jis yra asmeniškai suinteresuotas, o savo veiksmais jis užkirto teisininkei galimybę dalyvauti tolesnėse šios bylos teisminėse procedūrose pateikiant jam asmeniškai nenaudingą NVSPL poziciją.

„VTEK vertinimu, šiais veiksmais D. Bakša veikė interesų konflikto situacijoje ir pasinaudojo tarnybinėmis pareigomis asmeninei naudai gauti“, – nurodo tarnyba.

Tyrimas buvo atliktas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauto pranešimo ir duomenų pagrindu.

Pats D. Bakša anksčiau teigė, kad įgaliojimą VTEK skunde minimai atstovei panaikino, nes ją „be jokio juridinio pagrindo“ buvo paskyrusi jo pavaduotoja Rosita Marija Balčienė, vadovavusi NVSPL, kai jis buvo atleistas.

„Vertinu tyrimą ramiai, nes buvo priimti neteisėti sprendimai, juos priėmė pavaduotoja, tuo metu ji buvo vadove. Ji paskyrė asmenį, kuris apskritai neturi teisės vykdyti tokios veiklos. Tad natūralu – pamačiau situaciją ir ją užkardžiau, nes kitos įmonės darbuotojai buvo priskirta teisė administruoti e.teismų sistemą, nors tam nebuvo jokio juridinio pagrindo“, – BNS tuomet sakė D. Bakša.

R. M. Balčienė savo ruožtu teigė paskyrusi įmonės, su kuria NVSPL turi galiojančią teisinių paslaugų sutartį, atstovę prižiūrėti atsiliepimus teismams, nes pačios laboratorijos teisininkė laiku neparengė atsiliepimo į D. Bakšos ieškinį prieš Sveikatos apsaugos ministeriją.

„Pamatėme, kad ji mums nepasakė, kad reikia pateikti atsiliepimą. Tada, kadangi nebuvo kito teisininko, o tos įmonės atstovė yra patyrusi teisininkė, sudariau su ja papildomą susitarimą su sutarties priedu, kad ji mums atstovautų tame teisme ir atsiliepimą pateiktų, už ką aš buvau nušalinta“, – BNS anksčiau tvirtino R. M. Balčienė.

Ją spalio pradžioje po vidinio tyrimo D. Bakša atleido iš darbo, tačiau ji ketino sprendimą skųsti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas birželį pripažino NVSPL vadovo D. Bakšos atleidimą neteisėtu ir grąžino jį į pareigas.

Pernai spalį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys buvo atleidęs D. Bakšą, konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

„Siekčiau, kad komisijos sprendimai kokybe, argumentacija, faktų ištyrimo, teisės taikymo mastu nenusileistų teismo sprendimo kokybei keliamiems standartams“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime sakė T. Blinstrubis.

Savo kalboje jis pažymėjo, kad komisijos misija yra padėti valdžios įstaigoms etiškai tarnauti žmonėms ir tai užtikrinti.

„Valstybės tarnybos ir teisėkūros skaidrumas yra būtinos prielaidos neįsigalėti korupcijai. Konstitucinis skaidrumo valstybės tarnyboje principas yra neatsiejamas nuo etiško ir sąžiningo nustatytų pareigų atlikimo, taip pat atsakingo valdymo ir viešosios veiklos aiškumo, vengiant ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės“, – kalbėjo T. Blinstrubis.

Po prisistatymo Seime su kandidatu susitiks pageidaujančios frakcijos, vėliau parlamentarai balsuos dėl jo skyrimo į pareigas.

Advokato T. Blinstrubio kandidatūrą į VTEK teikia Lietuvos teisininkų draugija.

Mykolo Romerio universitete teisininko kvalifikaciją įgijęs T. Blinstrubis šiuo metu yra advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ darbuotojas. Anksčiau jis dirbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėju, trumpai – prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėju, advokatu įvairiose kontorose.

T. Blinstrubis, jei jo kandidatūrai pritars Seimas, turėtų pakeisti dvi kadencijas komisijoje dirbantį Virginijų Kanapinską. Ketvirtadienį Seimui taip pat pateiktas jo atleidimas.

VTEK sudaro penki nariai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia prezidentas, Seimo pirmininkas, premjeras, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.

Komisija nagrinėja viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus, registruoja lobistus ir prižiūri lobistinę veiklą.