„Ne vieną dešimtmetį talentingas Režisierius garsino Lietuvos vardą pasaulyje kurdamas mūsų šalies ir pasaulio scenose spektaklius, tapusius teatro meno kanonu“, – pažymi V. Juozapaitis. 

ELTA primena, kad  trečiadienį eidamas 73-iuosius metus mirė Lietuvos teatro režisierius R. Tuminas.

Apie garsaus režisieriaus netektį tą patį vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė režisierė Andželika Cholina.

Per savo gyvenimą R. Tuminas režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio (Islandijos, Italijos, Izraelio, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos) teatruose.

1994 metais režisieriui skirta Lietuvos nacionalinė premija, dar po ketverių metų, 1998-aisiais, R. Tuminas apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Tokį sprendimą rėmė šeši komisijos nariai, trys rėmė Mišrios Seimo narių grupės atstovės Ritos Tamašunienės siūlymą pratęsti tyrimą.

„Seimo narys Vytautas Juozapaitis, dalyvaudamas koncertinėje veikloje, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (…) bei Seimo statuto (…) nuostatų“, – rašoma komisijos išvadose.

V. Juozapaičiui taip pat rekomenduota ateityje vykdant kūrybinę veiklą atidžiau paisyti numatytų įstatymų nuostatų.

Visgi, R. Tamašūnienė siūlė etikos sargams tyrimą pratęsti. Jos manymu, reikia platesnės analizės, įvertinant sutartinius įsipareigojimus ir koncertinės veiklos dažnumą.

Kaip pranešta anksčiau, į komisiją su prašymu išsiaiškinti, ar V. Juozapaičio veikla suderinama su Seimo nario pareigomis, kreipėsi Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Politiko kreipimesi nurodoma, kad V. Juozapaitis gruodžio 22 d. sostinės Valdovų rūmuose rengia savo jubiliejinį koncertą. Be to, „darbietis“ atkreipė dėmesį, kad šis koncertas yra mokamas. Todėl, pasak jo, kyla pagrįstų abejonių, ar V. Juozapaitis nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtinto draudimo gauti bet kokį kitą atlyginimą ir užsiimti bet kokia kita veikla.

ELTA primena, kad diskusijos dėl V. Juozapaičio koncertų Seime užverda ne pirma kartą. Parlamento opozicijos atstovai jau anksčiau teigė, kad konservatoriaus kūrybinė veikla yra nesuderinama su Seimo nario pareigomis ir panašėja į normalų darbą.

Konstitucija Seimo nariui draudžia užsiimti papildomomis veiklomis, išskyrus kūrybinę veiklą.

Į komisiją su prašymu išsiaiškinti, ar V. Juozapaičio veikla suderinama su Seimo nario pareigomis, kreipėsi Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Pasirodė informacija, kad Vytautas Juozapaitis šių metų gruodžio 22 dieną 19 valandą Valdovų rūmuose rengia savo jubiliejinį koncertą. Atsižvelgiant į tai, kad koncertas yra mokamas, kolegai kyla pagrįstų abejonių, ar Seimo narys nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute įtvirtinto draudimo gauti bet kokį kitą atlyginimą ir užsiimti bet kokia kita veikla“, – parlamentaro kreipimąsi įgarsino komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.

„A. Mazuronis pažymi, kad V. Juozapaitis, būdamas Seimo nariu, rengia jau ne pirmą koncertą ir tai dar labiau verčia abejoti, ar tokia veikla neperžengia Seimo nariams statute įtvirtintos veiklos ribų, prašo mūsų išsiaiškinti“, – pranešė komisijos pirmininkė.

Tyrimą nutarta pradėti bendru komisijos narių sutarimu.

ELTA primena, kad Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis prieš Kalėdas planuoja surengti jubiliejinį koncertą.

Diskusijos dėl V. Juozapaičio koncertų Seime užverda ne pirma kartą. Parlamento opozicijos atstovai jau anksčiau teigė, kad konservatoriaus kūrybinė veikla yra nesuderinama su Seimo nario pareigomis ir panašėja į normalų darbą.

Konstitucija Seimo nariui draudžia užsiimti papildomomis veiklomis, išskyrus kūrybinę veiklą.

Salomėja Nėris rašė, kad lakštingala negali nečiulbėti. Apie čiulbėjimą yra ir kitas posakis, kad nemokamai čiulba tik paukščiai.

Jau ne pirmą kadenciją kyla aršūs ginčai ir net grasinimai apkalta, kai konservatorius V. Juozapaitis koncertuoja komerciniuose renginiuose. Seimo lakštingala vadinamas kultūros komiteto pirmininkas vėl planuoja pasirodymą. Bilietai jau prekyboje, koncertas bus Valdovų rūmuose.

„Kodėl Inga Valinskienė turėjo nustoti dainuoti? Kodėl Donalda Meiželytė turėjo nustoti dainuoti, kai buvo Seime? Galų gale svarbiausias ir esminis klausimas – kodėl visi turi būti kvailiais, o vienas konservatorius gali būti protingas?“ – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar parlamentarams koncertuoti galima, klausimas keltas į Seimą atėjus Arūno Valinsko „Tautos prisikėlimo“ partijai.

Seimo nariams leidžiama tik kūrybinė veikla. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tai yra veikla, kuria siekiama sukruti naują kūrinį, t.y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią, konkrečią, materialinę ar dvasinę mokslo, technikos ar meno vertybę.

„Matote, man labai sudėtinga išaiškinti dalykus, kurie yra savaime suprantami. Kūrybinis aktas nėra vien tik autorystė“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

V. Juozapaitis tikina, kad kai atlieka kad ir tą patį kūrinį, tai būna nauji, unikalūs kūrybiniai aktai.

„Ką aš dariau visą savo sąmoningą gyvenimą ir už ką buvau pripažintas ir valstybės aukščiausių galių, tai ir buvo mano kūrybinė veikla“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

Konservatorius tikina, kad už koncertus atlygio neima, bet opozicija mano, kad už jį paima jo šeimos nariai. V. Juozapaitis koncertuoja ir su žmona, ir su dukra. Ateinantis koncertas bus su dukra.

„Tie žmonės vykdo savo darbą, kurie gyvena savo atskirą gyvenimą“, – teigė V. Juozapaitis.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas teigia, kad Seimo narys pažeidinėja Konstituciją.

„Tai dirbtinis pritempimas. Akivaizdu, kad to paties kūrinio atlikimas daugelį kartų negali būti laikomas jokiu kūrybiniu atradimu pagal Konstituciją“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Kodėl visi turi būti kvailiais, o vienas konservatorius gali būti protingas?

Bet konservatorių vadovybė nemato problemos, antrina V. Juozapaičiui.

„Kiekvieną kartą kūrinio atlikimas yra kūrybinė veikla, juk nebūna šimtaprocentinio atsikartojimo“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo opozicija žada kreiptis į Seimo etikos ir procedūrų komisiją.

„Šiek tiek pykina nuo tų dvigubų, konservatoriškų standartų“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Kitus narius konservatoriai principingai drausmina.

„Jei aš suorganizuočiau šokių būrelį ir pakviesčiau nusipirkit bilietą už 40 eurų, tai turbūt konservatoriai mane užmautų ant kuolo, pasodintų į kalėjimą“, – sakė A. Mazuronis.

„Žiniasklaidos rėmimo modelis turbūt tam ir buvo kurtas, kad jis būtų nepriklausomas nuo politikų, vykdomosios valdžios. Ir čia judama priešinga linkme“, – komentavo SRTRF direktorius Gintaras Songaila.  

Valdantieji sumanė įsteigti naują Medijų rėmimo fondą, o jį kuruotų Kultūros ministerija. 

„Bet tai ir yra, ko visi tikimės. Labai tikėtina, kad priėmus šį įstatymą, labai pagerės žiniasklaidos, ypač kultūrinės ir regioninės, finansavimas. Bus didesnis skaidrumas ir mažiau kils aistrų“, – sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

G. Songaila naują projektą vertina kritiškai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Siekiama, kad tas naujas instrumentas veiktų pusmetį prieš būsimuosius rinkimus. Turbūt taip“, – teigė G. Songaila.

Valdantieji nori, kad dėl to, kokią žiniasklaidą remti, o kokios ne, spręstų mažesnis dalininkų skaičius.

„Yra 21 dalininkas. Visiška aklavietė. Jeigu ateini su kažkokiais rimtesniais pasiūlymais, neįmanoma suformuoti tos daugumos“, – savo nuomonę išsakė kultūros ministras Simonas Kairys.

„Siūlo mažinti dalininkų skaičių – tokią kaip „troiką“ padaryti. Dabar SRTRF – dvidešimt vienas dalininkas, tai yra demokratinė kontrolė“, – savo įžvalgomis pasidalino G. Songaila.

Demokratijos bus mažiau, o politinės korupcijos žiniasklaidos rėmimo modelyje – daugiau. 

Sumažėjus dalininkų, klausiama, ar nepadidės valstybės įtaka, ar nebus taip, jog finansavimas nukeliaus tiems, kas patogūs, o tiriamoji žurnalistika nevirs užsakomąja.

„Demokratijos bus mažiau, o politinės korupcijos žiniasklaidos rėmimo modelyje – daugiau. Šis fondas steigiamas tikriausiai tam, kad pasidarytų kišeninis ministerijos fondelis“, – kritiškai vertino G. Songaila. 

„Tos lėšos fondui atsidurs bendrame Kultūros ministerijos metiniame kapše. Ministerija, kaip norės, kiek norės, tiek skirs lėšų. Net jei ir bus steigiamas naujas fondas, jame nebelieka nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tada susidaro tokia, pavadinkime, kreiva situacija“, – teigė Meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis.

„Tikrai aš dabar nei prognozuosiu, nei skaičiuosiu, visi mes nujaučiame tuos šansus ta prasme, kad tikimės antro turo“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno savivaldybėje balsavęs Seimo narys.

„Bet kuriuo atveju, kad Kaune po aštuonerių metų, aš turiu mintyje apie mero rinkimus, kad būtų antras turas, kad sugrįžtų bent demokratijos kvapas. Ir aš labai tikiuosi, kad tai atsitiks ir taryboje, nebus tokio visiškai nesuvokiamo nedemokratiško tvaiko, kuris šiandien, deja, bet garbės nedaro“, – kalbėjo jis.

Tikrai aš dabar nei prognozuosiu, nei skaičiuosiu, visi mes nujaučiame tuos šansus ta prasme, kad tikimės antro turo.

Paskutinius mero rinkimus jau pirmajame ture laimėjo Visvaldas Matijošaitis, o jo rinkimų komiteras „Vieningas Kaunas“ pelnė absoliučią 32 narių iš 41 daugumą. Konservatoriai joje šiuo metu turi šešis narius.

V. Juozapaitis sako, kad prognozuoti, koks vaizdas bus po sekmadienio rinkimų – sudėtinga, tačiau viliasi, jog į tarybą pateks ir dabartinių Seimo koalicijos partnerių – Liberalų sąjūdžio bei „Laisvės partijos“ – atstovų.

„Aš labai tikiuosi, kad vis dėlto dauguma bent jau koalicijos galėtų būti mūsų, o jau kas bus meras, tada aš jau jam nepavydžiu, nes koalicija tikrai bus ta, kuri nebūtinai leis daryti merui tai, ką daro dabartinis meras, kuris tą tarybą laiko kaip priedą, kai de facto ten nėra jokios kontrolės“, – sakė konservatorius.

„Aš linkiu, kad patektų kuo daugiau partijų. Be jokios abejonės, mes norėtume, kad patektų ir mūsų koalicijos partneriai dabar Seime kurie yra, kad mes galėtume tęsti ir Kaune darbus“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto konservatorius teigia, jog siektų dialogo ir su „Vieningo Kauno“ atstovais, tęstų darbą su administracijoje dirbančiais šios politinės jėgos atstovais.

Esamą merą jis kritikavo dėl „jėgos demonstravimo ir visiško nesiskaitymo su žmonėmis“.

Kalbėdamas apie Kauno mero posto taip pat siekiantį „valstiečių“ atstovą Aurelijų Verygą, V. Juozapaitis teigė, jog šis parlamentaras „šiek tiek apgaudinėja“ rinkėjus.

„Jis yra įsirašęs ir į sąrašą tarybos narių pirmuoju numeriu, o tai reiškia, kad Valstiečiai ir žalieji neturi de facto lyderio ir jeigu jis nelaimės mero rinkimų, man bus labai įdomu pažiūrėti, kaip jis pasiliks Kauno miesto taryboje. Na, Kauno miesto taryboje, būdamas Seimo nariu, jis tikrai nepasiliks, o tai reiškia, kad tai yra nenuoširdu“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

A. Veryga anksčiau ketvirtadienį paklaustas neatsakė, ar atsisakytų Seimo nario mandato, jeigu būtų išrinktas tik į tarybą. Anot parlamentaro, tai priklausytų nuo politinių galių pasiskirstymo po rinkimų, „valstiečių“ frakcijos dydžio. 

V. Juozapaitis taip pat priminė, jog per praėjusius Seimo rinkimus V. Matijošaitis rėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus, tarp jų ir A. Verygą.

„Faktiškai aš sakyčiau, kad tai yra dūmų uždanga šiokia tokia ir iš tikrųjų tai nėra joks oponentas, sakyčiau, dabartinei valdžiai, o tai yra toks atsarginis ratas, jeigu kartais taip nutiktų, kad išeitų antras turas“, – kalbėjo konservatorius.

Bet ta sąžinė gali būti brokuota.

Taip spėlioti verčia kai kurios aplinkybės. Kaip antai: nors apie sąžinės atgabenimą paskelbta viešai, tačiau jos atgabenimo būdas paremtas su sąžine nesiderinančiais gudravimais, o tai verčia spėlioti, kad sąžinę į Kauną bandoma atgabenti kontrabandiniu būdu.

Kai kas sakys, kad Kaune stinga sąžinės, kad čia ji nepageidaujama, todėl atgabenti ją įmanoma tik kontrabandiniais keliais.

Bet viskas paprasčiau. Į Kauną atgabenti sąžinę yra pasiskelbęs konservatorius Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Jis yra iškėlęs savo kandidatūrą į Kauno merus ir jo rinkimų kredo – „Grąžinkime miestui sąžinę!“.

Skambios ambicijos įgyvendinimo istorija jau turi specifinį kvapelį, mat kandidatas įmynė tiesiai į kodeksą. Kodeksą reikia gerbti, bet jei jį mindai, tai jau tas pats, kas įminti, juo labiau kai mojuoji sąžinės vėliava.

V. Juozapaitis į kodeksą įmynė Kaune, Pašilės gatvėje. Ir ne kokiame patvoryje, bet partijos kolegės bute.

Įmynė ir dabar vaikšto su nemaloniu kvapeliu, mat Rinkimų kodeksas nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas. Kandidatai į merus taip pat turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja.

Bet kodėl tokią abejotiną sąžinę reikia importuoti iš Vilniaus? Negi konservatoriai neturi tinkamų žmonių Kaune?

Todėl vilnietis sąžinės nešėjas V. Juozapaitis deklaravo savo gyvenamąją vietą pas partijos kolegę Kaune. Ant durniaus. Atseit kaunietis. Kad nesąžiningai apeitų kodeksą.

Bet kodėl tokią abejotiną sąžinę reikia importuoti iš Vilniaus? Negi konservatoriai neturi tinkamų žmonių Kaune? Tarsi įžeidimas vietiniams Kauno konservatoriams – jūs tokie netinkami, deleguosime vilnietį.

Jei Kauną įsivaizduotume kaip politinį kūną, jo dešinioji ranka seniai apmirusi. Visvaldas Matijošaitis ją laiko užlaužęs. „Paleisk, skauda, turėk sąžinės!“ – šaukia konservatoriai. O tas dar labiau spaudžia ir, kaip skelbia rinkiminių imtynių specialistai, nugalės ant rinkimų tatamio Kaune.

Deklaravimo prievolė

„Rinkimų kodeksas nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Kandidatai į merus taip pat turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja“, – dienraščiui aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Norėdami suspėti dalyvauti šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose, kandidatai turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą iki sausio 4 d.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatas į Kauno merus oficialiu Kauno gyventoju tapo praėjusių metų gruodžio viduryje. Iki tol politikas gyveno Vilniuje, o dabar jis gyvenamąją vietą deklaravo pas partijos bičiulę, buvusią Kauno miesto tarybos narę Rimutę P.

Pats operos solistas į Seimą išrinktas Aleksoto–Vilijampolės apygardoje, tačiau deklaruoti gyvenamąją vietą Kaune nusprendė Gričiupio seniūnijoje esančioje Pašilės g. Niekuo iš kitų neišsiskiriančiame sovietinio tipo daugiabutyje V. Juozapaitis priregistruotas dviejų kambarių bute.

Šiuose rinkimuose Rimutė P. nekandidatuoja, tačiau 2019 m. bandė patekti į Kauno miesto tarybą, bet rinkėjai nesuteikė jai tokios progos. Dabar į miesto tarybos narius taikosi jos sūnus. Jis į Kauno konservatorių kandidatų sąrašą įtrauktas itin aukštoje vietoje.

„Kauno diena“ susisiekė su kandidatu į miesto merus V. Juozapaičiu, pasveikino tapus Kauno gyventoju ir bandė pasidomėti, kaip čia sekasi gyventi.

„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti tapus oficialiu kauniečiu. Koks tas jausmas?“, – prisistatę, iš kur skambiname, paklausėme V. Juozapaičio, bet šis atkirto, kad klausimo nesuprato.

„Juk tapote oficialiu Kauno miesto gyventoju, tad ir įdomu, kaip jums sekasi Kaune gyventi?“ – patikslinome klausimą.

„Puikiai“, – nedaugžodžiavo kandidatas į Kauno mero postą ir paprašė dar kartą prisistatyti, kas ir iš kur skambina.

Komentuoti nepanoro

Kadangi nei V. Juozapaitis, nei Rimutė P. viešai nebuvo įvardiję giminystės ar kitų ryšių, „Kauno diena“ pasidomėjo, kas juodu sieja ir galbūt naujasis Kauno gyventojas nuomosis būstą iš savo partijos narės.

Žinoma, kad nuo bute deklaruotų asmenų priklauso ir dalis mokesčių, pavyzdžiui, skaičiuojant šildymo kompensacijas imamos visų bute gyvenančių ir deklaruotų asmenų pajamos ir tada sprendžiamas kompensacijos dydis. Dėl šios priežasties V. Juozapaičio paklausėme, ar ketina padengti dalį mokestinės naštos.

„Domina, ar poniai Rimutei P. dabar mokate nuomą? Ar prisidedate prie mokesčių?“ – rūpimus kausimus pateikėme kandidatui. Tačiau, atrodo, šie klausimai V. Juozapaičio nesužavėjo.

„Jūs tikrai čia paskambinote, kur skambinate?“ – po gilaus atodūsio rėžė konservatorius.

Šūkis: konservatorius eina su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“, tačiau nepaaiškino, ar pats nenusižengia sąžinei, kaip įtariama, fiktyviai Kaune deklaravęs gyvenamąją vietą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Patikinus, kad skambiname būtent jam ir tikrai pataikėme, kur mums reikia, kandidatui užkliuvo „Kauno dienos“ klausimai.

„Ar jūs tikrai klausimus pateikiate tokius, kuriuos turėtumėte pateikti?“ – toliau atsakymo apie mokesčius Rimutei P. vengė V. Juozapaitis.

Patikinome, kad įdomu sužinoti, kaip gyvena kandidatas į Kauno merus. „Gerai gyvena, gražiai gyvena“, – toliau aptakiai atsakinėjo TS-LKD partijos Kauno sąrašo vedlys.

Mus dar domino ir tai, kaip sėkmės per rinkimus atveju V. Juozapaitis organizuotų gyvenimą ir darbą Kaune.

„Jei jus išrinktų Kauno meru, ar pas Rimutę P. ir gyvensite, ar kur kitur?“ – pasiteiravome kandidato, tačiau ir šis klausimas konservatoriui nepatiko.

„Gal palikite man tokius dalykus pačiam spręsti, gerai? Kur aš gyvenu, su kuo gyvenu ir kada gyvenu“, – susierzinęs atkirto V. Juozapaitis.

Dar buvome daug klausimų pasiruošę, tačiau kandidatas į Kauno mero postą kantrybės turėjo tik vienam jų – kas jį sieja su ponia Rimute P.?

„Ačiū jums už skambutį. Viso gero“, – pokalbį nutraukė V. Juozapaitis ir padėjo telefono ragelį.

Nutrūkus pokalbiui „Kauno diena“ nespėjo paklausti svarbiausio klausimo – ar V. Juozapaitis realiai gyvena Kaune, ar tik fiktyviai deklaravo gyvenamąją vietą, nes rinkimų kovoje jam svarbu tik uždėti varnelę VRK dokumentuose, nors ir visai neketina Kaune gyventi. Jei vis dėlto politikas Kaune prisiregistravo tik dėl VRK, ar tai nėra rinkėjų maustymas ir ar dera su jo rinkimų šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“?

Dangstėsi duomenų apsauga

Apie naująjį gyventoją dienraštis norėjo pakalbinti ir buto savininkę Rimutę P., tačiau ir ji nebuvo linkusi kalbėti. Buvusi Kauno miesto tarybos narė piktinosi ir bandė dangstytis asmens duomenų apsauga.

„Klausykite, o kaip jūs gaunate duomenis? Čia asmens duomenys. Man labai įdomūs dalykai. Čia jau asmens duomenys ir tikrai jokių komentarų neteiksiu. Be to, esu po tam tikrų asmeninių pergyvenimų, tiesiog nesuprantami dalykai. Viso gero“, – greitai žodžius į ragelį išbėrė Rimutė P.

Kitą dieną Rimutė P. atsiuntę redakcijai grasinantį laišką, kuriame bandė įrodyti, kad mes pažeidžiame jos asmens duomenis, nors pavardės ir konkretaus adreso, kur ji gyvena, viešai neskelbiame.

Nei matė, nei girdėjo

Kadangi nei V. Juozapaitis, nei Rimutė P. nenorėjo atsakyti, ar iš tiesų Pašilės g. daugiabutyje gyvena kandidatas į Kauno merus, dienraštis nusprendė kaimynų paklausinėti, galbūt ką matė ar girdėjo.

Kadangi prie daugiabučio namo atvykome apniukusią dieną, daug gyventojų nesutikome, tačiau kelis pakalbinti vis dėlto pavyko. Namų duris pravėrę kauniečiai tikino, kad name ir kieme niekada nebuvo matę V. Juozapaičio. Apie tai, kad jis oficialus namo gyventojas, jiems taip pat neteko girdėti. Vis dėlto kaimynai pripažino, kad kaimynystė gera, tad jie ramūs.

„Nežinojau, kad jis čia gyvena, bet šiaip ir nelabai svarbu, jei sutikčiau, nelabai turėčiau jam klausimų. Su kaimynais pasisveikiname, bet kažkokių bendrų sueigų niekas nerengia, tai tikrai ne visus kaimynus pažįstu. Šiaip pati kaimynystė rami“, – kalbėjo vienas jaunuolis.

Duris pravėrusi kita kaimynė antrino, kad V. Juozapaičio tikrai nėra sutikusi. „Pala, Juozapaitis. Čia kuris? Aš su lazda vos einu, tikrai jo nesu mačiusi, net nežinojau, kad jis čia gali gyventi ar yra priregistruotas, – kiek pasvarsčiusi, ar tikrai apie operos solistą kalbama, namo gyventoja patvirtino, kad V. Juozapaičio nei name, nei kieme niekada nėra sutikus. – Niekas jo čia tikrai nematė, negyvena jis mūsų name. Vieni kitus kaimynai pažįstame, bet tikrai V. Juozapaičio čia niekada nebuvo. Aš sena namo gyventoja, patys statėmės tą kooperatinį būstą, niekada jo čia nebuvo, net kieme. Turbūt tik iš reikalo prisiregistravo.“

Sąsajos su miestu

Jei V. Juozapaitis realiai gyvena Vilniuje, kyla klausimų, kaip jis susijęs su Kaunu.

Portale tv3.lt kandidatas į Kauno mero postą savo sąsajas su šiuo miestu buvo įvardijęs per darbinę operos solisto karjerą.

„Mano privalumas, kad nesu susijęs su jokiomis Kauno verslo grupėmis, bet tuo pat metu Kaune esu nuo 1989 m., nes būtent Kauno muzikiniame teatre pradėjau savo muzikinę veiklą. Man sako, kad pagrindinis klausimas bus, kad tu ne kaunietis. Ką reiškia ne kaunietis? Kaunietis yra čia (rodo į širdį – aut. past)“, – taip V. Juozapaitis praėjusių metų gruodžio viduryje kalbėjo tv3.lt žurnalistui Vilmantui Venckūnui.

„Kauno diena“ panaršė po V. Juozapaičio socialinio tinklo „Facebook“ profilį ir pažiūrėjo, gal ten yra daugiau sąsajų su Kaunu. Iš tiesų, V. Juozapaitis socialiuose tinkluose yra gana aktyvus, kasdien paskelbia po vieną du įrašus. Dauguma jų yra iš operos koncertų, kuriuose jis pasirodė su dukra ir orkestru. Kartais politikas pasidalija ir darbiniais Seimo reikalais, kai buvo priimtas koks nors kultūros bendruomenei svarbus teisės aktas.

Gal palikite man tokius dalykus pačiam spręsti, gerai?

Peržiūrėjus daugiau nei metų senumo įrašus matyti, kad V. Juozapaitis nepraleisdavo progos pasidalyti ir TS-LKD partijos reikalais, vizitų Kaune akimirkomis, kai susitikdavo su kitais partijos kolegomis. Praėjusių metų spalį operos solistas buvo susitikęs ir su Kauno miesto sprendimus dažnai kritikuojančiais architektais ir aptarė Kauno centrinio pašto likimo klausimą. Tiesa, istorija nutyli, ar šis klausimas buvo aptartas su dabartine Kauno valdžia.

Tarp įrašų buvo galima matyti ir keletą nuotraukų iš programos „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ renginių. Tai, matyt, dar viena sąsaja su Kaunu, kaip ir dainavimas Kauno muzikiniame teatre.

Įdomu buvo stebėti ir tai, kad šį sezoną V. Juozapaitis nepraleido progų pagirti Kauno „Žalgirio“ kaskart, kai komanda laimėdavo Eurolygoje. Po kiekvienos pergalės ant politiko socialinių tinklų sienos vis pasirodydavo padėka ir varžybų rezultatas. Tačiau, atrodo, V. Juozapaitį komanda domina tik tada, kai laimi, o jei „Žalgiriui“ nepasiseka išplėšti pergalės, tai jokio padrąsinimo žodžio socialiniame tinkle „Facebook“ ir nėra. Nedomina LKL rungtynės ir pergalės prieš vietines komandas.

Nekalbus: V. Juozapaitis dienraščiui nepanoro atsakyti, ar realiai gyvena Kaune, ar čia tik kandidatuoja. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tiesa, sveikinimai iškovojus pergalę „Žalgiriui“ iš V. Juozapaičio skrieja tik šį sezoną. Praėjusį sezoną politikas komandą pagyrė vos kartą, kai ši laimėjo prieš Monaką. Šiemet prasidėjo rinkimai, tad tapo įdomi ir Kauno krepšinio komanda? Pernai „Žalgiris“ nė lašelio dėmesio iš V. Juozapaičio negavo net tuomet, kai iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę ar kai sirgaliai garsiai pasakė „Ačiū“ karjerą baigusiam kapitonui Pauliui Jankūnui.

Viena didžiausių pastarojo meto sąsajų su Kaunu  – tai, kad 2020 m. vienmandatėje Aleksoto–Vilijampolės apygardoje antrame rinkimų ture V. Juozapaitis buvo išrinktas į Seimą. Tąkart jis kovą laimėjo prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą kandidatę Karoliną Žėkaitę.

Modelis neteko mandato

Į šios kadencijos Kauno tarybą prasibrovęs profesionalus modelis  Rugilė Rukšėnaitė 2019-ųjų birželį neteko mandato dėl žioplos klaidos.  Priežastis – kvailas neapdairumas. Vos trijuose tarybos posėdžiuose spėjusi dalyvauti profesionali manekenė nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą – iš miesto persikelti į rajoną, o tai daryti draudžia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš „Vieningo Kauno“ narės mandatas buvo atimtas.

Tuometė VRK vadovė Laura Matjošaitytė teigė, kad atsitiktiniai tikrinimai, ar tarybos nariai nepakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos, vykdomi jau kelerius metus. Kartais fiksuojami įstatymo nesilaikymo atvejai.

Rugilė Rukšėnaitė (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Pavyzdžiui, prieš keletą metų vieno komisijos posėdžio metu įgaliojimai buvo nutraukti dešimčiai savivaldybių tarybų narių. Komisijos sprendimas buvo plačiai nušviestas ir aptartas. Dėl to 2018-aisiais komisija buvo užfiksavusi vos kelis tokius atvejus. Šiais metais kol kas tai vienintelis atvejis, kai šiuo pagrindu nutraukiami tarybos nario įgaliojimai“, – 2019-ųjų birželį patikino L. Matjošaitytė.

Anot pašnekovės, komisija, remdamasi Registrų centro duomenimis, nustato, kad savivaldybės tarybos narys yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, nei yra išrinktas. Tuomet priimamas sprendimas dėl įgaliojimų nutraukimo. Teisinio pagrindo pasitaisyti įstatymas nenumato. Jau pats persideklaravimas yra pažeidimas.

„Praktikoje esame girdėję pačių įvairiausių priežasčių ir aplinkybių, kodėl pasikeitė tarybos narių deklaruota gyvenamoji vieta: paveldėtas palikimas, disponuojama daug turto ir pan. Tačiau komisija neturi įgaliojimų daryti įstatyme nenumatytų išimčių ir nekreipti dėmesio į pažeidimo faktą“, – tuomet patikino VRK vadovė.

Šaltinis: 15min.lt

B. Ivanovas: aišku, dabar politikams tenka gudrauti

Politologas Bernaras Ivanovas pasidalijo įžvalgomis apie Vytauto Juozapaičio gyvenamosios vietos deklaravimą Kaune. Jis įvertino ir kitų kandidatų į Kauno mero postą veiksmus ir turi niūrią išvadą: dėl to, kas vyksta politikoje, kalta pati visuomenė.

– Kaip jūs vertinate tokį politinį V. Juozapaičio žingsnį deklaruoti gyvenamąją vietą partijos kolegės bute?

– Padvelkė šiluma ir šlepetėmis, tačiau reikia suprasti, kad kai kurie Lietuvos įstatymai yra idiotiški ir jie reikalauja žmonėms kartais elgtis gana keistai. Labai nesureikšminčiau vietos deklaravimo fakto, nes kur gi kitaip žmogui dėtis? Dabar galioja tokia tvarka, kad visi, dalyvaujantys rinkimuose į Kauno tarybą ar merus, turi būti kauniečiai, bet taip neturėtų būti. Neturėtų būti tokių nuostatų mero rinkimuose, todėl tai, kas vyksta, yra tos sistemos grimasos. Aišku, dabar politikams tenka gudrauti.

– Siūlote iš esmės keisti sistemą, kad nereikėtų deklaruoti gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, į kurią politikas kandidatuoja?

– Visokios kvotos, cenzūros turėtų būti panaikintos. Aš nesuvokiu, kodėl, pavyzdžiui, kandidatuoti į prezidento postą galima tik nuo 40 metų? Negi 39 metų dar kvailys, o 40-ies – jau protingas? Kaip ir gyvenimas tam tikroje savivaldybėje yra perteklinis dalykas. Šiais globalizmo laikais žmogus kad ir iš Londono įvairiais būdais gali kuo puikiausiai dalyvauti lietuviškame politiniame ar socialiniame gyvenime.

Suprantate, likę labai daug sovietizmo. Įstatymai nespėja eiti kartu su gyvenimu ir niekas per daug nesuka dėl to galvos. Politikai turėtų atsižvelgti į laikmetį ir daryti tam tikras korekcijas.

– Vis dėlto, kol įstatymai nepakeisti, jie galioja visiems kandidatams. Priminsiu, kad V. Juozapaitis į Kauno merus eina su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“. Ar toks įstatymų apėjimas yra sąžiningas?

– Iš esmės, V. Juozapaičio kandidatavimas yra eilinis trolinimas, kai partija neturi jokių iliuzijų kovoti. Visvaldas Matijošaitis bus perrinktas su vėjeliu, eis pasišokinėdamas, ir konservatoriai puikiai supranta, kad V. Juozapaitis neturi jokių šansų laimėti. Aišku, V. Matijošaitis turi įvairių moralinių problemų, tačiau konservatoriai turėtų kokių nors šansų Kaune tokiu atveju, jei koreguotų politinį identitetą, išsižadėtų to, kas buvo anksčiau. Todėl, tai žinodami, jie tikrai užsiima trolinimu.

Įžvalgos: B. Ivanovas siūlo keisti įstatymus ir visai atsisakyti vietos deklaravimo konkrečioje savivaldybėje principo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Grąžinti sąžinę“ – tai gal pirmiau tegul sąžinę grąžina į Seimą, Vyriausybę. Dabar su Kaunu yra toks trolinimas iš nevilties, erzelio ir bejėgiškumo.

Šiaip yra tokia politinė kultūra, kai norisi vis kažkam keršyti, kažkaip viską apeiti. Prie to visuomenė ėjo ne vienus metus, nes nėra nei normalių miesto bendruomenių, nei kažkokių kooperacijų ar kitų miestiečių organizavimosi atvejų, kai visuomenė turėtų galimybių veikti. Kokie miestai, tokie ir merai, tokie rinkimai ir tokia sąžinė.

– Viename interviu V. Juozapaitis buvo išsakęs mintį, kad jis yra kaunietis, nes Kauno muzikiniame teatre pradėjo savo karjerą. Ar tokios sąsajos su Kaunu nepritemptos?

– Aišku, kad čia pritempimas. Jei neturi nieko, ką gali pasakyti, tai geriau bent jau tiek pasakyti. Čia tas pats, kad pasakytum, jei batų raišteliai firminiai, ir visi batai tokie. Norisi būti kauniečiu per rinkimus, bet nelabai išeina, todėl reikia prisiminti, kur ir kada dainavo. Tokiu atveju mūsų Merūnas galėtų save laikyti milaniečiu, nes ne kartą ten koncertavo. Tokie politikų pasakymai kelia juoką.

– Kaip jums atrodo, ar rinkėjui yra svarbios sąsajos su miestu?

– Jei atvirai, rinkėjai dabar žiūri, kaip išgyventi. Jiems vienodai tos diskusijos. Kiek klausiu žmonių, jie nežino, ar eis balsuoti. Tie, kam iš principo nepatinka „Viči“ istorija, sako, kad net nenori eiti balsuoti. Tie, kurie vis dėlto eis, rinksis grynai iš praktinių sumetimų, kad gal tęsiami darbai. Manau, vienetai rinkėjų, kurie atidžiai klauso, ką kandidatai šneka, tad nežinau, ar rinkėjams rūpi, kad kandidatas būtų tikras kaunietis.

– Tačiau, jei pažiūrėtumėme į visus mero posto siekiančius kandidatus, ar jums neatrodo, kad daugelis partijų tyčiojasi iš Kauno, pasiūlydami nežinomus žmones?

– Žinoma, būtent tai ir sakau. Ne tik konservatoriai, bet ir kitos partijos užsiima rinkimų trolinimu. Pažiūrėkite, ką siūlo partijos Kaune, ir pamatysite, kad niekas neturi šansų sudaryti bent rimtesnės konkurencijos.

Štai kad ir Aurelijus Veryga. Jis Panemunėje nebuvo išrinktas į Seimą, ten pateko per partijos sąrašą. Kitaip tariant, kauniečiai jo apygardoje jam pasakė „Ne“. Tai ko jis čia dar lenda? Kiti kandidatai irgi tiesiog pavaikščiojo po Kauną, pasidarė nuotraukų ir jaučiasi tikrais kandidatais.

Gaila, bet rinkimai dabar yra tikras farsas. Kuo toliau, tuo jo tik daugiau. Racionalaus politikų kalbėjimo darosi sunku tikėtis. Ministrai leidžia sau į klausimus atsakinėti apie kažkokius aukštakulnius, dar kitas nesąmones. Uždavus klausimą, jie neturi, ką pasakyti ir visus siunčia velniop. Jei tik gauna kritikos, tada tie žmonės patampa priešais. Tokia retorika rodo tik vieną – mūsų visuomenė pilietine, kultūrine, socialine prasme sunkiai serga ir todėl leidžia politikams taip elgtis.

Kaip penktadienį pranešė partija, sąrašo lyderis bus dabartinis konservatorių frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius, į tarybą taip pat kandidatuos šiuo metu joje dirbantys partijos štabo vadovė Kaune, muzikos festivalio „Iš Arti“ vadovė Andrijana Filinaitė, TS-LKD frakcijos savivaldybės taryboje seniūno pavaduotoja Jurgita Kupčinskienė, energetikos srityje dirbantis Jonas Koryzna, Lietuvos sporto universiteto mokslinių tyrimų plėtros vadovas Vitas Lendraitis.

Tarp sąrašo lyderių taip pat yra TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas Ralfas Romeika, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Šiugždinienės padėjėjas Seime Antanas Jankūnas bei jos patarėjas Dainoras Lukas, Kauno verslo atstovė, restorano „Nüman“ įkūrėja Gitana Survilienė, buvusi Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė, ieties metikė ir trenerė Teresė Nekrošaitė ir buvęs „Žalgirio“ krepšininkas Gediminas Budnikas.

Į merus konservatoriai Kaune yra iškėlę Seimo nario Vytauto Juozapaičio kandidatūrą.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.