Dangaus kūnai: saulė teka 5.02 val., leidžiasi 21.47 val. Dienos ilgumas 16.45 val.

Mėnulis (delčia) teka 2.05 val., leidžiasi 20.58 val.

Vardadieniai:

Gerimantė, Henrikas, Mantas, Rozalija (Rožė)

Datos:

Žalgirio mūšio diena

1410 — Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną prie Griunvaldo — įvyko Žalgirio mūšis.

1866 — gimė Saliamonas Banaitis, lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, vertėjas, spaustuvininkas, 1918 metų Vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1933 m.

1896 — gimė publicistas, memuaristas Valentinas Gustainis. 1928–1932 m . redagavo Lietuvos aidą, 1939–1940 m. dirbo Eltos direktoriumi. Išleido pažintinio turinio knygas „Lenkai ir Lenkija“ (1937), „Prancūzija“ (1938), „Lithuania: The First Twenty Years“ (Lietuva: Pirmasis dvidešimtmetis, 1939). Mirė 1971 m.

1919 — gimė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Mirė 2015 m.

1926 — gimė vertėjas, tekstologas Feliksas Vaitiekūnas.

1933 — Steponas Darius ir Stasys Girėnas Niujorke lėktuvu Lituanica pakilo į skrydį per Atlantą.

1940 — Anykščiuose gimė buvęs parlamentaras, žurnalistas Vladas Butėnas. Mirė 2009 m.

1950 — patvirtintas naujas Lietuvos SSR himnas, pakeitęs V.Kudirkos Tautišką giesmę.

2008 — lietuvis Donatas Montvydas iškovojo pagrindinį prizą Baltarusijoje vykusio festivalio ,,Slavianskij bazar“ konkurse ,,Vitebsk 2008“. Tai pirmas lietuvių laimėjimas jau septyniolika metų vykstančiame slaviškų dainų renginyje.

2013 — Panevėžio garbės piliečio vardas suteiktas aviatoriui Vladui Kensgailai.

2022 - parlamentinių partijų vadovai Seime pasirašė naują susitarimą dėl gynybos. Juo siekiama išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio finansavimą, didinti šauktinių skaičių.

Liepos 15-oji pasaulio istorijoje:

1573 — gimė klasikinės anglų architektūros pradininkas Inigo Jones (Inigas Džounsas).

1606 — gimė įžymusis olandų dailininkas, grafikas Rembrandt (Rembrantas); tikrasis vardas — Rembrandt Harmenszoon van Rijn (Rembrantas Harmenszonas van Reinas). Mirė 1669 m. Amsterdame.

1795 — „Marselietė“ oficialiai pripažinta Prancūzijos himnu.

1815 — sąjungininkams pasidavė Prancūzijos karvedys Napoleon Bonaparte (Napoleonas Bonapartas), kuris vėliau buvo ištremtas į Šv. Elenos salą.

1865 — Dubline gimė Alfred Harmsworth (Alfredas Harmsvortas) — laikraščių „Daily Mirror“, „Daily Mail“ ir „The Times“ steigėjas.

1904 — mirė rusų rašytojas Anton Čechov (Antonas Čechovas).

1919 — Dubline gimė airių rašytoja Iris Murdoch (Airis Merdok). Mirė 1999 m.

1922 — įkurta Japonijos komunistų partija.

1922 — Niujorke gimė fizikas, Nobelio Premijos (1988 m.) už neutrinų tyrinėjimą gavėjas, Leon Max Lederman (Leonas Maksas Ledermanas).

1953 — mirties bausmė įvykdyta John Christie (Džonui Krisčiui), Londone nužudžiusiam mažiausiai šešias moteris.

1968 — pradėti reguliarūs lėktuvų skrydžiai tarp Niujorko ir Maskvos.

1974 — perversmas Kipre nuo valdžios nušalino prezidentą Makarios (Makariją).

1998 — Tbilisyje (Gruzija) nušauta JT karinių stebėtojų grupės narė, 31-erių metų Maria-Magdalena Kawoiska (Marija-Magdalena Kavoiska).

1999 — iš nedidelio muziejaus Prancūzijos pietuose netoliese Marselio pavogtas XVII amžiaus Rembrandt (Rembranto) paveikslas „Vaikas su muilo burbulu“, kurio vertė daugiau nei 3 mln. JAV dolerių.

2000 — Siera Leonėje Jungtinių Tautų taikdariai raketomis ginkluotais sraigtasparniais įsiveržė į sukilėlių tvirtovę ir išlaisvino 11 kariniais stebėtojais dirbusių užsieniečių, kurie buvo laikomi įkaitais nuo gegužės mėnesio.

2011 — buvęs JAV Kongreso narys Patrick Kennedy (Patrikas Kenedis), priklausantis vienai iškiliausių Amerikos politinių dinastijų, šeimos viloje Masačusetse vedė savo sužadėtinę mokytoją Amy Petitgout (Eimi Petigu).

Liepos 15-oji šou pasaulyje:

1961 — gimė aktorius Forest Whitaker (Forestas Vaitakeris), suvaidinęs pagrindinį vaidmenį filme „Šuo vaiduoklis: samurajaus kelias“.

1973 — gimė populiaraus TV serialo „Beverly Hills“ aktorius Brian Austin Green (Brajenas Ostinas Grynas).

1978 — Bob Dylan (Bobas Dilanas) koncertavo didžiausiai (vienam artistui) auditorijai atvirame lauke. Apie 200 tūkstančių gerbėjų atvyko jo paklausyti Blekbuš aerouoste Anglijoje.

1994 — Phil Collins (Filas Kolinsas) pranešė apie ketinimus skirtis su žmona Jill (Džil).

1997 — netoli savo namų buvo nušautas madų dizianeris Gianni Versace (Džianis Versačis).

2009 — Los Andžele būdamas 98 metų mirė žinomas architektūros fotografas Julius Shulman (Julius Šulmanas), išgarsėjęs šeštojo dešimtmečio Amerikos architektūros modernizmo nuotraukomis. Pasaulinę šlovę J. Shulman pelnė architektūros projekto „Case Study Houses 22“, kuris buvo įgyvendinamas nuo 1945 iki 1966 metų, nuotraukomis.

2012 — Niujorke mirė 95 metų aktorė, „Oskaro“ laureatė Celeste Holm (Selest Holm).

Šventės dalyviai galėjo apžiūrėti fotografijų parodą, atspindinčią Žalgirio pergalės parke vykusias šventes ir veiklas. Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius kartu su parko pirmininku Gintautu Tamulaičiu padėjo gėlių prie Vytauto Didžiojo paminklo, o Žalgirio pergalės klubo valdybos nariai – prie Jogailos ir Mindaugo kalvos stogastulpių.

Į šventę atvyko ir buvusio Žalgirio pergalės parko valdybos nario Liongino Urbonavičiaus sūnaus vedami baikeriai.

Apie Žalgirio pergalės parko svarbą Lietuvai ir ateities viziją pasakojo Žalgirio klubo valdybos narys prof. Aleksandras Vitkus. G.Tamulaitis dėkojo Kauno rajono savivaldybės vadovams ir Babtų seniūnijai už paramą organizuojant šventes ir puoselėjant parką.

Kariai savanoriai iššovė tris salves: už Žalgirio mūšio pergalę ir Lietuvos kariuomenę, taiką Ukrainoje ir Lietuvos valstybę. Šventės dalyviai vaišinosi kareiviška koše ir klausėsi Babtų kultūros centro etnokultūros specialistės Daivos Šeškauskaitės atliekamų kūrinių.

Lietuvių ir lenkų bendrai pergalei paminėti skirtas renginys prasidės Lietuvos ir Lenkijos istorinių vėliavų pakėlimu, griaudės senovinių pabūklų salvės, o Lietuvos istorijos rekonstruktorių klubo nariai parodys mūšio inscenizaciją.

Šventinis renginys, kurį organizuoja Šalčininkų rajono savivaldybė, istorijos rekonstruktorių klubas „Brolija Viduramžių pasiuntiniai“ bei prisideda Lietuvos kariuomenė, vyks Šalčininkų miesto parke.

Renginio metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai pristatys XIV amžiaus Lietuvos kario aprangą, jo šarvus ir ekipuotę, taip pat veiks rekonstrukcinių ginklų ir ekipuotės paroda.

Bus organizuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Vilniaus įgulos karininkų ramovės parodos ir edukaciniai užsiėmimai. Renginio metu veiks amatų ir tautodailės mugė.

1410 metų liepos 15 dieną šalia Griunvaldo vykęs Žalgirio mūšis buvo viena didžiausių epochos kovų. Jo metu jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

„Taip jau istoriškai susiklostė, kad neturime prabangos gyventi išskirtinai ramioje, nuspėjamoje ir geranoriškoje kaimynystėje. Nūdienos regioninės ir globalios tendencijos liudija, kad turbūt niekada tokios kaimynystės ir neturėsime. O šiame Žalgirio mūšio lauke, žvelgiant iš istorinės retrospektyvos, jos niekada ir neturėjome“, – trečiadienį minint 610-ąsias Žalgirio mūšio metines Lenkijoje sakė Lietuvos vadovas.

Jis tvirtino, kad reikia dėti visas pastangas, jog JAV dėmesys Lenkijos ir Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs.

„JAV karinis buvimas Europoje išlieka esmine taikos ir saugumo Europoje užtikrinimo prielaida. Tai ir stipriausias atgrasymo veiksnys“, – akcentavo Lietuvos vadovas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad saugumas kainuoja.

„Investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. Sykį patekus į 2 procentų klubą, Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 proc. BVP gynybai finansuoti“, – pridūrė jis.

Kita vertus, Lietuvos vadovas akcentavo taikius ginčų sprendimo būdus.

Investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė.

„Tarpusavio ginčams spręsti turime rasti taikaus susitarimo sprendinius. Bet, žinoma, turime būti pasirengę atremti visas kylančias grėsmes, taip pat ir konvencines. Net jei šiandien taisyklėmis ir principais grįsta tarptautinė tvarka yra laužoma ir ignoruojama“, – teigė jis.

Anot G. Nausėdos, Lietuva ir Lenkija daug pasiekė, pasirinkusios vakarietiškų vertybių kelią.

„Tačiau ši vizija dar nebaigta. Kas galėjo pagalvoti, kad XXI amžiuje Europoje bus įmanoma naudoti karinę agresiją ir pasikėsinti į nepriklausomų valstybių suverenitetą. (...) Šiandien Ukraina ir Sakartvelas už savo aspiracijas ir laisvu apsisprendimu priimtą kelią turi mokėti gyvybių kainą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Nors tiesiogiai ir neįvardijo šalies, jis taip pat akcentavo neketinantis sutikti su Rusijos bandymu perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją.

„Šiandien istorija yra nusikalstamai verčiama revanšistinės ir revizionistinės politikos ir manipuliacijų įrankiu, nukreiptu prieš Lenkiją ir prieš Lietuvą. Su tuo niekada nesutiksime ir nesitaikysime – pernelyg brangiai mums tai kainavo. Tai dar vienas nuožmus mūšis, kurį kartu su Lenkija turėsime atremti“, – sakė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigė, kad ši diena – ne tik mūšio, bet ir abiejų šalių suklestėjimo, brolystės simbolis.

„Labai man džiugu, kad šiandien čia yra ir Lietuvos prezidentas, ir premjeras, ir ministrai. Ypač noriu pabrėžti, kad pirmasis Lietuvos prezidento užsienio vizitas buvo Lenkijoje. Simboliška, to vizito metinės kaip tik rytoj. (...) Simboliai, kaip gali atrodyti, neturi didelės reikšmės, bet kurie taip galvoja – klysta. Simboliai kuria politiką, simboliai kuria santykius, simboliai kuria istoriją“, – kalbėjo jis.

„Tegul šios metinės būna simbolis to, kad Lietuva ir Lenkija kuria ne tik NATO aljanso jėgą, bet ir šiuolaikinį pasaulį“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, kad „Žalgirio mūšis, įrašytas į istorijos vadovėlius, moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jeigu Lenkija ir Lietuva yra drauge“.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) akcentavo, jog istorijoje retai viskas vyksta be kliūčių, tačiau, anot jo, Lietuvos ir Lenkijos santykių bendrumą liudija įgyvendinami bendri energetikos, infrastruktūros projektai, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.

Renginio pradžioje Lenkijos kariuomenės orkestras atliko Lenkijos ir Lietuvos valstybių himnus. Kiek vėliau prie Žalgirio mūšio paminklo abiejų šalių vadovai padėjo gėlių vainikus.

Lietuvos dovana – paminklinis akmuo su Vyčiu

Lenkijos kariuomenės chorui atliekant seniausią ir viduramžiais Lenkijoje itin populiarią religinę giesmę „Dievo Gimdytoja“ G. Nausėda atidengė paminklinį akmenį, skirtą Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai pergalei atminti.

Ant šio apie 12 tonų sveriančio akmens iškaltas Vytis ir užrašas lietuvių bei lenkų kalbomis: „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“.

Akmens pastatymą Lietuvos žmonių suaukotomis lėšomis inicijavo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, bendradarbiaudamos su Lietuvos ambasada Lenkijoje ir Lietuvos kariuomene.

„Vytis – ne tik vienas iš seniausių Europos heraldinių ženklų, tai – ir simbolis mūsų drąsos, kovos, pasiryžimo ginti tėvynę iki paskutinio kraujo lašo. Vytis įgauna ir naują prasmę – jis tampa simboliu taikaus, kūrybiško darbo simboliu. Manau, kad Vyčio simbolis viduramžiais atsispindėjo ir ne vienos kilmingos lenkų šeimos herbuose, tad tai yra puikus mūsų bendrų siekių, istorijos, kančios ir pergalių simbolis“, – atidengdamas akmenį sakė G. Nausėda.

Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimo renginyje trečiadienį taip pat dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė bei energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Į renginį atvyko ir keli šimtai žiūrovų, jie laikė Lietuvos, Lenkijos vėliavas, kai kurie buvo pasipuošę viduramžių laikus menančiais drabužiais.

Trečiadienį Žalgirio mūšio lauke taip pat turėjo prasidėti kasmetinės „Griunvaldo dienos“, kurių pagrindinis akcentas – istorinės kovos inscenizacija, pritraukianti tūkstančius dalyvių ir žiūrovų. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos šių metų renginys atšauktas.

1410 metų liepos 15 dieną šalia Griunvaldo vykęs Žalgirio mūšis buvo viena didžiausių epochos kovų. Jo metu jungtinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgos, vadovaujamos Vytauto ir Jogailos, sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

Po šio mūšio buvo palaužta Vokiečių ordino karinė ir politinė galia bei sužlugdyti jo planai sukurti Baltijos kraštuose kolonijinę didvalstybę, taip įsigalint Rytų ir Vidurio Europoje. Sąjungininkų pergalė sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos tarptautinį autoritetą ir jų galią.

Šventinis renginys, kurį organizuoja Šalčininkų rajono savivaldybė ir VšĮ „Brolija Viduramžių pasiuntiniai“, vyks Šalčininkų miesto parke.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai pristatys XIV a. Lietuvos kario aprangą, jo šarvus ir ekipuotę, veiks rekonstruktorių klubo turimų rekonstrukcinių ginklų ir ekipuotės paroda, amatų mugė, o Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos kariai bus pasiruošę papasakoti apie šiuolaikinę Lietuvos kariuomenę.

Kitą savaitę Lenkijoje, Griunvalde, vyks Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių paminėjimo ceremonija. Šiame minėjime dalyvaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos bei kitų organizacijų atstovai. Šiais metais Griunvalde nerengiama Žalgirio mūšio istorinė inscenizacija, o tik minėjimas.

Gegužės 28 dieną iš Utenos rajono Sirutėnų kaimo į mūšio vietą Lenkijoje buvo nuvežtas 11 tonų sveriantis paminklinis akmuo su lietuvišku Vyčiu pergalei Žalgirio mūšyje atminti.

Daugelis žino ir garsųjį dailininko Jano Mateikos paveikslą, kurio kopiją galima pamatyti ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Tačiau 2010 m. muziejus gavo ir išskirtinę dovaną, žyminčią šį garsųjį mūšį. Tarpukariu garsaus gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro aušrininko Jono Šliūpo sūnus Vytautas ir jo žmona Vanda muziejui padovanojo pačių rankomis išsiuvinėtą Jano Mateikos paveikslo „Žalgirio mūšis“ kopiją.

Vanda ir Vytautas Šliūpai paveikslą siuvinėjo ištisus 15 metų ir nutarė jį padovanoti Vytauto Didžiojo karo muziejui Žalgirio mūšio 600 metų sukakties proga. Sutuoktinių teigimu, siuvinėjant 2,82 m ilgio ir 1,26 m aukščio meno kūrinį, buvo padaryta daugiau nei 4 mln. dygsnių.

Apie Žalgirio mūšį:

Vokiečių ordinas turėjo daug privalumų: išplėtotą pilių tinklą ir gerai parengtą kariuomenę, kurios pagrindą sudarė drausminga sunkioji riterių raitija su šarvuotais ginklanešiais ir knechtais. Po kelias savaites trukusio manevravimo, kai atkakliai buvo siekiama sutrukdyti jungtinei kariuomenei persikelti per upes, kryžiuočiai pasirinko gynybos poziciją tarp Griunvaldo ir Tanenbergo kaimų. Išaušus mūšio rytui jungtinė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenė ir Vokiečių ordino pajėgos delsė, kol vokiečių kariams pavyko išprovokuoti Lietuvos kariuomenės puolimą. Vokiečių kariai perėjo į kontrpuolimą ir taip iš mūšio lauko išstūmė daugumą lietuvių. Kryžiuočiams ruošiantis smogti lemiamą smūgį, paaiškėjo, kad lietuvius persekiojanti grupė prarado iniciatyvą ir patyrė daug nuostolių. Vokiečių pajėgos buvo suskaldytos, o mūšis laimėtas.

Išgyvenęs mikroinsultą bei skyrybas su antrąja žmona, vyras radikaliai pasikeitė – visiškai atsisakė alkoholio, atsikratė 20-ies kilogramų svorio ir džiaugiasi nauja meile. Dabar aktorius į gyvenimą žvelgia visai kitu žvilgsniu ir tikina, kad jame yra begalės galimybių, kurias verta išnaudoti. 

Naujausias aktoriaus darbas – žinomo Lenkijos dokumentinio kino kūrėjo Pawel Pitera filmas „Žalgirio mūšis“, kuriame S. Siparis įgarsino legendinį Amerikos kino ir televizijos aktorių, „Auksinio gaublio“ laimėtoją Stacy Keach, filme pasakojantį galingo Vokiečių Ordino istoriją.

Tai – moderni istorinė dokumentika, parodanti Vokiečių Ordino bei Lietuvos ir Lenkijos valstybių istoriją kaip masyvų strateginį žaidimą, kuriame konkuruoja skirtingos vertybės, susikerta įvairios žmogiškos emocijos ir atskleidžiamos šeimos paslaptys. Lietuvos ir Lenkijos istorinėse vietose nufilmuotoje kino juostoje Viduramžių Europą kaustę kryžiaus žygiai atves prie svarbiausio jų pralaimėjimo – Žalgirio mūšio. Atrodė, kad jokia jėga nesulaikys kryžiuočių riterių, tačiau du lietuviai – Jogaila ir Vytautas – juos nugalėjo.

Filmas kino ekranus pasieks jau šių metų kovo 1 dieną. Viduramžių kovas ir pergales ekranizavusioje dokumentikoje epizodinius vaidmenis atliko istorinės rekonstrukcijos klubų nariai, filmui paskolinę ir įspūdingus, pagal XII-XIV a. šaltinius rekonstruotus drabužius. Žadama, kad tai bus pati įdomiausia istorijos pamoka kiekvienam lietuviui.

Kaip gimė ši tradicija? Nežinomybe, baime ir kitomis patirtimis iš pirmosios išvykos su "Kauno diena" pasidalijo ats. ppt. Vytautas Žymančius bei LŠS atkūrėjai Stasys Ignatavičius ir Liutauras Trumpulis.

Pirmoji išvyka

1990 m. birželį iš Sąjūdžio tarybos istoriko Jurgio Okso sužinoję, kad bus švenčiamos 590-osios Žalgirio mūšio metinės, LŠS nariai nusprendė, kad turėtų ten dalyvauti ir Lietuvos atstovai.

Lietuvos nepriklausomybė atkurta buvo dar visai nesenai, 1990 m. kovo 11 d., o LŠS  tų pačių metų kovo 23 d. "Tada buvo įtemptas metas, valstybės dar kaip ir nėra, tarptautinių ryšių irgi dar nebuvo, o tuometinė Sovietų Sąjunga, kaip Arvydas Anušauskas savo knygoje "KGB visiškai slaptai" rašė, buvo nusitaikiusi į LŠS. Pirmas buvo krašto apsaugos departamentas, tada Valstybės saugumo departamentas ir tada LŠS. Iš Maskvos buvo direktyva sunaikinti šias organizacijas", – pasakojo S.Ignatavičius.

"Susisiekėme su tuomečiu užsienio reikalų ministru Valdemaru Katkumi ir pranešėme, kad norime dalyvauti tose iškilmėse. Mums leido vykti. Kitas etapas buvo pasienis. Pats Audrius Butkevičius, (tuometis krašto apsaugos departamento generalinis direktorius) sakė, kad mus praveš pro sieną. Prie jos stovėjo sovietų pasienio kariuomenė ir mūsų mažas vagonėlis su Lietuvos pasieniečiais. Gal trys ar keturi, neginkluoti, pasipriešinti negalėję mūsiškiai. Bet mus praleido, kitoje sienos pusėje mus pasitiko Lenkijos pasieniečiai, sėdome į autobusą ir pirmyn į Žalgirį", – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Pagarba Lietuvai

Pirma kelionė į užsienį, kur dėmesys buvo nukreiptas į ką tik išsilaisvinusios valstybės delegaciją. Šauliai, prisiminę šią patirtį, pasidavė emocijoms. Ašaros ir džiaugsmas nušvietė jų veidus pasakojant apie pirmosios išvykos akcentus.

Atvykęs į Žalgirio mūšio lauką, supranti, kad stovi ant žemės, kur žuvo tavo protėviai.

"Rytas. Stovime rikiuotėje, vėliava rankose, merginos nupynė ąžuolo vainiką. Nusileido sraigtasparnis ir išlipo Vytautas Landsbergis su Lenkijos prezidentu Lechu Wałęsa. Pamatę mus, jie priėjo, dėkojo, kad atvykome. Mes buvome pagerbti, kad Lietuva, po tiek metų priespaudos, okupacijos, atvyko kaip organizacija dalyvauti tose iškilmėse", – pasakojo S.Ignatavičius.

"Atvykęs į Žalgirio mūšio lauką, supranti, kad stovi ant žemės, kur žuvo tavo protėviai. Ir mums ten stovint, nuskambėjo pranešimas, kad atvyksta Lietuvos karinė delegacija. Lietuvos. Nors mūsų ten buvo vos šeši, mus pasitiko Lenkijos kariuomenės garbės kuopa ir jie atidavė pagarbą mūsų vėliavai bei mūsų rikiuotei. Ta pagarba buvo visai mūsų valstybei skirta, juk mes buvome laisvi. Ėjome iš paskos garbės kuopos, su ąžuolo vainiku, ir galvojame, kad pastatys mus kur nors kampe, o čia, mus atvedė prie pat paminklo, šalia garbės kuopos. Jausmas buvo neįtikėtinas. Olštyno arkivyskupas, sužinojęs, kad mes atvykome, pakvietė į svečius pietų. Tai nedidelei grupelei mūsų delegacijos", – prisiminimais dalijosi L.Trumpulis.

"Grįžtant aplankėme Majenburgo pilį, tai mūsų choristai ir visi kiti užtraukė "Ant kalno mūrai" ir "Milžinų kapai" magistro menėje, tas aidas, tas skambesys... Subėgo turistai, sužiuro, kas ten vyksta, o ten mes su savo vėliava stovime", – prisiminė Vyčio Kryžiaus kavalierius S.Ignatavičius.

Garbės savanoris, kariuomenėje tarnavęs septyniolika metų, šiuo metu vadovaujantis Kauno rinktinės jauniesiems šauliams, kapitonas V.Žymančius įsitikinęs, kad ir dabartiniam jaunimui būtina diegti patriotizmą.

"Sąmoningumas ir užsispyrimas vedė mus į nepriklausomybę, į laisvę. Mes esame pripažinti pasaulio, mes minimi didžiuosiuose pasaulio laikraščiuose, apie mus žino didieji pasaulio vadovai. Šauliai ypač daug dėmesio skiria jaunimui, kad nuo pat vaikystės būtų įdiegtas tas patriotizmas, tos gijos su istorija, nes būtent jie bus mūsų valstybės atstovai, kūrėjai, piliečiai. Tai labai svarbu. Pilietiškumas, patriotiškumas ir savanoriškumas – pagrindiniai Šaulių principai", – teigė jis.

LŠS archyvo nuotr.

Naujas epizodas

Lenkijoje liepos 15 d. švenčiama Kariuomenės šlovės diena. Tada ten suvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių iš visos Europos. Tuo pat metu vyksta ir Žalgirio mūšio minėjimas.

"Mes organizuojame tas išvykas kasmet, vežamės ir jaunuosius šauliukus. Šiais metais važiavo Kauno, Tauragės rinktinės, taip pat vilniečiai, dauguma iš Šalčininkų rajono. Siekiame, kad ir jie labiau įsitrauktų į mūsų šaulių veiklą. Važiavome į Beržininkus, kur yra memorialas kariams, žuvusiems nepriklausomybės kovose. Pagerbėme Lietuvos ir Lenkijos žuvusius karius. Tą patį padarėme ir Seinuose, o vakare jau atvykome į Griunvaldą. Įsirengėme stovyklą, vėliau vyko vakaronė Vytauto Didžiojo stovykloje", – apie kelionę pasakojo S.Ignatavičius.

"Ten įkuriamas viduramžių miestelis, kalviai su priekalais, audėjai audžia juostas, puodus žiedžia. Taip pat vyksta riterių turnyrai, su kirviais, kalavijais, šaudymai. Atrodo, kad patenki į XIV–XV a. laikus. Sukuriama tokia atmosfera. Įdomus dalykas, kad šiame renginyje dalyvauja ir didžiojo kryžiuočių ordino magistras, kuris reziduoja Vienoje. Jis stovi su savo apsiaustu, stebi. Tai suteikia tų laikų emocijų", – įspūdžiais dalijosi L.Trumpulis.

"Istoriškai žinome, kad Žalgirio mūšis vyko 14 valandų, o inscenizacija trunka vos tris. Kiekvienais metais vyksta vis kito epizodo atkūrimas. Šiais metais buvo atkurta, kaip Lietuvos kariuomenė grįžta į mūšį. Kai Lietuva atsitraukė, paskui surengė pasalą ir smogė kryžiuočiams į sparną. Tai įdomu ir įtraukia, nes pamatai vieną epizodą ir smalsu išvysti, kas įvyks kitais metais. Todėl ir važiuojame. Jauniesiems šauliams tai įdomi istorinė pamoka", – pastebėjo S.Ignatavičius.

Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Lietuvos kariai, istorijos klubo nariai. Vytautą Didįjį vaidina majoras Donatas Mazurkevičius, Karininkų ramovės viršininkas.

Šiais metais parado nebuvo, bet LŠS atstovai dalyvavo rikiuotėje. Po kunigaikščio Jogailos brigados stovėjo šauliai su savo vėliava.

"Mes su jaunaisiais šauliais žygiavome per tikrąjį mūšio lauką, kur stovėjo ir kovėsi Lietuvos kariuomenė. Ėjome per Jogailos ir Vytauto vadavietes, taip pat aplankėme magistro žūties vietą bei paminklą. Mūsų jauniesiems atstovams šios ekskursijos labai patinka, jie domisi", – apsilankymo Griunvalde detales atskleidė L.Trumpulis.

"Ši istorinio įvykio rekonstrukcija reikalinga mūsų visuomenei. Ji parodo karo baisumą, kai turi žmogus prieš žmogų eiti su kardu ar ginklu. O kas tas eilinis žmogelis? Jie juk net nepažįsta vienas kito, o vis vien eina, kovoja. Įsivaizduokite – iš Žalgirio mūšio į Lietuvą grįžo tik kas antras karys. Istorijos mokytis reikia, kad tai nepasikartotų", – įsitikinęs L.Trumpulis.

Pagrindinė inscenizacijos kova – istorinis Žalgirio mūšis – įvyko liepos 14 dieną, jame  Lietuvai atstovavo ir kovose dalyvavo viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais.

Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

1410 metų liepos 15 dieną Lietuvai ir Lenkijai suvienijus jėgas pavyko sumušti vieną labiausiai organizuotų priešininkų ir pakeisti visos Europos istoriją. Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys, bendradarbiaudamos karinėje srityje, dalyvaudamos bendrose operacijose tęsia ir dabar.