„TATENA sekretoriatas su liūdesiu praneša apie generalinio direktoriaus Yukiya Amano mirtį“, – sakoma agentūros pranešime. Jame priduriama, kad dėl to bus iki pusės stiebo nuleista TATENA vėliava.

TATENA sekretoriatas nenurodė Y. Amano mirties priežasties. Organizacija nurodė, kad vyras artimiausiu metu planavo paskelbti apie savo sprendimą atsistatydinti.

Agentūros paskelbtoje Y. Amano laiško ištraukoje sakoma: „Per pastarąjį dešimtmetį agentūra pasiekė konkrečių rezultatų siekdama tikslo (pagal planą) „Atomai už taiką ir vystymąsi“. Tai tapo įmanoma dėl šalių narių palaikymo ir agentūros darbuotojų pastangų. Labai didžiuojuosi mūsų pasiekimais ir esu dėkingas TATENA nariams ir jos darbuotojams.“

Y. Amano gimė 1947 metais Japonijos Honšiū saloje. Jis baigė studijas Tokijo universiteto Teisės fakultete, vėliau mokėsi Prancūzijoje.

8-e dešimtmetyje Y. Amano pradėjo dirbti Japonijos užsienio reikalų ministerijoje, po to dirbo Japonijos ambasadose Vietname, Vašingtone ir Briuselyje.

2005 metais jis buvo paskirtas Japonijos atstovu TATENA. Generalinio direktoriaus postą Y. Amano užėmė nuo 2009 metų.

Pasaulyje didėjant įtampai dėl Pchenjano plečiamos branduolinių ginklų programos, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas) laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė, kad ši izoliuota valstybė didina savo branduolinius pajėgumus.

„Padėtis labai bloga ... Prasidėjo nauja jos fazė, – pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje sako Y.Amano. – Visi požymiai rodo, kad Šiaurės Korėja daro pažangą, kaip jie (ir) skelbė.“

Tarptautinės bendrijos nerimas dėl Pchenjano karinių ambicijų padidėjo po virtinės raketų paleidimų ir branduolinių bandymų praėjusiais metais. Anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėja paleido keturias raketas ir pavadino tai treniravimųsi atakuoti Jungtinių Valstijų karines bazes Japonijoje.

Be kita ko, Šiaurės Korėja praeitą savaitgalį, Azijoje lankantis JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersonui (Reksui Tilersonui), išbandė galingą naują raketų variklį. Pchenjanas seniai trokšta pasigaminti raketų, galinčių nešti branduolinius užtaisus ir smogti žemyninei JAV daliai.

Pchenjanas pastaraisiais metais sparčiai didino savo urano sodrinimo ir plutonio gamybos pajėgumus, minėtam laikraščiui sakė Y.Amano. TATENA vadovas taip pat reiškė abejones, ar Šiaurės Korėjos klausimą būtų įmanoma išspręsti derybomis.

Praėjusią savaitę lankydamasis Pietų Korėjoje, R.Tillersonas pareiškė, kad Vašingtonas atsisakys „nepasiteisinusio strateginės kantrybės“ požiūrio į Pchenjaną, ir perspėjo, jog kariniai JAV veiksmai prieš Šiaurės Korėją galimi.

Tam visiškai nepritaria Kinija, kuri laikosi atsargios diplomatijos ir tradiciškai gina savo kaimynę.

Sausio mėnesį Pietų Korėja paskelbė, jog Šiaurės Korėja turi pakankamai plutonio, kad pasigamintų 10 branduolinių bombų, ir „reikšmingus“ pajėgumus gaminti ginklus, pagrįstus itin prisodrintu uranu.

Pchenjanas savo plutonio atsargas padidino vėl paleidęs uždarytą branduolinį reaktorių Jongbjone.

Y. Amano buvo vienintelis kandidatas į šį postą, kurį užims jau trečią kartą iš eilės.

„Valdytojų taryba priėmė sprendimą paskirti Amano į TATENA generalinio direktoriaus postą laikotarpiui nuo 2017 metų gruodžio 1 dienos iki 2021 metų lapkričio 30 dienos“, – sakė šaltinis.

Šis sprendimas turėtų būti galutinai patvirtintas per TATENA Generalinės konferencijos rugsėjo sesiją, pridūrė šaltinis.

Pirmadienį Y. Amano paskelbė, kad neseniai susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu), ir pareiškė, jog įžvelgia galimybę veiksmingai bendradarbiauti su JAV administracija Irano branduolinės programos klausimu.

Pasak Y. Amano, TATENA ir Vašingtono tarpusavio sąveika įmanoma, net jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neigiamai vertina šiuos susitarimus.

„Ateityje, iki 2018 metų Baltarusija mūsų prašo atsiųsti 7 misijas. (...) Artimiausia misija bus šių metų spalį, jos tikslas bus įvertinti nacionalinį reguliuotoją. Stiprios ir nepriklausomos reguliacinės institucijos buvimas yra labai svarbus plėtojant branduolinę energetiką“, - po apsilankymo Astravo AE žurnalistams sakė Y.Amano.

Pasak jo, TATENA jau vertina ir toliau ketina vertinti statomos Astravo AE saugumą.

„Mes jau siuntėme misijas įvertinti branduolinę infrastruktūrą ir ketiname siųsti misiją įvertinti reguliatoriaus įstaigą. Mes taip pat ketiname siųsti aikštelės parinkimo vertinimo misiją, o prieš pradedant eksploatuoti branduolinę jėgainę taip pat ketiname siųsti specialią misiją, kuri turės įvertinti veiklos saugumą“, - teigė Tatenos generalinis direktorius.

„Šio vizito metu gavome aiškų Baltarusijos įsipareigojimą priimti šias misijas ir laikytis jų rekomendacijų“, - pridūrė Y.Amano.

Nepirks iš nesaugios jėgainės

Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Vilniaus statančios atominę jėgainę, kritikė. Energetikos ministras Rokas Masiulis pernai Baltijos šalių, Suomijos bei Lenkijos ministrams išsiuntė laišką, kuriame ragino ieškoti būdų, kaip riboti elektros importą iš Baltarusijoje ir Karaliaučiuje statomų nesaugių jėgainių. Ministras R.Masiulis šią savaitę BNS teigė, kad trys Baltijos valstybės planuoja riboti elektros importą iš Astravo AE.

Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis  (Kšištofas Tchuževskis) neseniai susitikime su R.Masiuliu teigė, kad iš nesaugių elektrinių elektra neturi patekti į rinką.

Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas 2013 metais paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų, o šiemet kovą pasiūlė, kad ginčą padėtų spręsti tarptautinių ekspertų komisija. 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktose rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus.

Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.

Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas - PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.

Minskas atsisakė įsileisti ekspertus ir atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“.

Ragino plėtoti saugią energetiką

Kiek anksčiau antradienį TATENOS vadovas paragino Baltarusiją ir kitas šalis plėtoti saugią branduolinę energetiką.

„Saugumas yra labai svarbus plėtojant branduolinę energetiką, nes nelaimė gali nutikti net ir labiausiai išsivysčiusiose valstybėse. Po Fukušimos avarijos branduolinė energetika patobulėjo, tačiau nėra priežasčių atsipalaiduoti. Saugumas turi būti pirmiau visko“, - antradienį Baltarusijos sostinėje Minske vykstančioje branduolinės energetikos konferencijoje „Atomexpo-Belarus“ kalbėjo Y.Amano.

Pasak jo, pirmąją branduolinę jėgainę statančiai Baltarusijai TATENA ketina teikti visą būtiną pagalbą ir konsultacijas.

„Branduolinės energetikos valstybės privalo būti atviros, skaidrios ir aktyviai dalyvauti dialoguose tarptautinėse organizacijose“, - sakė Y.Amano.

Pirmasis reaktorius

Baltarusija pirmąjį 1,2 gigavatų (GW) galios Astravo AE reaktorių planuoja paleisti 2018 metų lapkritį, o tokios pat galios antrąjį reaktorių - iki 2020-ųjų liepos. 10 mlrd. JAV dolerių vertės jėgainė yra statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir yra nutolusi apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Šiais metais planuojama atlikti darbų už 455 mln. JAV dolerių. Parengiamieji Astravo AE statybos darbai pradėti 2009 metais, o pirmieji statybos darbai pradėti 2012-ųjų kovą.

Šiuo metu pasaulyje iš viso veikia 440 branduolinių jėgainių 30-yje šalių.

Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros įstaigos vadovas šeštadienį vyksta į Iraną susitikti su šios šalies aukšto rango pareigūnais ir aptarti Teherano branduolinės programos, nurodoma TATENA pranešime.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Yukiya Amano (Jukijos Amano) ir Irano pareigūnų vyks sekmadienį, pažymima pranešime, kai artėja gruodžiui numatyta ilgai trukusio Irano branduolinės veiklos tyrimo pabaiga.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas antradienį pranešė pasirašęs su Iranu „veiksmų planą“ dėl ketinimų ištirti įtariamas ankstesnes šiitiškos respublikos pastangas pasigaminti branduolinių ginklų, kai Teheranas suderino ilgalaikę sutartį su galingosiomis šalimis.

„Ką tik pasirašiau veiksmų planą tarp Irano Islamo Respublikos ir TATENA, kad būtų išaiškinti ankstesni ir dabartiniai neišspręsti klausimai, susiję su Irano branduoline programa“, – šios Jungtinių Tautų institucijos vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas) sakė prieš numatomą paskelbimą apie istorinę Teherano sutartį su galingosiomis šalimis.