Glioblastoma, pasak onkologų, vienas pavojingiausių ir agresyviausių auglių. Praėjusią savaitę pasklido žinia, kad ji diagnozuota Rusijos pop scenos atlikėjai Žanai Friskei (39 m.)
Tikėjimo nepraranda
Rusijos dainininkė Ž.Friskė, kuriai diagnozuotas ketvirtos stadijos pats pavojingiausias ir agresyviausias galvos smegenų vėžys glioblastoma, šiuo metu pradėjo gydymo kursą užsienyje, prižiūrima garsiausių onkologų.
Kad gydytojai atlikėjai diagnozavo glioblastomą, savaitės pradžioje patvirtino jos gyvenimo draugas televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Šepelevas. Apie tai, remdamasis šaltiniais iš dainininkės aplinkos, pranešė „Lifenews“.
D.Šepelevo kreipimesi į visuomenę oficialiame dainininkės tinklapyje sakoma: „Tai, kas ilgus mėnesius buvo išskirtinai mūsų šeimos reikalas, prieš kelias dienas tapo visuomenės reikalu. Mūsų šeimai teko sunkus išbandymas. Žana serga vėžiu. Mes tęsiame kovą už ją ir nė minutei neprarandame tikėjimo. Mes kreipiamės į visus su vieninteliu prašymu – paremkite mus geru žodžiu ir malda.“
Žiniasklaidos įžymybės šią naujieną sutiko su užuojauta. „Duok, dieve, jėgų“, – palaikydamas dainininkę tinklaraštyje rašė Michailas Dvorkovičius. „Norėtųsi, kad visi būtų sveiki ir mes užmirštume šią naujieną“, - sakė dainininkas Dima Bilanas.
Jo kolegė Lolita pranešė, kad imtasi rinkti lėšas Ž.Friskės gydymui. „Vos sužinoję su kolegomis susiskambinome ir nutarėme sukaupti lėšų ir jas perduoti Žanos šeimai“, - pasakojo Lolita.
Informacija apie tai, kad trisdešimt devynerių metų Ž.Friskė, prieš aštuonis mėnesius pagimdžiusi sūnų, sunkiai serga, pasirodė mėnesio viduryje. „Lifenews“ pranešė, kad dainininkė, kurios išvaizdą smarkiai pakeitė liga, pastebėta Šeremetjevo oro uosto medicinos punkte, kur ją, lydimą D.Šepelevo, atvežė medikai. Daininkė su draugu užsiregistravo reisui į Vokietiją. Teigiama, kad dainininkę vienoje šalies klinikų gydys garsiausi onkologai.
Žana Friskė, buvusi grupės „Blestiaščije“ solistė, praėjusių metų balandį pagimdė sūnų Platoną. Beveik tuoj pat po jo gimimo dainininkė liovėsi rodytis publikai. Vasarą buvo planuojamas jos sugrįžimas į sceną Jūrmaloje vykusiame konkurse „Naujoji banga“, tačiau pasirodymas neįvyko.
Šansai nedideli
Rusijos žiniasklaidoje vis daugėja informacijos apie Ž.Friskei diagnozuotą vėžį. Maskvos srities onkologinio dispanserio vyriausiasis gydytojas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Seriakovas papasakojo, kas laukia atlikėjos: „Piktybiniai galvos smegenų augliai yra vieni sparčiausiai besiformuojančių. Vidutinė pacientų išgyvenimo trukmė siekia vienerius metus, t.y. 50 proc. pacientų pragyvena 12 mėnesių. Likę arba miršta anksčiau, arba išgyvena ilgiau.
Piktybiniai augliai dažniausiai šalinami chirurginiu būdu. Po operacijos pacientams skiriamas spindulinis ir chemoterapinis gydymas. Ne mažiau kaip vienerius metus reikia vartoti vaistus.
„Piktybiniai galvos smegenų augliai gali susiformuoti tiek vyrams, tiek moterims, nesvarbu, koks jų amžius. Neretai šia vėžio forma suserga ir vaikai. Profilaktinių priemonių nuo šios ligos nėra. Pradinėse stadijose auglys gali formuotis be jokių simptomų, o jam progresuojant, atsiranda galvos skausmai, traukuliai, trumpam prarandama sąmonė. Kai kurie mokslininkai mano, kad smegenų vėžį sukelia elektromagnetinės bangos, konkrečiai, mobilusis ryšys. Tačiau patikimų įrodymų nėra“, - kalbėjo profesorius.
Paskelbęs apie dainininkės ligą, jos draugas pareiškė, kad artimiausiu metu jie norėtų susilaikyti nuo komentarų ir grįžti po gydymo kurso su geromis naujienomis. „O dabar prašome leisti mums susitelkti ties svarbiausiu dalyku – Žanos sveikata ir gyvybe. Palinkėkite mums visa ko geriausio“, - rašė D.Šepelevas.
Tarp kitko
Mokslininkų teigimu, per pastarąjį dešimtmetį ištobulinta vakcina, skatinanti imuninę sistemą atakuoti smegenų vėžio ląsteles. „Patikrinome vakcinos pavyzdžius laboratorijoje, veikia puikiai“, - sako Robertas Fenstermakeris „Roswell Park“ ligoninės JAV, Neurochirurgijos skyriaus, Vėžio instituto vadovas.
Bus vykdomi papildomi tyrimai su pacientais, kuriems po nesėkmingo gydymo atsinaujino vėžys. „Per pirmąjį tyrimų etapą sužinojome svarbių dalykų, dabar planuojame antrąjį etapą, remdamiesi pirmojo rezultatais“, - sako R.Fenstermanas. Tyrinėjimai parodysiantys, kuriems pacientams ši vakcina yra tinkama. Tikimasi, kad vakcina taps gydymo papildoma dalimi.
„Glioblastoma – agresyvus auglys“
Apie glioblastomos paplitimą ir gydymo būdus kalbamės su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkologinės Radioterapijos skyriaus vadovu, onkologu – radioterapeutu dr. Arvydu Burneckiu.
- Rusijos šaltiniai skelbia, kad dainininkei Žanai Friskei diagnozuota glioblastoma yra dažniausias ir pavojingiausias smegenų auglys. Tačiau tuo pačiu pateikiami duomenys, kad jis nustatomas dviem – trims asmenims iš šimto tūkstančių? Kur tiesa?
- Glioblastoma nėra dažna liga, priešingai, ji diagnozuojama gana retai. Pavyzdžiui, mūsų ligoninės stacionare per metus yra gydoma 16-17 tokių pacientų, dar dvidešimt gydosi ambulatoriškai. Į ligoninę paprastai guldomi toli nuo Vilniaus gyvenantys pacientai, kurie negali dažnai važinėti pas medikus ir tie, kurių būklė yra labai sunki. Pavyzdžiui, sunkiai judantys ar tie, kuriems dėl šios ligos sutrikusi psichika, bei nusilpę ligoniai, kuriems būtinos lašinės.
- Kai kurie augliai yra diagnozuojami, kraujyje nustačius vėžio žymenį bei atlikus pažeisto organo biopsiją. Pagal šiuos duomenis sprendžiama ir apie tai, kiek jis išplitęs. Kokie paciento nusiskundimai gydytojui gali sukelti įtarimą, kad jis serga glioblastoma ir kokie tyrimai atliekami tiksliai diagnozei nustatyti?
- Šios ligos simptomai priklauso nuo to, kurioje galvos smegenų dalyje auglys yra, kokius jų centrus pažeidė ir nuo jo dydžio bei išplitimo. Žmogus gali sunkiai valdyti kojas bei rankas, jausti silpnumą, galvos svaigimą ir skausmus, jam gali pritemti sąmonė ar net sutrikti psichika. Esant kuriam nors arba keliems iš šių ar kitokių simptomų, keliančių įtarimų pacientą sergant glioblastoma, šeimos gydytojas jį siunčia neurologo konsultacijos. Šis nustato, ar pacientas nepatyrė insulto, mat kai kurie simptomai yra labai panašūs. Atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas. Pastarasis yra tikslesnis.
-Medikai sutartinai tvirtina, kad šis auglys yra pats pavojingiausias iš visų, kurie gali pažeisti galvos smegenis. Koks jo gydymo būdas yra veiksmingiausias?
- Šis auglys tikrai yra labai pavojingas ir agresyvus, tad jam ir gydymas turi būti taikomas „agresyvus“. Pirmasis žingsnis, kovojant su glioblastoma, yra operacija. Žinoma, jei auglys nėra apėmęs labai didelės smegenų dalies, kitaip tariant, neišplitęs į kitus jų centrus. Apskritai tiek šiam, tiek ir kitiems galvos smegenų navikams, būdingas lokalumas, jie neišplinta į kitus organus, puola tik kitus smegenų centrus, pažeisdamas vis didesnę jų dalį.
Šiuo metu pats veiksmingiausias vaistinis preparatas glioblastomai gydyti yra temozolomidas. Lygia greta ligoniui taikoma chemoterapija ir spindulinė terapija. Todėl po neurochirurgų atliktos operacijos praėjus maždaug mėnesiui ligoniai atvyksta į Onkologijos institutą.
- Minėjote, kad kai kurių pacientų būklė būna labai sunki. Ar tokie pacientai visiškai nenusilpsta po tokio „agresyvaus“ gydymo kurso?
- Neurochirurgai nusprendžia, ar pacientui gali būti taikoma radioterapija, mat pasitaiko, kad auglys pažeidžia smegenų sritį, atsakingą už nuovoką, jam sutrinka psichika. Tokiam ligoniui negalima atlikti radioterapijos, mat jam nepaaiškinsi, kad šios procedūros metu būtina gulėti labai ramiai, priešingu atveju, gali būti apšvitintos ne tik vėžio pažeistos, bet ir kitos smegenų sritys. Smegenų auglį turintiems pacientams radioterapijos seanso metu ant galvos uždedamos specialios fiksuojamosios kaukės, bet neramiems pacientams ši priemonė netinka.
Labai silpniems pacientams taikomas trumpesnis chemoterapijos kursas, jei po tyrimų paaiškėja, kad jam apskritai galima jį taikyti. Visą gydymo periodą, pradedant nuo operacijos, ligoniai yra prižiūrimi medikų, o onkologai glaudžiai bendradarbiauja su neurologais - ir tai trunka apie metus. Kuo mažesnis būna aptiktas auglys, tuo didesni ligonio šansai pasveikti.
