Apie 40 partijos skyrių kandidatu į prezidentus pasiūlė kelti V. P. Andriukaitį. Keli skyriai iškėlė Seimo narės Rasos Budbergytės ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūras.

Mediko išsilavinimą turintis 67 metų V. P. Andriukaitis šiuo metu Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Jis partijos renginyje nedalyvavo.

„Visi žinome, apie ką yra Vytenis – apie socialdemokratiją, apie vertybes. Visa tai jis savo darbais ir gyvenimu yra įrodęs. Tik turime nedidelę problemą – paskolinome Vytenį Europai ir dabar teks jį atgauti“, - kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

V. P. Andriukaitis buvo užsiregistravęs kandidatu dviejuose rinkimuose į prezidentus – 1997 ir 2002 metais. Jis ne vieną kadenciją ėjo Seimo nario pareigas.

1990–1992 metais – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatas, Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje, buvo Kovo 11-osios dokumentų, Konstitucijos ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupių nariu.

Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 metais jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Socialdemokratų konferencijoje kartu buvo tvirtinamas skyrių reitinguotas kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašas. Sąrašo lyderiai – Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Budbergytė, Juozas Olekas.

Sąrašo lyderė V. Blinkevičiūtė surinko per 3 tūkst. pirmumo balsų, skelbia partija.

Ketvirtoje vietoje – LSDP frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas, penktoje – Lietuvos moterų socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė Orinta Leiputė.

Konferencija į EP kandidatų sąrašą nusprendė įtraukti LSDP patariamosios garbės tarybos pirmininką, diplomatą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Vytautą Plečkaitį.

Šiuo metu socialdemokratams EP atstovauja V. Blinkevičiūtė ir Zigmas Balčytis.

Rinkimai į EP vyks kitų metų gegužės 26 dieną.

Socialdemokratai taip pat priėmė dokumentą, tapsiantį pagrindu rinkimų programoms – socialdemokratinę viziją Lietuvai iki 2024 metų, pranešė partija. Anot pranešimo, tai bus strateginis LSDP dokumentas, kuriame pristatomas naujas socialinis-ekonominis modelis Lietuvai.

Dokumente teigiama, kad tikrieji šalies pažangos rodikliai yra gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais, o ekonomikos pamatas – išsilavinę, kūrybingi ir ateitimi pasitikintys žmonės.

„Nesvarbu, pozicijoje ar opozicijoje šias pusantros parlamentinės kadencijos praleisime, socialdemokratai sieks tų tikslų bei pokyčių, kurie yra išdėstyti vizijoje“, – cituojamas LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasirinko pokyčių kelią

Pokyčių kelią pasirinkusi Lietuvos socialdemokratų partija yra grėsmė tiems, kurie dalija nepamatuotus pažadus, sako jos pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Dotaciją, kuri buvo atimta iš mūsų, aš ją siūlyčiau vertinti ne kaip nuosprendį, kaip įvertinimą, kad mes esame grėsmė, tiems kurie dalija nepamatuotus pažadus, tiems, kurie manipuliavo, tiems, kurie melavo. Mes esame grėsmė nusistovėjusiai prekybos postais sistemai, nusistovėjusiai prekybos interesais po kilimais sistemai. Mes esame pajėgi politinė jėga, kuri pajėgi tai pakeisti ir pakeisti žmonių vardu“, - per konferencijoje Vilniuje kalbėjo partijos vadovas.

Jis teigė, kad šiuo metu politinės partijos ir politinė sistema išgyvena pokyčių ir virsmo laiką: vienos renkasi skaldymosi ir skirstymosi kelią, kitos renkasi naujų darinių kūrimą.

„Socialdemokratai daugiau nei prieš metus pasirinko pokyčių kelią. Per šiuos metus mes įveikėme mūsų penkių žingsnių pokyčių programą. Šiandien bus svarstoma šios programos kulminacija, bus svarstoma vizija Lietuvai, tikiu, bus priimta kaip kairysis kelias Lietuvai. Per pastaruosius metus mes daug atsiprašinėjome tačiau šis etapas baigėsi“, – per konferenciją sakė G. Paluckas.

Konferencijoje dalyvavo apie 700 partijos narių.

„Pažiūrėkite vieni į kitus, ką jūs matote? Jūs matote jėgą, tikrą socialdemokratų jėgą, socialdemokratų žmones!“, – šaukė susirinkusiems partijos vadovas.

Po jo klausimo iš salės pasigirdo dalyvių balsai, kad jie mato tik tamsą. Partijos renginys vyko „Litexpo“ rūmų salėje, joje nedegė šviesa, buvo apšviesta tik scena su dideliu ekranu, skambėjo šiuolaikiška muzika.

Kaip skelbė BNS, dėl šiurkščių pažeidimų per Seimo rinkimų kampaniją opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija negaus valstybės dotacijos už antrąjį šių metų pusmetį. Neskirti valstybės lėšų šiai partijai balsavo 11 Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, vienas susilaikė.

Nutarta, kad Lietuvos socialdemokratų partija negaus vieno pusmečio dotacijos – 505 tūkst. eurų. Pinigai bus grąžinti biudžetui.

Taip pat pripažinta, kad prieš dvejus metus per Seimo rinkimus partijos padaryti finansiniai pažeidimai yra šiurkštūs.

Konstatuota, kad partija kaip savo rinkimų išlaidų nenurodė 100 tūkst. eurų arba 13,51 proc. limito politinės kampanijos išlaidų. Pats limitas viršytas 20,59 procento.

Partija deklaravo Seimo rinkimams 2016 metais išleidusi 790 tūkst. eurų, nustatytas limitas siekė 740 tūkst. eurų.

Atlikusi Socialdemokratų partijos parlamento rinkimų finansų analizę, VRK nustatė, kad lėšų rinkimams partija savo skyriams skyrė dar neprasidėjus politinei kampanijai, kandidatai apmokėjo ne savo, o partijos ar kitų kandidatų politinę reklamą, sudarytos fiktyvios sutartys dėl konsultacijų,  š tiesų sumokant už kitas paslaugas, už dalį išlaidų mokėta ne iš politinės kampanijos sąskaitos, nors tai buvo su rinkimais susijusios išlaidos.

2016 metais Lietuvos socialdemokratų partija buvo valdančioji partija.

VRK partijoms paskirstė 2,2 mln. eurų. Iš viso partijoms šiemet valstybės biudžete skirta 5,5 mln. eurų.

Opozicinė Socialdemokratų partija turi per 17 tūkst. narių. Jos gretos šiek tiek sumažėjo, kai pasipriešinę sprendimui palikti valdančiąją koaliciją atskilo dalis Seimo senbuvių ir šiemet įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Apklausos rodo, kad Vilniaus vicemero G. Palucko vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija lapkritį gavo tik 5,6 proc. apklaustųjų balsų. Spalį už ją ketino balsuoti 7,2 proc. rinkėjų.

Ketvirtadienį Maskvoje susitikęs su Rusijos žemės ūkio ministru Aleksandru Tkačevu, komisaras sakė, kad Europos Komisija yra nepatenkinta tokiu sprendimu ir pasiūlė Rusijai jį persvarstyti. 

„Mes laimėjome bylą Pasaulio prekybos organizacijoje ir klausėme, kaip jie žada įgyvendinti tą sprendimą, nes jau artėja įgyvendinimo termino pabaiga. Sprendimas bus toks, kad Rusija sutinka su Pasaulio prekybos organizacijos išvadomis ir nutaria, kad jų vyriausybė nebenaudos apribojimo, kuris buvo taikomas dėl fitosanitarinių normų, bet perkels tai į politinių draudimų, politinių sankcijų sąrašą“, – telefonu BNS sakė V. Andriukaitis.

„Mes išsakėme savo nepasitenkinimą tokiu sprendimu, siūlome jiems dar kartą jį persvarstyti, kadangi tai dar kartą rodo, kad Rusija toliau išlieka protekcionistinių priemonių režime, kas yra nepriimtina kaip Pasaulio prekybos organizacijos šaliai nariai“, - pridūrė komisaras.

Pasak V. Andriukaičio, susitikime su Rusijos žemės ūkio ministru taip pat tartasi dėl bendrų veiksmų stabdant tolesnį afrikinio kiaulių maro, kurio atvejai jau yra užregistruoti ir Rusijos Karaliaučiaus srityje.

„Pateikiau siūlymą tartis dėl bendrų pilotinių projektų įgyvendinimo pasienio rajonuose su Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Jie atsiliepė pozityviai ir mano, kad tik bendromis priemonėmis galima tai suvaldyti, nes dabar tas virusas jau yra išplitęs ir Rusijos azijinėje dalyje, Irkutsko srityje, gali pasiekti ir Kiniją“, – sakė V. Andriukaitis.

Jo teigimu, susitikime taip pat diskutuota apie antimikrobinį atsparumą, pasiutligės suvaldymo priemones, bendradarbiavimą pranešant apie naujas infekcijas, bendius mokslinius projektus kuriant vakcinas.

„Sutarėme, kad Rusija galėtų notifikuoti naujus infekcinius židinius ar naujas infekcijas Europos Sąjungos notifikavimo sistemoje, kad mes galėtume naudotis bendra informacija. Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras ir visos kitos infekcijos dėl klimato kaitos tampa pandeminėmis ir reikia bendrų pastangų“, - aiškino V. Andriukaitis.

Susitikimas su Rusijos žemės ūkio ministru įvyko V. Andriukaičiui Maskvoje dalyvaujant Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijoje apie tuberkuliozę.

Europos Komisija 2014 metais kreipėsi į PPO dėl Rusijos draudimo įvežti kiaulieną iš ES. Maskva šį draudimą įvedė po to, kai 2014 metų sausį afrikinis kiaulės maras buvo aptiktas Lietuvoje. Kiek vėliau Rusija uždraudė iš ES įvežti beveik visus maisto ir žemės ūkio produktus, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir paramos prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

PPO Pernai rugpjūtį paskelbė, kad 2014 metų pradžioje Rusijos įvestas kiaulienos importo draudimas iš ES dėl plintančio afrikinio kiaulių maro buvo nepagrįstas. Po mėnesį Rusija pateikė apeliaciją, tačiau šiemet vasarį ji buvo atmesta.

Lietuvos mėsos perdirbėjų teigimu, PPO sprendimas Lietuvai daug naudos neduos, nes kiaulienos produktų eksportą stabdo šalyje toliau plintantis kiaulių maras. Prieš įvedant embargo Rusijai teko daugiau kaip 40 proc. lietuviškos kiaulienos eksporto.

Statistika rodo, kad 2013 metais ES šalių kiaulienos ekspertas į Rusiją buvo vertinamas 1,4 mlrd. eurų.

Blaivinti ir gydyti tautą sumanęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis taip, aišku, nemano. Šįsyk jis kaip reikiant driokstelėjo – nori uždrausti prekybą alkoholiu netoli ministerijos. Prie ministerijos įsikūrę daugybė kavinių ir barų.

Ministro idėja neatrodo nei pažangi, nei demokratiška. Kažkuo ji primena totalitarines ar autoritarines praktikas, kai problemos buvo sprendžiamos tiesiog perdažant fasadus. Nesamą pateikiant kaip realybę. Žinome, kad Michailo Gorbačiovo laikais alkoholio pardavimas irgi buvo ribojimas, tik štai nieko iš to neišėjo – tauta vis tiek gėrė. Kita vertus, nėra ko stebėtis. Mūsų ministras yra sakęs, kad viena iš jį žavinčių sveikatos apsaugos sistemų – būtent buvusios SSRS sveikatos apsaugos sistema.

Aišku, V.P.Andriukaičio sprendimas vietą aplink ministerijos pastatą paskelbti abstinencijos zona – tai ir tikėjimo bei filosofijų reikalas. Galbūt verta eiti dar toliau – aplink visų ministerijų pastatus uždrausti prekiauti ne tik alkoholiu, bet ir tabaku. Jei yra tikinčiųjų, kad tada visi gyvens sveiki ir laimingi – prašom. Gal ministras išties tiki, kad vienas jo įsakymas gali prablaivinti vienos Vilniaus gatvės gyventojus ir lankytojus.

Ar iškabų perkabinimas gydo? Aišku, ne. Lig šiol sveikatinti tautos jokie draudimai nepadėjo. Bet gal mes matome ne visą vaizdą? Vilniaus, Palangos ar Islandijos gatvių gyventojams ne paslaptis, kad aplink ministeriją įsikūrusius barus itin pamėgusi yra aukščiausia sveikatos ministerijos vadovybė.

Ką jau kalbėti apie ilgametį ministerijos darbuotoją, dabar – viceministrą Gediminą Černiauską. Ministerijos klerkai lig šiol neatsigauna po audringo gimtadienio vakarėlio birželį ministerijos pastate. Pikti liežuviai (greičiausiai tai į gimtadienį nepakviesti eiliniai valdininkai) kalba, kad ten būta – o Dangau! – paties tikriausio alkoholio.

Apie minėto viceministro pomėgį tabakui – atskira kalba. Drauge su V.P.Andriukaičio patarėju Arvydu Skorupsku jį kasdien darbo metu kas 10 minučių galima pamatyti prie pat ministerijos pastato godžiai traukiant tabako dūmą.

Tad verta pasvarstyti: gal ministras, užsimojęs paskelbti laisvą nuo alkoholio zoną prie pastato, kuriame dirba, rūpinasi ne vilniečiais, o saviškiais? Toks klausimas, regis, daugiau nei pagrįstas. Ir tada visi gyvens ilgai, laimingai ir sveikai.