Australo teisininkai argumentuoja, kad jo veikla atskleidė sunkius JAV valdžios institucijų nusikalstamus veiksmus ir, anot jų, yra akivaizdus bei svarbus visuomenės interesas.

Pats J. Assange'as teisme nedalyvavo. Teisėja Victoria Sharp (Viktorija Šarp) sakė, kad jis gavo leidimą atvykti iš Belmaršo kalėjimo, kuriame yra kalinamas jau penkerius metus, bet nusprendė nedalyvauti. J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas (Edvardas Ficdžeraldas) teigė, kad 52 metų vyras blogai jaučiasi.

J. Assange'as jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi išvengti ekstradicijos. Septynerius metus jis tą darė besiglausdamas Ekvadoro ambasadoje Londone, o pastaruosius penkerius metus – griežto režimo kalėjime.

JAV jam pateikta 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vienas kaltinimas nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu jo interneto svetainėje 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

JAV prokurorai teigia, kad J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui „WikiLeaks“ atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio, taip sukeldamas pavojų žmonių gyvybei.

Šlyjanti sveikata

Savo šalininkams J. Assange'as yra paslaptis demaskuojantis žurnalistas, atskleidęs JAV kariuomenės neteisėtus veiksmus Irake ir Afganistane. Jie teigia, kad baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas ir kad Jungtinėse Valstijose jis nesulauks teisingumo.

Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs.

Dešimtys jo šalininkų su plakatais „Išlaisvinkite Julianą Assange'ą“ ir skanduodami „yra tik vienas sprendimas – jokios ekstradicijos“ surengė triukšmingą protestą prie teismo rūmų Londone, kur prasidėjo dviejų dienų procesas.

Jei apeliacinis skundas bus patenkintas, J. Assange'as turės dar vieną galimybę išdėstyti savo argumentus Londono teisme, kur būtų paskirta bylos nagrinėjimo data.

Jei teisėjai priims jam nepalankų sprendimą, J. Assange'as dar galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis užkirstų kelią jo ekstradicijai. Visgi jo šalininkai nerimauja, kad jis gali būti įsodintas į lėktuvą į JAV dar prieš tam įvykstant, nes britų vyriausybė jau pasirašė įsakymą dėl ekstradicijos.

„Jis persekiojamas už tai, kad užsiėmė įprasta žurnalistine praktika išgaunant ir paskelbiant įslaptintą informaciją, informaciją, kuri yra teisinga ir akivaizdžiai svarbi visuomenei“, – teisme sakė jo advokatas E. Fitzgeraldas.

J. Assange'o žmona Stella (Stela) – advokatė, su kuria jis susituokė kalėjime 2022-aisiais, – sako, kad jo sveikata per kalinimo metus pašlijo.

„Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs“, – sakė ji žurnalistams praėjusią savaitę.

Didelė savižudybės rizika

J. Assange'o teisinės problemos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo sulaikytas Švedijos, kurios institucijos norėjo jį apklausti dėl dviejų moterų pateiktų kaltinimų išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, prašymu.

2012 metais J. Assange'as rado prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, kur jis buvo nepasiekiamas britų ir švedų valdžios institucijoms, tačiau taip pat iš esmės gyveno kaip tremtinys mažoje diplomatinėje atstovybėje.

Galiausiai santykiai tarp J. Assange'o ir ambasados darbuotojų pašlijo, ir 2019-ųjų balandį jis buvo iškeldintas iš ambasados. Britanijos policija iš karto jį sulaikė už 2012 metais pažeistas paleidimo už užstatą sąlygas. Nuo tada jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime.

Švedija 2019-ųjų lapkritį nutraukė tyrimą dėl seksualinių nusikaltimų, nes praėjo labai daug laiko.

J. Assange'o advokatai teigia, kad jei JAV jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors amerikiečių institucijos nurodo, kad bausmė greičiausiai būtų daug trumpesnė.

JK apygardos teismo teisėjas 2021 metais atmetė JAV prašymą dėl ekstradicijos, motyvuodamas trapia J. Assange'o psichine sveikata bei didele savižudybės rizika, jei jis bus laikomas griežtomis JAV kalėjimo sąlygomis. Aukštesnės instancijos teismai panaikino šį sprendimą, gavę JAV patikinimus dėl tinkamo elgesio su juo.

2022-ųjų birželį britų vyriausybė pasirašė ekstradicijos orderį.

Tuo metu Australijos parlamentas praėjusią savaitę paragino leisti J. Assange'ui grįžti į tėvynę.

„Nepriklausomai nuo žmonių pozicijos, šis reikalas negali amžinai tęstis“, – sakė ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis).

Teisėjai V. Sharp ir Jeremy Johnsonas (Džeremis Džonsonas) nuosprendį gali paskelbti trečiadienį, pasibaigus dviejų dienų trukmės bylos nagrinėjimui, tačiau labiau tikėtina, kad jiems prireiks kelių savaičių sprendimui apsvarstyti.

Po to, kai buvo paviešinta dešimtys tūkstančių nutekintų dokumentų apie karą Afganistane ir Irake, Jungtinės Valstijos paskelbė J. Assange‘o paiešką dėl įtarimų sudarius suokalbį, siekiant gauti ir atskleisti nacionalinės gynybos informaciją. Jis savo kaltę neigia.

Jungtinių Valstijų mėginimams jį išduoti besipriešinantis J. Assange‘as (52) pastaruosius ketverius metus leido Londono Belmaršo kalėjime, kur atsidūrė po to, kai 2019 m. buvo jėga išvilktas iš Ekvadoro ambasados.

Kalbėdama su naujienų agentūra „Australian Broadcasting Corporation“, J. Assange‘o advokatė ir tarptautinių žmogaus teisių srityje besispecializuojanti teisininkė Jennifer Robinson sakė, kad „po trylikos Ekvadoro ambasadoje iš esmės kalėjimo, namų arešto ar kitokių laisvės apribojimų sąlygomis praleistų metų jis jaučiasi tikrai prastai.

Dėl to, ką jam teko patirti, jį kamuoja didelė depresija, jam diagnozuotas spektro sutrikimas, o jo sveikatos duomenys leidžia manyti, kad, jei būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, būdamas tokios sveikatos būklės jis gali mėginti nusižudyti.

Taigi jo gyvybei kyla pavojus ir aš neperdedu.“

2021 m. sausį priimtoje nutartyje teisėja Vanessa Baraitser nustatė, kad J. Assange‘as neturėtų būti išsiųstas į JAV, kaip priežastį nurodydama tikrą ir „slegiančią“ savižudybės riziką, tačiau visais kitais atžvilgiais priėmė J. Assange‘ui, kuriam tuomet buvo penkiasdešimt vieneri, nepalankų sprendimą.

Tačiau JAV valdžia šį sprendimą sėkmingai apskundė Aukščiausiajame teisme, paruošdama dirvą J. Assange‘o ekstradicijai.

Praėjusių metų birželį D. Assange‘as pralaimėjo apeliacinę bylą prieš teismo sprendimą jį išduoti, tačiau šį vasarį JK Aukščiausiajam teismui ketina pateikti galutinę apeliaciją.

Pasak J. Robinson, „vasarį pateiksime galutinę mūsų apeliaciją dėl jo ekstradicijos, tačiau jei mums nepavyks, jei negausime leidimo apskųsti sprendimą, Jungtinėje Karalystėje viskas bus baigta ir jis bus išduotas.

Mes tikimės, kad įsikiš Europos žmogaus teisių teismas. Mes teiksime prašymą Europos teismui pamėginti sustabdyti (išdavimą), tačiau jokių garantijų nėra.“

Pernai JK buvo surengta keletas protestų J. Assange‘ui palaikyti, o buvęs britų ambasadorius Uzbekistane Craigas Murray pareiškė, kad J. Assange‘o šalininkai „niekada nesiliaus kovoję“ už jo laisvę.

J. Assange‘o žmona Stella pernai kalbėjo, kad „ant kortos pastatyta labai daug“.

Jos teigimu, „ant kortos pastatyta ne tik Juliano gyvybė ir laisvė, bet ir visos spaudos laisvė bei žodžio laisvė, kuri yra nuo jo neatsiejama“.

Advokačių teigimų, ši federalinė tarnyba įrašinėjo jų pokalbius ir kopijavo duomenis iš jų telefonų bei kompiuterių.

Teisininkės kartu su dviem žurnalistais, taip pat prisijungusiais prie ieškinio, yra amerikietės ir teigia, kad CŽA pažeidė JAV konstitucinę apsaugą dėl konfidencialių pokalbių su J. Assange'u, kuris yra australas.

Remiantis skundu, CŽA bendradarbiavo su Ekvadoro ambasados Londone, kur tuo metu gyveno J. Assange'as, pasamdyta saugumo firma, kad šnipinėtų „WikiLeaks“ įkūrėją, jo advokatus, taip pat žurnalistus ir kitus asmenis, su kuriais jis buvo susitikęs.

J. Assange'ui šiuo metu gresia ekstradicija iš Jungtinės Karalystės į JAV, kur jis kaltinamas 2010 metais paviešinus JAV karinius diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake.

Pasak ieškovams atstovaujančio Niujorko advokato Richardo Rotho (Ričardo Roto), įtariamas J. Assange'o advokačių šnipinėjimas reiškia, jog „WikiLeaks“ įkūrėjo teisė į teisingą teismą „dabar yra jei ne sunaikinta, tai bent jau pažeista“.

Vyriausybė žino šių ryšių turinį.

„Susitikimų su draugais, advokatais įrašymas ir jo advokatų bei draugų skaitmeninės informacijos kopijavimas aptemdė baudžiamąjį persekiojimą, nes dabar vyriausybė žino šių ryšių turinį“, – žurnalistams sakė R. Rothas.

„Reaguojant į šią akivaizdžiai antikonstitucinę veiklą, turėtų būti taikomos sankcijos, net iki tų kaltinimų atmetimo arba ekstradicijos prašymo atšaukimo“, – pridūrė jis.

Ieškinį pateikė advokatės Margaret Ratner Kunstler (Margaret Ratner Kunstler) ir Deborah Hrbek (Debora Hrbek), taip pat žurnalistai Charlesas Glassas (Čarlzas Glasas) ir Johnas Goetzas (Džonas Gėcas).

A. M. Lopezas Obradoras pakartojo pasiūlymą suteikti prieglobstį J. Assange'ui, Jungtinėje Karalystėje kovojančiam, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms. Amerikoje jam gali grėsti ilgi įkalinimo dešimtmečiai dėl įtariamo šnipinėjimo.

Meksikos kairiųjų pažiūrų lyderis reporteriams sakė, jog praėjusią savaitę lankydamasis Vašingtone įteikė J. Bidenui laišką ir jame „paaiškino, kad Assange'as neįvykdė jokių rimtų nusikaltimų“.

„Jis nesukėlė niekieno mirties, nepažeidė jokių žmogaus teisių ir naudojosi savo laisve“, – sakė A. M. Lopezas Obradoras.

51 metų australų leidėjo įkalinimas būtų „įžeidimas raiškos laisvei“, teigė jis ir pridūrė, kad J. Bideno atsakymo dar negavo.

J. Assange'ui gali grėsti iki 175 metų įkalinimo, jei jis būtų pripažintas kaltu pažeidus JAV Šnipinėjimo įstatymą. Jis kaltinamas dėl karinių ir diplomatinių bylų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, publikavimu 2010 metais.

Britų vyriausybė praėjusį mėnesį pritarė jo išdavimui į Jungtines Valstijas, bet sprendimas yra apskųstas.

Šalininkai J. Assange'ą vadina spaudos laisvės kankiniu. Siekdamas išvengti ekstradicijos į Švediją, kur jis anksčiau buvo ieškomas dėl kaltinimų lytiniais nusikaltimais, 2012-ųjų birželį J. Assange'as rado prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone. Po septynerių ambasadoje praleistų metų jį sulaikė britų pareigūnai ir dabar jis yra griežto režimo kalėjime.

Vašingtonas nori teisti J. Assange‘ą dėl 500 tūkst. slaptų karinių bylų, susijusių su JAV vadovaujamais karais Irake ir Afganistane, paviešinimo.

Iš pradžių jis laimėjo palankų sprendimą, kad nebūtų siunčiamas į teismą, motyvuojant tuo, jog jis turi psichikos sveikatos problemų ir gali nusižudyti, jei bus laikomas vienutėje didžiausio saugumo JAV kalėjime.

Tačiau JAV vyriausybės advokatai pateikė apeliaciją ir žemesnės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, dėl to kilo tolesni teisiniai ginčai.

Sausio mėnesį du teisėjai leido 50-mečiui Australijos leidėjui kreiptis į šalies aukščiausiąjį teismą dėl „visuomenei svarbių teisės klausimų“.

Tačiau teismo atstovė žiniasklaidai sakė: „Aukščiausiasis teismas atsisakė leisti pateikti apeliaciją..., nes prašyme nebuvo iškeltas diskutuotinas teisės klausimas“.

„WikiLeaks“ rašė savo „Twitter“ paskyroje: „Dabar byla perduodama JK vidaus reikalų sekretorei Priti Patel, kad ji suteiktų leidimą ekstradicijai“.

Ilgai besitęsianti byla tapo ir ilgomis diskusijomis apie žiniasklaidos laisvę, o J. Assange'o šalininkai kaltina Vašingtoną, kad šis bando užčiaupti pranešimus apie pagrįstai keliamas saugumo problemas.

J. Assange‘o laukia teismas dėl JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais paviešinus karines ir diplomatines bylas.

Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors tikslią bausmę apskaičiuoti sunku.

Sausio mėnesį žemesnės instancijos teismo teisėja atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange'ą dėl slaptų karinių dokumentų paskelbimo „WikiLeaks“ prieš dešimtį metų.

Apygardos teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser) atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą dėl priežasčių, susijusių su šio australo sveikata, ir sakė, kad jis sunkiomis Amerikos kalėjimo sąlygomis tikriausiai nusižudytų.

Tačiau ji atmetė gynybos argumentus, kad J. Assange'ui Amerikoje gresia politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas nepaisant žodžio laisvės apsaugos, ir sakė, kad JAV teismų sistema surengtų jam teisingą teismą.

JAV valdžiai atstovaujantiems teisininkams buvo palikta galimybė teikti apeliaciją. Per vieną ankstesnį posėdį jie abejojo bylos psichiatrine ekspertize ir teigė, jog J. Assange'as nėra toks ligonis, kad būtinai pakenktų sau.

Dvi dienas truksiančio bylos nagrinėjimo Londone pradžioje JAV vyriausybė paprašė Britanijos aukštesniojo teismo panaikinti ankstesnį sprendimą.

„Mes tvirtiname, kad darydama tokią išvadą apygardos teisėja klydo“, – sakė JAV vyriausybės advokatas Jamesas Lewisas (Džeimsas Liuisas).

Mes tvirtiname, kad darydama tokią išvadą apygardos teisėja klydo.

Pirminis sprendimas dėl ekstradicijos iš dalies buvo pagrįstas nuogąstavimais, kad J. Assange'as gali būti laikomas izoliuotas vieninteliame JAV federaliniame paties griežčiausio režimo kalėjime – Kolorade įsikūrusiame „ADX Florence“.

Tačiau J. Lewisas teisme pareiškė, kad J. Assange'as nebus laikomas šioje liūdnai pagarsėjusioje įstaigoje nei prieš teismo procesą, nei po jo.

Advokatas tai pat patikino, jog „WikiLeaks“ įkūrėjas „gaus bet kokį rekomenduojamą klinikinį ir psichologinį gydymą“ ir kad galiausiai jis turės galimybę pasiprašyti būti perkeltam į gimtąją Australiją.

„Garantijos niekada anksčiau nebuvo pažeidžiamos“, – tvirtino J. Lewisas.

Tačiau kaltinamojo komanda teismui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad net esant tokioms garantijoms negalima atmesti galimybės, kad jų klientas gali būti laikomas šioje įstaigoje, „panašiame“ federaliniame kalėjime arba valstijos lygio „supergriežtojo“ režimo pataisos įstaigoje.

Dviejų apeliaciją nagrinėjančių teisėjų, įskaitant Anglijos ir Velso teismų sistemos vadovą lordą Ianą Burnettą (Ijaną Bernetą), verdikto laukiama po kelių savaičių.

Tačiau net ir jų verdiktas tikriausiai neužbaigs šios teisinės sagos, nes pralaimėjusioji šalis dar galės teikti apeliaciją JK Aukščiausiajam Teismui.

Prie Londono centre esančių teismo rūmų J. Assange'o partnerė Stella Moris (Stela Moris) – su kuria jis susilaukė dviejų vaikų – prisijungė prie kelių dešimčių protestuotojų, reikalavusių nedelsiant jį paleisti iš Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjimo.

„Esu labai susirūpinusi dėl Juliano sveikatos“, – sakė S. Moris žurnalistams po pasimatymo su juo kalėjime šeštadienį.

„Jis labai sulysęs. Tikiuosi, kad teismai užbaigs šį košmarą“, – kalbėjo ji.

Viena juodai apsirengusi demonstrantė su juodu laidotuvių šydu ant veido laikė plakatą su užrašu „ATA Britanijos teisingumui“. Kita, 20-metė Ruby Allen (Rubi Alen), sakė, kad J. Assange'as yra nekaltas „spaudos laisvės“ gynėjas.

„Ekstradicija iš esmės yra mirties nuosprendis. Jeigu jis bus perduotas Amerikai, sąlygos bus daug blogesnės“, – kalbėjo ji.

Laukia ginčai

JAV prokurorai pateikė 50 metų J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjus ir vieną kaltinimą nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

Pagal šiuos kaltinimus J. Assange'as galėtų gauti iki 175 metų įkalinimo.

Kaltintojų teigimu, J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui – atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio.

J. Assange'o advokatai įrodinėja, kad jis veikė kaip žurnalistas ir gali pasinaudoti JAV konstitucijos Pirmosios pataisos, skirtos užkirsti kelią vyriausybei riboti žodžio laisvę, apsauga.

JAV vyriausybė pareiškė, kad sausį sprendimą priėmusi teisėja V. Baraitser „neįvertino svarbos“ ekspertų parodymų, kad J.Assange'ui negresia savižudybė.

A. Baraitser atmetė JAV ekspertų tvirtinimą, kad J. Assange'as bus apsaugotas nuo savęs žalojimo, pažymėdama, kad kiti, pavyzdžiui, nuteistas JAV finansininkas Jeffrey Epsteinas (Džefris Epsteinas), sugebėjo nusižudyti kalinamas JAV.

Tačiau JAV vyriausybės teisininkai įrodinėja, kad A. Baraiser „suklaidino“ J. Assange'o psichiatrinę ekspertizę atlikęs ekspertas Michaelis Kopelmanas (Mišelis Kopelmanas). Anot jų, psichiatras nuslėpė kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, kad gyvendamas Ekvadoro ambasadoje Londone jo klientas pradėjo du vaikus su S. Moris.

Švedijai 2010 metais išdavus orderį suimti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl kaltinimų lytiniu smurtu, jis pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur išbuvo nuo 2012 iki 2019 metų.

2019 metų balandį Ekvadoras, kuriam tuo metu vadovavo dešiniųjų prezidentas Leninas Moreno (Leninas Morenas), atėmė iš jo pilietybę. Paskui britų policija ištempė J. Assange'ą iš ambasados ir areštavo jį dėl paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimo.

Švedija 2019 metų lapkritį nutraukė tyrimą dėl įtariamų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų praėjo per daug laiko, bet J. Assange'as lieka kalėjime. Sausį ekstradiciją blokavusi teisėja nurodė, kad J. Assange'as turi būti sulaikytas, kol bus išnagrinėtos visos galimos JAV apeliacijos, nes paleistas jis gali pabėgti.

Kreipimasis į J. Bideną

Pasak „WikiLeaks“ šalininkų, per ekstradicijos svarstymą duoti liudytojų parodymai, kad J. Assange'ą Ekvadoro ambasadoje CŽV prašymu šnipinėjo viena ispanų saugumo firma ir kad būta net kalbų apie jo pagrobimą ar nužudymą, paneigia JAV pareiškimus, kad su juo bus elgiamasi sąžiningai.

Žurnalistikos organizacijos ir žmogaus teisių gynimo grupės ragina JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) nutraukti J. Assange'o baudžiamąjį persekiojimą, pradėtą valdant ankstesniam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) pareiškė, kad kaltinimai jam yra politiškai motyvuoti ir turėtų būti panaikinti.

„Po beveik 20 metų praktiškai iš nė vieno atsakingo už įtariamus JAV karo nusikaltimus, įvykdytus per Afganistano ir Irako karus, nėra pareikalauta atsakomybės, jau nekalbant apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, tačiau šiuos nusikaltimus atskleidusiam leidėjui gali grėsti įkalinimas iki gyvos galvos“, – sakė ji.

Vokietija lapkritį ketina atšaukti nepaprastąją padėtį dėl COVID-19

Teisės ekspertas Carlas Tobiasas (Karlas Tobiasas) iš Ričmondo universiteto Virdžinijoje teigė, kad JAV turi „šansų“ laimėti apeliaciją.

„JAV gali įsitikinti Aukštesnįjį teismą, kad A. Baraitser suteikė per didelę reikšmę“ M. Kopelmano ataskaitai, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Tačiau net jeigu Aukštasis teismas sutiks su JAV teiginiu, kad ji suteikė pernelyg didelę reikšmę eksperto ataskaitai, to gali nepakakti, kad būtų panaikintas visas jos sprendimas“, – pridūrė jis.

Žiniasklaidos laisvę ginanti nevyriausybinė organizacija  „Žurnalistai be sienų“ (RSF) ragina JAV prezidentą J. Bideną nutraukti šią bylą, sakydama, kad „WikiLeaks“ įkūrėjas yra persekiojamas „už jo indėlį į viešąjį interesą (ginančius) pranešimus“.

J. Assange'as nesėkmingai siekė gauti J. Bideno pirmtako D.Trumpo malonę. Pastarojo 2016 metų prezidento rinkimų kampanijai buvo naudinga „WikiLeaks“ paskelbta medžiaga, pakenkusi jo varžovei demokratų kandidatei Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Tai pareiškė jo advokatė ir partnerė Stella Moris. Ji teigė šeštadienį mačiusi J. Assange‘ą Belmaršo kalėjime netoli Londono. „Atrodė, kad jo būklė labai bloga“, - kalbėjo S. Moris prieš trečiadienį ir ketvirtadienį numatytus teismo posėdžius.

„Julianas neišgyventų ekstradicijos, tai teisėjos vertinimas“, - sakė S. Moris. Ji „siaubinga“ pavadino galimybę, kad gali būti panaikintas draudimas išduoti jį JAV.

J. Assange‘as daugiau kaip dvejus metus sėdi Belmaršo kalėjime Londono pietuose. Jis 2019-ųjų balandį buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje – prieš tai jis septynerius metus gyveno Ekvadoro ambasadoje Londone.

Sausį Londono teismas atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Teisėja savo sprendimą argumentavo psichine australo būkle ir griežtomis kalinimo sąlygomis, kurios jo lauktų per procesą JAV.

Yra „didelė“ rizika, kad J. Assange‘as JAV kalėjime nusižudys, teigė ji. Tačiau kadangi JAV vyriausybė pateikė apeliaciją, J. Asasnge‘as negali būti paleistas.

50-mečiui JAV pateikti kaltinimai dėl slaptų dokumentų paviešinimo ir šnipinėjimo. Jei būtų nuteistas, jam gresia 175 metai kalėjimo.

„Wikileaks“ platforma 2010 ir 2011 metais paviešino šimtus tūkstančių slaptų dokumentų apie Irako karą, kuriuos gavo iš buvusios JAV karės Chelsea‘ės Manning. Dokumentuose buvo prieštaringos informacijos apie JAV misiją šalyje, be kita ko, apie civilių žudymą ir kalinių kankinimą.

Advokatų nuomone, J. Assange'o psichinės sveikatos būklė turėtų būti iš naujo įvertinta.

Sausį teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser) atsisakė patenkinti Vašingtono prašymą, kad 50 metų australas būtų teisiamas Jungtinėse Valstijose dėl kaltinimų šnipinėjimu, nusprendusi, kad jam iškilo rimtas savižudybės pavojus.

Tačiau šį sprendimą užginčijusiai Amerikos vyriausybei atstovaujanti advokatė Clair Dobbin (Kler Dobin) pareiškė, kad teisėja „neįvertino“ ekspertų nuomonės, jog J. Assange'ui savižudybė negresia, „svorio“.

Vietoje to teisėja pasikliovė „WikiLeaks“ įkūrėjo psichiatrijos eksperto Michaelo Kopelmano (Maiklo Kopelmano) pateiktais įrodymais, Aukštajam teismui Londone sakė C. Dobbin.

Jos teigimu, M. Kopelmanas prisipažino suklaidinęs teismą, „nuslėpęs“ informaciją, kad jo klientas susilaukė vaikų, kol slėpėsi Ekvadoro Ambasadoje Londone.

„Jai tikrai reikėjo pasiteirauti, kodėl jis norėjo ją suklaidinti“, – teisėjams Timothy Holroyde'ui (Timočiui Holroidui) ir Judith Farbey (Džudit Farbi) per preliminarų apeliacijos svarstymą pareiškė teisininkė.

„Ekspertams neleidžiama klaidinti dėl bet kokių priežasčių“, – pabrėžė ji.

Teisėja V. Baraitser priėjo išvadą, kad J. Assange'as galėtų nusižudyti, jeigu jo psichinė sveikata pablogėtų susidūrus su „sunkiomis sąlygomis“, kurios veikiausiai jo lauktų JAV kalėjimų sistemoje.

„WikiLeaks“ įkūrėjas, šiuo metu laikomas Londono griežtojo režimo Belmaršo kalėjime, Jungtinėse Valstijose ieškomas dėl 18 kaltinimų, susijusių su 500 tūkst. įslaptintų dokumentų paviešinimu 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.

Neužsegtus marškinėlius su neužrištu kaklaraiščiu dėvėjęs J. Assange'as, ilgais šviesiais plaukais, stebėjo teismo posėdį vaizdo ryšiu iš kalėjimo.

„Pasityčiojimas iš laisvės“

Prie teismo rūmų susirinko dešimtys jo šalininkų; kai kurie jų mojavo plakatais su užrašais „Paleiskit Assange'ą“ ir „10 metų yra gana“.

„Tai yra pasityčiojimas iš laisvės“, – naujienų agentūrai AFP sakė iš Kolumbijos kilęs 58 metų protestuotojas Mario Mantilla (Marijas Mantiljas), apsirengęs netikru krauju aptaškytu Laisvės statulos kostiumu.

„Jis yra žurnalistas, kurio vienintelis nusikaltimas yra pasaulio supuvusių, purvinų reikalų viešinimas“, – pridūrė jis.

Vašingtonas teigia, kad J. Assange'as 2010 metais padėjo žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui – atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio.

Švedijai 2010 metais išdavus orderį suimti „WikiLeaks“ įkūrėją dėl kaltinimų lytiniu smurtu, jis pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur išbuvo nuo 2012 iki 2019 metų.

2019 metų balandį Ekvadoras, kuriam tuo metu vadovavo dešinysis prezidentas Leninas Moreno (Leninas Morenas), atėmė iš jo pilietybę. Paskui britų policija ištempė J. Assange'ą iš ambasados.

V. Baraitser sausį nutarė, jog australas turi likti kalėjime, kol JAV skundžia sprendimą, nors ir užblokavo ekstradicijos procedūrą.

Užtekdavo straipsnyje arba reportaže aptikti frazę, kad "WikiLeaks" kažką paviešino, ir žmogus galėdavo toliau nieko nebeskaityti ir nežiūrėti, mat jo sąmonę užplūsdavo absoliutaus pasitenkinimo jausmas.

Vis dėlto intelektualams būtina pripažinti objektyvų faktą, kad net belyčių šnipų ir IT technologijų apsuptas Julianas nežinojo visų pasaulio paslapčių.

Julianas negalėjo žinoti, kad tamsią 2011 m.  gegužės naktį į Pakistano miestelį Abotabadą skrido du patobulinti "Juodieji vanagai" (Sikorsky Black Hawk), lydimi sunkiasvorių "Boeing Chinook" sraigtasparnių.

Jis veikiausiai nenutuokė, kad šios transporto priemonės gabena belgų aviganį Cairo ir 79 iki dantų ginkluotus žmones. Visi jie skrido prie paslaptingo, daugelį mėnesių stebėto namo, kuriame, anot žvalgybos tarnybų, galėjo slėptis labiausiai Jungtinių Amerikos Valstijų medžiojamas ekstremistas Osama (1957–2011).

Julianas negalėjo nieko žinoti apie šią operaciją. Jis būtų viską paviešinęs internete, jeigu tik "WikiLeaks" redakciją būtų pasiekusi informacija apie šį imperialistinį JAV žingsnį. Julianas būtų atskleidęs šį paslapčių šydą ir tada viso pasaulio intelektualai būtų lėkę į Abotabadą gelbėti Osamos.

Kėgliais žongliruojančios merginos, kurių gaktas puošia išskustas kūjis ir pjautuvas. Jaunuoliai, kurių tėvai negali nupirkti savo atžaloms trečio išmaniojo telefono arba antro automobilio. Sendaikčių turguje įsigytais medaliais apsikarstę, 1948 m. gimę Didžiojo tėvynės karo veteranai. Už vagystes, žmogžudystes ir narkotikų prekybą teisti recidyvistai, reguliariai vis tampantys policijos brutalumo ir rasizmo aukomis.

Visi jie būtų lėkę į Abotabadą ir gyvąja žmonių grandine apjuosę Osamos namus. Slavojus Žižekas (1949) muštų būgnelį, Noamas Chomsky'is (1928) pūstų trimitą, ir nė vienas jūrų ruonis nebūtų patekęs į Osamos tvirtovę.

Jeigu amerikiečiai būtų grasinę ginklais, merginos į šautuvo vamzdį jiems būtų įgrūdusios po gėlę ir trapus augalų grožis būtų pažabojęs  plėšrią žmogaus prigimtį. Deja, J.P.Assange‘as viso to nežinojo.

Apie savo tikrąją taikinio tapatybę ilgą laiką nežinojo ir patys jūrų ruoniai. Daugelį dienų jie treniravosi ir vaikščiojo arba bėgiojo po inscenizuotą pastato maketą, kad į pasąmonės gelmes įsirėžtų kiekvienas namo užkaboris. Veteranai nutuokė, kad laukia svarbi užduotis.

"Po jos bus galima tapti pensininku ir pradėti motyvacinių monologų oratoriaus karjerą", – mąstė vienas kariškis.

Nuo Niujorką sukrėtusio teroro akto buvo praėję beveik dešimt metų. Skaudžius 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius iš kolektyvinės žmonių atminties išstūmė 2008 m. finansiniai neramumai ir būgštavimai dėl "Facebook" daromos žalos vaikų psichikai.

Apie 1998 m. rugpjūčio 7 d. sprogdinimus Kenijoje ir Tanzanijoje žinojo tik islamo ekstremizmu besidomintys individai. "Bazės" (Al-Qaeda) smurto tiesiogiai nepaliestiems žmonėms Osama tebuvo personažas, niekuo  nesiskiriantis nuo Kalėdų Senelio ar Lochneso ežero pabaisos.

Tiesa, tais laikais viso pasaulio žižekai ir chomsky'iai neužmiršdavo žmonijai pakartoti, kad Osama neva kovojo su sovietais Afganistane. Jie taip pat visada primindavo, kad JAV, norėdama pakenkti ideologinei marksistų tėvynei SSRS, rėmė Afganistano sukilėlius ginklais, pinigais ir kitomis žudymo našumą didinančiomis priemonėmis.

Manoma, kad žinia apie atrastus Osamos egzistavimo įrodymus, JAV prezidentą Baracką Husseiną Obamą II (1961) užklupo netikėtai, it žiemos sniegas kelių departamente dirbantį biurokratą.

Prezidentas ir jo patarėjai vis aptarinėjo žvalgybos tarnybų pateiktą informaciją ir skaičiavo Osamos egzistavimo tikimybės koeficientą. Jis vis klausinėjo savo padėjėjų, ką jie šiuo klausimu manantys, o pats daug mąstė. Sprendimą dėl Osamos likvidavimo gėlių vaikų dvasios augintas baltaodės kanzasietės ir Kenijos piliečio sūnus turėjo priimti itin sunkiai.

B.H.Obama privalėjo mesti iššūkį visiems pacifizmo ir demokratijos idealams, kuriais buvo grįstas jo politinis įvaizdis, tačiau Indonezijos piliečio įsūnis nepalūžo.

Teigiama, kad į Pakistaną jūrų ruonius ir šunį gabenantys sraigtasparniai įskrido nelegaliai. Jungtinės Valstijos Pakistano valdžios atstovams nieko nepranešė apie operaciją, o "Juodieji vanagai" buvo patobulinti taip, kad išvengtų pakistaniečių radarų ir saugiai nugabentų žmones į vietą.

Operaciją kuravę asmenys planavo, kad viena "Juodojo vanago" komanda virvėmis nusileis ant paslaptingojo pastato stogo, o kita išsilaipins Osamos namų komplekso kieme. Žmogus gali planuoti, tačiau antgamtinės jėgos iš jo nepamirš vienaip ar kitaip pasijuokti. Tai gali patvirtinti ne tik SSRS kūrę nusipelnę liaudies artistai, bet ir Osamos likvidavime dalyvavę asmenys.

Pirmajam vanagui nepavyko išlaipinti komandos ant pastato stogo, mat sraigtasparnis rėžėsi į komplekso kiemą. Jo uodega liko įremta į spygliuota viela dabintas sienas. Teigiama, kad Baltuosiuose rūmuose operaciją sekantys B.H.Obamos biurokratai, gavę žinią apie kilusias bėdas, net apmirė nuo šoko.

Jų galvose turėjo šmėstelėti skaudus prisiminimas apie 1993 m. spalį Somalyje numuštus JAV sraigtasparnius ir šių transporto priemonių lemtį vėliau įamžinusį vidutinišką Holivudo filmą "Juodojo vanago žūtis" (Black Hawk Down, 2001).

B.H.Obama tikriausiai jau galvojo, kas vaidins jį naujojoje kino juostoje, tačiau prezidentą ir kitus žiūrovus greitai pasiekė pozityvesnės naujienos. Nė vienas sudužusiu sraigtasparniu skridęs žmogus nenukentėjo. Antruoju "vanagu" keliavę asmenys išsilaipino gatvėje. Jie išsprogdino komplekso sieną ir įėjo į kiemą. Pastatų šturmas tęsėsi.

Apygardos teisėja Vanessa Baraitser nurodė palikti J. Assange'ą kalėjime, kol teismai svarsto JAV pareigūnų apeliaciją dėl sprendimo jo neišduoti.

V. Baraitser Vestminsterio magistratų teismui sakė, jog yra „realus pagrindas manyti, kad jei p. Assange'as šiandien būtų paleistas, jis neprisistatytų“ į apeliacijos svarstymą teisme.

„P. Assangeas vis dar „turi paskatą pabėgti nuo šio dar neišspręsto proceso“, – nurodė teisėja.

„Dėl teisingumo Jungtinės Valstijos turi turėti galimybę užginčyti mano sprendimą. Jei p. Assange'as šio proceso metu pabėgs, jie praras galimybę tai padaryti“, – sakė ji.

Anksčiau JAV ragino V. Baraitser nepaleisti J. Assange'o, kol amerikiečių pareigūnai rengiasi apskųsti teisėjos sprendimą blokuoti jo ekstradiciją.

JAV vyriausybei atstovaujanti teisininkė Clair Dobbin teismui sakė, jog nėra „jokių sąlygų, galinčių užtikrinti jo atvykimą“ į teismą, jei J. Assange'as būtų paleistas.

„Jo bandymų išvengti ekstradicijos į Jungtines Valstijas istorija rodo, kad jis gali padaryti bet ką, norėdamas išvengti tos galimybės“, – pridūrė ji.

Pirmadienį V. Baraitser atmetė amerikiečių prašymą išduoti J. Assange'ą, kuris Jungtinėse Valstijose kaltinamas šnipinėjimu. Kaltinimai susiję su slaptų karinių dokumentų paskelbimu „WikiLeaks“ prieš dešimtmetį.

Teisėja ekstradicijos prašymą atmetė dėl J. Assange'o sveikatos ir sakė, kad 49 metų australas tikriausiai nusižudytų, jei būtų laikomas sunkiomis JAV kalėjimo sąlygomis.

Pasak C. Dobbin, teismas „neturėtų abejoti jo galimybėmis pabėgti“. Teisininkė atkreipė dėmesį į jo ankstesnius paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimus ir Meksikos pasiūlymą suteikti jam politinį prieglobstį.

Tačiau J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas sakė, kad jo klientas turėtų būti paleistas po metų ir trijų mėnesių, praleistų už grotų iki teismo dėl ekstradicijos.

„Mes sakome, kad po viso šito laiko, po ilgo, daugiau kaip metus trukusio proceso... teismas paskelbė sprendimą, o sprendimas yra, kad jis turėtų būti paleistas“, – pridūrė jis.

Diplomatinis prieglobstis

JAV prokurorai yra pareiškę J. Assange'ui 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vieną kaltinimą piktnaudžiavus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. slaptų bylų apie JAV karines kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimą „WikiLeaks“ 2010 metais.

Vašingtonas tvirtina, kad jis padėjo JAV armijos žvalgybos analitikei Chelsea Manning pavogti didžiulį kiekį diplomatinius pranešimų ir kariškių dokumentų, o paskui paviešinęs šią medžiagą atskleidė informaciją apie konfidencialius šaltinius visame pasaulyje.

Jeigu J. Assange'as bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki 175 metų įkalinimas. Pats J. Assange'as ir jo advokatai tvirtina, kad jam iškelta byla yra politiškai motyvuota.

Australas laikomas Belmaršo griežto apsaugos režimo kalėjime Londono pietryčiuose.

Ankstesnis, kovo mėnesį pateiktas prašymas paleisti jį už užstatą remiantis tuo, kad kalėjime jam kelia pavojų COVID-19, buvo atmestas teisėjui nusprendus, kad jis tikriausiai pabėgtų.

J. Assange’o teisinės bėdos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo areštuotas Švedijos prašymu. Švedų prokurorai norėjo jį apklausti dėl įtarimų išžaginimu ir lytiniu smurtu, kuriuos pareiškė dvi moterys. 2012-aisiais, norėdamas išvengti išsiuntimo į Švediją, J. Assange'as pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje, kur jo negalėjo pasiekti JK ir Švedijos pareigūnai. Tačiau ambasadoje jis taip pat iš esmės buvo kalinys, negalintis išeiti iš šios mažytės diplomatinės misijos.

J. Assange'o ir jo šeimininkų santykiai galiausiai pašlijo ir 2019 metų balandį jis buvo išvarytas iš ambasados. Britų policija iškart jį areštavo dėl paleidimo už užstatą švedų byloje sąlygų pažeidimo 2012-aisiais.

Dėl šių pažeidimų jis buvo nuteistas kalėti 50 savaičių. Jungtinės Tautos nuosprendį pavadino neproporcingu.

2019 metų lapkritį Švedija nutraukė tyrimą dėl galimų lytinių nusikaltimų, nes nuo jų buvo praėję pernelyg daug laiko.

„Žurnalistikos kriminalizavimas“

J. Assange'o teisinės problemos tapo skandalingu žiniasklaidos laisvės klausimu, nors bylos teisėja sakė, kad jis turi pasiaiškinti teisme.

Pirmadienį V. Baraitser sakė, kad jis turėjo „gerai suprasti“ slaptų dokumentų nutekinimo poveikį ir kad jo veiksmai „gerokai pranoko“ žurnalisto vaidmenį.

Tačiau teisėja nurodė, kad ekstradicija būtų „despotiška“, nes jo psichikos sveikata JAV kalėjime tikriausiai pablogėtų ir jis nusižudytų.

Ji atmetė JAV ekspertų teiginius, kad J. Assange'ui būtų neleista sau pakenkti, ir pažymėjo, kad kiti asmenys, tarp jų nešlovę užsitraukęs JAV finansininkas Jeffrey Epsteinas, sugebėjo kalėjime nusižudyti, nors buvo prižiūrimi.

JT specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus ar asmens orumą žeminančio elgesio klausimais Nilsas Melzeris sveikino sprendimą blokuoti J. Assange'o ekstradiciją. Pranešėjas sakė, kad J. Assange'as turėtų būti paleistas ir gauti kompensaciją už savo sunkų išbandymą, prilygstantį savavališkam sulaikymui.

Tačiau N. Melzeris nurodė, kad V. Baraitser iš esmės patvirtino JAV argumentų logiką, kuri „iš esmės prilygsta žurnalistikos nacionalinio saugumo klausimais kriminalizavimui“.

Jungtines Valstijas, kurios V. Baraitser sprendimą pavadino „itin nuviliančiu“, „WikiLeaks“ ir kelios teisių bei žiniasklaidos laisvės gynimo grupės ragino atsiimti apeliaciją.