VMVT gavusi informaciją atliko lopšelio-darželio maisto tvarkymo skyriaus patikrinimą. Patikrinimo metu bendrų ir asmens higienos, bei patiekalų gamybos technologijos ir saugą įtakojančių pažeidimų nebuvo nustatyta. Žaliaviniai maisto produktai buvo laikomi tinkamomis sąlygomis. Visi maisto tvarkymo skyriuje dirbantys darbuotojai nurodė neturį sveikatos būklės sutrikimų, laikėsi privalomųjų higienos įgūdžių reikalavimų. Maisto tvarkymo skyriuje laikomasi nustatytų savikontrolės procedūrų.

Vertinant galimą riziką, kad vaikams, ligos pasireiškimo laikotarpiu, pagal valgiaraščius buvo gaminami patiekalai iš mikrobiologiškai jautrių žaliavinių produktų (kiaušinių, atvėsinto paukštienos, šaldytos žuvies), VMVT specialistai atrinko žaliavinių maisto produktų, geriamojo vandens, maisto tvarkymo aplinkos plovinių nuo paviršių mėginius, kuriuos išsiuntė į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą tyrimams, kad galėtų būti įvertinta per maistą plintančios bakteriologinės kilmės žarnyno infekcijos plitimo rizika. Šiuo metu laukiama tyrimų rezultatų. Bendradarbiaujama su Visuomenės sveikatos centro specialistais. Tyrimas tęsiamas.

Mažiau nei po trijų savaičių Turkijoje turi įvykti rinkimai, daugelio laikomi svarbiausiais nuo Osmanų imperijos laikų.

„Patarus gydytojams šiandien ilsėsiuosi namuose“, – per oficialią savo paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė 69 metų R. T. Erdoganas.

Pastaruoju metu jis nenuilstamai vykdė rinkimų kampaniją, stengdamasis padidinti smukusį savo populiarumą ir pratęsti du dešimtmečius trunkančią rinkimų pergalių seriją.

Jis itin atkakliai varžosi su pasaulietišku opozicijos lyderiu Kemaliu Kilicdaroglu (Kemaliu Kiličdarohlumi) ir trečiadieniui buvo numatęs tris pasirodymus kampanijos renginiuose.

Antradienį vakare jis nutraukė interviu televizijai, blogai pasijutęs tiesioginio eterio metu.

Prezidentas pusantros valandos vėlavo pasirodyti televizijoje, o praėjus vos 10 minučių nuo laidos pradžios, iki galo neišklausęs užduodamo klausimo, išėjo iš studijos.

Tuo metu sudrebėjo kamera, klausimą uždavęs reporteris pakilo nuo savo kėdės. Kažkas už kameros pasakė: „Oho.“

R. T. Erdoganas sugrįžo maždaug po 15 minučių, atsiprašė ir paaiškino, kad pasijuto blogai.

„Vakar ir šiandien teko sunkiai dirbti. Štai kodėl pasigavau žarnyno infekciją“, – sakė R. T. Erdoganas.

„Vienu metu klausiau savęs, ar būtų neteisingai suprasta, jei atšauktume laidą. Tačiau mes pažadėjome. Prašau jūsų ir... žiūrovų atleidimo“, – pridūrė jis.

Tuomet Turkijos lyderis atsakė į dar kelis klausimus ir užbaigė transliaciją.

Infekcijos priežastys

„Žarnyno infekciją galima pasigauti bet kur: ne tik kavinėse ar šviežių ledų kioskeliuose, bet ir parduotuvėse ar turgeliuose, kuriuose prekiaujama pjaustytais vaisiais, daržovėmis, taip pat pajūrio žuvų turgeliuose. Infekciją galima namo parsinešti ir po maudynių vandens telkiniuose“, – įspėja vaistininkė.

Šiltuoju metų laiku viena dažniausių apsilankymo vaistinėje priežasčių ir yra apsinuodijimas maistu ar vandeniu. Pacientai skundžiasi pykinimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo, galvos ir raumenų skausmais. Tai yra pagrindiniai simptomai, signalizuojantys apie žarnyno infekciją.

„Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, netinkamai laikant, nepaisant maisto ruošimo ir asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis ir t.t. Vasarą šiluma yra palanki terpė bakterijoms daugintis – jau po kelių valandų maistas gali tapti ligos priežastimi“, – apie pavojus perspėja U.Peleckytė.

Vis dėlto dažniausia žarnyno infekcijos priežastis – ne iki galo iškepta arba kiek ilgiau šilumoje pabuvusi mėsa. Todėl dažnai infekcija skundžiasi tie, kurie šiltus vasaros vakarus ar savaitgalius mėgsta pagardinti ant grilio ar kepsninėje keptais mėsos gaminiais.

„Infekcijas sukelti gali vaisiai ir daržovės, kurie prieš valgymą būna netinkamai ar netgi visai neplauti, šilumoje per ilgai pastovėję pieno produktai, pavyzdžiui, grietinėle pertepti tortai. Šie produktai šiltuoju metų laiku labai greitai genda ir turėtų būti vartojami tik įsitikinus, kad yra švieži“, – pabrėžia U.Peleckytė.

Pavojai tolimuose kraštuose

Vaistininkė teigia, kad atsargumo nereikėtų pamiršti ir atostogaujantiems kitose šalyse, ypač egzotinėse. Pasak jos, kelionėse dažniausiai susergama bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos, nesutinkamos įprastinėje gyvenamojoje aplinkoje.

„Tokiu atveju sutrinka įprasta žarnyno mikroflora – prasideda pykinimas ir viduriavimas. Virusine infekcija dažniausiai užsikrečiama nuo kito, jau sergančio žmogaus, tačiau virusai išgyvena geriamajame vandenyje ir maiste, todėl galima lengvai užsikrėsti fekaliniu-oraliniu būdu. Keliautojams labai svarbu laikytis asmeninės higienos taisyklių, atidžiai rinktis maistą, ypač gatvėse, ir pasidomėti, ar iš čiaupo bėgantis vanduo yra tinkamas gerti“, – planuojantiems vasaros atostogas ne Lietuvoje pataria U.Peleckytė.

Kaip gydytis?

Prasidėjus staigiam viduriavimui, kyla dehidratacijos rizika, o ši ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl to vaistininkė pataria vasaros laikotarpiu ir kelionių metu vaistinėlėje turėti vandens ir druskų kiekį organizme atkuriančių preparatų.

Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus.

„Šie preparatai naudingi ne tik viduriuojant, bet ir karštą vasaros dieną, kai prakaituojame žymiai daugiau. Reikėtų nepamiršti viduriavimą ir pykinimą stabdančių preparatų, žarnyno absorbentų, žarnyno skausmą, spazmus malšinančių preparatų, virškinimo fermentų ir, žinoma, gerųjų bakterijų“, – rekomenduoja vaistininkė.

Nors gydymas susirgus virusine liga labai priklauso nuo simptomų ir paciento amžiaus, pradėjus viduriuoti ar vemti taip pat labai svarbu gerti daugiau skysčių, tačiau vartoti juos mažesniais kiekiais, bet dažniau. Vis dėlto, susirgus sunkia žarnyno infekcija, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais.

„Visada reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai žmogus stipriai viduriuoja, jaučia silpnumą ir nuovargį, yra vangus. Taip pat jei kamuoja aukšta temperatūra, viduriuojant kraujuojama ar jaučiamas stiprus žarnyno skausmas. Skausmą lengviausia įsivertinti pagal dešimtbalę skalę“, – teigia vaistininkė U.Peleckytė.

Sekmadienį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono (Dragūnų batalionas) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai po pietų pajuto negalavimo simptomus, tokius kaip vėmimas ir viduriavimas. Kariams įtariama žarnyno toksinė infekcija.

Medicinos darbuotojai nedelsiant įvertino sunegalavusių karių būklę ir suteikė reikalingą pagalbą.

Šiuo metu infekcijos simptomus jaučia apie 200 karių, vienas karys paguldytas į Klaipėdos universitetinės ligoninės infekcinį skyrių dėl stipraus negalavimo, toliau visų Dragūnų bataliono karių sveikata yra stebima ir nuolat vertinama.

Šiuo metu yra vykdomas epidemiologinis tyrimas ir taikomos visos kontrolės priemonės, siekiant apsaugoti karių sveikatą.

Anot kariuomenės, tikrinama valgykla, jos darbuotojai, maisto produktai, imami mikrobiologiniai tyrimai, siekiama nustatyti galimas ligos priežastis.

Iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo gauta informacija apie du susietus ūmios žarnyno infekcijos atvejus, įtariant salmoneliozę. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad susirgusių asmenų yra ir daugiau, tačiau jie medicinos pagalbos nesikreipė.

Vertinant epidemiologinę situaciją, galima įtarti, kad tarpusavyje epidemiologiškai susijusių susirgimų atsiradimą ir išplitimą galėjo lemti vienoje iš Kauno kavinių, vakarienės metu, valgytas maistas.

NVSC Kauno departamento specialistai židinio epidemiologinę diagnostiką atlieka kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento specialistais.

Tarnybos užklausėme, kurios kavinės veikla tiriama, kiek iš viso yra sunegalavusiųjų ir kokia jų būklė, ar kavinės veikla buvo, tebėra sustabdyta. 

„Vasario 20 d. Kauno VMVT departamentas gavo pranešimą apie įtariamą apsinuodijimo maistu protrūkį, galėjusį kilti dėl viešojo maitinimo įmonės veiklos. Nedelsiant, tą pačią dieną, įmonėje atliktas patikrinimas, atrinkti maisto produktų, žaliavų ir aplinkos plovinių mėginiai. Kol vyksta tyrimas įmonės veikla laikinai sustabdyta, įmonės patalpose nurodyta atlikti valymą ir dezinfekciją, o darbuotojams – pasitikrinti sveikatą. Tyrimas tęsiamas, laukiama laboratorinių mėginių tyrimų rezultatų. Plačiau pakomentuoti visus jūsų klausimus, įskaitant ir apie susirgusius asmenis, gali šiuos duomenis surinkę NVSC specialistai, vykdantys epidemiologinį tyrimą“, – tiek informacijos kol kas tegalėjo pateikti tarnyba.

Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.

Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 min.

Ligos simptomai: viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius:

* Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė.

* Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai.

* Neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas.

* Panaudoti užteršti komponentai maiste, kurie termiškai neapdorojami.

* Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų:

- tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;

- nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas.

* nepakankamas aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija.

* Maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas.

* Prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.

Gamintojų tiekiama produkcija turėtų būti saugi ir, tik sustiprinus įdiegtas savikontrolės sistemas maisto tvarkymo įmonėse, galima būtų gamybos technologinio proceso metu išvengti gaminių kryžminės taršos bei antrinio užteršimo bei darbuotojams tinkamai laikantis asmens higienos.

Ligoninėse gydoma rečiau

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai informuoja, kad į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų.

Pradėjus skiepijimus, net 24 proc. sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius.

"Pernai pirmą kartą galėjome džiaugtis akivaizdžiai sumažėjusiu hospitalizuojamų ligonių skaičiumi – jis nukrito nuo vidutiniškai per metus hospitalizuojamų 3,8 iki 2,9 tūkst. asmenų.

Beje, iki pradedant skiepijimus nuo rotavirusinės infekcijos, vienais metais dėl šios infekcijos sukeltų komplikacijų į ligoninę buvo paguldyta net 4,3 tūkst. pacientų", – sakė VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Specialistė pabrėžė, kad skiepo nuo rotaviruso infekcijos prevencinė nauda akivaizdi – mažėja sergančiųjų ligoninėse, tad taupomas medikų darbo laikas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, tėvų laikas.

Nustatyta, kad pernai Klaipėdos apskrityje sergamumas norovirusine žarnyno infekcija sumažėjo 44 proc., o štai sergamumas rotavirusiniu enteritu padidėjo net 60 proc.

Rotavirusine infekcija dažniausiai serga maži vaikai, kuriuos slaugantys tėvai negali eiti į darbą, jiems mokamos išmokos, o skiepijimas apsaugo ir aplinkinių sveikatą, nes nuo vieno sergančio vaiko gali užsikrėsti visa šeima, ugdymo įstaigų kolektyvai.

Pirmoji vakcinos nuo rotavirusinės infekcijos dozė skiriama 2 mėnesių kūdikiui. Kasmet skiepams nuo rotaviruso skiriama apie 480 tūkst. eurų.

Puola mažiausiuosius

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento duomenimis, pernai lapkričio−gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 6 rotavirusinio enterito ir 7 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai, Klaipėdos apskrityje − 16 rotavirusinio enterito ir 28 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Visi užregistruoti susirgimai buvo diagnozuoti vaikams.

Didžiausią susirgusiųjų dalį sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikai: 0–3 metų amžiaus vaikams užregistruoti 33 norovirusinės žarnyno infekcijos ir rotavirusinio enterito atvejai, 4–6 metų – 6 norovirusinės žarnyno infekcijos ir rotavirusinio enterito atvejai.

Šių metų sausio pradžioje jau užregistruoti pirmieji žarnyno infekcijų atvejai. Per pirmąsias dešimt dienų Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 3, Klaipėdos apskrityje – 6 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Suaugusieji šioje statistikoje nefigūruoja, tačiau medikai pastebi, kad jie dėl šios priežasties į gydytojus dažniausiai nesikreipia ir gydosi namuose.

Padidėjo net 60 proc.

2018 m. lapkričio−gruodžio mėnesiais Klaipėdos mieste buvo užregistruoti 2 rotavirusinio enterito ir 27 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai, Klaipėdos apskrityje − 10 rotavirusinio enterito ir 50 norovirusinės žarnyno infekcijos atvejai.

Pasak Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Karalienės, išanalizavus 2018 ir 2019 m. paskutiniųjų poros mėnesių sergamumo duomenis, užfiksuotas rotavirusinės infekcijos šuolis.

Nustatyta, kad pernai Klaipėdos apskrityje sergamumas norovirusine žarnyno infekcija sumažėjo 44 proc., o štai sergamumas rotavirusiniu enteritu padidėjo net 60 proc.

Apie žarnyno infekcijas

Norovirusinė infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmu, bendru negalavimu, nedideliu karščiavimu. Ši liga dar kitaip vadinama suaugusiųjų virusiniu gastroenteritu, epideminiu virusiniu gastroenteritu, virusine diarėja, žiemos vėmimo liga.

Rotavirusinis enteritas – tai rotavirusų sukelta žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Šiai infekcijai būdingas sezoniškumas, pasireiškiantis sergamumo pakilimu šaltuoju metų laiku. Lietuvoje sergamumo padidėjimas kasmet pastebimas gruodžio–balandžio mėnesiais.

Ūmines žarnyno infekcines ligas, dažniausiai pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, pvz., bakterijos, virusai, pirmuonys. Ligų sukėlėjų šaltiniu gali būti žmonės ir gyvūnai.

Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, į organizmą dažniausiai patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, yra atsparūs  išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža. Dauguma bakterijų esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai maiste sparčiai dauginasi, o didelis jų kiekis gali būti ligos priežastimi. Jei maistas laikomas šaldytuve, bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje „atitirpusios“ bakterijos, pvz., salmonelės – atgyja, o nesunaikintos tinkamu karščiu – gali sukelti sunkią ligą.

Maistas šventiniam stalui gali būti užterštas:

– jį gaminant užterštomis ir netinkamai nuplautomis rankomis, nesilaikant maisto ruošimo higienos taisyklių;

– vadinamu kryžminiu būdu, netinkamai išvalytais ir išplautais įrankiais, naudojamais žaliems ir termiškai apdorotiems produktams ruošti;

– laikant šaldytuve, jei vartojimui paruoštas maistas liečiasi su termiškai neapdorotu gyvūniniu maistu.

ULAC medikai ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja prisiminti kelias pagrindines taisykles, kaip saugiai tvarkyti maistą:

1. Laikykitės švaros:

– plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa;

– plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį;

– pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.

Kodėl?

Į maistą patogeniniai mikroorganizmai gali patekti ir nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užterštų virtuvės paviršių bei įrankių. Todėl maisto saugumui yra labai svarbi rankų higiena ir aplinkos, kurioje tvarkomas maistas, švara. Bakterijomis, sukeliančiomis žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti užterštas bet kuris gyvūninis maistas, dažniausiai vištiena, kiaušiniai, mėsa. 

Jūs galite paklausti, kuo čia dėtos rankos? Ar nepakanka to, kad nusiplovėme rankas prieš maisto tvarkymą? Taip, jei jūs ruošiatės sutepti sumuštinį, to pakaks. Tačiau ruošiant kelis patiekalus, vienkartinis rankų plovimas prieš maisto tvarkymą gali neužtikrinti maisto saugumo.

2. Atskirkite žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto

– laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų;

– žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite;

– šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava;

– maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios gyvūniniame maiste, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą, valgomą be papildomo terminio apdorojimo. Todėl gaminant maistą būtina kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą po sąlyčio su gyvūniniu maistu, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant kitų produktų.

Kodėl?

Žalioje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas.

3. Gerai termiškai apdorokite maistą

– gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį ir kt.;

– iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros;

– gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas;

– iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Kodėl?

Tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje žūsta beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai. Patiekalai iš smulkintos mėsos, dideli mėsos gabalai, viščiukas turi būti ypatingai gerai termiškai apdoroti.

4. Tinkamai laikykite maistą

– nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas;

– nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą;

– karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros;

– nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve;

– atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Kodėl?

5-60 laipsnių temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną (nuodą), kuris gali būti mirtinai pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dauginimasis sulėtėja arba nutrūksta.

5. Rinkitės šviežią ir nesugedusį maistą

– maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.

– nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.

– kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.

– nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Kodėl?

Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis. Daržovių ar vaisių gedimo vietose gali būti susikaupę daug patogeninių mikroorganizmų, ypač ilgai šaldytuve laikytose. Maisto galiojimo arba suvartojimo datos reiškia, kad maisto gamintojas maisto saugumą užtikrina iki šios datos.

Dar keletas praktinių patarimų:

– neruoškite maisto kitiems, jei turite žarnyno funkcijos sutrikimų;

– užklijuokite bet kokias žaizdeles ant rankų;

– prieš gamindami maistą nuimkite laikrodžius, apyrankes, žiedus. Pavyzdžiui, po žiedu gali būti tiek bakterijų, kiek gyventojų yra Europoje. Milijonai įvairiausių ligų sukėlėjų gali tarpti po laikrodžiu ar apyranke;

– ruošdami maistą nelieskite plaukų, kadangi ant vieno plauko gali būti apie 50 tūkst. mikroorganizmų;

– gamindami maistą venkite kosėti, čiaudėti, pūsti nosį, nelieskite akių, dantų, plaukų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kad maistas buvo nesaugus, pajuntama tik po kelių dienų. Rimtai sunerimti ir kreiptis gydytojų pagalbos būtina, jei pasireiškia šie ligos simptomai:

– aukšta kūno temperatūra;

– viduriavimas su krauju;

– dažnas vėmimas;

– dehidratacijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas)

– ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

Šio restorano veikla sustabdyta laikinai, tai padarė pati maitinimo įstaigos savininkė.

VMVT duomenimis, infekcija užsikrėtė šeši asmenys. Įtariama, kad infekcijos užkratas galėjo būti kavinės maiste.

„Informaciją apie galimą protrūkį gavome jau po darbo valandų ir į patikrinimą mūsų inspektoriai išvyko dar tos pačios dienos vakarą, o jį baigė jau po vidurnakčio“, – pranešime cituojamas Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža.

Inspektoriai nustatė, kad restorane nesilaikoma higienos reikalavimų, galima tarša dėl netinkamai laikomų ir džiovinamų indų, neužtikrinamas reikalavimas, kad virtuvės darbuotojai būtų pasitikrinę sveikatą.

Patikrinimo metu maitinimo įstaigoje jau vyko valymo darbai.

Esant įtarimų, kad susirgusieji galėjo užsikrėsti nuo restorane valgyto maisto, ir nustačius maisto saugai įtakos turinčių pažeidimų, paimti maisto produktų ir patiekalų bei kiti mėginiai.

Atsakingiems asmenims nurodyta atlikti gamybos patalpų ir įrengimų generalinį valymą ir dezinfekciją, visiems įmonėms darbuotojams organizuoti neplaninius higienos įgūdžių mokymus bei pašalinti kitus trūkumus.

Atnaujinti savo veiklą įmonė galės tik pašalinusi visus nustatytus trūkumus ir inspektoriams atlikus pakartotinį patikrinimą. Tyrimas tęsiamas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja ir ūminių žarnyno infekcijų proveržių. Jei pernai jų buvo užregistruota 14, šiemet nuo metų pradžios fiksuota jau 18 proveržių, kurių metu susirgo per 140 žmonių. Didžiausi protrūkiai kasmet pasireiškia ten, kur buriasi didesnės vaikų grupės, tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijomis lengva užsikrėsti ir pamiršus pagrindines higienos taisykles namuose.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova sako, kad žarnyno infekcijas atpažinti gana lengva, jos pasireiškia staigiais nemaloniais požymiais: viduriavimu, vėmimu, pilvo skausmu ir karščiavimu. Nors tokios infekcijos gali pasireikšti įvairiu metu laiku, masiškai dažniausiai su jomis susiduriama žiemą ir pavasarį.

„Šaltuoju metų sezonu padidėja tikimybė pasigauti visas užkrečiamas ligas, tarp jų ir virusinę žarnyno infekciją. Vienas pagrindinių virusinio viduriavimo sukėlėjų – rotavirusas, juo dažniausiai suserga vaikai iki trejų metų. O susirgus vienam, gana greitai simptomus pajunta ir šeimos nariai“, – sako vaistininkė.

Reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės.

Vengti didžiausios komplikacijos

Pasak R. Molotkovos, vėmimas ir viduriavimas yra įprasti žarnyno infekcijos simptomai, tačiau gali pasireikšti ir silpnumas, galvos ar raumenų skausmai. Dažniausiai liga prasideda staiga – ligonis ima vemti, viduriuoti, organizmas greitai netenka vandens, druskų ir vystosi dehidratacija. Todėl labai svarbu atidžiai stebėti ligonio būklę, ypač jei tai – mažametis vaikas.

„Pasikartojantis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pasireiškiantis vaiko vangumas ar susijaudinimas – visa tai yra ženklai, kurie signalizuoja apie dehidrataciją. Jei prarasti skysčiai nėra kompensuojami laiku, gali pasireikšti šokas, o ši būsena jau yra pavojinga vaiko gyvybei. Todėl vienas svarbiausių patarimų tėveliams ir artimiesiems: pamačius pirmuosius žarnyno infekcijos požymius, reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės“, – nurodo farmacininkė ir primena, kad visais atvejais svarbu pasitarti su gydytoju.

Viduriuojant svarbi ir tinkama mityba. Reikėtų vengti saldaus, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio maisto, pieno produktų. Geriau rinktis tokius produktus, kuriuos organizmas lengvai virškina, pavyzdžiui, virtas daržoves, skrebučius.

Maistas ir higiena

Siekiantiems išvengti tiek virusinių, tiek bakterinių žarnyno infekcijų, svarbiausia valgyti tik gerai termiškai apdorotą, nepasenusį maistą ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių.

„Kruopščiai plaukite daržoves, vaisius, uogas ir maisto paruošimui naudojamus daiktus, įrankius bei paviršius. Praktinis ir paprastas patarimas rizikai mažinti – termiškai neapdorotai mėsai, daržovėms ir kitiems produktams geriausia nuolat naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Taip pat būtina atsižvelgti ir į maisto galiojimo terminą, nerizikuokite valgyti tai, kas jau atrodo pasenę. Paruošto maisto kambario temperatūroje nepalikite ilgiau nei dviems valandoms“, – išskiria R. Molotkova.

Jeigu vis dėlto kuris nors šeimos narys užsikrėtė nemalonia žarnyno infekcija, patartina jį šiek tiek izoliuoti, laikytis atstumo, kad neužsikrėstų kiti šeimos nariai. Taip pat svarbu kuo dažniau vėdinti kambarius, o sergančiojo daiktus plauti ne tik vandeniu, bet ir dezinfekcinėmis priemonėmis, apatinius rūbus skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų skyrius antradienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentą apie keturis susijusius ūmios žarnyno infekcijos atvejus.

Įtariama bakterinės kilmės žarnyno infekcija, simptomai panašūs į salmonelinio enterito susirgimą. Ligos sukėlėjas yra Salmonella genties bakterijos.

Visi susirgusieji dalyvavo vestuvių pokylyje Rokiškio rajone.

Jie skundėsi bloga savijauta, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.