Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.“

Susitikę Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo Uzbekistano Samarkando mieste kuluaruose, V. Putinas ir Xi Jinpingas sėdėjo vienas priešais kitą prie dviejų ilgų puslankio formos stalų, o iš abiejų pusių prezidentus supo jų delegacijos.

Atrodo, kad jie buvo vieninteliai iš maždaug dviejų dešimčių salėje esančių žmonių, kurie nedėvėjo apsauginių veido kaukių.

„Labai vertiname subalansuotą mūsų draugų kinų poziciją dėl Ukrainos krizės“, – sakė V. Putinas Xi Jinpingui.

„Suprantame jūsų susirūpinimą“, – sakė V. Putinas, nepatikslindamas, kokius klausimus Kinija galėjo iškelti dėl Ukrainos.

„Savo ruožtu mes laikomės vienos Kinijos principo. Smerkiame JAV ir jų palydovų provokacijas Taivano sąsiauryje“, – sakė V. Putinas.

V. Putinas paragino „pasauliniu mastu stiprinti ŠBO“ ir sakė esąs įsitikinęs, kad ketvirtadienio susitikimas padės „stiprinti Rusijos ir Kinijos partnerystę“.

Kinų lyderis savo ruožtu pareiškė, kad Pekinas nori bendradarbiauti su Maskva kaip su „didžiąja galia“.

Pirmos užsienio kelionės nuo COVID-19 pandemijos pradžios išvykęs Xi Jinpingas sakė, kad „Kinija nori kartu su Rusija stengtis atlikti didžiųjų galių vaidmenį ir vadovauti, kad socialinės sumaišties drebinamam pasauliui suteiktų stabilumo ir teigiamos energijos.“

„Pastaruoju metu įveikinėjame COVID-19 pandemijos poveikį, daug kartų kalbėjomės telefonu ir palaikėme veiksmingus strateginius ryšius“, – Xi Jinpingas sakė V. Putinui.

„Labai norime pasinaudoti šiuo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimu, kad galėtume su jumis pasikeisti nuomonėmis visiems rūpimais tarptautiniais ir regioniniais klausimais“, – kalbėjo jis.

Xi Jinpingas ir V. Putinas pastarąjį kartą buvo susitikę Pekine vasario pradžioje, kai vyko žiemos olimpinės žaidynės, likus kelioms dienoms iki Kremliui pradedant karą Ukrainoje.

Pekinas aiškiai nepritarė Maskvos kariniams veiksmams, tačiau per šešis karo mėnesius nuolat stiprino ekonominius ir strateginius ryšius su Rusija, o Xi Jinpingas patikino, kad Kinija remia Rusijos „suverenitetą ir saugumą“.

„Planuoju surengti pokalbį su prezidentu Xi. Laiko dar nepaskyrėme“, – žurnalistams sakė J. Bidenas. Praėjusį savaitgalį J. Bidenas sakė, kad skambutis galėtų įvykti netrukus.

Praėjusį kartą abu lyderiai kalbėjosi kovo 18 dieną, kai J. Bidenas įspėjo Xi Jinpingą nepadėti Rusijai vykdyti invazijos Ukrainoje.

Ankstesnis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) įvedė 25 proc. muitus milijardų dolerių (eurų) vertės importui iš Kinijos.

Tarifais siekta nubausti už tai, ką JAV vadina Kinijos nesąžininga prekybos praktika, ir apginti JAV gamintojus.

Šis sprendimas politiškai buvo populiarus, bet infliacijai JAV pasiekus 40 metų neregėtas aukštumas J. Bidenas ieško būdų, kaip sumažinti kainų spaudimą, ir yra sakęs, kad svarstomas kai kurių tarifų panaikinimas.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) yra tarp pareigūnų, sakančių, kad tarifų mažinimas galėtų padėti mažinti infliaciją.

J. Bideno ir Xi Jinpingo pokalbis telefonu tikriausiai turėtų įvykti netrukus, iš dalies dėl to, kad D. Trumpo įvesti tarifai, jei nebus pratęsti, liepą baigs galioti.

Xi Jinpingas sakė, kad Kinija „negaili pastangų kovodama su epidemija“. Prezidentą cituoja valstybinis transliuotojas CCTV.

Kinijos lyderis D. Trumpui telefonu taip pat sakė, kad jo šalis yra „visiškai įsitikinusi ir pajėgi įveikti epidemiją“, o „ilgalaikė Kinijos ekonominio vystymosi į gerąją pusę tendencija nesikeis“.

D. Trumpas savo ruožtu sakė esąs „įsitikinęs“, kad Kinijai pavyks įveikti koronaviruso epidemiją, nurodė Baltieji rūmai.

JAV vadovas „pareiškė tikįs Kinijos pajėgumais ir atsparumu kovojant su iššūkiu“ dėl koronaviruso, teigiama Baltųjų rūmų pranešime.

„Abu lyderiai sutarė tęsti intensyvią komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp abiejų pusių“, – sakoma jame.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad abu lyderiai aptarė „puikų pasiekimą dėl neseniai (pasirašyto) Jungtinių Valstijų ir Kinijos „pirmojo etapo“ prekybos susitarimo ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą jį įgyvendinti“.

Xi Jinpingas šį šiurpų perspėjimą paskelbė savaitgalį lankydamasis Nepale, sakoma sekmadienį paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Visi, kas bandys atplėšti bet kokį regioną nuo Kinijos, pražus, jų kūnai bus sutriuškinti, o kaulai sumalti į miltus“, – sakė Xi Jinpingas, kurio žodžius cituoja ministerija.

„Visas išorės jėgas, remiančias Kinijos padalijimą, kinai gali laikyti tik apgaulingomis“, – pridūrė Kinijos lyderis.

Nors Xi Jinpingas jokio konkretaus regiono pavadinimo nepaminėjo, jo komentarai pasirodė tokiu metu, kai Honkonge sekmadienį vėl vyko policijos ir demokratijos reikalaujančių protestuotojų susirėmimai, be to, tvyro įtampa tarp Pekino ir savarankiško Taivano.

Mitingai sekmadienį vyko daugelyje Honkongo rajonų. Per tas akcijas protestuotojai blokavo kelius, mėtė daiktus ant geležinkelio bėgių, paišė grafičius ant sienų ir daužė kai kurių centrinę Kinijos valdžią palaikančių įmonių langus.

Pekinas kaltina „išorės jėgas“ kurstant neramumus šiame pusiau autonominiame mieste. Honkongas, kurį buvusi kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija 1997 metais grąžino Kinijai, yra valdomas pagal principą „viena šalis, dvi santvarkos“ ir gali naudotis laisvėmis, neprieinamomis šalies žemyninėje dalyje.

Honkonge protestus išprovokavo dabar jau atšauktas įstatymo projektas, kuriuo buvo numatyta leisti ekstradicijas į žemyninę Kiniją. Minėtas įstatymo projektas sukėlė nerimą, kad gali būti panaikintos principu „viena šalis, dvi sistemos“ numatytos laisvės, su kuriomis Kinija sutiko perimdama Honkongą iš Didžiosios Britanijos.

Pekinui ir vietos valdžiai laikantis griežto kurso, demonstracijos peraugo į platesnį judėjimą, o protestuotojai ėmė reikalauti daugiau demokratinių laisvių ir policijos atskaitomybės.

Imta būgštauti, kad Kinija gali pasiųsti karių neramumams nutraukti, bet Pekinas iki šiol tvirtino esąs tikras, kad Honkongo policija pajėgi suvaldyti protestus.

Daugelis analitikų mano, kad Kinija nelinkusi užsitraukti tarptautinės bendrijos rūstybės, todėl nesiims prieš Honkonge protestuojančius demokratijos aktyvistus priemonių, panašių į brutalų susidorojimą su demonstrantais Tiananmenio aikštėje 1989 metų birželį.

Kitas įtampos židinys yra Taivanas – nuo Kinijos atsiskyrusi demokratiškai valdoma sala. Pekinas tebelaiko Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.

Kinija taip pat aštriai kritikuojama dėl represijų uigūrų ir kitų musulmonų atžvilgiu šiaurės vakariniame Sindziango regione. Dėl jų Vašingtonas praėjusią savaitę įvedė vizų apribojimus Kinijos aukšto rango pareigūnams ir įtraukė į „juodąjį“ sąrašą daugiau kaip dvidešimt Kinijos bendrovių.

Šios sutartys yra susijusios su įvairiomis sritimis – nuo kiniškų sojų pupelių importo ir didelio masto projektų, kaip suskystintųjų gamtinių dujų gamyba ir eksportas iš Aliaskos.

Visgi daugiau nei tuzino sutarčių pasirašymas nenutildė D. Trumpo skundų dėl Kinijos „nesąžiningos“ prekybos praktikos.

Kinijos prezidentas pripažino, kad dvišaliuose prekybos santykiuose esama tam tikros „trinties“ ir paragino daugiau amerikiečių kompanijų prisijungti prie didelio masto Kinijos įgyvendinamos pasaulinės prekybos infrastruktūros programos „Viena juosta, vienas kelias“.

„Tolesnis atsivėrimas yra mūsų ilgalaikė strategiją. Mes priversime ar neužversime savo durų. Atversime jas plačiau ir plačiau“, – įmonių vadovų auditorijai sakė Kinijos prezidentas.

Po pasirašymo ceremonijos Kinijos prekybos ministras gyrė sutartis ir vadino „tikru stebuklu, ne tik JAV ir Kinijos santykių istorijoje, bet ir viso pasaulio istorijoje“.

Tačiau analitikai sako, kad ir tokio didelio masto sutartys vargiai padės pakeisti dabartinį JAV ir Kinijos prekybos balansą, jeigu nebus pašalintos struktūrinės kliūtys, neleidžiančios JAV verslui sąžiningai konkuruoti Kinijoje.

Skelbiama, kad dujų susitarimas tarp Aliaskos ir „Alaska Gasline Development Corp“ bei „China Petrochemical Corp„ („Sinopec“), „China Investment Corporation“ (CIC) ir „The Bank of China“ vertinamas iki 43 mlrd. JAV dolerių.

Pareigūnai teigia, kad šis susitarimas leis Amerikoje sukurti iki 12 tūkst. darbo vietų ir sumažins JAV ir Azijos užsienio prekybos deficitą 10 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Vienpusiškas ir nesąžiningas“ deficitas

JAV prezidentas susitarimų pasirašymo ceremonijoje dar kartą užsiminė apie „vienpusišką ir nesąžiningą“ prekybos su Pekinu deficitą, tačiau Kinijos prezidentui pasakė: „Nekaltinu Kinijos“.

„Galiausiai kas galėtų kaltinti šalį, kuris sugena pasinaudoti kita šalimi savo piliečių naudai?“ – pareiškė Amerikos prezidentas.

Dėl to jis apkaltino ankstesnes JAV administracijas, kurios „leido šiam nekontroliuojama prekybos deficitui susidaryti ir toliau augti“.

Kaip žinoma, D. Trumpo administracija agresyviai siekia keisti prekybinius santykius su Pekinu ir tiria Kinijos prekybos praktikas intelektinės nuosavybės bei plieno ir aliuminio gamybos srityse.

Apie tariamus Kinijos prekybinius nusižengimus Amerikos prezidentas daug kalbėjo savo rinkimų kampanijos metu, tačiau atėjęs į valdžią Pekino valiutų kursų manipuliatoriumi D. Trumpas nebevadina.

JAV ir Europos kompanijos skundžiasi, kad joms neleidžiama veikti tam tikruose Kinijos sektoriuose, o kituose jos yra priverstos dalintis technologijomis su vietos konkurentais.

Kalbėdamas po susitikimo su Kinijos prezidentu, D. Trumpas sakė, kad Kinija turi imtis papildomų veiksmų, kad atvertų savo rinką, taip pat dėl priverstinio technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės vagysčių.

„Turime tai taisyti, nes tiesiog tai neveikia, mūsų didžioms Amerikos kompanijoms ir tai neveikia mūsų didiems Amerikos darbuotojams“, – sakė jis.

Šiuo metu JAV prekybos su Kinija deficitas siekia apie 350 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Padarėme didžiulę pažangą savo santykių su Kinija (srityje)“, – emocingai pareiškė D. Trumpas, baigiantis pirmam jų susitikimui jo valdose viloje „Mar-a-Lago“ Floridoje, nors jį ir aptemdė įvykiai Sirijoje.

„Galvoju, kad tikrai buvo padaryta pažanga“, – pasakė D. Trumpas ir pareiškė, kad jo santykiai su Xi Jinpingu yra „nuostabūs“.

Toks draugiškas tonas nė iš tolo nepriminė D. Trumpo nuožmių rinkimų kampanijos pareiškimų, kad Kinija „prievartauja“ JAV ekonomiką, ir pažado taikyti Pekinuis baudžiamuosius muitus.

Xi Jinpingas savo ruožtu sakė, kad šis viršūnių susitikimas turi „unikaliai svarbią reikšmę“, ir padėkojo D. Trumpui už šiltą priėmimą.

Kinijos lyderis pakvietė neseniai dirbantį JAV prezidentą vėliau šiais metais atvykti su valstybiniu vizitu. D. Trumpas sutiko, bet vizito data dar nepaskirta.

„Pasiekėme didelį bendrą supratimą“, – sakė Xi Jinpingas.

„Svarbiausia – mūsų draugystės gilinimas ir tam tikro pasitikėjimo kūrimas“, – pridūrė Kinijos lyderis.

Bičiulystė tęsėsi ir už uždarų durų, kur JAV prezidento vaikaitis ir vaikaitė svečiams sudainavo tradicinę kinų baladę „Jazmino žiedas“ ir deklamavo eiles. Jiedu užsitarnavo „labai išdidžios“ mamos Ivankos pagyras tviteryje.

„Ir atmosfera, ir ryšys tarp abiejų lyderių buvo teigiami, – sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas). – Visi esame labai patenkinti šio viršūnių susitikimo rezultatais.“

Svarbiausia – mūsų draugystės gilinimas ir tam tikro pasitikėjimo kūrimas.

Šiaurės Korėjos problema

Susitikimas prasidėjo įtemptą vakarą: D. Trumpas ne tik pirmą kartą susitiko su ekonominės galios lyderiu, bet ir surengė savo pirmą karinį smūgį taikiniui kitoje valstybėje.

D. Trumpas asmeniškai informavo Kinijos lyderį apie šį smūgį, kai 59 sparnuotosios raketos „Tomahawk“ buvo paleistos į Šairato oro pajėgų bazę Sirijoje.

Nors Kinija nedalyvauja Sirijos kare, D. Trumpo veiksmai rūpi daugeliui – be kita ko, tęsiantis debatams, kaip reaguoti į Šiaurės Korėjos branduolinį ginklavimąsi ir balistinių raketų programą.

Kinija ir JAV sutinka, kad Pchenjano programos yra rimta problema, bet nesutaria, kaip į jas reaguoti.

„Yra realus įsipareigojimas dirbti drauge ir pažiūrėti, ar to negalima išspręsti taikiai“, – sakė R. Tillersonas.

D. Trumpas paprašė Xi Jinpingo pasidalyti idėjomis, kaip veikti toliau, bet pasiliko vienašališkų veiksmų galimybę.

„Suprantame, kad tai jiems kelia unikalių problemų ir iššūkių, tad mes būtume ir esame pasiruošę brėžti savo pačių kursą šiuo klausimu, jeigu Kinija tiesiog negalės koordinuotis su mumis“, – sakė R. Tillersonas.

Rezultatai

Konkrečių pasiekimų per šį 24 valandas trukusį susitikimą saulėtoje Floridoje, regis, nebuvo daug, bet pareigūnai sakė, kad buvo užmegzti tarpusavio santykiai, kurie tęsis ateinančius ketverius metus.

Sutikdamas Xi Jinpingą JAV lyderis atrodė pasitikintis savimi ir net išdrįso pajuokauti apie savo, kaip sandorių sudarinėtojo, reputaciją.

„Mes jau ilgai diskutavome. Kol kas negavau nieko. Absoliučiai nieko“, – pasakė jis, išprovokuodamas delegacijos juoką.

„Tačiau matau, (kad) ilguoju periodu, palaikysime labai, labai puikius santykius, ir aš to labai laukiu“, – sakė JAV prezidentas.

Ketvirtadienį vakare prie abiejų lyderių prisidėjo JAV pirmoji ponia – buvusi manekenė Melania Trump (Melanija Tramp) – ir Xi Jinpingo žmona Peng Liyuan (Peng Lijuan) – garsi folkloro dainininkė, kurią D.Trumpas pavadino „didžia, didžia įžymybe“.

Xi Jinpingo pažadėtų santykius turinčių pagerinti „tviterio vertų rezultatų“ nesimatė, bet jie gali būti paskelbti pristatant 100 dienų planą dėl prekybos.

Apie Xi Jinpingo planus informuoti šaltiniai pažadėjo Kinijos investicijų paketą siekiant sukurti Amerikoje daugiau kaip 700 tūkst. darbo vietų. Tokį patį skaičių D.Trumpui pažadėjo Kinijos varžovė regione Japonija – per jos premjero Shinzo Abe (Šindzo Abės) apsilankymą „Mar-a-Lago“ vasario mėnesį.

Mainais Kinijos prezidentas iš D. Trumpo tikisi patikinimų, kad Amerika neįves baudžiamojo pobūdžio importo muitų, kaip jis yra žadėjęs. Xi Jinpingas taip pat viliasi, kad D. Trumpas pažadės atidėti JAV ginklų pardavimą Taivanui – bent iki vėliau šiais metais įvyksiančio svarbaus Kinijos komunistų partijos suvažiavimo.

D. Trumpo pozicija dėl demokratiškai valdomo Taivano, kurį Kinija laiko savavališkai atsiskyrusia savo provincija, pakurstė įtampą Vašingtono ir Pekino santykiuose.

Kinija įtūžo, kai milijardierius verslininkas po savo pergalės rinkimuose pasikalbėjo telefonu su Taivano lydere Tsai Ing-wen (Cai Ing-ven), sulaužydamas ne vien dešimtmetį JAV vykdytą diplomatinę politiką.

Tiesa, Rusijos prezidento vizitas surengtas tokiu metu, kai dvišalės prekybos apimtys yra sumažėjusios ir santykiuose tvyro nepasitikėjimas.

V. Putinas Kinijos premjerui Li Keqiangui (Li Kečiangui) pasakė, kad šalių santykiai yra paremti bendrais ekonominiais interesais, taip užsiminė apie Rusijos viltis dėl Kinijos investicijų bei naftos dujų ir karinio eksporto.

„Mūsų santykiai tikrai turi visa apimančios ir strateginės partnerystės pobūdį“, – susitikimo pradžioje Kinijos vyriausybės vadovui sakė V. Putinas.

Jo teigimu, nors Rusiją ir Kiniją sieja bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje, taip pat kultūros, švietimo ir kitose srityse, vienaip ar kitaip viskas turi ekonominį pagrindą.

Abiejų šalių lyderiai kalba apie augančią strateginę partnerystę tarp buvusių komunistinių konkurenčių, tačiau dvišalės prekybos apimtys yra gerokai smukusios ir šalims nepavyko įgyvendinti kelių ambicingų projektų.

Ekspertai tai sieja su Pekino tvirta derybine pozicija bei Kremliui didelį įtarumą keliančiu Kinijos galios augimu.

Vėliau V. Putinas susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinping (Ji Dzinpingu), kuriam jis sakė, jog abiejų šalių žmonės labai nori „sustiprinti ir vystyti mūsų santykius“.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų šalys gali pasiekti didelės sėkmės visose srityse, įskaitant prekybą, investicijas, žemės ūkį, energetiką ir, žinoma, aukštąsias technologijas, kurios mums yra prioritetas“, – kinų kolegai sakė Rusijos prezidentas.

Savo ruožtu Xi Jinping V. Putinui pasakė, kad abi šalys turėtų „vystyti amžinų draugų idėją“.

Kai kurie ekspertai mano, kad būtent Rusijos ir Kinijos prezidentų artimas asmeninis ryšys bei bendras noras sumažinti JAV pasaulinį dominavimą skatina glaudesnį Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas džiaugėsi augančiais ekonominiais ryšiais su „natūraliu sąjungininku“ Pekinu antradienį, priimdamas aukšto lygio derybų atvykusį Kinijos premjerą Li Keqiangą (Li Kečiangą).

Li Keqiango trijų dienų vizitas Rusijoje vyksta tuo metu, kai Kremlius yra įsivėlęs į interesų karą su Vakarais dėl Ukrainos ir siekia sustiprinti bendradarbiavimą su Azijos ir Lotynų Amerikos šalimis.

„Mes esame natūralūs partneriai, natūralūs sąjungininkai, mes esame kaimynai, – sakė V.Putinas svečiui per susitikimą Kremliuje.

„Mes sau keliame milžiniškus ir visiškai realius tikslus ir, be abejo, visa tai išeis į naudą mūsų žmonėms, Kinijos ir Rusijos piliečiams“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Kinijos ministras pirmininkas gyrė daugiausiai pasaulyje energijos suvartojančios Kinijos ir vienos didžiausių energetinių išteklių tiekėjų Rusijos „neišsenkamą“ bendradarbiavimą.

„Mes stebime augančio mūsų bendradarbiavimo visose srityse tendencijas“, – pareiškė kinų premjeras.

„Esame didžiausios kaimyninės valstybės, Rusija – pati didžiausia pagal teritoriją pasaulio šalis, o Kinija – daugiausiai gyventojų pasaulyje turinti valstybė, todėl mes turime milžinišką, iš esmės neišsenkantį mūsų ekonomikų tarpusavio papildymo šaltinį“, – sakė Li Keqiangas.

Pirmadienį Rusijos ir Kinijos pareigūnai pasirašė dešimtis sutarčių įvairiose srityse, tai ir energetika, bankininkystė ir prekyba automobiliais.

Abi šalys susitarė dėl rublio ir juanio mainų sandorio, kurio vertė sieks 24,5 mlrd. JAV dolerių, taip siekdamos sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio ir paskatinti dvišalę prekybą bei investicijas.

„Buvo pasirašyta daugybė sutarčių“, – sakė V.Putinas, kurį cituoja Kremlius.

„Bet svarbu ne kiekybė. Svarbu tai, kad jos skatina mūsų tikrą bendradarbiavimą labai skirtingose srityse – ir energetikoje, ir aukštosiose technologijose – o tai yra labai svarbu“, – kalbėjo prezidentas.

Po dešimtmetį trukusių įtemptų derybų gegužę Kinija ir Rusija pasirašė 400 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl kasmetinio 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų tiekimo Pekinui 30 metų laikotarpyje.

„Mūsų su mūsų draugu, KLR pirmininku ponu Xi Jinping (Si Dzipingu) numatytą perspektyvą – 100 mlrd. JAV dolerių prekybos apyvartos, mes tikrai pasieksime jau kitais metais“, – pareiškė V.Putinas.

Nors Maskvos kritikai sako, kad, norėdamas paerzinti Vakarus, V.Putinas pasirašė sutartį, kuri yra naudingesnė Kinijai nei Rusijai.