„Strateginio plano keitimai buvo atlikti siekiant palankesnių sąlygų ūkininkams. Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (šiuo keitimu 2018 metų referencinį plotą planuojama sumažinti net 82 tūkst. ha)", – teigiama ministerijos pranešime.

Anot ŽŪM, strateginio plano keitimas yra neformaliai jau suderintas su EK, visi pakeitimai integruoti į patvirtintas  deklaravimo taisykles.

ŽŪM balandžio pradžioje pranešė, jog nesulaukus oficialaus EK patvirtinimo deklaravimo pradžia atidėta dviem savaitėms  – iki gegužės 2 dienos ir vyks iki birželio 21 dienos. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 dienos.

2023 metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 dieną, o galutinai baigėsi birželio 30-ąją. Deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkių.

Už Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto  grąžinimą ministerijai balsavo 22 Seimo nariai, prieš buvo 48, o 42 susilaikė. Kitu balsavimu Seimas nutarė, kad projektą tobulins Ekonomikos komitetas. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad Kaimo reikalų komitetas nepakankamai sąžiningai svarstė projektą – pritarė visiems siūlymams, nors jie ir prieštaravo vieni kitiems.

Pasak jo, Seimui nutarus nesvarstyti projekto, kuris spręstų daug pienininkų keliamų, pažadai ūkininkams liktų neįgyvendinti.

„Reiškia, kad nukeliame į tolimą perspektyvą įstatymo, kuris yra svarbus, svarstymą“, – teigė ministras. 

Reiškia, kad nukeliame į tolimą perspektyvą įstatymo, kuris yra svarbus, svarstymą.

Konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad projektas nėra pakankamai gerai paruoštas, daug nuostatų viena kitai prieštarauja. 

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, nes, jo teigimu, pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos ūkininkų per protestą keltos problemos. 

Per sausį vykusį protestą K. Navickas ūkininkams žadėjo, kad šis įstatymas turėtų išspręsti pieno sektoriaus problemas.

Žemės ūkio ministerijos parengtu projekte buvo numatyta, kad pieno kainą būtų privalu nustatyti sutartyje, perdirbėjus norėta įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais ir tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui norėta uždrausti vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, siūlyta uždrausti mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Jis atidedamas Europos Komisijai (EK) formaliai nepatvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimų, antradienį praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Vienas jų, susijęs su daugiamečių pievų ir ganyklų referencinio dydžio perskaičiavimu (...), nukeltas į vėlesnį derinimo etapą, todėl iki šiol nėra gautas teisiškai galiojantis EK pritarimas atnaujintam strateginiam planui“, – teigė ministerija.

Pasak jos, strategijos pakeitimai su EK suderinti neformaliai, jie įtraukti į deklaravimo taisykles, todėl ūkininkai nuo balandžio 15 dienos galės elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas ir pradėti pildyti paraiškas. Jas bus galima patvirtinti gavus oficialų Komisijos patvirtinimą.

2023 metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 dieną. Nuo praėjusių metų norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai pirmą kartą turėjo rinktis bei pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas.

EK kovą pasiūlė europinio reglamento pakeitimus, pagal kuriuos šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikėtų ir būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.

ŽŪM jau yra sumažinusi dviem trečdaliais daugiamečių pievų plotą, kurį ūkininkai būtų turėję atkurti.

„Įvertinę ministerijos politikos formavimą, nustatėme, kad teisėkūros procesas yra tobulintinas. Nuo 2014 m. ministerijoje nebuvo atlikta teisinio reguliavimo stebėsena. Ministerija nesistemino gautų pareiškimų siūlymo dėl teisinio reguliavimo problemų“, – praėjusią savaitę Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu, pristatydama ŽŪM audito rezultatus, teigė R. Pupeikytė-Usačiova.

Kaip aiškino auditorė, ministerija dažnai keičia teisės aktus, kas neigiamai veikia teisėkūros tvarumą ir visuomenės pasitikėjimą. Ji pateikia pavyzdį – 2022 m. apie 66 proc. Kaimo plėtros programos taisyklių buvo keičiamos 2 kartus, o 11 proc. taisyklių, net 3 ar 4 kartus.

„Ministerija nurodo, kad daugeliu atvejų, pakeitimai buvo tikslinamojo pobūdžio ir įtakos paramos gavėjams ar administratoriams neturėjo. Auditorių vertinimu, pakeitimai turėtų būti daromi, neprasidėjus paraiškų rinkimo procesui“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, institucija nesuteikia pakankamai metodinės pagalbos tiek savivaldybėms, kurioms tenka pritaikyti šiuos pokyčius, tiek nenustato kokybinių rodiklių pavaldžioms tarnyboms.

„Du trečdaliai savivaldybių nurodė, kad jiems teikiamos metodinės pagalbos, administruojant žemės ūkio paramos priemones, pakanka tik iš dalies arba nepakanka. Įvardijama, kad ne visada laiku yra organizuojami seminarai, stinga praktinių mokymų. Todėl savivaldybės negali suteikti aktualios informacijos pareiškėjams ir išvengti klaidų administruodamos paramą“, – aiškino R. Pupeikytė-Usačiova.

Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą.

„Taip pat ministerijai pavaldžioms įstaigoms, Žuvininkystės ir Augalininkystės tarnyboms nebuvo nustatyta kokybinių rodiklių. Be to, ministerija šioms įstaigoms neteikė grįžtamojo ryšio“, – pridūrė ji.

Valstybės kontrolės auditas taip pat parodė, kad nors ŽŪM imasi priemonių mažinti administracinę naštą, to nepakanka, be to ji nekaupia ir nesistemina pasiūlymų, gaunamų iš Žemės ūkio asociacijų. Pasak institucijos, 88 proc. asociacijų mano, kad administracinė našta yra per didelė.

Vyriausioji auditorė taip pat paminėjo, kad 2020–2023 m. laikotarpiu savarankiškai, per elektroninės valdžios portalą žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravo mažiau nei 5 proc. visų pareiškėjų. Anot jos, ministerija nėra įvertinusi deklaravimo sudėtingumo.

„Ministerija nėra atlikusi vertinimo, siekdama įvertinti deklaravimo sunkumus ir nesiima šios sistemos tobulinimo veiksmų, kas padėtų mažinti administracinę naštą“, – aiškino ji.

Taip pat, anot jos, auditas parodė, kad socialiniai partneriai įtraukiami tik į 38 proc. ŽŪM suformuotų darbo grupių, o susijusių su politikos formavimu grupių veiklą partneriams nėra viešinami. Be to, jos teigimu, nėra suformuotų kriterijų, kurie nulemtų kada ir kokie socialiniai partneriai būtų įtraukti į darbo grupes.

„Europos Komisija rekomenduoja socialinius partnerius įtraukti į ankstyvuosius politikos formavimo proceso etapus“, – paminėjo ji.

Valstybės kontrolės duomenys taip pat parodo, kad ŽŪM nepasiekė vidutiniškai penktadalio 2020–2022 m. tęstinės veiklos tikslų rodiklių, o 2022 m. beveik trečdaliu atveju nenurodytos to priežastys.

Remdamasi tokiais audito rezultatais, Valstybės komisija pateikė 7 rekomendacijas. Jose prašoma gerinti rodiklių neįgyvendinimo priežasčių analizės atlikimą, skatinti ūkininkus draustis pasėlius, gerinti metodinės pagalbos priemonių teikimą savivaldybėms. Taip pat, vertinti ir mažinti sukeliamą administracinę naštą, tobulinti pasėlių deklaravimo sistemą, gerinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir pavaldžiomis įstaigomis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo gamintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuodavome turgeliuose, vietinėse parduotuvėse. Prekybos geografijai išplėsti reikėjo nemažų investicijų, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakojo „Du Medu“ direktorius V. Račickas. – Paraišką pateikėme su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veiklos, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vilniuje ir Klaipėdoje išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai.“

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei.

Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą.

 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per metus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svarbiausia, kad pasibaigus projektui mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžė pašnekovas pridurdamas, kad sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį. Šįkart pareiškėjas buvo Vytauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. eurų. Parama buvo skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Šįkart prekybos vietas įrengėme neperdirbtai produkcijai – įvairioms daržovėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sakė V. Račickas.

Įgyvendinant abu projektus buvo sukurta po septynias darbo vietas.

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veiklos sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose, veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su partneriais: UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, ir UAB „Sultė“. „Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai tiekiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobilioji prekybos vieta.

„Du Medu“ nuotr.

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. eurų. Paramą naudojome mobiliosios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybių visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pirmaisiais metais „Mėlynė“ surengė daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais metais – 30–40. „Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos kompensuojamos, – teigė projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. – Kadangi važinėjant po Lietuvą labai dažnai mūsų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Nacionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, partneriai – UAB „Mėlynė“ ir MB „Sultė“. Buvo skirta daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kauno prekybos centre „Dainava“ nuomoti, vienai mobiliajai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkieji gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.lt.“

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų.

 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos bus priimamos nuo kovo 18 iki gegužės 13 d. ir rugsėjo 2–spalio 31 d. Pareiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. eurų. „Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programavimo laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. eurų – projektams įgyvendinti“, – teigė Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo–pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonstravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti modulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kilnoti į skirtingas veiklos įgyvendinimo vietas“, – galimybes vardijo Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė ir pabrėžė, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar partnerio valdoje užaugintiems produktams, kurie patenka į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, realizuoti.

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. „Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai, – galimybes pristatė N. Padvaiskaitė. – Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus geba pagaminti ne mažiau kaip 5 t produkcijos.

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tiekimo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Trečias didžiausio ekonominio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tinklams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsivertinti savo gamybinius pajėgumus ir kreiptis paramos.“

Užs. 1884552

„Susirinkom, kad Aplinkos ministerija pagaliau išpildytų savo pažadą, nes žadėjo mėšlu ir srutomis leisti tręšti nuo kovo pirmos dienos, tačiau šiandien jau kovo dvylikta. Vis dar nepadeda parašo ant įstatymo“, – kalbėjo ūkininkas Dainius.

„Mums neleidžia vežti ant laukų skysto mėšlo, kraikinio mėšlo, o miesto valymo įrenginių dumblą jau galim pilt nuo kovo pirmosios. Kas didesnis blogis? Ar miesto dumblas iš visų gyventojų, ar ekologinis karvių mėšlas?“ – šnekėjo ūkininkas Tomas.

Ūkininkai piktinosi, mat dėl rudenį pliaupusio lietaus negalėjo įvažiuoti į laukus. Tad tręšimą teko nukelti, rezervuarai prisipildė. 

„Mes nesutalpinam tų srutų. Dėl to važiuojam į Vilnių prašyti paankstinti terminą, kad galėtume išsivežti nors dalį srutų ar mėšlo į laukus, kad pasidarytume vietos talpyklose dar kokiam mėnesiui išsilaikyti“, – teigė ūkininkas Tadas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ūkininkai baiminasi, kad svarstymui užsitęsus jiems gresia baudos.

„Rezervuarai gali išsilieti, išsilies srutos, kas tada atsitiks? Gali prisistatyt Aplinkos ministerija ir skirti baudas. Baudos gali būti ir 400 eurų, ir 1 tūkst. ar net keli tūkstančiai“, – sakė ūkininkas Tadas.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė tręšimo laikotarpį paankstinti, kad į laukus būtų galima išvažiuoti ne kovo pabaigoje, o pradžioje. Visgi, šis įsakymas galioja tik pasirašius ir žemės ūkio, ir aplinkos ministrams. Pastarojo parašo dar laukiama.

„Man labai keista. Derinamas šitas mėšlo aprašo įsakymas baigėsi vasario 22 dieną, šiandien kovo dvylikta. Bet aplinkos ministras parašo niekaip neuždeda“, – kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dergienė. 

Pasibaigus protestui ūkininkams visgi pavyko susitikti su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais. Čia keliamos sąlygos buvo kiek pakeistos. Tręšti dirvas mėšlu ir srutomis ūkininkams ir toliau bus draudžiama nuo lapkričio penkioliktos iki gruodžio pirmos dienos. Tačiau pavasarinis terminas bus paankstintas. Tręšti leidžiama bus nuo kovo pirmosios, bet reikės laikytis tam tikrų draudimų.

„Per visą draudžiamąjį laikotarpį galioja ta bendrinė nuostata, kad įmirkusios, įšalusios ir apsnigtos žemės negalima tręšti mėšlu ir srutomis“, – sakė Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Abiejų ministrų pasirašyto dokumento tikimasi sulaukti kovo tryliktąją. Jeigu ūkininkai parašų nesulauks, žada  į Vilnių sugrįžti ketvirtadienį, tik šį kartą ne tik su mėšlu, bet ir kratytuvais bei traktoriais.

Anot jos, EK pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) reglamento pakeitimus, kad būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.

„Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 metų pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 metų referenciniu santykiu, ūkininkams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo.

Laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio, vėliau šie sprendimai buvo sustabdyti. 

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.

Pataisas Seimui pateikusi Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad yra maža tikimybė, jog smulkios, iki 11 narių turinčios kooperatinės bendrovės galės pritraukti narių investuotojų – jos paprastai turi mažesnę apyvartą, pagamina mažiau žemės ūkio produkcijos ir sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei stambios bendrovės, kurių plėtrai labiausiai reikia investuotojų.

Kooperatinės bendrovės nariai, kurie norėtų tapti tokiais investuotojais, su ja pasirašytų investavimo sutartį. Jie negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. bendrovės narių. 

Nariais investuotojais nebūtų laikomi nariai, kurie į bendrovę investuoja per papildomus pajinius įnašus.

Iš 60 veikiančių žemės ūkio kooperatinių bendrovių 14 (apie 23 proc.) turi po penkis, o 20 (apie 33 proc.) –  daugiau nei 30 narių. 

Pakeitimais taip pat siūloma pakeisti pripažinimo kooperatinėmis bendrovėmis kriterijus, reglamentuoti pelno bei nuostolių skirstymo tarp narių tvarką, kad žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, kooperacija vyktų „plačiau, o ne tik vienos, ar susijusių asmenų tarpe“.

Pasak ministerijos, susiklosčius tinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms, ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienį vidutinė paros oro temperatūra nesiekia penkių laipsnių šilumos, todėl ankstesnė tręšimo pradžia visoje šalyje dar negali būti paskelbta.

Ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama, kai keturias paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne žemesnė kaip penki laipsniai šilumos.

ŽŪM primena, kad žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 dienos iki kovo 20 dienos. Šiemet pirmasis pavasaris, kai draudimo tręšti laikotarpis taikomas ir tręšimui mineralinėmis trąšomis.

„Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta. Visos sunkiasvorės/krovininės transporto priemonės bus nukreipiamos į dešinėje pusėje esančią aikštelę/rankovę bei tikrinami minėtų transporto priemonių vežamų krovinių dokumentai“, – Eltai perduotame komentare teigė ŽŪM.

„Protestas planuojamas penktadienį 11 val. Lietuvos laiku. 12 val. organizatoriai darys spaudos konferenciją. Kaltinimai, kad per Lietuvą patekę ukrainietiški grūdai būtų išvežami į Lenkiją kaip lietuviški, nėra pagrįsti“, – pažymėjo ministerija.

Remiantis ŽŪM pateiktais Valstybės duomenų agentūros išankstiniais 2023 m. duomenimis, iš Lenkijos grūdų importuota 39,2 proc. mažiau palyginti su 2022 m. Importuoti grūdai iš Lenkijos 2023 m. sudarė po 0,2 proc. visame Lietuvos grūdų importo kiekyje ir vertėje. Ši dalis 2022 m. siekė po – 2,2 proc.

Eksportuoti grūdai į Lenkiją 2023 m. sudarė 0,8 proc. viso Lietuvos eksportuoto kiekio ir 1,5 proc. visos eksporto vertės. Ši dalis 2022 m. buvo – 0,9 proc. viso kiekio ir 1,4 proc. vertės. Grūdų importe iš Lenkijos dominuoja kukurūzai, kurie 2023 m. sudarė 82,5 proc. viso iš Lenkijos importuoto grūdų kiekio ir 69,5 proc. importo vertės.

Bendras transporto srautas nebus blokuojamas, atvykstant iš Lietuvos visos transporto priemonės judės įprasta eismo juosta.

 

Kukurūzų importas iš Lenkijos 2022 m. siekė 81,8 proc. viso grūdų kiekio ir 74,6 proc. importo vertės. Grūdų eksporte į Lenkiją 2023 m. dominavo avižos, kurių išvežta 9,5 tūkst. t arba 29,5 proc. viso eksportuoto į Lenkiją kiekio. Tačiau 2022 m. eksporte dominavo miežiai, kurie sudarė 25 proc. viso eksportuoto kiekio.

2023 m. Ukraina į Europos Sąjungą eksportavo 19,77 mln. tonų grūdų, arba 24 proc. daugiau, negu 2022 m. (15,96 mln. t). Visame ES javų importe tai sudarė – 5,2 proc., o 2022 m. – 8,6 proc. Kviečių iš Ukrainos į ES šalis kiekis 2023 m. buvo beveik dvigubai didesnis, palyginti su 2022 m.

Bendras Ukrainos grūdų importas iš Ukrainos į Lietuvą 2023 m., palyginti su 2022 m. padidėjo 1,5 proc., nuo 114 iki 115,7 tūkst. t. Kviečių importas išaugo 45 proc., nuo 25,9 iki 37,7 tūkst. t, miežių – nuo 23 iki 335 tonų, kukurūzų – sumažėjo 12 proc., nuo 87,8 iki 77,6 tūkst.t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lietuvą kviečiai sudarė 33 proc., kukurūzai – 67 proc.

Bendras Ukrainos grūdų importas į Lenkiją 2023 m., palyginti su 2022 m. sumažėjo 59 proc., nuo 2 449 iki 1 015 tūkst. t. Kviečių importas sumažėjo 34 proc., nuo 522,9 iki 347,2 tūkst. t, kukurūzų – sumažėjo 72 proc., nuo 444,3 iki 125,1 tūkst. t. 2023 m. Ukrainos grūdų importe į Lenkiją kviečiai sudarė 34 proc., kukurūzai – 59 proc.

ELTA primena, kad Lenkijos ūkininkai nuo penktadienio ketina blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu norima tikrinti transportuojamų ukrainietiškų grūdų kiekius.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai blokavo kelius į Ukrainą, taip pat – pagrindinį šalies greitkelį į Vokietiją. Protestuojama dėl, lenkų žemdirbių vertinimu, nesąžiningos konkurencijos, nes ukrainiečių grūdai yra pigesni ir mažina produkcijos kainas visoje Europoje.

Baiminamasi, kad įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos gali būti išnaudota Rusijos provokatorių.