Akcija be pabaigos

Kasdien valandą nuo vidurdienio geltona kėdė laukia visų prie paminklo Vytautui Didžiajam šalia Kauno savivaldybės. "Čia mano akcijų batai. Geltona – mano mėgstamiausia spalva", – šyptelėjo žinomas Kauno menininkas, supratęs, kad jo batai traukia žvilgsnį, ir paragino į paminklą pažvelgti per spalvotus akinius – vienai akiai skirta raudona, kitai mėlyna spalva.

Teko sutikti, kad, žvelgianti tik raudona akimi, paminklas tarsi priartėja. Vis dėlto menininkas ne tik priartėjimo efekto siekia. "Siūlau ant šios kėdės atsisėsti ir žiūrėti per tą raudoną spalvą be minčių, iš arčiau, matyti taip, kaip aš matau šitą aplinką, kurioje šis paminklas stovi. Visada galvojau, kaip padaryti taip, kad žmonės pamatytų taip, kaip aš matau, pasidalyti matymo fenomenu", – lūkesčio neslėpė V.Jakas.

45 min., akademinę valandą, kasdien ryški geltona kėdė stovės prie Vytautui Didžiajam skirto paminklo šalia Kauno savivaldybės. Be nustatyto akcijos pabaigos laiko V.Jakas ragins visuomenę susiburti diskusijai dėl šio paminklo ir jam skirtos vietos.

Menininkas V.Jakas viliasi užkurti žmones diskusijai dėl paminklo vietos tinkamumo.

Menininkas įsitikinęs, kad dažnai vaikščiodami Laisvės alėja, ar kokia kita vieta, įprantame ir nematome detalių. Daiktai tampa tarsi nematomi, nepastebimi. O užsienio turistai tuos dalykus, detales mato. "Kodėl taip teigiu? Esu daręs pusės metų tyrimą, kalbinęs užsienio turistus, tad susidariau įspūdį, kad užsienio turistai mato tai, ko nematome mes. Susidariau įspūdį, kad mes kenkiame savo miesto įvaizdžiui. Todėl noriu pakviesti visus pasižiūrėti, ką mes čia turime, kuo dalijamės su turistais", – meninės akcijos idėją apibūdino menininkas.

Trumpa ekskursija

V.Jakas tiki, kad šia iniciatyva skatins gyventojus ne tik domėtis savo miesto istorija, bet ir kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl skulptorius Vincas Grybas sukūrė, o mes atstatėme ir pačiame miesto centre eksponuojame paminklą, kuriame žeminamos keturios tautos – rusai, totoriai, lenkai ir vokiečiai?

Siūlau ant šios kėdės atsisėsti ir žiūrėti per tą raudoną spalvą be minčių, iš arčiau.

"Teko pasivaikščioti aplink paminklą?" – pažinčiai pakvietė V.Jakas. Menininkas atkreipė dėmesį į kryžių, jo supratimu, kalbantį apie krikščioniškąsias vertybes, ant Vytauto Didžiojo karūnos. Menininkas tęsia, kad, pažvelgus į paminklo apačią, atsiranda prieštaravimas.

V.Jakas klausia: "Bažnyčia kviečia mylėti kitus kaip artimą savo, tačiau paminklo apačia visiškai neatitinka tų vertybių. Aš didžiuojuosi šiuo mūsų valstybės kūrėju. Tik keliu klausimą, ar šitaip jį simbolizuodami nekenkiam jam ir galime išaukštinti? Ar žemindami kitus galime išaukštinti jį?"

V.Jakas tęsė pasivaikščiojimą aplink paminklą. Pasiūlė atkreipti dėmesį į Rusiją simbolizuojantį kampą. Į šį kampą kunigaikštis įrėmęs kardą. Menininkas neabejoja, kad Rusijos turistai tokioje akivaizdoje jaučiai nejaukiai. Pasak V.Jako, ne mažiau nejaukiai jaučiai lenkai turistai.

"Turistai iš Lenkijos prie Lenkijai skirto kapo kartais padeda gėlių. Tuo leisdami suprasti, kad jie pastebi šią emociją", – tęsė menininkas. V.Jakas jau ne pirmą kartą siekia atkreipti dėmesį į šį galimai ne vietoje stovinti paminklą.

Turi idėją

"Mes ruošiamės tapti kultūros sostine, skatiname visus laikytis tolerancijos, o šis paminklas – atviro šovinizmo demonstravimas viešoje erdvėje yra labai diskutuotinas dalykas, – įsitikinęs V.Jakas. – Kviečiu pasvarstyti, ar neatėjo laikas šiam paminklui tapti ne vertybe, o eksponatu."

Akcijai prie Vytauto Didžiojo paminklo V.Jakas pasirinko mėgstamiausią geltoną spalvą.

V.Jakas tiki, kad Kovo 11-ąją pradėta akcija paskatins dar kartą įvertinti Vytauto Didžiojo paminklo užkoduotą ideologiją ir jo dabartinio eksponavimo vietos reikšmę. "Viena vertus, šia menine akcija kvestionuojamas Žalgirio mūšio mitas, kuris trukdo visuomenei pamatyti tikrąsias paminklo prasmes, kita vertus, siekiama parodyti, kad dėl nežinojimo, Laisvės alėjoje 1990 m. buvo pastatytas visai ne tas paminklas Vytautui Didžiajam", – tvirtina menininkas.

V.Jakas siūlo dabartinį paminklą garbingai iškelti į Karo muziejų ir paversti unikaliu bei vertingu tarpukario Lietuvos monumentaliosios skulptūros eksponatu.

„Manęs jau turbūt greitai neįsileis į Vyriausybę“, – juokavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas, pažadėjęs parašyti raštą Vyriausybei dėl pinigų skyrimo.

Seimo komisija priėmė sprendimą remti paminklo, kurį inicijuoja Vytauto Didžiojo sąjunga, statybą.

Pasak šios sąjungos pirmininkės Birutės Valionytės, Trakų rajono savivaldybė yra parinkusi vietą paminklui Karvinės saloje.

Čia planuojama įgyvendinti skulptoriaus Gedimino Karaliaus projektą – devynis arus žemės užkloti granitinėmis plokštėmis, kurios vaizduotų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) žemėlapį. Toje žemėlapio vietoje, kur vaizduojami Trakai, ketinama pastatyti 4,8 metro aukščio bronzinį Vytautą Didįjį su kardu rankoje.

„Vytautas Didysis stovėtų nugara į Trakų pilį, veidu į miestą“, – sakė komisijai paminklo projektą pristačiusi B. Valionytė.

Anot jos, didžiulis LDK žemėlapis ir pati skulptūra būtų matoma iš miesto.

Trakų rajono savivaldybė jau yra parengusi paminklo techninį projektą ir išdavusi statybos leidimą.

Viso projekto sąmata siekia 548 tūkst. eurų.

Vyriausybės planuojama prašyti kitiems metams skirti per 100 tūkst. eurų žemės darbams ir inžinieriams tinklams sutvarkyti Karvinės saloje.

„Tai būtų pirmasis Vytauto Didžiojo paminklas šiame krašte“, – atkreipė dėmesį Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys Povilas Urbšys.

B. Valionytė teigė, kad anksčiau šį projektą siūlė Vilniaus miestui, bet šis jo atsisakė.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392-1430), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus. Jis gimė Senuosiuose Trakuose.

1410 metais Vytauto Didžiojo ir Jogailos vadovaujamos kariuomenės pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje. Šiose kautynėse palaužta Vokiečių ordino galybė. 1429 metais Lucke sušauktas Vidurio ir Rytų Europos valdovų suvažiavimas, jame iškelta mintis Vytautą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Karūnavimas neįvyko, tačiau Vytauto įtaką ir statusą pripažino to meto Europos valdovai.