Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas daugelį metų buvo šalies krepšinio rinktinių gydytojas, konsultuoja ir kitų sporto šakų – plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo, rankinio – atstovus.

NSA Kompetencijų centre dirbsiantis V. Trumpickas rengs rekomendacijas sporto organizacijoms dėl sporto medicinos mokslo taikymo sportininkų treniruočių planavimo procese, įgyvendinant traumų prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, teiks sporto organizacijoms informaciją apie naujausius sporto medicinos mokslo tyrimų rezultatus, konsultuos sporto organizacijas sporto medicinos, traumų prevencijos, medicininių tyrimų klausimais ir analizuos užsienio valstybių patirtį sporto medicinos mokslo srityje.

Po keliasdešimt pacientų per dieną priimantis V. Trumpickas sako pasiryžęs prisijungti prie Nacionalinės sporto agentūros, nes sporto medicinos sričiai Lietuvoje būtinos permainos.

– Kodėl priėmėte sprendimą dirbti Nacionalinėje sporto agentūroje?

– Visą gyvenimą dirbu su sportininkais. Patinka tas darbas, dėl to ir apsisprendžiau. Girdžiu daug atsiliepimų iš sportininkų, kad yra žiauriai bloga situacija, kad jie negauna tam tikrų paslaugų, kurios, mano nuomone, yra kasdienės ir visiškai nesudėtingos. Norisi, kad tokios situacijos nebūtų, ypač tiems sportininkams, kurie yra aukščiausio lygio, olimpinių žaidynių ar pasaulio čempionatų dalyviai. Norisi, kad tokiems sportininkams nekiltų klausimų ir jie visada žinotų, kur gali nueiti.

– Kokia, jūsų nuomone, yra sporto medicinos situacija Lietuvoje?

– Kalbuosi tikrai su daug šalies sporto federacijų atstovų – tiek ir su vadovais, tiek ir su sportininkais. Yra įvairių nuomonių. Kai kurios sporto federacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet didžioji dalis federacijų yra pasimetusios – nežino, kur eiti, nežino, ką daryti. Kalbant apie aukšto sporto meistriškumą, anksčiau ar vėliau randama konsultacija ar paslauga, bet, kalbant apie sportininkus iki 18 metų, dar tik siekiančius rezultatų, situacija yra tragiška.

Mano turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes per pandemiją kurį laiką sportuoti buvo uždrausta. Jauniems sportininkams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui.

Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi. Teko aplankyti keletą valstybinių sporto medicinos centrų, nes girdėjau daugybės sportininkų nusiskundimus apie juose esančią tragišką situaciją, tragišką požiūrį. Seniai juose buvau buvęs, todėl nustebau – nedaromi beveik jokie tyrimai, padaromas bendras kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas ir daugiau beveik nieko. Žinoma, nekalbu apie visus sporto medicinos centrus, nes neteko visuose apsilankyti. Tikiuosi, kad per mėnesį aplankysime ir kitus.

Šie centrai turi pakankamai neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama ir stovi tuščia. Teko būti Panevėžyje, tai situacija kritiškai tragiška – tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2-3 mėn. laukia tiek sportininkai, tiek paprasti žmonės. Reikėtų darbuotojams motyvacinės sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų. Reikėtų sukurti algoritmą, pagal kurį būtų privalomai atliekamos tam tikros procedūros, o ne spėliojama ir sportininkai būtų siunčiami tai ten, tai ten.

– Turite sukaupęs didelį žinių bagažą daug metų dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje. Ar stengsitės šioje federacijoje taikytą sistemą pritaikyti ir šalies mastu?

– Visko, kas buvo krepšinio federacijoje perkelti neįmanoma, nes šalies krepšinio federacija skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Žinoma, viską lemia finansai. Atsiradus galimybėms, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą.

Tada, aišku, reikėtų ieškoti specialistų, kas tai galėtų įgyvendinti čia ir dabar. „Žalio koridoriaus“ sistema turėtų būti, kur sportininkai greitai patektų pas gydytojus ir turime tokią viziją. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose – kokios procedūros, kokia apimtimi, koks finansavimas, kur lėšos naudojamos. Esu 20 m. dirbęs su tuo, tai nesinori padaryti klaidų, nesinori skubėti, todėl tarsimės su visais, jokių greitų sprendimų nebus.

Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Surinksime informaciją, bendraujant su visomis sporto federacijomis, gal paaiškės, kad jas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas, tada nesikišime ir gerinsime tik sportininkų iki 18 metų sąlygas. Šiuo metu reikia surinkti visą informaciją ir tik tada daryti sprendimus.

– Kiek svarbu aukšto meistriškumo sportininkams turėti tinkamą sporto medicinos priežiūrą?

– Jeigu nėra traumų, tada nestabdomas sportininko tobulėjimas. Tai paprastas atsakymas. Kai yra tinkama medicinos priežiūra, mityba, nėra traumų, raumenų disbalanso, tai sportininko progresas eina šuoliais į priekį ir jis gali maksimaliai išnaudoti savo kūną. Kai yra traumos, tai stabdo sportininką, kai jų nėra – atsiveria kelias progresui ir ramiam gyvenimui.

– Kada galima tikėtis, kad jūsų turima vizija dėl šalies sporto medicinos galėtų bus įgyvendinta?

– Viziją esu parašęs, kai tik suplauks duomenys ir šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Kalbamės su sporto federacijomis – treneriais, sportininkais, vadovais.

Susėdę prie vieno stalo, norime išgirsti visus – ne tik vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Kai turėsime surinkę informaciją, stengsimės žengti kitus žingsnius. Tokie dalykai greitai nesidaro, padarius skubotus sprendimus, gali tekti juos vėl taisyti, tai norisi nesuklysti, norisi netapti kažkieno priešu, norisi kokybės.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas daugelį metų buvo šalies krepšinio rinktinių gydytojas, konsultuoja ir kitų sporto šakų – plaukimo, irklavimo, šiuolaikinės penkiakovės, futbolo, rankinio – atstovus.

NSA kompetencijų centre dirbsiantis V. Trumpickas rengs rekomendacijas sporto organizacijoms dėl sporto medicinos mokslo taikymo sportininkų treniruočių planavimo procese, įgyvendinant traumų prevenciją ir reabilitaciją po traumų ar ligų, teiks informaciją apie naujausius sporto medicinos mokslo tyrimų rezultatus, konsultuos sporto medicinos, traumų prevencijos, medicininių tyrimų klausimais ir analizuos užsienio valstybių patirtį sporto medicinos mokslo srityje.

Po keliasdešimt pacientų per dieną priimančio V. Trumpicko teigimu, sporto medicinai Lietuvoje būtini pokyčiai.

Vytenis Trumpickas. / Redakcijos nuotr.

Mano duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė nesitikrindavo sveikatos.

– Daug bendrauju su sporto federacijų vadovais, sportininkais. Kai kurios sporto organizacijos yra sudariusios sutartis su tam tikromis ligoninėmis ar klinikomis, bet dauguma federacijų yra sutrikusios – nežino, į ką kreiptis, ką daryti. Aukšto sportinio meistriškumo atstovai anksčiau ar vėliau randa konsultaciją ar paslaugą, bet sportininkų iki aštuoniolikos metų, dar tik siekiančių rezultatų, situacija – tragiška. Mano turimais duomenimis, prieš trejus metus iš 60 tūkst. sportuojančiųjų daugiau nei pusė niekada net nesitikrindavo sveikatos. Po COVID-19 pandemijos tie skaičiai sudėtingai diferencijuojami, nes kurį laiką sportuoti buvo uždrausta. Jauniems atletams užtekdavo tik šeimos gydytojo užpildytos formos, kuri pagal įstatymus būtų negaliojanti aukšto meistriškumo sportininkui. Buvo žiūrima pro akis ir norėtųsi, kad tai baigtųsi. Aplankiau kai kuriuos valstybinius sporto medicinos centrus, nes girdėjau sportininkų nusiskundimų. Seniai į juos buvau užsukęs, todėl nustebau: atliekami tik bendri kraujo, šlapimo tyrimai ir daugiau beveik nieko. Artimiausiu metu aplankysime ir kitus centrus. Jie turi gana neblogą reabilitacijai skirtą aparatūrą, bet ji nenaudojama. Antai Panevėžyje situacija – kritinė: tuščias centras, kai kitur procedūrų po 2–3 mėnesius laukia tiek sportininkai, tiek eiliniai žmonės. Reikėtų motyvacinės darbuotojų sistemos, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Žiūrėsime, ką galima pakeisti, kad centrai užsipildytų, sukurti algoritmą, pagal kurį būtų privalomai atliekamos tam tikros procedūros, o ne spėliojama ir sportininkai būtų siuntinėjami tai ten, tai šen, – kalbėjo V. Trumpickas.

– Sukaupėte didelį žinių bagažą daug metų dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF). Ar stengsitės šioje organizacijoje veikiančią sistemą pritaikyti ir šalies mastu?

– Visko, kas buvo LKF, perkelti neįmanoma, nes ji skirdavo tikrai nemažai lėšų sportininkų sveikatos patikrai, priežiūrai, profilaktikai, bet tikslas turi būti toks, kad visiems sportininkams būtų skirtas reikiamas dėmesys. Viską lemia finansinės galimybės. Jei jos būtų palankios, tikrai bandytume taikyti panašią sistemą. „Žaliasis koridorius“, kai sportininkai gali greitai patekti pas gydytojus, turi būti. Tačiau iš pradžių reikia susirinkti duomenis, kas atliekama šalies sporto medicinos centruose – kokios procedūros, kokios apimties, koks finansavimas, kaip lėšos naudojamos. Nesinori skubėti, padaryti klaidų, todėl tarsimės, konsultuosimės, ieškosime. Jokių greitų sprendimų nebus. Turime įsitikinti, kad einame teisingu keliu. Galbūt paaiškės, kad sporto federacijas tenkina esama situacija, gal jos pačios žino, kaip panaudoti medicinai skirtas lėšas? Tuomet gerinsime tik sportininkų iki aštuoniolikos metų sąlygas.

– Kokie, jūsų nuomone, kertiniai sporto medicinos priežiūros aukšto meistriškumo atletams akcentai?

– Jeigu nėra traumų, tinkamai sureguliuotas treniruočių procesas, mityba – nestabdomas sportininko tobulėjimas, tuomet progresas – šuoliais į priekį, atletas gali maksimaliai realizuoti savo kūno potencialą.

– Kada galima tikėtis, kad jūsų vizija dėl šalies sporto medicinos galėtų būti įgyvendinta?

– Kai tik suplauks duomenys iš šalies sporto medicinos centrų, tą pačią dieną svarstysime, ką daryti toliau. Norime išgirsti visus sporto bendruomenės atstovus, ne vien vadovus, nes kartais jų nuomonė kardinaliai skiriasi nuo sportininkų. Pasversime visus argumentus už ir prieš, nenorime jokio susipriešinimo, sieksime tik kokybės.

Gydytojas reabilitologas V. Trumpickas su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dirba jau 14 metų. Per tiek laiko susikaupė įvairiausių istorijų – nuo tankų, apsupusių areną Venesueloje, iki išnirusių Roberto Javtoko alkūnių ar dopingo kontrolės, kurioje anksčiau alus liedavosi laisvai. Šiomis istorijomis V. Trumpickas mielai pasidalino su „Kauno dienos“ studijos žiūrovais.

Tačiau pokalbis su gydytoju – ne vien apie krepšinį. Vaikų fizinis aktyvumas ir žala, kurią patiria valstybė, neinvestuodama į jaunimo užimtumą, iššūkiai, su kuriais susiduria paaugliai brendimo periodu, lankydami treniruotes, taip pat vyresnio amžiaus žmonių problemos, kylančios dėl per didelio fizinio krūvio. Tad atsakymai į kausimus ar sportas – sveikata ir kuomet sportas lygu sveikata –pokalbyje su V. Trumpicku „Kauno dienos“ studijoje.

Todėl šią penktadienio pavakarę,17.30 val., LNK laidoje „Bus visko“ – interviu su 14 metų į visas keliones ir olimpiadas Lietuvos krepšininkus lydinčiu rinktinės gydytoju Vyteniu Trumpicku, kuris ne tik papasakos apie azartišką kovą krepšinio aikštelėje, bet ir tikrąsias emocijas, kurios liejasi už aikštelės ribų nepateisinus savo ir aplinkinių lūkesčių.

„Emocijos, kai tu parą laiko negali užmigti. Nuo emocijų pradeda pykinti, apsivemi iš įtampos. Iš nervų rūbinėje niekas nei žodžio nepasako. O vėliau visi skirtingais lėktuvais keliauja namo“, – atskleis V. Trumpickas.

Laidoje pašnekovas papasakos ir apie pačias ekstremaliausias išvykas, kurias jam teko patirti drauge su rinktine. Viena iš jų – viešnagė Venesueloje, kurioje už pergales yra kovojama net su tankais.

„Rytinės treniruotės metu salę apsupo 40 tankų. Užkūrė visus variklius ir pradėjo leisti dūmus į vidų. Kadangi patalpa be langų, teko bėgti, kad neuždustume. Viešint Venesueloje teko kovoti ir dėl galimybės pasirodyti varžybose, kurias Lietuva privalėjo laimėti tam, kad patektų į olimpiadą.  Kai sužaidėme pirmas rungtynes su Nigerija ir pralošėme jiems, vietiniai galvojo, kad tai padarėme specialiai, kad tik Venesuelos komanda neišeitų į kitą etapą. Visi švilpė, labai supyko, ir nuo tos akimirkos pasikeitė požiūris į mus. Važiuojant į lemiamas varžybas, autobusas nei šio, nei to sustojo, užrakino viską ir pasakė – toliau niekur nevažiuosim. Toks nurodymas. Tai mes viską išplėšėm jėga, visą tą bagažinę su daiktais. Atsistojo Sabonis skersai kelio, sustabdė keleivinį paprastą autobusą, visi įlipom į jį ir nuvažiavom iki rungtynių,“– neįtikėtiną istoriją pasakojo rinktinės gydytojas. 

Rytinės treniruotės metu salę apsupo 40 tankų. Užkūrė visus variklius ir pradėjo leisti dūmus į vidų. Kadangi patalpa be langų, teko bėgti, kad neuždustume.

Laidoje bus papasakota ir apie tai, kaip veikia dopingo kontrolieriai. Pasirodo, jie kartais gali turėti įtakos žaidėjo fizinei būsenai lemiamų rungtynių metu. 

„Yra buvę nutikimų, kai ateina vakare ar net naktį, beldžiasi pas tave. Net varžybų dieną. Kartą pas Mantą Kalnietį atėjo ketvirtą ryto, atsisėdo prie lovos, o jam liepė miegoti. Giedrių Gustą iš 8 rungtynių kartą ištraukė net 6 kartus. Ateina rungtynių pertraukos metu, duoda maišiuką, tu nematai, trauki, ištrauki numeriukus. Likus kelioms minutėms iki rungtynių pabaigos tau pasako pavardes dviejų žaidėjų, kurie tikrai eis, ir trečio, jei vienam iš dviejų įvyks trauma. O liūdniausia, kai tu žaidi dėl pirmos ar kitos medalinės vietos finale ir vietoj to, kad eitum į rūbinę džiaugtis, tave už rankučių išsiveda. Ir tą trijų valandų džiaugsmą, dėl kurio dirbai ištisus metus, praleidi. Nes turi padaryti dopingo testą“, – pasakojo V. Trumpickas.

Su kokiomis traumomis ir lūžiais kartais tenka žaisti mūsų krepšininkams siekiant pergalės Lietuvai? Kaip rinktinės nariai jaučiasi dėl juos net išvykose naktimis sekančių ir skandalus medžiojančių žurnalistų? Ir kas atperka pačius didžiausius fizinius ir moralinius skausmus? Jau šią penktadienio pavakarę, 17.30 val., per LNK laidoje „Bus visko“. 

Sutartimi klinika įsipareigoja teikti medicinos paslaugas ir ortopedinius gaminius visų amžiaus grupių Lietuvos rinktinių žaidėjams. Čia krepšininkai galės konsultuotis su ortopedais traumatologais ir reabilitologais traumų prevencijos ir gydymo klausimais, atlikti skubius ultragarso ir rentgeno diagnostinius tyrimus, naudotis reabilitacijos paslaugomis, prireikus, bus taikomas ir chirurginis gydymas.

Pasak Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio, „smagu turėti ilgametį patikimą partnerį. Natūralu, kad profesionaliems krepšininkams, nuolat patiriantiems didelius fizinius krūvius, padidėjusi traumų rizika, ir jiems dažniau negu bet kam prireikia medikų pagalbos“.

„Geriau, kad tų traumų būtų kuo mažiau, bet joms įvykus krepšininkai galės gauti profesionalią pagalbą iš vienų rankų. Sutartis pratęsta pačiu laiku, nes gegužės pabaigoje jau prasidės jaunimo rinktinių atstovų sveikatos patikrinimas, ruošiantis Europos čempionatams“, - teigė už sportininkų priežiūrą atsakingas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Vytenis Trumpickas.

Klinikoje krepšininkams puikios galimybės naudotis pačia moderniausia diagnostine medicinine įranga, pažangiomis reabilitacijos metodikomis, neseniai įrengtu baseinu.

Praeitą sezoną rimtesnės medicininės pagalbos prireikė net keturiems vyrų krepšinio rinktinės atstovams. Klinikoje gydėsi Martynas Sajus, Gediminas Orelikas, Paulius Jankūnas, Žygimantas Janavičius.

„Tai, kad užsienyje žaidžiantys krepšininkai grįžta gydytis į Lietuvą ir pasirenka mūsų kliniką, puikus čia dirbančių gydytojų įvertinimas. Federaciją remiame jau ne vienerius metus. Didžiuojamės šia partneryste“, - reziumavo „Ortopedijos technikos“ klinikos medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

– Esate žinomas kaip gydytojas reabilitologas, ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas. Dabar tapote Lietuvos futbolo federacijos Nacionalinės futbolo akademijos Sporto medicinos centro direktoriumi. Keičiate sporto šaką?

– Visiems žmonėms būtini profilaktiniai sveikatos patikrinimai, juolab intensyviai sportuojantiesiems, nes tai pareikalauja daug fizinių jėgų ir ištvermės. Tai būdinga, nepriklausomai nuo sporto šakos ir sportininkų amžiaus.

Kaune yra Nacionalinė futbolo akademija – sporto įstaiga, kurios tikslas – aukšto meistriškumo futbolininkų auginimas bei pamainos Lietuvos rinktinėms rengimas, ir mane pakvietė jai padėti. Krepšininkų neišsižadu, rūpinamės ir vienų, ir kitų žaidėjų sveikata, nuo pačių mažiausių iki vyriausių. Teikiame visas medicinos paslaugas – sveikatos priežiūros ir stiprinimo, traumų prevencijos ir pirmosios pagalbos, joms ištikus, visoms amžiaus grupėms, tiek vyrų, tiek moterų rinktinėms. Lietuvos futbolo federacijos Sporto medicinos centre yra suburta medicinos specialistų – gydytojų, kineziterapeutų komanda, sukaupta įrangos. Centras veikia, bet sistema – padrika, galima sakyti, kad jos nėra, juolab palyginti su ta, kokia išvystyta Lietuvos krepšinio federacijoje.

– Dėl to ir atėjote čia, kad pritaikytumėte krepšininkų sveikatos priežiūros patirtį? Betgi futbolas – ne krepšinis?

– Pasaulyje populiariausia sporto šaka – futbolas, daug populiaresnis už krepšinį, kuris šiuo metu mūsų šalyje – populiarumo viršūnėje. Tačiau reikia saugoti visų sportininkų sveikatą, rengti sveikus, ištvermingus žaidėjus, ir jie pasieks geresnių rezultatų. Kai futbolo sporte sveikatos priežiūros lygis žemesnis nei krepšinio, reikia jį pakelti, suvienodinti sąlygas.

– Kaip tai darysite?

– Reikia sukurti sistemą, užtikrinti aukšto lygio sportininkų aptarnavimą, glaudų bendradarbiavimą su fizinio rengimo treneriais, išvystyti traumų prevenciją. Mane pakvietė ateiti čia, kad pagerinčiau šias sąlygas. Reikia sudaryti ar sustiprinti sutartis su konkrečiomis gydymo įstaigomis, kad sportininkai žinotų, kur kreiptis medicinos pagalbos, kad gautų ją neatidėliodami, nelaukdami eilėse.

Prieš 8-erius metus šalies rinktinių vedantiesiems žaidėjams nuo 12 iki 20 metų amžiaus dėl meniskų, raiščių plyšimų per metus buvo atliekama 36–40 operacijų, o dabar jų tereikia iki penkių–aštuonių.

– Vadinasi, apeitų mirtinguosius, kurie nesportuoja, nors ir sunkiai serga?

– Reikia sutarčių su gydymo įstaigomis, tai turi Lietuvos krepšinio federacija, kad prireikus sportininkui visi sudėtingiausi tyrimai būtų atlikti per artimiausias 12 valandų. Sutartis suteikia sportininkui pirmenybę operuotis, jei ištiko trauma. Jis negali du tris mėnesius laukti, nes turi kuo greičiau grįžti į sportą. Tačiau tai daroma, nepakenkiant kitiems ligoniams ir nesukeliant jokio konflikto, nes federacijos sudaro sutartis ne su valstybinėmis, o su privataus sektoriaus gydymo įstaigomis. Šį modelį įdiegsime ir Lietuvos futbolo federacijoje, tačiau reikia pasirašyti sutartis, gauti paramą, žodžiu, viską suderinti.

– Krepšinyje jums tai pavyko, viskas suderinta puikiai, kad netgi užsienio klubuose žaidžiantys tautiečiai atvyksta į Lietuvą tikrintis sveikatos ir net gydytis.

– Krepšinio sporte kurti šią sistemą pradėjome prieš dvylika metų. Tiek ir dirbame, bent jau aš. Iš pradžių, kol Kauno klinikose neįkūrėme sporto kabinetų, neįteisinome neatidėliotinos chirurginės pagalbos, nebuvo lengva ir paprasta.

– Kalbate ne tik apie suaugusiųjų rinktinių narius? Tokia pagalba teikiama ir vaikams?

– Sportininkai iki penkiolikos metų amžiaus gauna bene daugiau dėmesio nei vyrų rinktinė. Jiems taip pat atliekamas visas testas du tris kartus per metus, todėl puikiai žinome visas jų sveikatos bėdas, silpnąsias grandis. Pasakysiu šiurkščiai: žinome, kokią žaliavą atsinešame į suaugusiųjų rinktinę. Taip yra ir su kitomis vaikų, paauglių ir jaunimo amžiaus grupėmis. Tokią pačią sistemą, kad būtų finansuojamas bet kurio amžiaus vaikų sveikatos būklės testavimas, Lietuvos vyrų futbolo rinktinei siūliau jau prieš metus, nes tai daryti nepakanka, kai žmonės suauga.

Pagaliau teigiamus sveikatos priežiūros rezultatus parodo traumų statistika. Štai prieš aštuonerius metus šalies rinktinių vedantiesiems žaidėjams nuo 12 iki 20 metų amžiaus dėl meniskų, raiščių plyšimų per metus buvo atliekama 36–40 operacijų, o dabar jų tereikia iki penkių–aštuonių.

Kitas puikus pavyzdys – "Žalgirio" krepšinio komanda, kurioje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nė vieno žaidėjo, kad dėl traumų nebaigtų sezono. Tai fenomenalu, sistema komandoje veikia puikiai, jai skiriama nemažai lėšų.

– Tai – akivaizdus sporto medikų įdirbis, palyginti su Arvydo Sabonio laikais, kai Achilo, čiurnos traumos sportininkui buvo pražūtingos?

– Dabar yra puikios galimybės maksimaliai ištirti, aiškiai diagnozuoti, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ir kitais metodais. Anksčiau, jei reikėdavo operuoti meniską, – sportininkas baigdavo karjerą, nes dingdavo atraminė funkcija ir per metus sąnarys visai sudildavo, jį tekdavo protezuoti. Dabar operacija užtrunka 20–30 minučių, ir po pusantro mėnesio sportininkas jau žaidžia visa jėga. Tokių galimybių suteikė mikroinvazinės, artoskopinės operacijos, tobula žaizdų siuvimo technika ir panašiai.

– Vadinasi, tai lemia ne tik traumų profilaktika?

– Tai yra visuma, ir dėl to mažai žaidėjų beprarandame.

– Bet Lukas Lekavičius buvo prarastas prieš pat Europos vyrų krepšinio čempionatą?

– Paaiškėjo, kad Luko padikaulis jau buvo lūžęs prieš šešerius ar septynerius metus. Mes neturėjome duomenų apie tai, ir šią vasarą jis lūžo toje pačioje vietoje.

– Būtų pasitarnavęs registras?

Labai svarbu žinoti, kokia sportininko genetika, kas ką lemia, ko reikia fiziniam vystymuisi.

– Registro, liudijančio krepšininkų sveikatą, labai reikia ir dabar jį jau turime. Reikia ir futbolininkams, todėl kineziterapeutai net ir treniruočių metu registruos kiekvieną nusiskundimą. Taip yra užsienio futbolo akademijose, tai teko matyti ir Ispanijoje, ir Anglijoje. Štai neseniai Mančesterio "City" futbolo klubas įkūrė medicinos akademiją. Mes adaptuosime Barselonos modelį.

– Ar jis tiks ir jauniesiems futbolininkams?

– Testai sukurti pagal amžiaus grupes: tiek paslankumo, tiek raumenų balanso, apatinių ir viršutinių galūnių. Vertinami visi biomechaniniai aspektai, laikysena. Duomenys protokoluojami. Turime 3 D filmavimo analizavimo sistemą. Vaikas aprengiamas kombinezonu su žymenimis, nufilmuojami judesiai, biomechanika, ir visos bėdos tampa akivaizdžios. Tai objektyvūs tyrimai, įrodyti su medicinos. NBA taiko tą pačią metodiką. Buvome maloniai nustebinti, kai Domanto Sabonio, Mindaugo Kuzminsko sveikatos tyrimų duomenis nusiuntę į Ameriką sužinojome, kad ten taikomi identiški metodai, tik pas mus – dar plačiau. Tai taikysime ir futbolininkams, kurių traumatizmas gana nemažas.

– Jis didesnis nei krepšinio sporte?

– Kiekvienoje sporto šakoje traumos specifinės. Krepšinyje ir futbole skiriasi dėl skirtingų raumenų grupių išsivystymo, greičio – jis pastarajame sporte didesnis, varžybos vyksta ilgiau.

– Futbolininkų širdis nukenčia labiau?

– Ne, nukenčia vienodai, tiksliau visiems sportininkams išsivysto širdies hipertrofija, bet tai nėra liga. Širdies ir kraujagyslių veikla nuolat stebima, matomi nuokrypiai, jie registruojami, analizuojami. Traumatizmo rezultatų kaupimas labai svarbu ir mokslui, ir praktikai.

– Tai padeda traumų prevencijai?

– Labai svarbu žinoti, kokia sportininko genetika, kas ką lemia, ko reikia fiziniam vystymuisi. Esame atlikę 12–13 metų amžiaus vaikų studiją šia tema. Stebėdamas treniruotes, pats mačiau pagrindines klaidas. Tai – per didelis ištvermės fizinis krūvis, greitumo ir galingumo treniruotės, esant dideliam skausmui ir nuovargiui, netinkamai sudėlioti mikrociklai ir mezociklai, per mažai dėmesio bendram fiziniam pasirengimui. Mokslininkų teigimu, ištvermė yra lengviausiai ugdoma fizinė ypatybė, ir ją reikia treniruoti esant vyresnio amžiaus. Taip daro ir garsiausios pasaulio futbolo akademijos, kurios neforsuoja sportininko, neskuba jį atvesti į suaugusiųjų profesionalų futbolą.

Bet kokio tipo didelis fizinis krūvis slopina greitį, todėl labai svarbu neperdozuoti. Tokio amžiaus vaikams varžybų neturėtų būti daugiau nei viena per savaitę. Paauglystės metu ypač suaktyvėja baltymų sintezė, padidėja anabolinių bei augimo hormonų išsiskyrimas, pastebimi dideli jėgos, galingumo prieugiai, todėl būtina individualizuoti fizinius krūvius.

– Tai žinodami, komandų ir fizinio rengimo treneriams teiksite rekomendacijas?

– Su krepšinio treneriais labai glaudžiai bendraujame visais klausimais. Treneriai žino, kad sportininkams būtinos laisvos, poilsio dienos, kad atgautų jėgas Tai įrodo mokslas ir pasaulio praktika. Pagaliau tai padeda turėti stiprų žaidėją visą sezoną, kai jis treniruojamas taisykingai ir kryptingai.

– Gera žinoti tėvams, kad rūpinamasi jų sportuojančių vaikų sveikata.

– Sporto medicinos centro tikslas – kad sportininkai būtų sveiki, pirmoji pagalba – kryptinga. Sąlygos yra, darbuotojų – taip pat, tereikia, kad veiktų sistema. Mes privalome suteikti maksimalią sveikatos priežiūrą. Ją garantuoja specialistai ir turima moderniausia diagnostikos bei fizioterapijos, stimuliacijos, kitų procedūrų aparatūra.

– Kodėl jums, gydytojui, toks svarbus sportas?

– Sportuoju visą gyvenimą: baigiau krepšinio sporto mokyklą, žaidžiau rinktinėse. Tai – mano gyvenimo būdas. Dabar žaidžiu tenisą – pasirinkau pasyvesnę sporto šaką.

– Kodėl?

– Aktyvesnei trukdo patirtos traumos ir antsvoris.

– Antsvoris kasdien sportuojančiam žmogui?

– Man jį lemia genetika ir ilgos sėdimo darbo valandos. Jei nesportuočiau, būtų dar blogiau, ir mes pasirengę padėti ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams.

Planų nežinojo

Apie po žeme nuosavo namo kieme esančią siurblinę, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas V.Trumpickas gal net nebūtų sužinojęs, jei ne dažnėjantys "Kauno vandenų" darbuotojų vizitai. Mediko kantrybė trūko, kai susirengusi išvažiuoti jo žmona to negalėjo padaryti, nes dėl siurblinės remonto buvo užstatyta išvaža iš namų.

Tik tada ir paaiškėjo, kad privačiame V.Trumpicko kieme po žeme yra siurblinė. Prieš dvylika metų sklypą iš Kaune žinomo socialdemokrato G.Paužos įsigijęs medikas apie tai nieko nežinojo. Pradėjęs domėtis, kaip šis įrenginys čia atsirado, V.Trumpickas atskleidė keistą schemą: sunkiai paaiškinamais būdais, G.Pauža siurblinę esą pardavė savo verslo partneriui ir giminaičiui Pauliui Jermalavičiui, o pastarasis už simbolinę 1 lito kainą atidavė "Kauno vandenims".

"Niekada man nebuvo pateikti jokie dokumentai, kad mano sklype planuojama ką nors įrengti, niekada nesu davęs jokios sutikimo siurblinei įrengti. Sutikau, kad bus sudėti 5 m gylyje vamzdžiai miesto komunikacijai įrengti ir viskas", – tvirtino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas.

Prieš beveik metus "Kauno vandenys" kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami skubiai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti V.Trumpicką leisti "Kauno vandenų" darbuotojams patekti į siurblinę.

Vėliau "Kauno vandenys" patikslino ieškinį. "Jame jie jau nurodo, kad jiems reikia nustatyti servitutą. Kyla klausimas, kaip nesant servitutui, "Kauno vandenys" įsigijo siurblinę? Be žemės savininko sutikimo servitutas negalimas. Tuo tik dar kartą patys įrodė, kad servituto niekada nebuvo", – teisinius aspektus dėstė V.Trumpicko atstovas Vytautas Tadaravičius.

Išvengė mokesčių?

V.Trumpicko ir "Kauno vandenų" ginčo šaknys gana gilios. Pasak gydytojo, kone pirmuoju smuiku šioje 2005 m. siekiančioje istorijoje groja G.Pauža. Būtent iš jo V.Trumpickas pirko žemės sklypą. Tik ėmus aiškintis "Kauno vandenų" pretenzijas į privatų V.Trumpicko kiemą, lįsti pradėjo ir kiti, kaip įtariama, nešvarūs G.Paužos sandoriai.

V.Trumpickas grįžo į žemės Romainiuose Lubinų gatvėje pirkimo pradžią. Preliminarioje sutartyje, pasak V.Trumpicko, buvo nurodyta, kad jis sumoka 14 tūkst. litų. Dar 7 tūkst. esą sumokėjo vėliau.

"Su dvylika kitų žmonių iš G.Paužos pirkome vieną didelį sklypą. Aš įsigijau 1/13 jo dalį. Notarinės sutarties netikrinau, kol prireikė dokumentų kitiems reikalams. Paaiškėjo, kad joje buvo nurodyta ne mano sumokėta 14 tūkst. litų suma, o tik 460 litų. Ir taip su visais trylika pirkėjų", – pasakojo V.Trumpickas.

Pasak mediko, kitiems žemės pirkėjams sutartis negalėjo užkliūti, nes daugelis jų esą susieti su G.Pauža giminystės ryšiais. Tačiau gydytojui užkliuvo, kad nurodydamas mažesnę pinigų sumą, G.Pauža gyventojų pajamų mokestį sumokėjo nuo gerokai mažesnės sumos, nei iš tikrųjų gavo.

"G.Pauža darė nusikalstamą veiką – nuslėpė mokesčius, tačiau niekam tai neįdomu. Pranešėme Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ji šia afera nesusidomėjo. Jiems minimas laikotarpis pernelyg senas. Ar mūsų valstybės biudžetas perteklinis?" – nuostabos neslėpė V.Trumpicko atstovas.

(Nuotraukoje - Vytenis Trumpickas)

Pastatė ir pardavė

Galbūt nuslėpti mokesčiai – viena medalio pusė. V.Trumpickas priminė, kad greta G.Paužos yra ir P.Jermalavičiaus pavardė, nes pagal šio vyro įgaliojimus G.Pauža pardavė žemės sklypą. Toliau įvykiai klostėsi iš pirmo žvilgsnio gana sklandžiai. V.Trumpickas pasakojo pasirašęs sutikimą, kad prie pat jo sklypo ribos eitų vandentiekio ir kanalizacijos vamzdis.

"Man paaiškino, kad galėsiu prisijungti ir turėsiu miesto kanalizaciją, bus laikinas statinys – smulkintuvas, kuris smulkins nuotekas, kad neužsikimštų. Sutikau, bet aš juk gydytojas ir neišmanau tų kanalizacijos darbų", – dėstė V.Trumpickas.

Jis nematė, kaip jo sklype po žeme atsirado didžiulis šulinys ir siurblinė. Greičiausiai tuo metu gydytojas dar negyveno naujai statomame name. Didžiausią nuostabą medikui kelia, kad, jo turimais duomenimis, G.Pauža pardavė be jokių projektų pastatytą siurblinę P.Jermalavičiui, o šis ją pardavė "Kauno vandenims" už simbolinę 1 lito kainą.

"Parduoda daiktą, kuris yra V.Trumpicko sklype. Realiai P.Jermalavičius to parduoto daikto – siurblinės – neturi, jos nevaldo, bet parduoda "Kauno vandenims". Savivaldybės bendrovė perka siurblinę, neįsitikinusi, ar visas teises galės įgyvendinti. Vadinasi, perka aklai", – stebėjosi atstovas V.Tadaravičius.

Pasak jo, "Kauno vandenys" nurodo, kad tas siurblys yra skirtas vienai gatvei, trylikai sklypų. "O dabar pasirodo, kad ten jau prijungti kone visi Romainiai. Įdomiausia tai, kad G.Pauža su P.Jermalavičiumi pardavę siurblinę "Kauno vandenims", prisijungimo prie jos teises pasiliko sau ir paėmė už prisijungimą po 12,5 tūkst. litų ir dar 500 litų už dokumentų tvarkymą", – vyrų apsukrumu stebėjosi V.Trumpickas.

Sąsajos su "Kauno vandenimis"

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas ir jo interesus ginantis atstovas nė kiek nesistebėjo tokiomis pardavėjų galimybėmis. Esą vieni G.Pauža ar P.Jermalavičius to nebūtų galėję padaryti.

"Mes nežinome susitarimų, tačiau matome sąsajas. G.Pauža buvo "Kauno vandenų" valdybos narys. Jis vienas iš penkių pagrindinių žmonių, kurie formuoja savivaldybės valdomos įmonės strategiją. Būdamas valdyboje jis pasiruošė sau dirvą, ir kaip jis nustatys, taip ir bus su ta siurbline", – pastebėjo V.Tadaravičius.

Pasak jo, kai G.Paužos darbeliai ėmė lįsti į viešumą, jis buvo pašalintas iš "Kauno vandenų" valdybos narių, tačiau jo galimai nusikalstama veika, pats modelis liko.

"Antstolis patvirtino "Kauno vandenų" atstovų akivaizdoje, kad pagal turimus dokumentus V.Trumpicko kieme niekad nebuvo jokio servituto. Tą patį patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba – toje vietoje niekada nebuvo servituto. V.Trumpickui priklausančiame žemės sklype nėra nuotekų siurblinės ir šulinio", – taškus dėliojo mediko atstovas V.Tadaravičius.

"Kai pirkome sklypą, nebuvo pažymėta jokia siurblinė ir dabar ji neegzistuoja. Nėra jokių dokumentų šiai siurblinei", – antrino V.Trumpickas.

Nekilo abejonių?

Laikinai "Kauno vandenų" generalinio direktoriaus pareigas einantis Vilius Burokas patvirtino, kad siurblinę Lubinų gatvėje "Kauno vandenys" įsigijo dar 2012 m. "Mums nekilo jokių abejonių dėl teisėtumo, nes juk tai notarinis sandoris", – pirkimo aplinkybes dėstė laikinasis vadovas.

Šiuo metu teisme siekiama patikslinti servituto teisę. "Galimai yra netikslumai žodžiuose, kuriuos patikslinus bus viskas aišku ir nebus jokių apribojimų patekti į V.Trumpickui priklausantį sklypą, kuriame yra kvartalo nuotekas pumpuojantis siurblys", – bandė aiškinti V.Burokas.

Užsiminus apie socialdemokrato G.Paužos vaidmenį šioje istorijoje, "Kauno vandenų" laikinasis vadovas bandė sumenkinti jo įtaką sandoriui, nes siurblys esą pirktas anksčiau, nei G.Pauža tapo valdybos nariu, o vėliau jis buvo atšauktas iš valdybos.

V.Burokas neneigė, kad tokia praktika, kad siurblinė įrengta privačiame sklype, yra ydinga. "Tačiau tą kvartalą plėtojo privatūs investuotojai, ir kodėl jie sugalvojo siurblinę palikti privačiame sklype, sunku pasakyti", – svarstė V.Burokas.

Aš nieko nesakau ir neturiu ką sakyti, durnom temom neturiu ką šnekėti.

Laikinasis direktorius senuose planuose pastebėjo, kad galbūt žemės sklypas buvo padidintas, o investuotojai nesiėmė iškelti privačioje valdoje atsidūrusios siurblinės.

Numetė ragelį

"Aš nelabai turiu ką pasakyti. Jis bylinėjasi su "Kauno vandenimis" ir prie ko čia aš?" – pareiškė V.Trumpicko minimas šios istorijos herojus G.Pauža. "Kaip be jo žinios galėjo atsidurti siurblinė jo sklype?" – klausimu į klausimą, ar normali praktika privačiame sklype projektuoti siurblinę be savininko žinios, atkirto buvęs "Kauno vandenų" valdybos narys.

G.Pauža tikino, kad siurblinei pastatyti yra notarinis sutikimas, statybos leidimai buvo gauti, visi dokumentai sutvarkyti. "Ką jūs čia kalbate, nesąmones klausinėjate. Viskas padaryta, sutvarkyta, žmogus gyvena dešimt metų ir nežino, kad jo parašai yra, notariniai sutikimai ir viskas, ko reikia", – puolė G.Pauža.

Jis nesileido aiškinti, ar normalu, kad toks objektas kaip nuotekų siurblinė būtų projektuojamas privačioje teritorijoje, ir tokius klausimus kvailino. "Aš nieko nesakau ir neturiu ką sakyti, durnom temom neturiu ką šnekėti", – atkirtęs G.Pauža baigė pokalbį telefonu.

Lietuvos rinktinė po dviejų pratęsimų 85:86 nusileido turnyro šeimininkams, o mačo pabaigoje emocijos ant Lietuvos rinktinės suolo kunkuliavo nevaldomai.

Antroje mačo dalyje Lietuvos rinktinės krepšininkai vis dažniau reiškė nepasitenkinimą dėl teisėjų švilpukų, tačiau visus juos pranoko Lietuvos rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas.

Medikas pirmajame pratęsime kažkaip atsidūrė visiškai šalia trenerių ir taip garsiai reiškė nepasitenkinimą arbitrais, kad vienas iš jų nusprendė gydytoją išvaryti iš aikštės.

Lietuvos delegacija ėmė reikšti nepasitenkinimą ir Arvydo Sabonio rankų mostų užteko, kad arbitras leistų medikui likti ant suolo, tačiau po dvikovos treneris J. Kazlauskas leido suprasti, kad šią situaciją jis vertina itin neigiamai.

„Kai pradėjome pirmauti, mus specialiai bandė išmušti iš ritmo ir mes su tuo nesusitvarkėme. Pradėjome per jautriai reaguoti. Tokiu atveju treneris turi kalbėti su teisėjais, negali visa komanda ar netgi platesnis ratas reaguoti į jų sprendimus“, – aiškino strategas, tiesiogiai neįvardijęs V. Trumpicko, bet pabrėžęs, kad komandos viduje apie tai bus diskutuojama.

„Nežiūrint į teisėjavimą, rungtynes galėjome laimėti 5 kartus. Bet vėl – kažkur pagalvojome, kad pasibaigė laikas, kažkur – kad galbūt duos baudą, ir taip galbūt, galbūt, galbūt. Turime labai gerai išanalizuoti tai, kad nebūtų tokių situacijų“, – aiškino treneris.

Lietuviai beveik laimėjo sulig ketvirto kėlinio sirena, o paskui pirmavo tiek pirmo, tiek antro pratęsimų pabaigose, tačiau vis neišlaikydavo persvaros.

Aidint ketvirto kėlinio sirenai Robertas Javtokas pataikė tritaškį, bet tai padarė vos akimirką pavėlavęs.

Vėliau Paulius Jankūnas po krepšiu prarado kamuolį ir viena taikli varžovų bauda leido išplėšti antrą pratęsimą. Jame Mindaugas Kuzminskas neatkovojo kamuolio puolime, ir netrukus mūsiškių persvara vėl ištirpo.

Lietuvos ir Argentinos mačas buvo keistas ir dėl kitų aspektų. Maždaug nuo ketvirto kėlinio vidurio abi ekipos žaidė be pagrindinių žaidėjų, taip tarsi primindamos, kad svarbiausia jų dvikova dar laukia olimpinėse žaidynėse.

Pagrindinis Lietuvos rinktinės ginklas puolime, Jonas Valančiūnas, krepšį atakavo vos 2 kartus ir treneris J. Kazlauskas atskleidė, kad toks buvo specialus planas.

„Mes šiandien nežaidėme derinių ant aukštų žaidėjų – nei ant Jono, nei ant ketvirtos pozicijos. Negalvoju, kad varžovai tam bus nepasiruošę (olimpinėse žaidynėse), nes iki dvikovos su Argentina mes jau būsime sužaidę porą rungtynių. Bet po to, kai jie pradėjo provokuoti Joną aikštelės viduryje, nesinorėjo, kad jis dalyvautų kažkokiuose tokiuose susistumdymuose ir dėl to buvo saugomas, kad kažkas neatsitiktų“, – teigė J. Kazlauskas.

Interviu su treneriu J. Kazlausku:

Kraupią traumą per pirmąsias UEFA Europos lygos pirmojo kvalifikacinio etapo rungtynes patyręs Lukas Kochanauskas šiąnakt operuotas Kauno klinikose. Tris valandas trukusiai operacijai vadovavęs gydytojas Vytenis Trumpickas sako, kad darbas atliktas sėkmingai.

„Svarbiausia, kad nepažeistas nervas. To šiek tiek baiminomės. Dabar pradedame gydymo periodą, o po maždaug dviejų mėnesių pradėsime reabilitaciją. Tokie lūžiai kartais turi ir liūdnesnių pasekmių“, - teigė gydytojas.

Pats Lukas po pirmojo šoko jau atsigavo ir juokaudamas sako, kad nekantrauja grįžti į aikštę:

„Operacija truko gal tris valandas. Pripumpavo visokių vaistų, o mintyse vis dar grįžtu į rungtynes ir galvoju apie tai, kaip rytoj reiks pradėti mankštintis. Ačiū, kas su manimi“, - sakė L.Kochanauskas, kuris nepamiršo padėkoti ir savo komandai, kurie vakar po rungtynių nuvyko palaikyti komandos draugo.

„Turiu pačią nerealiausią komandą. Ačiū už jūsų palaikymą. Ačiū, kad aplankėte. Ačiū, kad esate!!! Net nežinau, ką daugiau pasakyti. Labai ačiū jums chebra. MYLIU. Laukite treniruotėse, negalvokite, kad čia ilgai be manęs būsite. Riteriai visada šalia vienas kito. Net ir sunkiausiu momentu“, - nuoširdumu tryško dešimt įvarčių šį sezoną jau pelnęs puolėjas.

Vos 25 metų futbolininkas per savo karjerą ištvėrė tris operacijas ir po jų sėkmingai skynėsi kelią Lietuvos nacionalinės rinktinės link. Niekas neabejoja, kad geležinis Lukas sėkmingai ištvers ir ketvirtą gyvenimo skirtą išbandymą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išsikėlė sau svarbų tikslą. Suvieniję jėgas jie ketina išsaugoti jaunų Lietuvos krepšinio talentų sveikatą ir garantuoti, kad jų karjeros nesustabdytų traumos.

Veiksminga traumų profilaktika

Kaip teigia LSMU Sporto instituto vadovas profesorius Rimtautas Gudas, norint užkirsti kelią sportininkų traumoms, itin svarbus yra duomenų klasifikavimas ir surinkimas. „Prieš keletą metų pradėjome rinkti sportininkų duomenis apie patiriamas traumas. Toks duomenų sisteminimas užsienyje vykdomas jau ne vieną dešimtmetį ir leidžia efektyviau dirbti traumų profilaktikos srityje. Tikimės surinkti duomenis apie traumas, su kuriomis dažniausiai susiduria paties aukščiausio lygio krepšininkai. Šie duomenys mums padės užkirsti kelią rimtoms traumoms ir ligoms“, – kalbėjo žinomas gydytojas.

Prof. R. Gudo teigimu, remiantis gautais duomenimis yra kuriamos profilaktikos programos, padedančios jaunus žmones išlaikyti sveikus. Viena tokių programų – jau pusmetį vykdomas projektas, skirtas ugdyti geriausius Lietuvos jaunučius (iki 15 metų) krepšininkus „Talentų U15 karta“. Nuo projekto pradžios ištirta ir iki šiol dirbama su 30 sportininkų, kuriems buvo suteiktos profesionalų rekomendacijos.

„Jau dabar 14–18 metų jaunuoliai gulasi ant operacinio stalo. Daugelis jų patiria stuburo, čiurnos, pečių ir kitokias traumas. Lietuviai lėčiau bręsta, o norint laimėti, mažiau dėmesio skiriama fiziniam pasirengimui. Tai sportininko karjerai atsiliepia vėliau“, – pasakojo LSMU dr. Vytenis Trumpickas.

Trūksta laiko

Su jaunaisiais sportininkais taip pat dirba ir LSMU doktorantė Aušra Piktuižytė. Sporto gydytoja jau rūpinosi ne vieno žinomo kepšininko sveikata. Anot pašnekovės, mūsų šalyje itin daug dėmesio yra skiriama krepšinio treniruotėms, tačiau sunkiau kontroliuoti sistemingą fizinį parengimą. „Reikia įvertinti kiekvieno jaunuolio trūkumus, jau turimas bėdas ir laiku pastebėti pavojaus signalus. Organizmas turi būti paruoštas tokiam fiziniam krūviui. Jauni krepšininkai skiria tikrai daug dėmesio krepšinio treniruotėms ir atiduoda daug jėgų bei laiko, kurio nebeužtenka pasirūpinti savimi“, – pastebėjo jauna specialistė.

Kaip teigia A. Piktuižytė, didžiausią žalą jaunam ir profesionaliai sportuojančiam organizmui daro poilsio stoka, netinkama (nesubalansuota) mityba ir didelis fizinis krūvis. Aktyviai sportuojantiems jaunuoliams didelį dėmesį reikia atkreipti ir į silpnųjų griaučių raumenų sistemos grandžių ir nekontaktinių traumų riziką.

Doktorantė ateityje norėtų nustatyti aerobinį pajėgumą, reakcijos greitį, atlikti pusiausvyros ir koordinacijos, greičio ir vikrumo testus. „Reikia parengti daugiau sporto gydytojų. Darbo tikrai yra. Tad reikia specialistų, kurie galėtų aptarnauti tokį didelį sportuojančiųjų ir sportininkų skaičių Lietuvoje“, – ateities planus atskleidė LSMU doktorantė.

Rezultatai nudžiugino

Jaunosios kolegės nuomonei pritarė LSMU Sporto instituto doc. dr. Laimonas Šiupšinskas. Kineziterapeutas pasidžiaugė, kad pakartotinis krepšininkų sveikatos patikrinimas parodė – treneriai, medikai ir didžioji dalis vaikų tinkamai dirbo. Pagerėjo jų sveikatos būklė ir sporto rezultatai.

„Patys krepšininkai klaidas dažniausiai daro dėl žinių stokos. Be abejonės, didelę atsakomybę už jų sveikatą prisiima treneriai. Būtent jų rankose yra treniruočių proceso valdymas ir individualus požiūris į kiekvieną talentą. „Talentų U-15 kartos“ projektas unikalus – sportininkai gauna daug žinių iš aukščiausio lygio specialistų“, – kalbėjo specialistas.

Projektą „Talentų U įlįsti 15 karta“ projektą vykdančios LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas teigia, kad LSMU mokslininkų ir medikų indėlis, ugdant jaunuosius talentus, yra labai svarbus. „Labai svarbios profesionalų ir žinomų krepšinio specialistų – Jonas Kazlauskas, Saulius Štombergas, Ramūnas Šiškauskas ir kt. – pamokos. Itin svarbu vengti traumų, išmokti prižiūrėti savo kūną. Juk į sportininko organizmą įlįsti neįmanoma. Todėl sporto medicinos profesionalų pagalba yra tiesiog neįkainojama“, – sako M. Špokas.

Projektą, kuris bus vykdomas ištisus metus, sudaro penkios savaitgalio stovyklos, organizuojamos vis kitame Lietuvos mieste. Šiuo metu sportininkai tiriami LSMU ligoninės Kauno klinikų Konsultacinėje poliklinikoje esančiame sporto kabinete ir Sporto institute. Statomame Slaugos fakultete įsikurs Reabilitacijos klinika, Sporto institutas su naujomis moderniausiomis laboratorijomis. Tai suteiks naujų galimybių Universiteto darbuotojams vykdant tyrimus ir tokio tipo projektus.