-
„Žalvaryje“ – ir vėl gaisras: degė baterijos, liepsnos apgadino pastatą 4
Kaip praneša Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, lapkričio 25-ąją apie 14.22 val. gautas pranešimas, kad Palemono gatvėje žmogus mato daug juodų dūmų, kas dega – nežino.
Į žvalgybą nedelsiant išsiųstos ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Kaip paaiškėjo, gaisras kilo atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ teritorijoje. Čia degė tuščios talpyklos ir šalia sukrautos (15 m² plote ir 1,5 m aukščio krūvoje) baterijos.
Per gaisrą apdegė pastato sienos dažai, išdužo pastato langai, nuardyta dalis pastato sienos. Įmonės krautuvais baterijos pervežtos toliau nuo pastato, perpiltos vandeniu, uždengtos nedegiu audeklu.
Gaisras visiškai likviduotas per pusvalandį.
Gaisro priežastį tiria ekspertai.
Primename, kad 2022-ųjų rugpjūtį šioje bendrovėje kilo didžiulis gaisras. Jo metu, kaip aiškino bendrovė, sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Po nelaimės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį ir asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietini su kilusiu gaisru ir jo padariniais.
Tuomet aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie „Žalvario“ darytus akivaizdžius pažeidimus laikant atliekas.
-
Nerimą sukėlė dūmai „Žalvario“ teritorijoje: į pagalbą lėkė ugniagesiai 4
Pranešimą apie pastebėtus dūmus Palemono g. 141A ugniagesiai gavo 16.15 val.
„Pranešta, kad dega šiukšlių konteineriai. Atvykus, „Žalvario“ teritorijoje, šešiuose konteineriuose, degė sukrauti šarminiai akumuliatoriai. Jie jau buvo užgesinti milteliniais gesintuvais, kai atvykome mes. Dėl saugumo buvo pabudėta, kol darbuotojai su savo technika iškrovė atliekas ir pilnai užgesino“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budėtojas.
Apie nukentėjusius žmones informacijos neturima.
Primename, kad pernai Kaune, kilus gaisrui viename iš įmonės sandėlių, degė ir pavojingosios, ir nepavojingosios atliekos: panaudoti tepalai, automobiliniai tepalų filtrai, polietilenas, plastikas, elektronikos detalės, popierius ir kt.
-
Aplinkosaugininkai atliko neplaninį „Žalvario“ patikrinimą 3
Anot aplinkosaugininkų, per patikrinimą veiklavietėse nustatyta tiek mažareikšmių pažeidimų, tiek didelę žalos aplinkai riziką keliančių neatitikimų. Pavyzdžiui, nėra patvirtintų avarijų prevencijos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, atvirų teritorijų danga neužtikrina, kad pavojingos atliekos nepatektų į aplinką, turimas paviršinių nuotekų tinklų planas neatitinka realios situacijos, atliekos sandėliuojamos nesandariuose didmaišiuose lauke ir kt.
Susitikime su bendrovės „Žalvario“ vadovais departamento direktorius akcentavo, kad departamento tikslas ne tik bausti, bet ir bendradarbiauti.
„Tačiau pačios įmonės turi demonstruoti pasirengimą nuosekliai laikytis aplinkosauginių reikalavimų, valdyti rizikas, įgyvendinti avarijų prevencijos ir ekstremalių situacijų valdymo priemones. Turi tinkamai veikti ir vidaus kontrolės mechanizmai, kurie maksimaliai sumažintų nelaimių tikimybę. O mes pasirengę įmonėms padėti tinkamai išspręsti iškilusias problemas“, – sakė Giedrius Kadziauskas.
Turi tinkamai veikti ir vidaus kontrolės mechanizmai, kurie maksimaliai sumažintų nelaimių tikimybę.
Objektyviai vertindami didelę žalą aplinkai per atliekas tvarkančiose įmonėse įvykusius gaisrus, departamento pareigūnai dar labiau sustiprino tokių rizikingų objektų priežiūrą. Dėl šios priežasties bus tikrinamos ir kitų įmonių veiklavietės.
Rizikingiausias veiklavietes, kuriose bus atliekami neplaniniai patikrinimai, aplinkosaugininkai atrinks remdamiesi turimais duomenimis ir atsižvelgdami į rizikos veiksnius.
Primenama, kad pernai Kaune, kilus gaisrui viename iš įmonės sandėlių, degė ir pavojingosios, ir nepavojingosios atliekos: panaudoti tepalai, automobiliniai tepalų filtrai, polietilenas, plastikas, elektronikos detalės, popierius ir kt.
-
„Žalvario“ vadovas: gaisre apdegė ir dalis pavojingų atliekų, jos išvežamos 8
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje antradienį jis taip pat pažadėjo, jog įmonė teritoriją po gaisro sutvarkys per dvi dienas.
Aplinkosaugininkai tvirtina, kad oro tarša normos neviršijo, bet gaisro gesinimui naudotas vanduo pateko į Kauno paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą.
Ugnis persimetė į gretimą sandėlį
Pasak V. Sapožnikovo, visa Kauno padalinio teritorija užima 25 tūkst. kv. metrų, išdegęs plotas, t.y. du sandėliai, užima atitinkamai 2,6 ir 1,2 tūkst. kv. metrų. Įmonės vadovo teigimu, sandėliai buvo su atskirais įėjimais, bet turėjo bendrą sieną. Pavojingų atliekų sandėlyje buvo dažai, lakas ir kitos medžiagos, dalis jų, pasak įmonės vadovo, šiuo metu sandėliuojamos įmonės teritorijoje, po atviru dangumi, tačiau specialiose talpose.
„Užsidegė nepavojingų atliekų sandėlis, ugnis, vėjas buvo į pavojingų atliekų sandėlio pusę ir užsidegė šalia per sieną esantis sandėlis pavojingų. Nėra taip, kad atliekos išdegusios iki nulio – yra nemaži kiekiai, kuriuos turime išvalyti nuėmę stogą, nes betoninės konstrukcijos pavojingos, atskirsime betoną – griovimo atliekas nuo sandėliuotų atliekų“, – pasakojo įmonės direktorius.
Vyčio Šulinsko nuotr.
Jis kol kas teigė negalintis pasakyti, koks pavojingų atliekų kiekis sudegė ar apdegė. Žala gamtai dar bus skaičiuojama kartu su Aplinkos apsaugos departamentu, įmonė, anot vadovo, buvo apsidraudusi.
Anot V. Sapožnikovo, į bendrovę „Toksika“ išvežta ir 84 tonos susmilkusių pavojingų atliekų iš gretimo pavojingų atliekų sandėlio, į kurį taip pat buvo persimetęs gaisras.
„Antro sandėlio tvarkymas buvo apsunkintas apdegusių, pavojingai kabančių betoninių konstrukcijų. Tokias betonines konstrukcijas tvarkyti tik viena įmonė turi įrengimą, kuris važiuoti Lietuvos keliais turi gauti atskirą leidimą“, – pasakojo direktorius.
„Jį gavome operatyviai iš Kelių direkcijos pirmadienį ryte, pirmadienio popietę jis padėjo griauti. Dabar yra atlaisvinta galimybė patekti saugiai, be grėsmės gyvybei, į 30 proc. sandėlio“, – tvirtino jis.
Anot bendrovės vadovo V. Sapožnikovo, pirmadienį jau sutvarkyta gaisro neapimta teritorija.
Žada sutvarkyti per dvi dienas
„Baigiame sutvarkyti nepavojingų atliekų sandėlio išdegusią teritoriją, liko išvežti atliekas, sušluoti, ir tvarkymas bus baigtos. Maksimum dvi dienos“, – sakė „Žalvario“ direktorius.
Gaisras įsiplieskė ketvirtadienį bendrovės „Žalvaris“ nepavojingųjų atliekų sandėlyje, kuriame buvo išrūšiuojamos, supresuojamos ir saugomos popieriaus bei plastiko atliekos.
Ugnis visiškai sunaikino 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlį, kuriame sudegė apie 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Bendrovės teigimu, šios atliekos antrinių žaliavų rinkoje gali būti vertos apie 160 tūkst. eurų.
„Iki savaitgalio teritorija bus švariai iššluota, išvalyta, ir, pasiruošus tolimesniam normaliam gyvenimu, pasitarus su „Kauno vandenimis“, bus galima paleisti ir lietaus nuotekas, nes nebeliks jokios grėsmės, nebeliks pelenų tose vietose“, – kalbėjo įmonės direktorius.
V. Sapožnikovas tikino, kad dalis atliekų degusiuose sandėliuose yra išsilydžiusios ar aprūkusios, bet atpažįstamos, tad jas galima prieš išvežant išrūšiuoti. Anot jo, teritorijoje nuolat matuojama tarša, ji neviršija normų.
PAGD: kritinių pažeidimų nebuvo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, paskirtas gaisravietės operacijų centro vadovu, sakė, kad įmonę departamentas tikrina kasmet, paskutinį kartą – pernai spalį, tuomet „buvo nustatyti tam tikri trūkumai ir taikytos administracinio poveikio priemonės“.
Tikrai negalime atmesti visokių versijų – piktavališkumo, neatsakingumo, galbūt ir kitos priežastys.
Pasak jo, departamentas nuolat tikslina ir Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, jas griežtina.
„Objektas, mūsų žiniomis, ankstesnius trūkumus šalino (...). Paskutiniame patikrinime nustatyta, kad mes įvertiname objekto pažangą kito patikrinimo metu. Šių metų spalį numatytas naujasis šių metų patikrinimas. Norime pasakyti, kad šių patikrinimų metu nenustatėme kritiškai pavojingų trūkumų, dėl kurių galėjo kilti tiesiogiai gaisras“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, gaisro priežastis pareigūnai dar aiškinasi.
„Tikrai negalime atmesti visokių versijų – piktavališkumo, neatsakingumo, galbūt ir kitos priežastys (...). Kai tik bus išvados, jei prokuratūra leis, jos, tikėtina, bus ir paviešintos“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Jis pabrėžė, kad ugniagesiai profesionaliai atliko darbą ir ketvirtadienį kilusį gaisrą pavyko likviduoti penktadienį, apie 14 valandą.
„Jei būtų uždelsimas ar mūsų neprofesionalumas, tai tikrai gaisras galėjo išplisti į dar didesnį plotą, pasekmės būtų dar didesnės“, – tvirtino G. Sakalinskas.
Vyčio Šulinsko nuotr.
Aplinkosaugininkai pastebi trūkumų
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas tvirtino, kad įmonė bendradarbiauja su pareigūnais, taip pat ir šalinant pavojingas sudegusias ar nesudegusias atliekas.
Departamento direktorius sakė dar negalintis detalizuoti trūkumų, nes tyrimo nebaigė tiek jo įstaigos pareigūnai, tiek prokuratūra.
„Tai, ką direktorius sako, kad gaisras prasidėjo nepavojingų atliekų vietoje ir persimetė į pavojingų atliekų vietą, tai tikriausiai tiesa. Bet pavojingas atliekas stebėjome ir kitose vietose teritorijoje, tai reiškia, mes tikrai turėsime pastabų platesnių dėl reikalavimų laikymosi“, – kalbėjo jis.
G. Kadziausko teigimu, įmonė šiemet buvo kartą tikrinta, pažeidimų nenustatyta. Visgi jie nustatyti pernai gruodį – tuomet konstatuota, kad laikoma daugiau atliekų, nei nustatyta leidime, įmonei skirta bauda ir ji įpareigota sumažinti atliekų kiekį.
„Šie reikalavimai buvo įgyvendinti, šiuo metu neturime įmonei neįgyvendintų privalomųjų nurodymų, tai reiškia, kad įmonė po visų mūsų patikrinimų yra susitvarkiusi, kiek mūsų inspektoriai yra nustatę“, – pabrėžė Aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Pasak jo, dokumentuose pažeidimų dėl atliekų kiekių nenustatyta, tačiau kiek iš tiesų atliekų buvo aikštelėje, dar vertinama. Neatmetama, kad jų buvo daugiau dėl tam tikrų leidžiamų vėlavimų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS atliekas eksportuojant.
V. Sapožnikovas sako, kad atliekų kiekiai neviršyti, nes vien praėjusią savaitę, prieš pat gaisrą, į Lenkiją išvežti du sunkvežimiai atliekų – to nespėta įregistruoti GPAIS.
Įmonės vadovo teigimu, preliminari gaisro žala įmonei siekia apie 100 tūkst. eurų.
Vanduo pateko į miesto nuotekas
Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovai tikina, kad gaisro metu buvo padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, bet tiek ji, tiek lakieji organiniai junginiai leistinų normų neviršijo. Pareigūnai dar aiškinasi, kokios specifinės medžiagos išsiskyrė per gaisrą.
„Reikšmingos grėsmės visuomenės sveikatai (...) nepastebėta, tačiau, aišku, vertinant tai, kad tai yra gaisras, kad išsiskiria pavojingos medžiagos, buvo rekomenduota gyventojams likti namuose, vengti atidarytų langų“ , – sakė agentūros vadovė Milda Račienė.
Nuotekų tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti kitą savaitę. Ar buvo užterštas aplinkinių teritorijų gruntas, specialistai žada atsakyti maždaug per dvi savaites.
„Kauno vandenų“ atstovai sako, kad gesinant gaisrą įmonė buvo įpareigota blokuoti vandens patekimą į bendrą miesto nuotekų sistemą, o patys „Kauno vandenys“ savo pusėje nuotekų patekimo sistemas iš įmonės uždarė kitos dienos rytą.
G. Sakalinskas tvirtino, kad ugniagesių naudotas vanduo pateko į miesto paviršinių nuotekų tinklą.
„Pačios įmonės paviršinių nuotekų surinkimo sistema gaisro metu buvo visiškai persipildžiusi ir iš ten buvo pilnas patekimas į miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Čia, tikriausiai, yra vienas tų tikrai apčiuopiamos žalos šaltinių, nes buvo gesinama vandeniu“, – patvirtino Aplinkos apsaugos departamento vadovas.
Ugniagesių duomenimis, gesinimui panaudota mažiausiai 1,3 tūkst. kubinių metrų vandens, dalis jo pateko į bendrovės valymo įrenginius. Dalis vandens, anot pareigūnų, su paviršinėmis nuotekomis galėjo patekti į gretimą Amalės upelį, vėliau – į Kauno marias ir į Nemuną.
Didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo upeliu.
„Žalvario“ atstovai sako, kad didelis kiekis vandens liko teritorijoje, susiformavo balos – jos buvo išsiurbtos, o gruntas nukastas.
Ministras: reikalavimus reikės griežtinti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad po gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ buvo sugriežtinti reikalavimai tokioms įmonėms, jos įpareigotos teikti duomenis apie kaupiamas atliekas GPAIS.
Ministras pripažįsta, kad didžiausia gaisro „Žalvaryje“ žala bus padaryta vandens telkiniams.
„Didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo upeliu“, – sakė ministras.
Jo teigimu, pavojingų atliekų tvarkytojams turėtų būti nustatytas standartas įsidiegti automatines gaisro gesinimo sistemas.
Visus gaisro padarytus nuostolius bendrovė dar vertina. Gaisro priežastį ir poveikio aplinkai mastą turėtų nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Žalvariui“ priklauso 10 atliekų surinkimo ir tvarkymo padalinių šalyje, bendrovėje dirba 150 darbuotojų.
-
Gaisras „Žalvaryje“: S. Gentvilas įvardijo, kam padaryta didžiausia žala 7
„Akivaizdu, kad ar avarijos, ar gaisro metu labai padidėja vandens užterštumas. Mes šiandien gyventojams galime pasakyti, kad kvėpuoti ir atidaryti langą jau buvo galima kitą rytą, tą rodė (Aplinkos apsaugos – ELTA) agentūros duomenys. Grunto tyrimai užtruks ilgiau ir mes turėsime atsakymą po dviejų savaičių. Bet jei kalbėti apie didžiausią žalą, tai didžiausia žala padaryta vandens telkiniams“ , – antradienį aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo S. Gentvilas.
Ministro teigimu, dėl gaisro į vandenį galėjo patekti nemažai pavojingų teršalų, todėl tai pamoka ateityje turėti tinkamą nuotekų tvarkymo sistemą.
Turbūt didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią vidaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo į upelius.
„Turbūt didžiausia mūsų pamoka, kad pavojingų atliekų tvarkytojai turi turėti adekvačią vidaus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą, nes daug kas nubėgo į upelius“, – kalbėjo ministras.
S. Gentvilo teigimu, po kilusio gaisro taip pat būtina diskutuoti apie įmonių atsakomybę turėti automatinę gaisro gesinimo sistemą.
„Gaisras įvyko nepavojingų atliekų, konkrečiau kalbant, kartono sandėlyje. Mes šiandien neposėdžiautumėme ir būtume visiškai kitose temose jei būtų automatinė gaisro gesinimo sistema. (...) Tai kodėl tai nebuvo, kaip mums tą standartą priartinti, tai tikrai ta pamoka, kurią turime mokytis“, – kalbėjo jis.
Ministras taip pat pažymėjo, kad gaisras paskatins diskusijas apie tai, ar tokie riziką keliantys objektai, kuriuose laikomos pavojingos atliekos, gali būti statomi gyvenamosiose teritorijose.
„Eigoje su pereinamaisiais laikotarpiais turime priimti išvadą, vis tiek turime valdyti riziką ir nurodyti, kad nepavojingų atliekų tvarkymas, sanitarija gali vykti miesto teritorijoje, bet pavojingų atliekų tvarkymas jau už miesto ribų“ , – pridūrė jis.
S. Gentvilas pažymi, kad įmonė prisiima atsakomybę ir žalą tiek gamtai, tiek gyventojams planuoja padengti.
Gaisras Kaune esančioje bendrovėje kilo ketvirtadienį vakare, antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Gaisro metu preliminariais duomenimis sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Gaisras penktadienį, apie vidudienį, buvo užgesintas.
-
Kauno savivaldybė: kietųjų dalelių koncentracijos gali būti padidėjusios tik netoli gaisro židinio 4Kauno savivaldybė: kietųjų dalelių koncentracijos gali būti padidėjusios tik netoli gaisro židinio 4
Remiantis 17 val. paskelbtais duomenimis, 4–7 val. darbai vyko ties Taikos ir Pramonės prospektų žiedine sankryža. 9–11 val. atliko tyrimus gaisro vietoje (Ateities pl. 23A, apie 400 m pietryčių kryptimi).
Kauno savivaldybės teigimu, oro kokybę mieste taip pat nuolat fiksuoja stacionari stotis Petrašiūnuose.
„Pasak specialistų, kietųjų dalelių koncentracijos gali būti padidėjusios tik netoli gaisro židinio. NVSC Kauno departamento atstovai įvertino oro užterštumo informaciją – konstatuota, kad nė vienas oro taršos parametras nebuvo viršytas, todėl gyventojams siūloma grįžti prie įprastinių gyvenimo sąlygų ir netaikyti anksčiau išplatintų rekomendacijų dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo“, – skelbiama feisbuke.
Kaip portale kauno.diena.lt skelbta anksčiau, Kaune įdiegta išmani oro stebėsenos sistema rodo, kad rodikliai neviršija norminių ribų, tačiau keletas parametrų (azoto oksido ir ozono) yra nežymiai padidėję. Šie duomenys jau kurį laiką patogiai ir viešai prieinami visiems gyventojams internetu.
-
„Žalvario“ vadovas: gaisras kilo pačioje nepavojingiausioje įmonės vietoje 13
„Židinys buvo kur antrinės atliekos, tas labiausiai stebina. Laukiame tyrimo išvados, ten pati nepavojingiausia vieta mūsų įmonėje, pačios nepavojingiausios atliekos. Užsidegė kartonas supresuotas, patys nesuprantame. Labai tikimės, kad iš ikiteisminio tyrimo, ypač ugniagesių tyrimo, paaiškės, kodėl būtent toje vietoje įvyko“, – spaudos konferencijoje gaisravietėje penktadienį sakė vadovas.
Anot jo, minėtoje vietoje nėra pavojingų mechanizmų, jie nebuvo veikiantys.
„17 valandą viskas buvo uždaryta, darbuotojai išėję, rūkymo vietos yra kitur, nenoriu tikėti net, kad tai galėjo būti cigaretės numetimas“, – teigė V. Sapožnikovas.
Vitoldas Sapožnikovas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras, pasak įmonės vadovo, buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo ir išplito akimirksniu.
„Turim apsaugą, suveikus signalizacijai pamatė, kad rūksta dūmai nuo kipo, gaisras prasidėjo nuo 300 kg supresuoto kartono. Pagal procedūrą ėjo gesint su gesintuvu savarankiškai, bet plitimas buvo neįtikėtinai greitas. Pamatė, kad nesusitvarkys, skambino į pagalbos centrą, gaisrininkai atvyko gana greitai“, – kalbėjo V. Sapožnikovas.
Anot jo, jau po septynių minučių į įmonę pirmieji atvyko darbuotojai – operatoriai, vairuotojai, kurie išgelbėjo šalia angaro, kur kilo gaisras, buvusį transportą, techniką. Viena transporto priemonė buvo išgelbėta ir iš vidaus. Šios technikos dėka pavyko išvežti atokiau kai kurias pavojingas atliekas.
„Visas mūsų plotas yra 11 tūkst. kv. metrų su administraciniu pastatu. Visiškai sudegė angaras, kur buvo rūšiuojamos antrinės žaliavos, plastikai ir kartonas, jo plotas buvo 2500 kvadratų. Dalinai stipriai nukentėjo 1200 kvadratų sandėlio, kur buvo saugomos pavojingos atliekos, kitos nukentėjo mažai, statinio tyrimas parodys, arba aprūko. Administracinis pastatas su ugniagesių pagalba nepažeistas“, – sakė „Žalvario“ vadovas.
Anot jo, sandėlis sudegė dėl nepalankaus vėjo krypties.
V. Sapožnikovo teigimu, gaisro metu sudegė dalis pavojingų medžiagų, tikslus jų kiekis paaiškės kitą savaitę.
„Tiksliai esam suskaičiavę, kiek buvo popieriaus ir plastiko, esam paskelbę – 135 ir 250 tonų. Pavojingas pagal GPAIS (gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitą) visi gali matyti. Manau, per tris dienas žinosime, kiek sudegė, kiek nesudegė, pateiksim skaičius“, – teigė verslininkas.
Įmonė, anot V. Sapožnikovo, turi teisę rinkti apie 200 rūšių pavojingas atliekas. Tarp sudegusių – dalis sukauptos filtrinės medžiagos iš automobilių.
„Alyvos zona buvo nepasiekta, labai gerai sudirbo ugniagesiai“, – dėkodamas pareigūnams sakė įmonės vadovas.
Kitos savaitės pradžioje, anot jo, „turėtume viską būti likvidavę, išsiurbę vandenį iš sistemos, žalos gamtai papildomos nebebus“. Per porą dienų turėtų būti išvalyta ir įmonės teritorija.
V. Sapožnikovo teigimu, tai pirmas tokio dydžio gaisras įmonėje, o anksčiau kilusius nedidelius užsidegimus suvaldydavo pati bendrovė.
Gaisras minimoje įmonėje kilo ketvirtadienio vėlų vakarą.
Prokuratūra penktadienį pranešė dėl šio gaisro pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.