Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, miestas kasmet skiria vis daugiau lėšų sodinukams, krūmams, vijokliams, tačiau žaliuose projektuose reikia ir aktyvesnio bendruomenių įsitraukimo.

„Vilnių kuriame kartu. Žinome, kad vieni visko nepadarysime, todėl raginu vilniečius aktyviai sodinti ir saugoti gamtą. Šiemet dar turime apie 2 tūkstančius sodinukų, kuriuos gyventojai gali paprastai pasiimti ir pasodinti“, – sako R. Šimašius.

Vilnius ėmėsi ir kitų naujų apželdinimo iniciatyvų, prie kurių noriai jungėsi įmonės ir gyventojai.

„Ėmėmės sodinti vijoklius, kad apsaugotume miestą nuo neįteisintose vietose ant betoninių sienų atsirandančių grafičių ar papuoštume nepatrauklias silikatinių plytų sienas. Nauja ir tai, kad gyventojams pasiūlyta galimybė apsodinti savo kiemus miesto dovanotais želdiniais. O iniciatyva „Dovana Vilniui“ – jau daugeliui žinomas projektas, prie kurio jungiasi ir verslas, ir gyventojai“, – pasakoja Vilniaus miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė.

Verslas žaliuoja!

Visuomeninės iniciatyvos „Dovana Vilniui“ sąraše šiemet – šešios įmonės. Tarp jų jau ne vienus metus sodinukais kiekvieną Vilniuje pastatytą butą įamžinanti bendrovė „Darnu Group“ šiemet medžiams skyrė 19 609 eurų. Tai – 461 sodinuko vertė.

Vienoje judriausių sostinės vietų – Gerosios Vilties g., Laisvės ir Savanorių prospektų žiedinėje sankryžoje – šį rudenį sužaliuosiantis ąžuoliukų, klevų, berželių ir liepų miškelis – simbolinis įmonės „Creditinfo“ projektas. Po medelį „Creditinfo“ pasodins už kiekvieną Vilniaus įmonę, dėl itin gerų finansinių rodiklių šiemet nusipelniusią tradicinio „Stipriausių Lietuvoje“ sertifikato. Visoje Lietuvoje tokius sertifikatus kasmet pelno vidutiniškai 2,5 tūkst. įmonių, o sostinė gali tikėtis tikrai nemažo gojelio. Dovanos vertė bus aiški po rudeninio sodinimo.

„Naujiems medžiams sodinti Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju laiku per metus išleidžia vidutiniškai pusę milijono eurų. Apie 20 tūkst. eurų per metus tam pačiam tikslui subyra ir per visuomeninę iniciatyvą „Dovana Vilniui“ – tai dovana, vertinga ne tik finansine prasme, bet ir dėl žmonių įtraukimo į sodinimo darbus, kitokio, gerąja prasme savininkiško požiūrio į miesto želdinius“, – sakė R. Baniulienė.

Miestas dovanoja – gyventojai sodina

Didesnio aktyvumo tikimasi ne tik iš verslo atstovų, bet ir iš gyventojų – į kvietimą apsodinti savo aplinką savivaldybės dovanojamais sodinukais atsiliepė tik apie 40 vilniečių ar jų grupių. Į erdves prie gatvių ir daugiabučių iškeliavus 1168 sodinukams (jų kaina apie 7000 eurų), nepanaudoti liko du trečdaliai šiam tikslui rezervuotų augalų. Per vasarą jie bus pasodinti įvairiose miesto vietose, iš jų bus formuojami urbanistiniai miškeliai vietos aplinkos kokybei gerinti.

Aktyviausi sodintojai buvo naujamiestiečiai, visuomenininkės Ritos Latvytės paraginti per socialinius tinklus – feisbuko grupę „Naujamiestis. Su meile“. J. Basanavičiaus gatvėje esančio daugiabučio gyventojas Gediminas Ušackas pripažįsta, kad susitarti su kaimynais dėl želdinių poreikio ir jų sodinimo vietų didesnėms bendruomenėms nėra paprasta. Ypač, jei alternatyva – papildomos parkavimo vietos. Bet jo ir kaimynų patirtis – pozityvi. Sodinimo talka leido ir sutvirtėti kaimynystei, ir aptarti namo rūpesčius. Pasodintais augalais dabar rūpinasi net keli dvylikabučio namo gyventojai. Būsimiems šios miesto iniciatyvos dalyviams G. Ušackas pataria tik viena – pasirengti bent paprastą sodinimo planą ir neimti augalų daugiau nei reikia, kad po kelerių netinkamose vietose išstypę medeliai neužstotų šviesos ar netrukdytų judėti po teritoriją.

Medžius miestui dovanojo ir patys gyventojai ar bendruomenės – taip pasodinti 85 medžiai, iš jų net 63 – Savanorių prospekte.

Antrą pusmetį – daugiau medžių ir vijoklių

Želdinimo darbai tęsis ir vasarą: pasodinti bus dar 967 vijokliai, žaliosioms salelėms atkeliauja 73 medžiai, 942 krūmai, 3190 žolinių augalų, sodinukais bus formuojami urbanistinio miškelių plotai probleminėse vietose – šalia taršių ir triukšmingų greito eismo gatvių. Miestas kviečia seniūnijų gyventojus imtis iniciatyvos ir apsodinti tokias vietas patiems miesto duodamais sodinukais ir džiaugtis augančiais medeliais ir krūmais, pridengiančiais gatves, tampančiais namais paukščiams.

Rudenį planuojama tęsti želdinimą medžiais ir pasodinti apie 2000 medžių gatvėse pagal seniūnijų ir bendruomenių teiktus pasiūlymus. Vasarą bus atliekami ir Bernardinų senųjų kapinių medžių priežiūros darbai, planuojami kitų brandžių miesto medžių priežiūros darbai – tai darys arboristinės globos paslaugos konkurso laimėtojai.

Pavasarį Misionierių soduose labai sėkmingai persodinę ąžuoliukus, specialistai šiuos darbus tęs ir rudenį. Planuojama persodinti į tinkamesnes augti vietas po aukštos įtampos tinklais išdygusius medžius – iškart vizualinį ir estetinį efektą duodantys medžiai bus persodinami į vejos plynes prie gyvenamųjų daugiabučių namų erdvėms jaukinti ir barjerams nuo važiuojamųjų dalių formuoti.

Svarbi kiekviena iniciatyva

Vilnius dėkoja ir bendruomenėms, kurios jau rūpinasi brandžiais medžiais – suderinusios darbus su miesto specialistais laisvina pomedžius nuo kietųjų dangų. Iniciatyvinės grupės „Gyvas miestas“ dėka nuėmus dalį pėsčiųjų tako plytelių pagerinta Vokiečių g. liepų augimvietė, Lidijos Sakalauskienės iniciatyvos dėka gerėja Užupio skverelio liepų šaknų būklė, pasitelktos profesionalios arboristinės priemonės ir metodai. Dalį darbų (nebereikalingų dangų išvežimas, mulčiavimas) bendruomenėms padeda atlikti įmonės „Grinda“ ir „Stebulė“.

Rūpinimosi medžiais pavyzdį parodė ir Senamiesčio seniūnija be seniūnaitė Asta Baškauskaitė, surinktomis lėšomis iš vietos verslų finansavę profesionalų arboristinį brandžių Lazdynų Pelėdos skvero medžių vainikų genėjimą, toliau planuojantys medžių šaknų būklės gerinimo darbus.

Gyventojai kviečiami ne tik sodinti, bet ir globoti esamus miesto medžius,  ypač – mažuosius naujai pasodintus medelius, apsaugoti jų kamienus nuo galimų pažeidimų apsukant juos tinkleliu ar uždedant prapjautą plastikinio vamzdžio atkarpą. Savaime išdygusiems medeliams mieste nuo pažeidimų ar pašalinimo apsaugoti seniūnijos dalija specialias apsaugas su miesto ženklu “Gamta dovanoja - miestas saugo.”

Rūpestis senais medžiais

Šiemet nupirktos senolių medžių arboristinės globos paslaugos pirmiausiai bus sutelktos į brandžiausius miesto medžius: seniausią Sapiegų liepą, Bernardinų sodų ąžuolų grupę, bei kitus senolius medžius siekiant sutvarkyti jų lajas ir pagerinti polajo būklę. Kitų brandžių medžių priežiūrą (šaknų aeracija, laistymas ir tręšimas) planuojama intensyviau vykdyti dar šią vasarą, ypač miesto centrinėje dalyje.

Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar maždaug 650.

„Šiemet sostinėje bus pasodintas rekordinis skaičius medžių per pastaruosius šešerius metus – daugiau kaip 5000 šiemet ir 3140 pernai. Žalumos sostinėje kasmet tik daugės, nes ir toliau puoselėsim viešąsias miesto erdves ir kiemus. Šiemet sodiname ne tik daug medžių, bet ir dekoratyvinių krūmų – apie 1,6 tūkst. Daugiausiai jų bus pasodinta naujai kuriamose miesto viešosiose erdvėse“, – pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Atnaujinant Vingio parko medyną spygliuočiais, jame jau pasodinta apie 4 tūkst. nedidelių pušelių.

Vilniaus mieste daugiausiai sodinamos liepos, klevai, šermukšniai ir beržai. Pilaitės rajone, Pajautos gatvėje jau galima pamatyti pirmąsias 6-7 m aukščio liepas. Iki savaitės pabaigos bus pasodinta 18 šių medžių.

Naujoje Tolminkiemio gatvėje įrengtoje viešojoje erdvėje pasodinti 42 beržai ir apie 70 dekoratyvinių krūmų.

Fabijoniškėse, S.Stanevičiaus gatvės viešojoje erdvėje pasodinti 57 medžiai. Naujininkuose, Telšių gatvėje esančiame skvere, pasodinta daugiau nei 132 dekoratyvinių krūmų.

Dekoratyviniais krūmais ir medžiais papuošti ir naujai įrengti sostinės A.Vileišio ir Birutės gatvių pėsčiųjų ir dviračių takai. Juose buvo pasodinta daugiau kaip 100 medžių ir per 850 dekoratyvinių krūmų.

Oslo gatvėje, važiuojant link Lazdynų, pasodinta 50 beržų, o netoli naujai pastatyto Fabijoniškių baseino pasodinta 14 ąžuoliukų.

Rudenį Ukmergės gatvėje planuojama pasodinti per 400 įvairių lapuočių medžių. Liepos, klevai, pušys ir šermukšniai bus sodinami ir kitose gatvėse.

Vasarą Alytaus miesto gyventojai po ilgai užtrukusių statybos darbų galės džiaugtis nauja poilsio vieta – miesto centre rekonstruota Žaliąja gatve. Rekreacinėje zonoje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, sutvarkytas upelis, gatvę puošia mažoji architektūra. O rugpjūtį bus baigtas ir aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną.

Žaliosios gatvės rekonstrukcijos darbai vėluoja daugiau nei pusmetį. Dėl lėšų stygiaus atsisakyta amfiteatro, riedutininkams skirtos teritorijos, dirbtinių vandens telkinių su fontanais.

Bet jau įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, apšvietimas, poilsio zonos. Statybos bendrovei už laiku neatliktus darbus priskaičiuota daugiau nei 30 tūkstančių eurų delspinigių. Statybininkai žada, kad gegužės pabaigoje darbai bus baigti.

„Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai būtent gatvės asfaltavimui. Klojami pagrindai ir artimiausiu metu bus išasfaltuota Ligoninės gatvė. Taip pat tvarkomi šlaitai, rengiami pagrindai betoninėms trinkelėms. Finansavimo sutartis baigiasi liepos mėnesį, todėl pratęsimų jokių darbams nebus“, – tikina Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Luarinaitis.

Žalioji gatvė formavosi prieš daugiau nei šimtą metų – tuomet tai buvo miesto pakraštys, vėliau jam plečiantis, gatvė atsidūrė centre. Pasak muziejininkų, gatvė anksčiau turėjusi Kriaušiaus pavadinimą, gera reputacija negarsėjo.

„Pavienės užuominos spaudoje irgi byloja apie tai, kad ta gatvė buvo tamsių elementų lizdas, nebuvo tankiai gyvenama, buvo pigiausi bordeliai ir didžiausias nusikalstamumas. Plečiantis miestui, gatvė, buvusi miesto pakraštyje, staiga tapo miesto piktžaizde“, – pasakoja muziejininkas Vilmantas Dunderis.

Tikimasi, kad rekonstruota gatvė taps patrauklia poilsio zona ne tik gyventojams, bet ir miesto svečiams. Kaip ir statomas aukščiausias Lietuvoje daugiau nei trisdešimties metrų pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, sujungsiantis kurortinę miesto dalį su Alytaus piliakalniu. Istorinis tiltas statomas ant išlikusių senojo geležinkelio, susprogdinto prieš šimtmetį, atramų.

„Finansiškai šiandien yra apie 60 procentų tilto sutarties įvykdyta, o žiūrint fiziškai į darbus, tai darbų nėra likę tiek jau daug. Tai yra metalinės konstrukcijos plukdymas per Nemuną ir jos užkėlimas ant atramų“, – tikina Alytaus savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėjo pavaduotojas Sigitas Stumbras.

Tilto statyba atsieis daugiau nei 8 milijonus eurų, jį baigti numatyta rugpjūčio pabaigoje.

Vilniuje bus keičiamos senos stebėjimo kameros, planuojama įrengti jas ir naujose vietose.

Kaip BNS informavo Vilniaus savivaldybė, iš viso pirmuoju etapu planuojama įrengti mažiausiai 103 modernios stebėjimo kameras, dar 34 kameros bus įrengtos atsižvelgiant į poreikį.

Stebėjimo sistemą numatoma atnaujinti kitų metų pradžioje, artimiausiu metu ketinama skelbti sistemos vaizdo transliavimo paslaugų konkursą.

Sumontavus naujas vaizdo kameras tikimasi automatizuoti stebėjimą, kad pati sistema fiksuotų tam tikrus įvykius ir atkreiptų į juos dėmesį. Vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai bus perduodami ne tik į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet ir į savivaldybės administracinį pastatą, todėl Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai galės matyti vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus ir efektyviau organizuoti savo darbą.

Naujomis kameromis bus keičiamos susidėvėjusios, taip pat jos bus diegiamos naujose vietose - judriose gatvių sankryžose (pavyzdžiui, S.Dariaus ir S.Girėno-Kapsų-Šaltkalvių gatvių sankirtoje), požeminėse perėjose, didžiausio žmonių susibūrimo vietose.

Konkurso nugalėtojas privalės atnaujinti vaizdo kameras ir administruoti sistemą septynerius metus. Naujas kameras konkurso nugalėtojas turės sumontuoti kuo greičiau ir ne ilgiau nei per 4 mėnesius.

Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniaus mieste veikia nuo 2002 metų. Sistema skirta padėti užtikrinti viešajai tvarkai, eismo saugumui, naudojama kaip prevencinė priemonė prieš nusikalstamą veiką bei padėti ją atskleisti.

Vilniuje jau treti metai yra įkurtos 7 tyliosios zonos. Jos išdėstytos taip, kad jas galima pasiekti per valandą, ten pailsėti nuo transporto ar kitokios miesto veiklos keliamo triukšmo.

Viešosios tyliosios zonos yra įsikūrusios žaliosiose miesto erdvėse, prie vandens telkinių. Tai Gulbinų ir Tapelių tyliosios gamtos zonos bei Viršuliškių, Karoliniškių, Baltupių, Fabijoniškių, Ozo tyliosios viešosios zonos. Šiose zonose ribojamas transporto judėjimas, draudžiamos statybos, įrengiami ar įrengti natūralios dangos takai. Šios teritorijos yra skirtos socialiniam ir kultūriniam poilsiui.

Taip pat Vilniuje yra 9 parkai: Vingio parkas, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos parkas, Ozo parkas, Misionierių sodai, Reformatų parkas, Jamonto, Santuokų rūmų parkai bei P.Cvirkos skveras.

Anykštėnai jau kelintus metus prieš miesto šventę tradiciškai švarina Šventosios upę. Miesto vadovai ir gyventojai kelias valandas dalgiais pjovė žoles.

Išlaisvinti Šventosios upę nuo sąžalynų, bent jau miesto centre, – sena anykštėnų svajonė. Upės srovės greitis šioje atkarpoje neviršija pusės metro per sekundę, todėl vandens augalija auga sparčiai. Ketinantys išvalyti upę nuo žolių ties Antano Baranausko tiltu anykštėnai atėjo nešini dalgiais.

„Čia kartu ir pilietinė akcija, nes dalyvauja ne tik politikai, bet ir žmonės iš miesto, kurie prisideda prie tokios aplinkos gražinimo“, – sakė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Iš karto valyti upės neleista. Darbai pradėti tik pasirašius darbo sutartį su savivaldybės administracija.

Prieš pradedant darbus buvo uždaryti aukščiau esančios užtvankos šliuzai. Vandens lygiui nukritus beveik metru ir žolėms iškilus į vandens paviršių, šienauti tapo lengviau.

Daugiau nei dvi dešimtys vyrų pasklido Šventosios vagoje. Vieniems vandens buvo iki krūtinės, kitų tik galvos išdavė, kad tarp žolių kelią su dalgiais skinasi anykštėnai.

Pjovėjai sakė, kad dalgiais vandenyje mosuoti nėra taip paprasta, kaip sausumoje. Juos tenka dažniau pustyti, mat atšimpa.

„Man atrodo, kad šiemet sunkiau. Ankstesniais metais – šmirkšt šmirkšt, o dabar žolės veliasi. Na, matyt, praktikos mažokai“, – svarstė Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valentinas Patumsis.

Kiti darbininkai nesiskundė. „Naudos bus, per miesto šventę čia bus gražu, bent jau pradžioje miesto. Norėtųsi, kad daugiau anykštėnų ateitų, galėtume didesnį plotą nušienauti“, – kalbėjo krepšinio treneris Vaidutis Zlatkus.

Tačiau kiti anykštėnai buvo tik stebėtojai. Per keletą valandų talkininkai išvalė upę daugiau kaip pusės hektaro plote.

Miestų medžiai džiūsta ne tik todėl, kad prisodinome netinkamų rūšių, bet ir todėl, kad patys sudarome sąlygas kenkėjams apsigyventi medžiuose, sako dendrologė, A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto docentė Lina Straigytė. „Vabzdžiams, ligoms reikia kažkur gyventi, o jei mes nepaliekame žolės, jie keliasi į medžius. Dabar daug asfalto, vejos nebelieka, atrodo tvarkinga, bet mes pažeidžiame pusiausvyrą“, – pabrėžia mokslininkė.

Pasak arboristo Sigito Algio Davenio, medžiai auga ypač skurdžioje žemėje, todėl jiems kenkia ne tik ligos, bet ir mitybinių medžiagų stoka. Be to, juos labai silpnina ir netinkamas genėjimo laikas. Tada medžius apninka grybai, ligos, vabzdžiai, o kadangi atvira žaizda imli infekcijoms, medžiai ima sparčiau pūti.

Miestuose – daug netinkamų medžių rūšių

Dendrologė, A. Stulginskio universiteto Miškų fakulteto docentė L. Straigytė sako, kad kaštonus šiemet keršakandės pažeidė mažiau, nes dėl šaltos besniegės žiemos iššalo daugiau lervučių.

„Tačiau mažalapių liepų, kurių miestuose pasodinta labai daug, lapai ruduoja tikrai gana anksti. Mūsų tyrimas rodo, kad mažalapė liepa – pati netinkamiausia medžių rūšis mieste. Būtų geriau sodinti didžialapę liepą arba hibridą paprastąją liepą, kuri gerokai atsparesnė ligoms, ilgiau vegetuoja. Dabar Vakarų Europoje rekomenduojama sodinti ir stipresnę sidabrinę liepą, kuri turi daugiau plaukelių, švedinį šermukšnį“, – pastebi dendrologė.

Arboristas S. A. Davenis pritaria L. Straigytei ir sako, kad mažalapė liepa nėra prisitaikiusi prie urbanizacijos procesų, jai reikėtų ilgų dešimčių ar net šimtmečių, kad pritaptų prie rūsčios aplinkos.

Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vadovas Gintautas Runovičius tikina, kad specialistai pastebi šias bėdas ir kaip galėdami su jomis kovoja, pavyzdžiui, sugrėbia ir utilizuoja kaštonų lapus, kad pristabdytų ligą. Tačiau padėti liepoms, klevams, tuopoms sunkiau, nes miestuose naudoti chemines medžiagas galima tik išskirtiniais atvejais.  Be to, yra tariamasi su specialistais ir  nebesodinamos mažalapės liepos, planuojama sodinti švedinius šermukšnius, bandoma sodinti skroblus.

„Dabar mes stengiamės nesodinti tų rūšių, kurios jau užkrėstos, nesodiname kaštonų. O jaunus medžius vasarą tręšiame, laistome, kad sąlygos jiems būtų kuo geresnės ir jie taptų kuo atsparesni ligoms“, – teigia savivaldybės atstovas.

Medžiai auga tarsi dykumoje

Su S. A. Davenio teigimu, kad medžius reikia ne tik gydyti nuo ligų, bet ir kuo daugiau dėmesio skirti jų mitybai, sutinka ir L.  Straigytė. Be to, anot jos, medžiams padėtume, jei perdėtai nesirūpintume vejų grožiu. Pavyzdžiui, vieno Kopenhagos parko miškininkai anksčiau vejas pjaudavo 22 kartus per metus, o dabar tik du kartus. Iškart buvo pastebėta, kad labai sumažėjo medžių ligų. 

„Vabzdžiams, ligoms reikia kažkur gyventi, o jei mes viską nuskutame, nebepaliekame žolės, jie keliasi į medžius. Dabar viskas sukultūrinta, daug asfalto, vejos nebelieka, atrodo tvarkinga, bet mes pažeidžiame pusiausvyrą“, – pabrėžia mokslininkė.

Jos žodžiais, medžiams kenkia ir žiemą ant kelių purškiamos druskos, išmetamosios automobilių dujos. Kita problema, dendrologės teigimu, – genėjimas: „Genint padaroma žaizdelių, ir medis, jas gydydamas, išnaudoja savo energiją. Tada jis vėl susilpnėja ir tampa ne toks atsparus vabalams ir ligoms.“

S. A. Davenio pastebėjimu, Lietuvoje apskritai medžiai genimi netinkamu metu, žiemą arba rudenį, nors tada jie miega ir negali užsigydyti žaizdų. Tada, pabrėžia arboristas, medžius apninka grybai, ligos, vabzdžiai, o kadangi atvira žaizda imli infekcijoms, medžiai ima sparčiau pūti.

Praėjusią savaitę Lietuvos gamtos fondas (LGF) pradėjo kovą su uosialapiais klevais, išvešėjusiais Vilnelės pakrantėse. Pagal invazinių rūšių projektą gamtininkai dvejus metus kovos su šia invazine klevų rūšimi ir tikisi, kad pavyks sureguliuoti jų populiaciją taip, kad ši neužgožtų kitų vietinių rūšių.

Uosialapiai klevai įveikiami trimis žingsniais

Kaip portalui sakė LGF gamtosaugos specialistas Danas Augutis, kovoti su uosialapiais klevais ryžtasi laimėjus Aplinkos ministerijos konkursą: „Turime atkarpą nuo Olandų žiedo iki Rokantiškių tvenkinio, išeina virš 7 km Vilnelės pakrantės. Tikslas – tame plote išnaikinti uosialapį klevą, kad jis nebemestų savo sėklų į upės vagą. Projektą turime dviems metams, bet jis apima ir daugiau teritorijų – visoje Lietuvoje bus keli šimtai hektarų. Tai yra palyginti nedidelis kiekis, bet kaip pradžiai saugomose teritorijose – tai yra svarbus gamtosauginis darbas kovojant su invazinėmis rūšimis žiūrint į tai, kas iki šiol buvo Lietuvoje daryta“, - sakė D. Augutis.

Iš viso konkursą kovai su invazine uosialapių klevų populiacijai laimėjo dvi organizacijos – LGF ir Gamtos paveldo fondas. Vilniuje LGF darbuosis Vilnelės pakrantėse, Gamtos paveldo fondas – dirbs Kaune prie Nemuno.

„Iki 2015 m. yra trys svarbūs darbai. Pirmasis – klevų medžius nudžiovinti, kadangi uosialapis klevas taip pat kaip ir gluosnis ar tuopa, duoda atžalas. Iš kelmo išauga naujos atžalos ir iš medžio lieka krūmas, su kuriuos reikia kovoti. Mūsų patirtis kituose projektuose rodo, kad tokias atžalas kapojant tai gali užsitęsti iki begalybės. Iš pradžių mes tuos medžius pragręžiame, įleidžiame mažas dozes herbicidų ir paskui nudžiuvusius medžius žiemą, kai bus įšalas, pjausime ir išvežinėsime iš teritorijos. Trečiasis veiksmas – išrauti jaunuosius medelius. Šiuo metu mes gręžiame medžius ir rauname naujus medelius“, - pasakojo D. Augutis.

Reguliuojant uosialapių klevų populiaciją dirbama su chemikalais, todėl paprastų gyventojų talkų organizuoti negalima. Lietuvos gamtos fondo atstovo teigimu, žmonės turi būti išklausę darbų saugos instruktažą, todėl sandomas rangovas, kuris turi apmokytus specialistus ir gali šį darbą atlikti be priekaištų.

Kuo prasikalto uosialapis klevas?

„Uosialapis klevas yra patekęs į naikintinų augalų sąrašą ir ne miesto želdiniuose jį siūloma naikinti (miesto želdiniuose jis yra toleruojamas). Savininkai, kurie turi uosialapių klevų ypatingai savo miško žemėse, turėtų nedelsti ir spręsti šią problemą patys, nes tai yra ta rūšis, kurios teoriškai Lietuvoje turėtų nebūti“, - toliau dėsto gamtosaugos specialistas.

Invazinių rūšių, kurios nėra pageidaujamos Lietuvos teritorijoje sąrašą sudaro Aplinkos ministerija. Kaip sako D. Augutis, uosialapis klevas į šį sąrašą pateko, nes jis atvežtas iš Šiaurės Amerikos kaip labai greitai augantis parkų medis.

„Bet vėliau pasirodė, kad jis jau 20 - ties metų sulaukęs turi labai trapią medieną ir pradeda lūžti, kyla problemų dėl saugumo. Tyrimai rodo, kad šie klevai sukelia šienligę. Kas liečia gamtinę įtaką, jie išstumia mūsų pakrančių rūšis - karklus, gluosnius. Jie smarkiai plečiasi ir į pievas, jeigu tik pieva apleista, jie labai greitai pradeda augti – pakeičia pievą į nevertingą mišką. Šie klevai keliais aspektais yra neigiami, dėl to jie ir įtraukti į invazinių rūšių sąrašą“, - aiškino D. Augutis.

Pašnekovas sako, kad teoriškai vienos rūšys iš invazinio rūšių sąrašo galėtų būti išbrauktos, tačiau praktiškai tai nelabai įmanoma: „Mes dabar sutvarkysime upės pakrantę, o mieste tų uosialapių klevų vis tiek liks. Jeigu gerai pasižiūrėtumėte jų žemupyje tikrai yra ne mažiau. Į bet kurį Lietuvos miestą nuvažiavus, uosialapiai klevai miesto želdiniuose sudaro tikrai svarią dalį“.

Viso uosialapiams klevams pagal projektą skirta beveik 500 tūkst. litų (be PVM). Iš jų Vilnelės pakrantėms 130 tūkst. litų. Viso projekto metu bus sutvarkyta 150 ha upių pakrančių.

Į oficialų AM patvirtintą invazinių rūšių sąrašą iš viso patenka 17 gyvūnų rūšių ir 18 rūšių augalų. Kol kas sunkiausiai sekasi spręsti Sasnovskio barščių naikinimo klausimą. Jiems naikinti jau kelis kartus buvo skelbtas konkursas, tačiau neatsirado norinčiųjų jame dalyvauti.

Portalo anksčiau kalbinta Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė yra sakiusi, kad iš pradžių į Lietuvą Sasnovskio barščiai atkeliavo kaip dekoratyvinis augalas žmonių sodams papuošti, tačiau tuo metu niekas nežinojo, kokia bėda laukia ateityje.

„Valstybiniu mastu praktinių veiksmų šiuo metu nėra vykdoma, nors neatsisakome, pavyzdžiui, kitais metais vėl skelbti konkursą dėl Sosnovskio barščių naikinimo, gal apimant mažesnes teritorijas, nenuleisime rankų šiuo klausimu. Šiemet gamta sau, laikas eina, nelaukia ir, matyt, dabar jau nebespėsime iš naujo (paskelbti konkurso – red. past.)“, - situaciją aiškino AM specialistė.

Visoje Lietuvoje vidurvasarį pastebime ne nuo kaitros, bet nuo ligų ar kenkėjų nurudavusius ar lapus numetusius medžius. Jau ne vienerius metus specialistai su nerimu stebi kaštonus, kurių lapai ir šiemet ruduoja – padėtis nei gerėja, nei blogėja. Tačiau kaštonai – ne vieninteliai kenčiantys medžiai. Specialistų teigimu, gegužės ir birželio mėnesiais grambuoliai labai nugraužė ąžuolus, o liepos kentėjo nuo gleivėtojo pjūklelio.

„Taip pat buvo signalų, kad Vilniaus mieste ruduoja klevai. [...] Tai, ką matome, ne ligos, ne virusai ir ne grybinės ligos, o dėl augimo sąlygų pablogėjusi būklė“, – sako Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.

– Pone Ivinski, ką šią vasarą pastebi specialistai? Ar padėtis kažkuo ypatinga?

– Situacija tokia, kaip ir kasmet, kaštonai toliau ruduoja. Gal tik kai kuriose vietose, ypač Vilniuje, Asanavičiūtės gatvėje, labiau pasireiškia ligos. Labai nuo ligų susiraitę lapai, o tokių medžių nepuola ir kenkėjai. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad gegužės ir birželio mėnesiais grambuoliai labai nugraužė ąžuolus, klevus. Dabar šie medžiai jau atsigauna. Bėda, kad kai kur labai nurudavusios liepos – jos nugraužtos gleivėtojo pjūklelio ir kitų kenkėjų. Taip pat buvo signalų, kad Vilniaus mieste ruduoja klevai. Klevus puola penkios pagrindinės grybų ligos, bet keliose Vilniaus vietose, pvz., prie Spaudos rūmų, pastebėjome, kad jų būklė tokia, nes žemė suspausta, šalia gazonai, taip pat žiemą, matyt, ant jų pakliūva daug druskos ir pan. Tai, ką matome, ne ligos, ne virusai ir ne grybinės ligos, o dėl augimo sąlygų pablogėjusi būklė.

– Didžiausias dėmesys ne vienus metus būdavo skiriamas kaštonams, nes jie kenčia nuo kaštoninės keršakandės. Ar padėtis šią vasarą keičiasi?

– Būsena pastovi: niekas neblogėja, niekas negerėja. Bet nėra duomenų, kad medžiai, pavyzdžiui, kaštonai, nudžiūtų nuo kenkėjų. Lapai nukrinta, pavasarį vėl sužaliuoja, medžiai vėl žydi, viskas gerai. Kiek blogiau yra su ligomis – ligos nepaleidžia. Jau kelerius metus kelis kaštonus stebime Asanavičiūtės gatvėje. Jie nuo viršūnės džiūsta ir jų būklė stipriai blogėja. Gal šiuo atveju ligos pavojingiau nei kenkėjai.

– Pone Ivinski, kai kurie gamtininkai sako, kad kaštonai apskritai nelietuviški medžiai, yra atvežti į Lietuvą iš labiau į pietus nutolusių kraštų, todėl nėra atsparūs. Ką galėtumėte pasakyti? Galbūt jų net neįmanoma išgelbėti?

– Manau, kad kaštonams niekas negresia. Taip, jie atvežtiniai, bet mes auginame ir atvežtinius klevus, ir liepas. Dekoratyvinių lietuviškų medžių praktiškai neauginame. Jų labai nedaug. Miesto želdiniuose lietuviškų medžių ir krūmų beveik nepamatysite – tai dekoratyviniai atvežtiniai medžiai, o jie pakankamai atsparūs ligoms ir kenkėjams. Vis dėlto ligos ir kenkėjai juos vis užpuola – tai natūralus procesas.

– Pone Ivinski, klausytojas sako, kad šiemet daugelio ąžuolų lapai pažeisti, matomos pilkos dėmelės. Kokie Jūsų duomenys?

– Tai ligos – miltligės. Žinoma, aš nesu tų ligų specialistas, bet Gamtos tyrimų centro Botanikos institute yra specialistų, kurie geranoriškai pakonsultuotų. Žmonės iš įvairių miestų vis kreipiasi susirūpinę augalų būkle. Labai gerai, kad tuo domimasi, nes augalai ir jų priežiūra brangiai kainuoja, todėl juos reikia saugoti. Jei staiga nudžius suaugęs, gražus medis, bus didelis nuostolis.

– Klausytoja teiraujasi, ar tiesa, kad šalia kriaušių negerai sodinti kadagius?

– Kadagių sodinti šalia sodo nerekomenduojama, nes jie yra įvairių ligų tarpinis šeimininkas – esant palankioms sąlygoms, ligos gali plisti ant vaismedžių.

– Ar priemonės, kurių buvo raginama imtis (kompostuoti, sugrėbti lapus), buvo veiksmingos?

– Nugrėbus ir išvežus lapus padėtis tikrai pagerėjo. Tose vietose, kur tai daroma, kenkėjų tikrai daug mažiau ir augalų būklė daug geresnė.

– Minėjote daug atvejų, kada medžius užpuola ligos. Ar apskritai įmanoma su jomis kovoti? Ar mieste galima medžius purkšti chemikalais?

– Manau, kad mieste niekas neleis nieko daryti. Ir kaštonams nebuvo leidžiama to daryti, nes aplink daug žmonių, ypač vaikų. Kai būsena beviltiška, medžius reikia šalinti. Teko skaityti Botanikos instituto paruoštą straipsnį, kad buvo pasodinta šimtai jaunų klevų ir liepų, o po pirmų metų dalis jų iškirsta, nes buvo beviltiškai pažeisti ligų – ėmė stipriai džiūti ir neapsimokėjo jų reanimuoti. Tai neišvengiama – nudžiūvusius medžius reikia keisti kitais.

– Galbūt net nereikia nieko daryti? Tai natūralus procesas – vieni medžiai keičia kitus?

– Pakeisti medį labai brangu. Jeigu prisimenate, Gedimino prospekte atvežtinė liepa kainavo gal tūkstantį litų. Penkerius metus paaugintus medžius iškirsti ir pasodinti naujų – labai brangu. Tad galbūt geriau pasirūpinti jų priežiūra: purenti žemę, tręšti, vasarą palaistyti, pagerinti, sustiprinti gyvybines augalo funkcijas, kad jis galėtų pasipriešinti ligoms ir kenkėjams. Tai kainuotų pigiau.

– Tenka pastebėti, kad kaštonai sodinami prie naujai nutiestų kelių. Ar tai reiškia, kad šie medeliai yra pasmerkti?

– Yra pasodinta prie „Akropolio“, ten labai nedaug kenkėjų juos puola. Kuršių nerijoje, Juodkrantėje auga kaštonai, beveik nepaliesti šitų kenkėjų. Vadinasi, kai kurie šitam kenkėjui greičiausiai atsparūs.

– Nuo ko priklauso – puls kenkėjai ar ne?

– Nėra nustatyta nuo ko. Galbūt įtakos turi atskira atmaina, atskirų kaštonų lapai stangresni, tiesesni, gal – nedidelis augalo būsenos morfologinis pakitimas. Tai nėra tyrinėta. Bet mes jau daug metų rekomenduojame daryti kaštonų atranką, surinkti tuos, kurie mažiau pažeisti kenkėjų, ir sodinti tik tokius. Bet kol kas tuo niekas neužsiima, viskas saviveikla.

– Kaip yra su kitais medžiais? Ar galima sakyti, kad, jeigu ruduoja kaštonai, tai ir kiti medžiai, kurie yra greta, paruduos. Bent prie LRT pastato auga klevai ir kaštonai, o ruduoja ir vieni, ir kiti.

– Ryšio nėra. Nors kaštoninės keršakandės pažeidimų randama ir ant klevų, bet labai nedaug. Randama ant platanalapio klevo. Tačiau platanalapis klevas mažai kur auga, sakysim, Kuršių nerijoje. Taigi jei šalia serga ir kaštonai, ir klevai, tai labiau išimtis.

– Pone Ivinski, regis, Lietuvoje negalima naudoti cheminių priemonių, kurios padėtų kovoti. O kaip yra kitose valstybėse? Kaip ten sprendžiamos panašios problemos?

– Pavyzdžiui, Lenkijoje buvo naudota priemonė, kurią būtų galima naudoti ir Lietuvoje, bet ji labai brangi. Torunėje, gelbėjant kaštonus, į kamienus buvo daromos injekcijos, o šitą cheminį preparatą augalo sultys išnešiojo į lapus. Liga buvo įveikta, bet tai trumpalaikis poveikis. Vienais metais tai pavyko, kitais poveikis buvo mažesnis, vėliau liga grįžo. O viena injekcija kainuoja apie 60 litų. Tai palyginti brangu, be to, mūsų mieste yra dešimtys tūkstančių kaštonų.

– Kas turi rūpintis medžiais? Ar tik specialiosios tarnybos? O gal gyventojai patys gali taisyti padėtį ir prisidėti, kad ligotų medžių būtų kuo mažiau?

– Medžiai yra savivaldybių, miestų nuosavybė, bet tuose miestuose, gyvenvietėse gyvename mes, todėl tai irgi mūsų pareiga. Prieš keletą metų žmonės buvo raginami sugrėbti lapus, ypač Kaune, Vilniuje. Žinoma, tiems žmonėms padėjus, juos truputį paskatinus, galima pasiekti gerų rezultatų, miestas būtų tikrai gražesnis.

– Minėjote laboratorijas, į kurias galima kreiptis. Kokiais atvejais rekomenduotumėte kreiptis į specialistus?

– Gamtos tyrimų centro Botanikos institute dirba specialistai, kurie išmano tuos klausimus, stebi miesto želdinius, jų ligas ir geranoriškai pakonsultuotų. Jeigu medis labai pažeistas, galima kreiptis konsultacijos ir paklausti, ką daryti. Tačiau tie žmonės irgi užimti, gaišti laiką dėl kiekvienos smulkmenos taip pat negerai.