Premjerė padėkojo Lietuvos diplomatinei tarnybai už susitelkimą pandemijos ir augančių saugumo iššūkių akivaizdoje, sakoma pranešime.

„Diplomatinės tarnybos vaidmuo, sprendžiant konkrečius su COVID-19 pandemija susijusius iššūkius, buvo ir yra labai svarbus“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.

Premjerė pabrėžė, kad šios Vyriausybės pastangos sutelktos į švietimo ir aukštojo mokslo reformą, aukštos pridėtines vertės ekonomikos, skaitmenizacijos ir startuolių skatinimą, žaliąjį kursą. Pasak I. Šimonytės, svarbus vaidmuo mezgant tarptautinius kontaktus šiose srityse tenka ir Lietuvos diplomatinėms atstovybėms bei komercijos atašė tinklui.

Ministrė pirmininkė akcentavo, kad šiuo metu beauganti įtampa dėl Baltarusijos režimo dirbtinai skatinamos nelegalios migracijos ir vis blogėjanti žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje ir Rusijoje kelia naujų iššūkių Lietuvai.

„Dėl narystės ES ir NATO ir sėkmingos Lietuvos transformacijos esame saugiausi per visą savo šalies istoriją. Kita vertus, matome prastėjančią saugumo padėtį į rytus nuo Lietuvos ir tebesitęsiančią Rusijos agresiją, neleidžiančią galvoti apie kokį nors ES ir Rusijos santykių perkrovimą“, – pabrėžė premjerė.

Anot Vyriausybės vadovės, nemaža dalis Rusijos ir Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų savo namus laikinai rado Lietuvoje, nes iš gimtųjų namų buvo tiesiog išvyti.

„Jaučiame moralinę pareigą jiems pagelbėti. Todėl ir toliau remsime Rusijos ir Baltarusijos pilietines visuomenes, būsime ES Rytų partnerystės šalių advokatai Europos Sąjungoje ir kitur“, – teigė I. Šimonytė.

Susitikime premjerė taip pat pabrėžė poreikį kuo greičiau įgyvendinti Lietuvą su Vakarų Europa jungiančius transporto bei energetikos projektus ir siekį blokuoti nesaugią Astravo AE, kuri kelia pavojų ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai.

Pokalbyje su diplomatinių atstovybių vadovais ministrė pirmininkė akcentavo prekybinių ryšių ir kultūrinių mainų Pietryčių Azijos regione stiprinimą, aktyvios ekonominės ir kultūrinės diplomatijos svarbą.

Anot jos, vienas didžiausių asociacijos narių prioritetų – švietimo pokyčiai.

„Mes esam pateikę pasiūlymų dėl Vyriausybės programos nemažai ir atrodo, kad sutampa daug kur požiūriai programoje ir Investuotojų forumo pasiūlymuose. (...) Ne vienerius metus kalbame ir turime savo investuotojų pasitikėjimo indeksą, kuris identifikuoja pagrindines problemas, kurias reikia spręsti“, – BNS sakė R. Skyrienė.

„Pirmoje vietoje yra švietimas. Nežinau, ar reikia nacionalinio susitarimo, ar ko, bet reikia žengti žingsnius, pradedant nuo bendrojo lavinimo ir tobulinti visą švietimo sistemą“, – pridūrė ji.

Anot R. Skyrienės, taip pat svarbu efektyvinti valstybines paslaugas, sektorius turėtų būti geriau apmokamas, pritraukti gerų specialistų. Be to, Lietuva turėtų aktyviau pritraukti ir išsaugoti talentus.

„Jei paklausiam savo narių ir kitų investuotojų, kodėl investavo Lietuvoje, tai dažniausias atsakymas – dėl talentų, bet tuo pačiu dažnai trūksta talentų, kvalifikuotos darbo jėgos. Norime, kad būtų rastas balansas švietimo, migracijos, pritrukimo sugrįžti lietuvius ir dirbti Lietuvoje“, – sakė R. Skyrienė.

„Investors’ Forum“ jungia didžiausius ir aktyviausius vietos ir užsienio investuotojus Lietuvoje. Ji įkurta 1999 metais, šiuo metu vienija 60 narių.

„Vyriausybės programos patvirtinimas ar pritarimas jai reiškia, kad tos politinės jėgos, Seimo nariai prisiima visišką politinę atsakomybę už Vyriausybę, už Vyriausybės personalinę sudėtį ir už Vyriausybės darbus. Turbūt būtų keista, jeigu opozicija balsuotų ir prisiimtų politinę atsakomybę už pozicijos Vyriausybę“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Anksčiau kadenciją baigiantis premjeras yra teigęs, kad aštuonioliktosios Vyriausybės programoje rado nemažai sutapimų su savo Vyriausybės darbais.

Turbūt būtų keista, jeigu opozicija balsuotų ir prisiimtų politinę atsakomybę už pozicijos Vyriausybę.

S. Skvernelis penktadienį teigė, jog gerai, kad Vyriausybės veiklos tęstinumas yra numatytas.

Jis taip pat sakė, jog ateityje tikrai bus projektų, kuriuos teiks naujoji Vyriausybė ir už kuriuos jis balsuos Seime.

„Manau, kad tikrai bus ne vienas teisės aktas, kuriam mes ir pritarsime. Nėra taip, kad viskam, ką teiks aštuoniolikta Vyriausybė, nepalaikysime, tikrai nebus taip“, – sakė S. Skvernelis.

Penktadienį Seimas balsuos dėl konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos.

Ją priėmus ir prisiekus ministrams, aštuonioliktoji Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti.

Opozicijos atstovai naujos centro dešinės Vyriausybės programoje sako pasigendantys ambicijų ir įvairių svarbių nuostatų, pradedant šeimos vertybėmis ir baigiant gerovės valstybe.

Valdantieji tuo tarpu pasisakydami dėl savo suformuoto Ministrų kabineto programos pabrėžia pandemijos suvaldymo kontekstą, ragina abiejų pusių politikus koncentruotis ties tuo, kas sieja, o ne skiria.

Seimas penktadienį planuoja balsuoti dėl naujos centro dešinės Vyriausybės programos, kurią rengė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Pritarus programai, penktadienį turėtų prisiekti ir pradėti darbą 18-oji Vyriausybė.

Opozicija vertina skeptiškai

Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija paskelbė nepritarsianti Vyriausybės programai, nes nesutinka prisiimti atsakomybės už naujo Ministrų kabineto ketverių metų darbą.

„Frakcijos nuomone, teikiama programa yra deklaratyvi ir stokoja konkretumo, taip pat jai trūksta vertybinio pagrindo. Mus ypač neramina tai, kad programoje visiškai nėra tokios sąvokos kaip gerovės valstybė, išskyrus vieną sakinį. (...) Mums kyla klausimas, kiek atsakomybės už piliečių gerovę prisiims valstybė, kuris prioritetas – konservatyvusis ar liberalusis – galiausiai bus pasirinktas“, – sakė „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

Mus neramina, kad Vyriausybės programoje tolstama nuo tradicinių šeimos, bendruomenių vertybių, tautinės tapatybės puoselėjimo, ypač pasigendame dėmesio šeimai.

„Mus neramina, kad Vyriausybės programoje tolstama nuo tradicinių šeimos, bendruomenių vertybių, tautinės tapatybės puoselėjimo, ypač pasigendame dėmesio šeimai“, – sakė A. Norkienė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas sakė, kad programai trūksta vientisumo ir matyti, kad atskiras jos dalis rengė konservatoriai, kitas – liberalai.

„Ši Vyriausybės programa pateikta ir išnagrinėtą skersai išilgai, yra pavadinta eklektiška, kakofoniška ir panašiai, ir iš tiesų jai trūksta nuoseklumo ir išsamumo. Ji kaip koks frankenšteinas susiūtas iš atskirų partijų nuostatų, ir tai labai gerai matosi“, – kalbėjo G. Paluckas.

Jis taip pat pristatė alternatyvios Socialdemokratų partijos parengtos programos nuostatas ir kvietė parlamentarus jungtis prie paramos šiai programai, joje akcentavo švietimo svarbą, lygias galimybes visiems vaikams, solidarius mokesčius, žaliąjį susitarimą „tarp miesto ir kaimo“.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna teigė, kad centro dešinės ir „darbiečių“ programose „galima įžvelgti panašumų“, tačiau Darbo partijos nuostatos, anot jo, ambicingesnės ir konkretesnės.

„Vyriausybės programoje taip pat galima įžvelgti kai kurių panašumų, bet mūsų programa agresyvesnė ir ji atneštų daugiau naudos šaliai. ypatingai efektyvesnė mūsų programa investicinės aplinkos kūrime, regioninėje politikoje, socialinėje politikoje motyvuojančia dirbti, o ne užsiiminėti neuždirbtų gėrybių dalinime“, – sakė V. Jukna.

Bet jis sakė, kad „darbiečiai“ pasiryžę padėti valdantiesiems padėti įgyvendinti jų programą, jei centro dešinė atsižvelgs į jų siūlymus, ir būdami „konstruktyvi opozicija netrukdys jos priėmimui“ susilaikydami balsavime.

Seimo narių Mišrios grupės seniūnė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė sakė, kad grupė vienija skirtingo politinio spektro Seimo narius, todėl jos nariai balsuos laisvai.

Valdantieji pabrėžia tęstinumą

Didžiausios konservatorių frakcijos vardu kalbėjusi pirmoji seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad naujojo Ministrų kabineto programa remiasi principu „daugiau yra mažiau“.

„Vyriausybės programa remiasi principu „mažiau yra daugiau“. Per 30 metų kai kurie politikai žadėdavo žmonėms daug, vėliau nepatenkindavo tų lūkesčių, ir nusivylimas ir nepasitikėjimas tik auga“, – sakė konservatorė.

Ji sakė tikinti, kad naujoji Vyriausybė „sugebės sugrąžinti pasitikėjimą politikais, nes „įsipareigoja savo darbus ir sprendimus grįsti sutarimu, įsiklausymu, diskusija, nevaidinti, kad yra visažiniai, išgirsti, atliepti kiekvieną Lietuvos žmogų“.

Vyriausybės programa remiasi principu „mažiau yra daugiau“.

„Šiandien mūsų valstybė gyvena kaip niekada sunkiu metu, laikai neramūs, reikalauja visų mūsų susitelkimo (...) Labai tikiuosi, kad šiandien patvirtinus naująją Vyriausybę atrasime savyje jėgų remtis tuo, kas jungia, o ne tuo, kas skiria“, – pabrėžė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad naujasis Ministrų kabinetas tęs buvusios Vyriausybės gerus darbus.

„Šita Vyriausybės programa numato didelę dalį gerų darbų pratęsti, mano manymu, dabartinė opozicija iš to galėtų padaryti išvadą – džiugu, jūs tęsite gerus darbus, bet pateikiama, kad naujoji programa plagijuoja ankstesnės Vyriausybės darbus. Susitarimo reikalas, jei norite tai vadinti plagijavimu, vadinkite, aš tai traktuoju, kad tai, ką mes matome kaip gerus praėjusios Vyriausybės darbus, privalu tęsti“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Laisvės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė akcentavo, kad „ši Vyriausybė turi aiškią Lietuvos viziją – valstybė turi būti atvira, veržli, inovatyvi, atsakinga ir kurianti savo žmonėms galimybes, turtinga savo idėjomis ir sprendimais, atnešančiais reikalingus pokyčius“.

Prisieks naujas Ministrų kabinetas

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ketina tvirtinti aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir priimti ministrų priesaikas. Po šios procedūros naujoji Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti.

Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę suformavo centro dešinės politinės jėgos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.

Paskirtoji premjerė sako, kad jos Vyriausybė nedarys revoliucijų, o sieks diskusijomis ir žiniomis grįstų sprendimų. Ji žadėjo, kad kadencijos pradžioje inicijuos nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

Naujoji valdžia žada modernizuoti ekonomiką, socialinę atskirtį ketinama mažinti gerinant socialinių paslaugų prieinamumą, didesnį dėmesį skirti vienišiems pensininkams ir vienišoms motinoms.

Vos gavusi įgaliojimus premjerė taip pat žada nedelsdama sukviesti ekspertus tartis dėl griežtesnių karantino priemonių suvaldyti koronaviruso pandemijos plitimą.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybės programoje trūksta ambicijos, o kai kurios nuostatos perkeltos iš jo Vyriausybės darbų sąrašo.

Tuo metu paskirtoji premjerė A. Širinskienei priminė, kad kitų metų biudžetą tvirtino dar LVŽS vadovaujamas Seimas bei Vyriausybė, kurie nesilaikė savo kolektyvinės sutarties įsipareigojimų.

„Dėl medikų atlyginimų. Šioje kadencijoje jie augo labiausiai, lyginant su kitais politiniais sezonais, kurie yra buvę nuo nepriklausomybės. Aš iš jūsų suprantu, kad dėl kitų metų yra kaltas Aurelijus Veryga. Bet be kitų metų yra dar treji jūsų kadencijos metai. Tai ar kelsite atlyginimus, nes to aiškumo norisi. Gydytojams per ketverius metus faktinis atlyginimas nuo 1763 eurų kilo iki 2573 eurų. Tai tikrai yra daug. Bet visi turi lūkestį, kai, na, jau A. Veryga nebebus kaltas, tai ar per trejus metus atlyginimas augs“, – klausė A. Širinskienė.

I. Šimonytė teigė, kad biudžetas pateiktas dar Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės.

Nieko nenoriu kaltinti, nei man įdomu ką nors kaltinti, tik aš konstatuoju, kad tokia yra situacija.

„Kalbant apie pasiūlymus dėl medikų atlyginimų. (...) Klausimas yra ne kas kaltas, o koks pateiktas biudžeto projektas, kuris yra pateiktas buvusios Vyriausybės. O ji nevykdė savo įsipareigojimų, kuriuos yra užfiksavusi kolektyvinėje sutartyje. Nieko nenoriu kaltinti, nei man įdomu ką nors kaltinti, tik aš konstatuoju, kad tokia yra situacija“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, apie medikų atlyginimų kėlimą galima bus kalbėti, kuomet bus aiškesnė 2022, 2023 metų ekonominė padėtis.

„Pirmas klausimas, ką mes galėsime padaryti šiais pirmaisiais metais. Tik tuomet mes galėsime kalbėti, kaip situacija klostysis antrais, trečiais ir ketvirtais metais. Šiandien mes negalime pasakyti ir, manau, jūs negalite su savo labai plačiomis ir giliomis žiniomis pasakyti, kaip klostysis ekonominė padėtis ir kokios bus Lietuvos ekonominės projekcijos 2022 ar 2023 metais. Manau, kaip tik tai pamatysime, sudėliosime planą ir dėl viešojo sektoriaus. Aš neneigiu, kad darbo užmokestis medikams neaugo. Jis augo, ir tai yra faktas, ir nesiginčiju“, – sakė I. Šimonytė.

Klausimų turėjo, įteikė dovaną, palydėjo plojimais

Trečiadienį paskirtoji premjerė I. Šimonytė apsilankė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje. Skirtingai nei lapkričio viduryje, kai į LVŽS frakciją atėjusiai kandidatei į premjeres „valstiečiai“ neuždavė nė vieno klausimo, šį kartą Seimo mažumai priklausantys LVŽS nariai net konkuravo dėl galimybės būsimosios premjerės pasiteirauti dėl vienos ar kitos problemos.  

Galiausiai susitikimo pabaigoje I. Šimonytė ir „valstiečiai“ išsiskyrė taip tarsi pastaruosius ketverius metus politinių trinčių bei konfrontacijos net nebūtų buvę. „Valstiečiai“ po valandą trukusio pokalbio su paskirtąja premjere įteikė dovaną – marškinėlius su tarpukario prezidento Kazio Griniaus atvaizdu. Dalis frakcijos narių baigus pokalbį su I. Šimonyte net paplojo.   

Teiravosi ir dėl būsimo Vyriausybės kanclerio

Susitikimo pradžioje „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė paskirtosios premjerės teiravosi, kokius pagrindinius įrankius ši reginti kovoje su COVID-19 pandemija.

„Ar jūs galėtumėte įvardinti bent penkis konkrečius veiksmus kovojant su pandemija“, – I. Šimonytės klausė LVŽS frakcijos seniūnė.

„Man regis, logika yra labai aiški, kuri turėtų būti pasiekta. Turbūt didžioji dalis prie šio stalo sėdinčių sutinka, kad strategija iš šios situacijos yra vakcinavimas. Klausimas yra, kaip mes iki vakcinavimo išlaikome savo gyvenimo būdą. Dabar mes jo negalime išlaikyti neapriboto, o tai reiškia, kad apribojimų reikia ir apribojimų reikia veikiausiai griežtesnių“, – LVŽS frakcijoje teigė I. Šimonytė.

Tie griaučiai nepuošia, būtų gerai, kad jų ten neliktų, bet ne bet kokia kaina. Skaidrumas pirkimų, sąžiningi įsipareigojimai – tai yra kertinis dalykas.

Tuo tarpu LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys teiravosi apie tai, kada ir ką I. Šimonytė planuoja skirti Vyriausybės kancleriu ir ar žada pastatyti Nacionalinį stadioną Vilniuje.

Paskirtoji premjerė teigė, kad būsimo Vyriausybės kanclerio pavardę ketina įvardinti dar savaitės pabaigoje, o dėl Nacionalinio stadiono pažadų nedavė.

„Tie griaučiai nepuošia, būtų gerai, kad jų ten neliktų, bet ne bet kokia kaina. Skaidrumas pirkimų, sąžiningi įsipareigojimai – tai yra kertinis dalykas“, – aiškino paskirtoji premjerė.

Iš LVŽS frakcijos narių I. Šimonytė susilaukė klausimų dėl valstybės ateities biudžeto, žaliojo kurso, ikimokyklinio ugdymo bei būsimų sprendimų užsienyje gyvenančių lietuvių atžvilgiu. „Valstiečiai“ teiravosi apie būsimosios premjerės intencijas mažinant socialinę atskirtį bei didinant medikų atlyginimus. Klausimų susilaukė ir dėl Klaipėdos uosto plėtros, sveikatos sistemos reformos.

Penktadienį Seimas rinksis į nenumatytą posėdį, kuriame planuojama tvirtinti ministrės pirmininkės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programą. Taip pat šiame posėdyje turėtų prisiekti naujos Vyriausybės nariai.

Įgaliojimų perdavimo išvakarėse kilo įtampa

Iki įgaliojimų perdavimo naujajai Vyriausybei tarp nueinančios ir ateinančios valdžios kilo nesutarimas dėl to, kaip turėtų būti tvarkomasi COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

Paskirtoji premjerė trečiadienį kreipėsi į laikinai pareigas einantį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, prašydama kuo skubiau Vyriausybės posėdyje priimti papildomus griežtinančius karantino sąlygas sprendimus. Jos teigimu, toliau augantys rekordiniai užsikrėtusiųjų koronavirusu žmonių skaičiai ir pranešimai apie kasdien mirštančius COVID-19 užsikrėtusius piliečius rodo, kad ligšioliniai sprendimai nepadėjo stabilizuoti situacijos ir pasiekti jos gerėjimo.

Tačiau darbą baigiantis premjeras sako, kad griežtesnių karantino taisyklių nereikia ir pakanka trečiadienį įsigaliojusių.

Pirma, nežinant būtų sunku atspėti, kurios partijos ar ideologinės krypties atstovai rengė šią programą. Kai kas ją pavadintų net eklektiška, neturinčia griežto ir akivaizdaus ideologinio stuburo. Tačiau šiuo atveju ir žalių, ir konservatyvių, ir liberalių, ir socialdemokratiškų vertybių kratinys yra greičiau privalumas nei trūkumas – juk programoje pabrėžiamas ketinimas ieškoti kompromisų, bendradarbiauti nė vieno nepaliekant už borto ir suderinti visų visuomenės grupių interesus.

Labiausiai pasigendantiems stiprios ideologijos būtų galima prisiminti amerikiečių rašytojo germanisto Eriko Jarosinskio pasiūlytą jos apibrėžimą – ideologija yra klaidingas tikėjimas, kad jūsų tikėjimas nėra nei klaidingas, nei tikėjimas.

Antra, programoje iškeliami pamatuojami tikslai ir kriterijai ne tik iki 2024 metų – artimiausių Seimo rinkimų, bet iki dešimtmečio pabaigos. Kai kam tai gali atrodyti kaip nepagrįsta ambicija užsibūti valdžioje, tačiau į šią inovaciją reikėtų žiūrėti kaip į bandymą peržengti vieną politinį ciklą.

Daugelio įsisenėjusių Lietuvos problemų neįmanoma išspręsti per kelerius metus, o jų priimtų sprendimų rezultatai, pavyzdžiui, ilgėjanti sveiko gyvenimo trukmė ar gerėjantys moksleivių pasiekimai dėl kokybiškesnio ir labiau prieinamo ikimokyklinio ugdymo, gali išryškėti tik dešimtmečio pabaigoje. Tokios praktikos galėtų laikytis ir ateities vyriausybės – tuomet dešimtmečiui iškeltų valstybės raidos sėkmės rodiklių nereikėtų kas ketverius metus numatyti iš naujo, užtektų juos atnaujinti ir papildyti.

Trečia, vienai seniausių ir opiausių Lietuvos problemų – šlubuojančiai švietimo sistemai – spręsti siekiama nacionalinio susitarimo, įgalinančio sklandesnį ir spartesnį reformų įgyvendinimą. Prieš dvejus metus visoms partijoms pavyko pasirašyti susitarimą dėl krašto apsaugos finansavimo ir Lietuvos gynybos politikos gairių. Būtų keista ir liūdna, jei tokio susitarimo nepavyktų pasiekti dėl švietimo, kuris tikrai ne mažiau prisideda prie valstybės saugumo, nepriklausomybės ir gerovės.

Vyriausybės programoje švietimo reforma numatoma nuo jos šaknų, tai yra ikimokyklinio ugdymo, iki vaisių – mokymosi visą gyvenimą. Ikimokyklinis ugdymas, kuris ypač svarbus socialinės rizikos šeimose, ir nuo kurio kokybės priklauso tolimesnė akademinė ir profesinė sėkmė, vis dar ne visur prieinamas ir pakankamai kokybiškas. Moksleivių gerovę ir pasiekimus užtikrina ne tankus mokyklų tinklas, todėl sveikintini ketinimai atsisakyti praėjusio amžiaus palikimo – jungtinių klasių, bei kurti retesnį, bet visiems prieinamų gerų mokyklų tinklą.

EBPO moksleivių gebėjimo tyrimas rodo, kad savo regione pirmaujame pagal minimalių gebėjimų nepasiekiančių moksleivių skaičių – kai kuriose mažesnėse mokyklose jų dalis siekia net 42 proc. Akis turėjo atverti ir šių metų matematikos egzaminas, kurio neišlaikė kas trečias abiturientas, o kai kuriose mokyklose tik kas trečias jį išlaikė. Tai yra pandemija, kuri prasidėjo praėjusiame amžiuje ir ji nesibaigs kitais metais, todėl reikalauja ne tik šios Vyriausybės dėmesio ir pastangų.

Ketvirta, mokesčių fronte nėra gąsdinimų ar netvarių pažadų. Priešingai − pabrėžiama, kad mokesčių sistema turi būti suderinama su viešųjų išlaidų poreikiu. Praeityje įsipareigojimai didinti viešojo sektoriaus finansavimą dažnai būdavo nesuderinami su pažadais mažinti mokesčius. Vis tik ambicingi programos tikslai – nuo švietimo ir sveikatos apsaugos iki socialinės ir regioninės politikos – reiškia, kad tam reikės didesnių finansinių išteklių, nei tų, kuriais šiuo metu disponuoja valstybė.

Tačiau mokesčiai nebūtinai didės, ypač tiems, kurie ir taip jų daug sumoka. Samdomų darbuotojų mokestinė našta gerokai lenkia kitaip savo ekonominę veiklą įforminančių asmenų, todėl numatoma vertinti lengvatų pagrįstumą ir spręsti apmokestinimo netolygumo problemas.

Žadama svarstyti ir pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui. Tokia lengvata jau galioja ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, todėl siekiant padidinti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, pagal kurias vis dar esame paskutinėje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje, per ilgai svarstyti nereikėtų.

Programoje užmiršta, bet, tikėkimės, vėliau bus prisiminta panaši lengvata ne tik įmonėms, bet investuojantiems piliečiams – „investicinės sąskaitos“ įteisinimas leistų sumokėti GPM už kapitalo pajamas tik tada, kai iš jos uždirbti pinigai iškeliauja.

Kaip ir ankstesnės vyriausybės, ši taip pat neužmiršta mokesčių vengimo ir šešėlio problemos. Jei būtų pasiektas konkretus tikslas sumažinti PVM atotrūkį – tai, kiek surenkama į biudžetą, ir kiek turėtų būti surenkama, atsižvelgiant į vartojimą ir mokesčio tarifą – nuo 25 iki 10 proc., tai valstybės biudžetą kasmet papildytų daugiau nei puse milijardo eurų.

Penkta, greta palankesnės mokesčių politikos neužmirštama inovacijų ekosistema, verslumo skatinimas, kapitalo prieinamumo didinimas, dereguliacija bei geresnis verslo klimatas. „Maksimali laisvė veikti verslui – pagrindinis ekonomikos transformacijos ir tolesnio augimo garantas“, pabrėžiama viename iš prioritetinių projektų, kuriuose numatoma daug sveikintinų iniciatyvų.

Vis tik kalbėdami apie priežiūros institucijas bei „biurokratinius“ veiklos suvaržymus, negalime turėti išankstinės nuostatos, kad jie visi yra blogi ir užkerta kelią savirealizacijai ar vertės kūrimui. Į visus draudimus ir ribojimus turime žiūrėti per aiškią prizmę – jei veikla turi neigiamo poveikio aplinkai, aplinkiniams arba ateities kartoms, tuomet tam tikri apribojimai ir taisyklės yra būtini.

Laisvė nevaržomai veikti nėra absoliuti, o jos ribas gerai iliustruoja citata, kartais priskiriama JAV prezidentui Abraomui Linkolnui, kartais filosofui ir ekonomistui Džonui Stiuartui Miliui, kartais teisės filosofui Zekarijui Kafė, kartais kitiems visuomenės veikėjams ir mąstytojams – vieno žmogaus laisvė mojuoti kumščiais baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus nosis.

Išsamių ir daug žadančių vyriausybių programų matėme ir praeityje. Neturėtų stebinti tai, kad ir šioje matomas kai kurių buvusių vyriausybių darbų tęstinumas. Būtų keista, jei matant tas pačias įsisenėjusias valstybės problemas ir panašius iššūkius, skirtingos vyriausybės demokratinėje valstybėje temptų šalį į visai priešingas kryptis. Tiesa, vien Vyriausybės programos neužtenka – nuo jos pristatymo iki konkrečių veiksmų plano, jo palaikymo Seime bei įgyvendinimo neretai laukia ne viena smegduobė.

Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje galima ieškoti ir rasti kliaučių, tačiau sunku būtų ją pavadinti neambicinga ir neturinčia potencialo sukurti atviresnę, išmanesnę, konkurencingesnę, teisingesnę, darnesnę ir sveikesnę Lietuvą. Belieka palinkėti sėkmės.

„Valstietis“ nerimtais laiko valdančiųjų argumentus, kad greitesnį valdžios vadelių perdavimą naujai Seimo daugumai įpareigoja objektyvios priežastys: nebesuvaldoma COVID-19 situacija ir kasdien dešimtimis skaičiuojamos koronaviruso aukos. R. Karbauskis netiki, kad I. Šimonytės Vyriausybė su COVID-19 pandemijos keliamomis grėsmėmis tvarkysis geriau, todėl, tikina politikas, neturėdamas piktos valios, bet siekdamas, kad Lietuvoje būtų geriau, siūlo, kad nueinanti Vyriausybė galėtų užsiimti valdžią perimsiančių politikų konsultavimu.

Valdantieji santykių nenormalizavo

R. Karbauskis, apibendrindamas praėjusias dienas po savo pasitraukimo iš Seimo, sako supratęs, kad visgi parlamento dauguma pasirinko konfrontaciją su „valstiečiais“.

„Jie normalizuoti santykių nenori, mano įsitikinimu, tai yra klaida. Labai didelė klaida, žinant, koks yra jų balsų Seime balansas. Jie patys renkasi konfrontacijos kelią. Mes nepadarėme nė vieno žingsnio, kad eitume į konfrontaciją po rinkimų. Jie viską padarė patys, ir tai mane labai stebina“, – Eltai teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas.

R. Karbauskio teigimu, valdančiųjų pasirinkta santykių su opozicija taktika tiesiog trumpina daugumos egzistavimo laiką.

„Ji trumpina savo egzistavimo laiką. Mes tikrai buvome pasirengę būti konstruktyvi opozicija, buvome pasirengę dirbti be konfrontacijos, visiškai kitaip nei dirbo jie. Bet jie pasirinko kitą variantą“, – sakė jis.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Anot „valstiečio“, apskritai kalbant apie tarp valdančiųjų ir opozicijos kylančias trintis reikia pažymėti, kad viso to priežastis yra principai ir nepatenkintas pagarbos reikalavimas. „Valstiečiams“ gauti Audito komiteto pirmininko kėdę taip pat buvo tik principo reikalas, sako R. Karbauskis.

„Tai ne postų klausimas, tai principo reikalas, būtent siekis pagarbos politinei kultūrai, Seimo tradicijoms klausimas“, – aiškino R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šio posto negavę „valstiečiai“ realiai nieko apčiuopiamo neprarado ir kad Audito komiteto analogas bus suformuotas artimiausiu metu atsirasiančioje šešėlinėje Vyriausybėje.

„Jeigu jie tikisi, kad nedavę mums Audito komiteto pirmininko jie ką nors laimėjo – tai aš pasakysiu, kad nieko nelaimėjo“, – konstatavo politikas.

R. Karbauskis teigė valdančiųjų komunikacijoje bei laikysenoje įskaitąs „valstiečiams“ siunčiamus signalus, kad nenorima konstruktyviai veikiančios opozicijos.

Tai ne postų klausimas, tai principo reikalas, būtent siekis pagarbos politinei kultūrai, Seimo tradicijoms klausimas.

Priminus, kad valdantieji sutiko visgi Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatą Joną Jarutį skirti į Seimo valdybą, R. Karbauskis kartojo, kad tai nėra pakankamas gestas pradėti konstruktyvų darbą.

Politiko manymu, ne valdančiųjų gera valia, bet aklavietė, į kurią jis pats Seimo daugumą įvarė, paskelbdamas apie savo pasitraukimą iš Seimo, privertė atsižvelgti į šį LVŽS reikalavimą.

„Šis žingsnis buvo žengtas, tačiau ne iš gero gyvenimo. Jei nebūčiau pasitraukęs, jie to nebūtų padarę“, – savo politinę „auką“ primindamas sakė R. Karbauskis.

Prakalbo apie atoveiksmius politikoje

„Valstiečių“ lyderis samprotavo, kad, kaip ir gamtiniame pasaulyje, taip ir politikoje kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Todėl, jo teigimu, valdančiųjų rodoma arogancija bei atsisakymas įsiklausyti į tai, ką sako gausiausia opozicinė partija, atsisuks prieš juos pačius.

Viena vertus, sakė R. Karbauskis, opozicija jau dabar nelinkusi įsiklausyti į valdančiųjų raginimus kuo greičiau baigti įgaliojimų perdavimo naujai Vyriausybei procesą, kita vertus, akcentavo jis, toks valdančiųjų skubėjimas ir formuojamas santykis su Seimo mažuma jau artimiausioje perspektyvoje suvienys opoziciją.

R. Karbauskis teigė, kad antradienį apsilankęs Seime ir kalbėdamasis su „valstiečių“ frakcijos nariais pasidalino šiomis savo įžvalgomis.

„Ne opozicija susivienys, bet opoziciją suvienys (valdantieji – ELTA)“, – Eltai perpasakojo LVŽS frakcijai antradienį išsakytus žodžius R. Karbauskis.

„Tai, kad jie Vyriausybės programą nori pristatyti per dieną ir po to iš karto balsuoti, tai, kad jie nori Vyriausybės patvirtinimo staiga... Juk visi šie dalykai jungia opoziciją“, – akcentavo R. Karbauskis.

Jis prognozavo, kad valdančiųjų veiksmais Seimo mažumos jėgos darysis vis labiau nepatenkintos, o tai galiausiai joms leis, pajutus bendrystę, susitelkti dar pavasarį.

„Aš manau, kad pavasarį mes turėsime labai vieningą opoziciją“, – teigė jis.

Nesujaudino valdančiųjų kalbos, kad skubėti reikia dėl pandemijos grėsmės

Politiko manymu, nepaisant Seimo daugumos raginimų atsižvelgti į pandemiją ir spartinti įgaliojimų perdavimo naujajai Vyriausybei procesą, valstybei realiai nėra jokio skirtumo, ar dešinieji Vyriausybės kontrolę perims anksčiau, ar keliomis dienomis vėliau.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, antradienį Seimo salėje verdant diskusijoms dėl Vyriausybės programos patvirtinimo, ragino opozicines jėgas įsiklausyti į siūlymus, visas procedūras, perduodant įgaliojimus naujajai valdžiai, užbaigti dar šią savaitę.

„Aš viliuosi, kad opozicinės frakcijos taip pat turi supratimą ir suvokia, kad per valandą po vieną žmogų miršta. Ne laikas yra perkėlinėti susitikimus kitai savaitei ar dar kitai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seime išsiskyrus nuomonėms, ar Vyriausybės programą reikėtų tvirtinti šios savaitės ketvirtadienį, ar ateinančios savaitės antradienį, parlamentarai balsavimo būdu nusprendė tą dalyką daryti penktadienį.

„Mielieji, jei mes dar vieną savaitgalį nesudarysime Vyriausybės, kuri pradėtų dirbti, atrodysime nejuokingai, atrodysime pavojingai“, – į Seimo narius prieš šį balsavimą kreipėsi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Tačiau R. Karbauskis sako, kad tokie raginimai nėra pagrįsti bent dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot jo, nėra pagrindo manyti, kad suskubus perduoti įgaliojimus naujai Vyriausybei, ši imsis tinkamesnių sprendimų, antra – bet kokie sprendimai bet kuriuo atveju susidurs su Lietuvos piliečių nenoru laikytis įvestų priemonių ar rekomendacijų.

S. Žiūros nuotr.

„Tas argumentas, kad per dieną miršta vienas žmogus... jeigu aš matyčiau kokią nors programą, kokius nors pasiūlymus, ką jie ruošiasi pakeisti COVID valdyme, tokiu atveju būtų galima sakyti, kad yra kažkas. Bet jei yra slepiama – gal jie ir turi kažką, bet slepia. Juk niekas nėra girdėjęs, ką jie darys kitaip. Tad šioje vietoje vartoti tokį argumentą, kad pakeiskime greičiau Vyriausybę, nes COVID pasikeis... Aš pasakysiu paprastai. Nėra tokių priemonių, kurios veiktų geriau nei dabar yra naudojamos Lietuvoje. Išskyrus vieną – komendanto valanda“, – sakė R. Karbauskis, iš karto pažymėdamas, kad ir šis sprendimas neturi jokios prasmės.

Nėra tokių priemonių, kurios veiktų geriau nei dabar yra naudojamos Lietuvoje. Išskyrus vieną – komendanto valanda.

„Tai Lietuvoje neduotų jokio veiksmo. Mes ne tokia tauta, kuri būtų linkusi laikytis labai tiksliai taisyklių“, – teigė jis tikindamas, kad dėl šios priežasties pasikeitus valdžioms pandemijos suvaldymo lygis liks toks pat.  

„Niekas nepasikeis COVID suvaldymo prasme, kai pasikeis valdžia. Niekas nepasikeis“, – aiškino R. Karbauskis, pridurdamas, kad tik kokybiniai ir, suprask, politikų nekontroliuojami visuomenės pokyčiai, gali duoti rezultatą.

Naujai valdžiai pasiūlė nueinančių ministrų konsultacijas

Galiausiai R. Karbauskis pažymėjo ir kitą priežastį, kodėl valdantieji neturėtų skubėti su I. Šimonytės Vyriausybės programos patvirtinimu. Buvusio Seimo nario teigimu, jis puikiai supranta, kad nauja Vyriausybė bet kuriuo atveju atsiras ir, kad tam nei „valstiečiai“, nei apskritai opozicija netrukdys.

Tačiau, sako „valstiečių“ lyderis, jei naujoji valdžia perėmė nemažą dalį nueinančios Vyriausybės programos siekinių, logiška būtų pirmiausia pasikonsultuoti su programą kūrusiais politikais – Sauliumi Skverneliu ir jo Ministrų Kabinetu. Tik nueinantys ministrai, pažymi „valstietis“, I. Šimonytės Kabineto nariams gali paaiškinti, ko šie nesupranta.

„Mes nesame kažkam priešai – mes jiems padėsime kuo galėsime, jei jie pagal programą tęs mūsų darbus. Mes nesieksime pažeminti, bet tiesiog bandytume šnekėtis, jei jie kažko nesupras ar norės platesnio išaiškinimo. Pavyzdžiui, Kukuraitis tikrai galės paaiškinti socialinius reikalus. Kitas – dar kažkokius reikalus“, – samprotavo R. Karbauskis.

„Iš mūsų nėra piktos valios ir blogų ketinimų, mes norime, kad Lietuvoje būtų tik geriau“, – pokalbį apibendrindamas sakė LVŽS pirmininkas.