Vyriausybė trečiadienį nusprendė kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši įgaliotų vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pasirašyti susitarimą su Latvija, reglamentuojantį bendrą kaimyninių valstybių darbą šioje srityje.

Per pusmetį nuo susitarimo numatyta suburti bendrą komisiją, kuri bus atsakinga už valstybės sienos inventorizaciją, koordinuos klausimus dėl sienos padėties, ženklinimo, taip pat jos priežiūros.

Numatoma, kad susitarimui įgyvendinti reikės 646 tūkst. eurų, didžioji dalis jų bus skirta pasienio stulpams ir pasienio juostai sutvarkyti.

Kasmet sienos priežiūrai numatomi 69 tūkst. eurų.

Be to, Nacionalinė žemės tarnyba 2020-2022 metais turės atlikti geodezinius matavimus, kartografinius darbus.

Vyriausybės nutarime teigiama, kad darbus planuojama vykdyti 2020-aisiais, tačiau „nesant pakankamai lėšų“ neatmetama galimybė juos perkelti ir į 2021-uosius.

Sienos inventorizaciją projektu numatyta atlikti ne rečiau nei kas penkiolika metų.

Pirmadienį apie 14.30 val. portalą kauno.diena.lt pasiekė skaitytojo Vaido nuotrauka ir informacija apie vieno vairuotojo parkavimo ypatumus Savanorių pr. 346 esančio prekybos centro „Savas“ automobilių stovėjimo aikštelėje.

Nuotraukoje matoma, kad juodos spalvos visureigis stovi visiškai priešingai, nei tą nurodo ženklinimas. Negana to, užimamos vietos yra skirtos specialiai neįgaliųjų transportui.

„Parkavimo ypatumai Kaune. Stovėjo užimdamas neįgaliesiems skirtas vietas kurį laiką. Spėjau nueiti į prekybos centrą ir grįžti iš jo“, – portalui kauno.diena.lt teigė pilietiškas kaunietis Vaidas.

Kadangi skaitytojas informaciją redakcijai perdavė dar būdamas įvykio vietoje, žurnalistai ją iškart persiuntė pareigūnams. Operatyviai reaguodami į gautą pranešimą, policininkai nuvyko į jau minėtą aikštelę. Tačiau galimo pažeidėjo neberado.

Paprašėme pareigūnų pakomentuoti šią situaciją ir tuos KET punktus, kuriuos šis vairuotojas pažeidė ar galėjo pažeisti.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos viršininkas Andrius Bubulis portalui kauno.diena.lt teigė, kad, visų pirma, šis vairuotojas bet kuriuo atveju pažeidė numatytą horizontalųjį ženklinimą, pažymėtą linijomis stovėjimo aikštelėje.

Tačiau iš šios nuotraukos sunku spręsti, ar vairuotojas turėjo teisę statyti savo transporto priemonę neįgaliesiems skirtoje vietoje – tokie automobiliai turi būti pastatomi paliekant specialų pažymėjimą, nurodantį neįgalumą.

Jei skaitytojas Vaidas būtų šį galimą pažeidėją nufotografavęs ir iš priekio, taip pat aiškiau įžiūrimus valstybinius automobilio numerius, šį aspektą būtų galima patikrinti paprasčiau.

Per dieną sulaukiame apie 50 tokių pranešimų, todėl galima sakyti, kad pažeidimų tik daugėja.

A. Bubulis portalui teigia, kad pranešimų apie pastebėtus KET pažeidimus daugėja.

„Per dieną sulaukiame apie 50 tokių pranešimų, todėl galima sakyti, kad pažeidimų tik daugėja. Galima matyti ir tai, kad piliečiai tampa vis mažiau pakantūs pažeidėjams, o tas labai sveikintina. Raginame ir toliau apie tai informuoti pareigūnus policijos elektroninių paslaugų sistemoje e.policija.lt“, – nelikti abejingiems ragina viršininkas.

Pasak pareigūno, fiksuojant pažeidėją svarbu jį įamžinti tinkamai. Visų pirma nuotraukos ar vaizdo įrašas turi būti pateikti iš visų pusių.

„Turi būti aiškiai įžiūrimi automobilio valstybiniai numeriai, taip pat svarbu įamžinti ir vietą plačiu mastu, ženklinimą, jei jis turi įtakos vertinant pažeidimą, taip pat vertėtų, jei yra galimybė, transporto priemonę užfiksuoti iš priekio – svarbu žinoti, ar automobilio viduje buvo vairuotojas, taip pat, kitas svarbus dokumentas (kaip antai – neįgaliojo pažymėjimas)“, – detalizuoja A. Bubulis.

Siunčiant užfiksuotą galimą pažeidimą pareigūnams e.policija.lt, svarbu nurodyti tikslią datą, laiką, pažeidimo vietą. Taip pat galimo pažeidėjo transporto priemonės valstybinį numerį. Be to, būtina nurodyti ir savo vardą, pavardę, kontaktinį telefoną.

„Kuomet galimas pažeidėjas apskundžia pažeidimą, su juo nesutinka, pareigūnams svarbu, kad būtų liudininkas ir kad su juo bet kada būtų galima susisiekti. Jei pažeidimo atvejis pasiekia teismą, liudininko duomenys tampa ypač vertingi“, – pokalbį baigia Kelių policijos valdybos viršininkas.

Panaikinus reglamentą, prekiautojams daugiau nereikės atlikti dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimo. Taip pat pripažinta, kad šiuo metu prekybos vietose ir kituose komunikacijos kanaluose esantis energijos vartojimo ženklinimas apie dulkių siurblių energijos klases prieštarauja 2017 m. liepą EP ir ET reglamento nuostatai. Ši nuostata numato, kad tiekėjas ir prekiautojas gaminių, kuriems netaikomi deleguotieji aktai, atveju nepateikia arba nerodo etikečių, kuriomis imituojamos šiame reglamente arba atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose numatytos etiketės.

VVTAT praneša, kad energetinio ženklinimo etiketės pateikimas nėra esminis Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių pažeidimas. Todėl, siekiant palengvinti administracinę naštą verslo subjektams, bus leidžiama išparduoti turimus negaliojančiu ženklinimu pažymėtus prekių likučius.

„Siūlome, kad kates ir šunis būtų privaloma ženklinti poodinėmis mikroschemomis, o jų registravimą ir ženklinimą organizuotų vietos savivaldybės, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. 2019-aisiais metais valstybės lėšomis bus nemokamai ženklinami visi šunys, o 2020-aisiais - dar ir katės, todėl gyventojams rūpesčių nekils ir kaštus padengs specialiai numatytas valstybinis finansavimas“, - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Įstatymo pataisomis siekiama išspręsti sisteminį naminių gyvūnų ženklinimo poreikį. Tikimasi, kad tai padės išvengti problemų, kurias sukelia neatsakingi gyvūnų augintojai, nelegalūs daugintojai ar pardavėjai.

Preliminariai vertinama, kad, pagal tikėtiną vidutinę mikroschemos bei paslaugos teikimo kainą, kuri sieks apie 5 eurus, pereinamuoju laikotarpiu bus kompensuojama visiems gyvūnų šeimininkams. Bendra visų gyvūnų augintinių ženklinimo kaina gali siekti iki 6 mln. eurų.

Planuojama, kad šių lėšų poreikis pasiskirstys per trejus metus ir kasmet sieks po 2 mln. eurų. Numatoma, kad ženklinimo programoms lėšos bus skiriamos per Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, kurios pajamos šiais metais žymiai didės dėl padidėjusių gamtos išteklių mokesčių ir lėšų perskirstymo. Šias lėšas savivaldybės galės naudoti ne tik kačių ir šunų ženklinimui, bet ir kastracijos bei kitoms programoms.

Pasak K. Mažeikos, privalomo ženklinimo praktika paplitusi beveik visose Europos Sąjungos šalyse, tai leidžia apsaugoti ir pačius gyvūnus (nes pasiklydusius lengvai galima grąžinti savininkams), ir sutaupo pačių gyvūnų augintojų laiką, kai pabėgusio ir paklydusio augintinio paieškoms tenka skirti daug laiko ir lėšų. Be to, ES teisės aktai numato, kad keliauti galima tik su paženklintais augintiniais. Tuo pat metu ženklinimas įpareigoja atsakingai rūpintis gyvūnu visą jo gyvenimą. Ankstesni siūlymai privalomai ženklinti susilaukdavo pasipriešinimo, nes atitinkamos programos buvo siūlomos finansuoti gyventojų lėšomis.

„Dabar teikiamas modelis šios kritikos turėtų išvengti, nes gyvūnų apsaugą siūloma finansuoti padidėjusiomis pajamomis aplinkos apsaugos rėmimo programoje ir teisę ženklinti suteikiant ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir visuomenininkams, t. y. gyvūnų globos įstaigų asmenims, išklausiusiems specialius kursus Veterinarijos akademijoje“, - sako projekto autoriai.

Įstatymo projektą įregistravo skirtingoms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė - Kęstutis Mažeika, Algimantas Dumbrava, Eugenijus Gentvilas, Edmundas Pupinis, Rimas Andrikis, Antanas Vinkus ir kiti.

Neturėtų būti

Vasaros pabaigoje Kauno gatvėse atsirado naujas ženklinimas – rombai, žymintys atstumą iki pėsčiųjų perėjos. Miesto valdininkai aiškino, kad šie ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 m, tad toks horizontalusis ženklinimas turi atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

"30 m – būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį. Žinoma, jeigu neviršija greičio. Pėstieji taip pat turėtų atkreipti dėmesį ir matydami, kad vairuotojas pravažiavo rombą nesulėtinęs greičio, suvokti, kad toks vairuotojas greičiausiai nespės sustoti laiku", – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.

Tačiau Susisiekimo ministerija laikosi kitokios pozicijos. Šios institucijos specialistai įsitikinę, kad šalies keliuose neturėtų būti jokių ženklinimų, kurie nėra numatyti Kelių eismo taisyklėse (KET). Visoje Lietuvoje turi veikti vienodos taisyklės, kurias suprastų visi vairuotojai.

"Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymu, rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir eismo organizavimu miestuose yra įpareigotos savivaldybės.

Susisiekimo ministerijos nuomone, eismo organizatorių iniciatyva ieškoti naujų, modernių būdų ar priemonių eismo saugai užtikrinti ir papildomai įspėti eismo dalyvius apie pavojingus kelių ruožus yra sveikintina, tačiau naudojamos priemonės turi būti pagrįstos tam tikrais moksliniais tyrimais, pripažintos kaip pasiteisinusi geroji praktika kitose valstybėse, rekomenduojamos eismo sauga besirūpinančių organizacijų ir vienodai aiškios ir suprantamos visiems eismo dalyviams, iš kitų šalies miestų ar valstybių atvykstantiems asmenims ir juo labiau už eismo saugą atsakingoms institucijoms", – teigiama "Kauno dienai" atsiųstame atsakyme.

Pasak ministerijos atstovų, eismo saugos požiūriu, yra nepriimtina, kai keliuose naudojamų papildomų įspėjamųjų priemonių reikšmė gali būti painiojama su esamomis eismo reguliavimo priemonėmis (kelio ženklais, kelių ženklinimu ir kt.), joms prieštarauti ir tokiu būdu klaidinti vairuotojus, blaškyti, atitraukti jų dėmesį nuo nustatytos eismo tvarkos.

Rombo formos ženklai įrengiami iki pėsčiųjų perėjos likus 30 ir 15 m, tad tai turi atkreipti ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų dėmesį.

"Mūsų nuomone, miestuose matoma atvejų, kad eismo saugos užtikrinimo pėsčiųjų perėjose siekiama ne visų pirma išpildant teisės aktuose nustatytas pėsčiųjų perėjimo įrengimo taisyklių nuostatas, bet ieškant kitų būdų atkreipti vairuotojų dėmesį į esminių teisės aktų nuostatų neatitinkančią pėsčiųjų perėją, laikytini ydinga praktika. Manome, kad keliuose nustatoma eismo tvarka ir papildomos nereglamentuotos priemonės eismo saugai užtikrinti turi būti aiškios ir lengvai suprantamos eismo dalyviams ir be specialių institucijų išaiškinimų bei komentarų", – toliau dėstoma komentare.

Susisiekimo ministerijos atstovai patikino, kad Kauno gatvėse atsiradę rombai nėra reglamentuoti KET ir gali būti painiojami su pirmumo kelio ženklu Nr. 201 "Pagrindinis kelias", taip pat toks žymėjimas gali būti laikoma jo horizontaliojo ženklinimo atitikmeniu ar kitaip interpretuojama KET kontekste.

"Tokiu atveju, kyla grėsmė, kad dėl minėto ženklinimo gali susidaryti konfliktinių situacijų ir kilti grėsmė eismo saugai. Atsižvelgdami į tai, kad Kauno mieste naudojamo rombo formos horizontaliojo ženklinimo veiksmingumas nėra pagrįstas jokiais tyrimais, nėra vienodai suprantamas eismo dalyviams ir gali juos klaidinti, siūlome Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse", – rekomendavo ministerijos eismo specialistai.

Sprendimas pasiteisino?

Kauno miesto savivaldybė neketina atsisakyti planų rombais paženklinti visas mieste esančias pėsčiųjų perėjas. Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas P.Keras toliau tikina, kad teisės aktai nenumato savivaldybėms pareigos derinti eismo organizavimo sprendimus su kitomis institucijomis. Prieš diegiant naujoves gatvėse, savivaldybės specialistai esą visada bendradarbiauja su Kauno miesto Kelių policija.

"Kol kas nebuvo susiformavusios praktikos vienus ar kitus priimamus sprendimus derinti su Susisiekimo ministerija, tačiau visada stengiamės atsižvelgti į specialistų išsakomas pastabas. Labai gerai, kad diskutuojame aktualia pėsčiųjų saugumo problemos tema, nes vien jau tai atkreipia visų gyventojų dėmesį į būtinybę perėjoje būti atidesniems ir patiems pėstiesiems.

Taip pat labai tikimės, kad diskusija neapsiribos siūlymais drausti ar riboti vieną ar kitą pasiūlytą priemonę, bet iš esmės ieškosime naujų inovatyvių sprendimų, taip pat jau pasiteisinusių kitose šalyse. Minimas rombo, ar užsienio literatūroje dažniau vadinamas "deimanto", simbolis daugelyje pasaulio šalių naudojamas kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis. Taip pat ir įspėti apie artėjimą prie pėsčiųjų perėjos. Jei kelių eismo taisyklėse būtų pasiūlytas kitoks simbolis, atliekantis tą pačią funkciją, – mielai naudotume KET numatytąjį", – sakė savivaldybės eismo specialistas.

Paulius Keras/Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis tikino, kad diegiamos saugumo priemonės duoda aiškią naudą, nes pėsčiųjų perėjose sumažėja sužeistų žmonių skaičius.

"Lietuvoje nėra pirmas atvejis, kai eismo saugumui didinti panaudojamos papildomos priemonės nereglamentuotos kelių eismo taisyklėse. Kasmet prie perėjų ženklinami akcijos "Apsaugok mane" ženklai, taip pat įrengiamos išmaniosios perėjos su LED signalizacija, kuri taip pat nėra tiksliai reglamentuota KET, tačiau šių priemonių taikymas Kaune leido penkis kartus sumažinti nelaimių pėsčiųjų perėjose skaičių. Kol kas galime pasidžiaugti, kad, Kauno Kelių policijos duomenimis, naujuoju simboliu paženklintose perėjose dar nėra įvykęs nė vienas eismo įvykis, kuriame būtų nukentėję pėstieji", – statistiką pateikė P.Keras.

"Kauno diena" pasidomėjo, kiek miestui kainavo įrengti naujuosius rombo formos kelio ženklus, tačiau Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas konkrečių sumų nepasakė.

"Sunku įvardinti konkretų skaičių, nes procesas tik prasidėjęs, tačiau papildomo simbolio ženklinimo plotas sudaro tik apie penktadalį pėsčiųjų perėjos ženklinamo paviršiaus, todėl bendram ženklinamam gatvės paviršiaus plotui esminės įtakos neturės", – sakė jis.

Siūlome Kauno miesto savivaldybei atsisakyti šio ženklinimo naudojimo Kauno gatvėse.

Klaidina vairuotojus

"Kauno diena" yra skelbusi, kad prie pėsčiųjų perėjų nubraižyti rombai klaidina dalį vairuotojų. Jie tokį ženklinimą sieja su pagrindiniu keliu, tačiau yra vietų, kai stacionarūs kelio ženklai iš karto nurodo, kad kelias šalutinis, o ne pagrindinis.

"Aš tikrai nežinau, ką tie rombai reiškia. Keista, kad Kaunas bando išrasti savitas KET. Aš galvojau, kad visoje Lietuvoje galioja ta pati eismo tvarka, bet pasirodo yra kitaip. Kai pirmuosius rombus pamačiau, pagalvojau apie KET pakeitimus, pradėjau dairytis, gal yra kokia lentelė, kuri paaiškintų tokio žymėjimo reikšmę, tačiau dešinėje pusėje, kur paprastai yra visi ženklai ar kita informacija, jokio paaiškinimo neradau", – savo nuomonę apie prie pėsčiųjų perėjų nubraižytus rombus išsakė vairuotojas Juozas.

"Daug važinėju, tačiau tokio ženklinimo niekur nesu matęs. Jis visiškai neaiškus ir nelogiškas. Vienoje vietoje buvo pažymėti tie rombai, galvojau, kad važiuoju pagrindiniu keliu, nes KET yra vienintelis rombo formos ženklas, nurodantis, kad yra pagrindinis kelias. Tačiau staiga pamačiau, kad esu šalutiniame kelyje. Apie tai informavo ant stulpų pakabinti trikampiai. Likau nesupratęs, ar mano pirmumas, ar ne. Gerai, kad prieš sankryžą pristabdžiau, o ne važiavau kaip pagrindiniu keliu", – apie tai, kaip rombai suklaidino, pasakojo kitame mieste gyvenantis Linas.

Žmonės diskutavo, jog gera idėja iš anksto vairuotojus įspėti apie artėjančią pėsčiųjų perėją, tačiau tai galima padaryti neklaidinančiais būdais. Vairuotojai siūlė prieš perėjas braižyti ne rombus, o linijas, taip pratęsiant pačias perėjas. Taip pat buvo siūlymų ant kelio dangos užrašyti skaičius, kurie nurodytų likusį atstumą iki perėjos, tai, anot vairuotojų, atkreiptų dėmesį ir įspėtų apie artėjančią perėją.

Kliuvo ir kitoms iniciatyvoms

Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad miestuose neturėtų būti ir kitokių neaiškių ženklinimų. Atstovai pastebėjo, kad Kaune egzistuojančios "Kiss and Ride" stotelės, skirtos tėvams saugiai iš automobilio išleisti vaikus į mokyklą, taip pat nėra visiems suprantamos.

"Atsižvelgiant į pastaruoju metu Susisiekimo ministerijoje gaunamus paklausimus, nerimą ir pagrįstą susirūpinimą kelia tendencija, kai savivaldybės gatvėse įrengia papildomas teisės aktuose nereglamentuotas priemones (pvz. ženklinimas "Draugiška gatvė", K+R ir pan.), kurių paskirtis kelyje ir reikšmė suprantama tik šių priemonių iniciatoriams", – savivaldybėms kritiką žėrė ministerija.

P.Keras aiškino, kad "Kiss and Ride" kaip ir "Park and Ride", "Bike and Ride" ir pan. ženklai yra visiškai įprasta priemonė visoje Europoje. Anot jo, toks ženklinimas jau seniai naudojamas ir kituose Lietuvos miestuose, ne tik Kaune, todėl jis tikrai daug kam pažįstamas ir suprantamas.

"Esame siūlę Susisiekimo ministerijai rasti ir įteisinti lietuvišką ir visiems priimtiną bei suprantamą šio kelionės būdo ženklinimą, kurį mielai naudotumėme Kaune. Kol šie ženklai nėra aiškiai reglamentuoti Lietuvos teisės aktuose, naudojame visoje Europoje žinomą ir suprantamą ženklinimą, nes tai pasiteisinęs ir dažnai vienintelis efektyvus sprendimas miestuose.

Sulaukiame vis daugiau mokymo įstaigų bei kitų organizacijų prašymų įrengti "Kiss and Ride" aikšteles. Taip pat jaučiame palaikymą dėl pasiūlyto nestandartinio sprendimo, ypač kad mėginame atkreipti pėsčiųjų dėmesį į būtinybę patiems pėstiesiems įsitikinti savo saugumu prieš įžengiant į pėsčiųjų perėją", – tikino Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas.

Nuo 2012 metų visose ES valstybėse vištos dedeklės turi būti laikomos tik pagerintuose narvuose, (vienai vištai skirta 750 cm2 vietoje anksčiau buvusios normos – 550 cm2), tačiau vištų gerovės reikalavimai nėra privalomi ne ES šalių kiaušinių gamintojams, t. y. vištos šiose šalyse dažniausiai vis dar laikomos blogesnėmis sąlygomis, nepagerintuose narvuose. Europos Komisija yra nustačiusi kvotas, pagal kurias ne ES šalių gamintojai gali importuoti savo produkciją į Europos Bendriją, jei kiaušiniai atitinka privalomus saugumo reikalavimus ir yra atitinkamai paženklinti.

Vartotojai turėtų žinoti, kad nuoroda „auginimo būdas yra „ne EB standartas“ reiškia, kad kiaušiniai gauti nesilaikant ES nustatytų vištų dedeklių gerovės reikalavimų. Jei kiaušinių gamintojas ne ES valstybėje ir yra įdiegęs ES gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančias vištų dedeklių laikymo sistemas (tai patvirtina Europos Komisijos auditoriai), papildomas ženklinimas ant kiaušinių – nededamas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje vis daugiau vištų dedeklių laikytojų palaipsniui atsisako paukščius laikyti narvuose ir renkasi ekologišką ar ant kraiko laikymo būdą, vis dažniau leidžia paukščiams vaikščioti laisvėje. VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 34 paukštynai, iš kurių: 13 – vištos dedeklės laikomos narvuose, 9 – plėtoja ekologinio ūkininkavimo technologijas, 8 paukštynuose dedeklės laikomos ant kraiko, dar 4 yra laisvai laikomų paukščių ūkiai.

Vadovaujantis ES galiojančiais teisės aktais, kiaušiniai ženklinami žymeniu, sudarytu iš skaičių ir raidžių sekos. Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo, kaip laikomos vištos dedeklės: 1 – laisvai laikomos, 2 – ant kraiko, 3 – narvuose, 0 – ekologiški kiaušiniai (vištų, laikomų pagal ekologinio ūkininkavimo reikalavimus). Viduriniosios žymens dalies raidės nurodo šalies kodą (LT – Lietuvoje užaugintų vištų kiaušiniai, LV – Latvijoje, PL – Lenkijoje). Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį.

Vienu metu pakeistas horizontalusis ženklinimas ir kelio ženklai. Žiedo ženklinimas, kaip ir visi horizontaliojo ženklinimo darbai Vilniuje, atliktas naktį, kad kuo mažiau būtų trukdomas eismas.

„Tai vienas didžiausių eismo tvarkos pokyčių Vilniuje šiais metais. Visi ženklinimo ir ženklų keitimo darbai buvo atliekami vienu metu, kad vairuotojams kiltų kuo mažiau painiavos. Prisitaikyti prie naujo ženklinimo taip pat turėtų padėti prie žiedo įrengti specialūs stendai, informuojantys apie naują eismo tvarką“, - teigia „Biserio“ generalinis direktorius Tomas Ignatavičius.

Specialistų duomenimis, tokį ženklinimą pritaikius kitose žiedinėse sankryžose avaringumas jose sumažėjo šešis kartus.

Tai vienas didžiausių eismo tvarkos pokyčių Vilniuje šiais metais. Visi ženklinimo ir ženklų keitimo darbai buvo atliekami vienu metu, kad vairuotojams kiltų kuo mažiau painiavos.

Šiuo metu Vilniuje jau yra paženklinta ar atnaujinta apie 30 tūkst. kv. m. linijų ir perėjų. Gatvių horizontalusis ženklinimas pirmiausia atnaujintas pagrindinėse miesto gatvėse (Gariūnų g., Oslo g., Žirnių g., Justiniškių g., Konstitucijos pr., Geležinio Vilko g., Olandų g., Galvės g. bei dalyje Savanorių prospekto). Taip pat ženklintos linijos ir perėjos daugelyje kitų Vilniaus gatvių (Švitrigailos g., Dariaus ir Girėno g., Pamėnkalnio g., Saulėtekio g., P. Lukšio g., Ulonų g., Goštauto g., Ateities g., L. Asanavičiūtės g., Sausio 13-osios g., Kosciuškos g., Arsenalo g., T. Vrublevskio g., Gedimino pr. ir kt.).

Paženklintos naujai išasfaltuotos gatvės arba jų dalys (Žarijų g., Šešuolių g., A. P. Kavoliuko g., Moliakalnio g., Karačiūnų g., Dunojaus g. ir kt.). Nudažyti naujai įrengti dviračių takai Saulėtekio g., Antakalnio g., Lukiškių g., P. Vileišio g. ir Vingio parke bei Gedimino prospekte. Be Edukologijos žiedo, ženklinimas taip pat atnaujintas Žirmūnų, Olandų bei Santariškių žieduose.

Rugpjūtį mieste toliau bus atnaujinamas gatvių ir perėjų horizontalusis ženklinimas. Taip pat bus atnaujinamas sankryžų bei geltonų sankryžų (korių) ženklinimas. Prioritetas teikiamas pagrindinėms miesto ir greito eismo gatvėms, taip pat naujai išasfaltuotiems ruožams ir gatvėms, kuriose organizuojami eismo pakeitimai.

Didesni pokyčiai vairuotojų rugpjūtį lauks Žirnių ir Gariūnų gatvėse, kuriose atsiras trečia eismo juosta. Šiais metais taip pat planuojama keisti eismo organizavimą Savanorių pr. (Giraitės) žiede.

Pernai dėl užstrigusių viešųjų pirkimų gatvės buvo ženklinamos dažais, kurie esant intensyviam eismui greitai nusitrina, tad šiemet reikia iš naujo ženklinti nemažą dalį Vilniaus gatvių. Šiais metais beveik visos Vilniaus gatvės ženklinamos termoplastiku, kuris tarnaus ilgiau.

„Vilniaus gatves ženkliname termoplastiku, kuris yra gerokai atsparesnis aplinkos poveikiui ir išsilaiko iki keturių kartų ilgiau nei kelio dažai, tad kitais metais gatvių, kurioms reikės atnaujinti horizontalųjį ženklinimą, bus mažiau. O dažais šiuo metu ženklinamos tik mažo intensyvumo gatvės“, - pabrėžia T. Ignatavičius.

Skaičiuojama, jog šį atnaujintą ženklinimą jau anksčiau pritaikius kituose sostinės žieduose eismo įvykių skaičius juose sumažėjo net 6 kartus, informavo Vilniaus savivaldybė.

2016 metais naujai paženklintos buvo Vilniaus žiedinės sankryžos, kurios nustatytos kaip avaringiausios mieste ir kurios tuo metu turėjo mažiausią transporto pralaidumą – tai Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. žiedinės sankryžos.

„Atnaujinus pirmųjų žiedinių sankryžų ženklinimą, stebėjome pokyčių rezultatus – avaringumas šiose sankirtose žymiai sumažėjo. Aiškesnis eismo organizavimas padeda vairuotojams karštuose taškuose judėti sklandžiau, nesiblaškyti, o taip didėja visų eismo dalyvių saugumas. Atsižvelgdami į tai, imamės darbų ir kitose sostinės žiedinėse sankryžose. Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinę sankryžą rytinio piko valandomis kerta apie 4,4 tūkst., o vakarinio – apie 5,4 tūkst. automobilių, kurie jau netrukus pastebės eismo organizavimo pakeitimus“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo liepos 18 dienos artėdami prie Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinės sankryžos vairuotojai matys stendus, iš anksto informuojančius apie laukiančius eismo pakeitimus. Patį dangos ženklinimą planuojama pradėti keisti nuo rugpjūčio 2 d., o visus darbus baigti iki rugpjūčio 6 d. Nuo šios dienos vairuotojus pasitiks išankstinė informacija apie eismo tvarką žiedu, kad jie galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai matys prieš sankryžą įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat bus įrengti nurodomieji kelio ženklai ir paženklinta važiuojamoji dalis. Pavyzdžiui, važiuojant Geležinio Vilko gatve (nuo Ukmergės g. pusės) ir pasirinkus pirmą eismo juostą, bus galima patekti į T. Narbuto, Geležinio Vilko gatves ir Konstitucijos pr., o pasirinkus antrą eismo juostą – į Konstitucijos pr. ar grįžti atgal į Ukmergės ir Geležinio Vilko gatves.

„Tose žiedinėse sankryžose, kuriose vykdomi ženklinimo pakeitimai, važiavimas eismo juostomis reguliuojamas taip, kad vairuotojai prieš įvažiuodami į žiedą iš anksto pasirinktų reikiamą juostą ir jiems nereikėtų persirikiuoti jau pačioje sankryžoje. Šie eismo organizavimo pakeitimai įgyvendinami, jog automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui. Tose žiedinėse sankryžose, kuriose pakeitimai jau atlikti, pastebimas aiškus avaringumo sumažėjimas, taip pat palaipsniui stebime ir eismo srautų pralaidumo gerėjimą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Atnaujinus ženklinimą Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinėje sankryžoje, eismo valdymo ir organizavimo ekspertai stebės situaciją ir rezultatus. Jei toks eismo organizavimo principas pateisins lūkesčius, dar šiemet pakeitimai numatomi ir Savanorių, Laisvės pr., Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje.

Skaičiuojama, jog šį atnaujintą ženklinimą jau anksčiau pritaikius kituose sostinės žieduose eismo įvykių skaičius juose sumažėjo net 6 kartus, rašoma pranešime.

2016 metais naujai paženklintos buvo Vilniaus žiedinės sankryžos, kurios nustatytos kaip avaringiausios mieste ir kurios tuo metu turėjo mažiausią transporto pralaidumą – tai Antakalnio, Olandų ir T. Kosciuškos g. bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų g. žiedinės sankryžos.

„Atnaujinus pirmųjų žiedinių sankryžų ženklinimą, stebėjome pokyčių rezultatus – avaringumas šiose sankirtose žymiai sumažėjo. Aiškesnis eismo organizavimas padeda vairuotojams karštuose taškuose judėti sklandžiau, nesiblaškyti, o taip didėja visų eismo dalyvių saugumas. Atsižvelgdami į tai, imamės darbų ir kitose sostinės žiedinėse sankryžose. Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinę sankryžą rytinio piko valandomis kerta apie 4,4 tūkst., o vakarinio – apie 5,4 tūkst. automobilių, kurie jau netrukus pastebės eismo organizavimo pakeitimus“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo liepos 18 dienos artėdami prie Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinės sankryžos vairuotojai matys stendus, iš anksto informuojančius apie laukiančius eismo pakeitimus. Patį dangos ženklinimą planuojama pradėti keisti nuo rugpjūčio 2 d., o visus darbus baigti iki rugpjūčio 6 d. Nuo šios dienos vairuotojus pasitiks išankstinė informacija apie eismo tvarką žiedu, kad jie galėtų iš anksto pasirinkti ir užsiimti reikiamą eismo juostą. Šią informaciją vairuotojai matys prieš sankryžą įrengtuose informaciniuose skyduose, taip pat bus įrengti nurodomieji kelio ženklai ir paženklinta važiuojamoji dalis. Pavyzdžiui, važiuojant Geležinio Vilko gatve (nuo Ukmergės g. pusės) ir pasirinkus pirmą eismo juostą, bus galima patekti į T. Narbuto, Geležinio Vilko gatves ir Konstitucijos pr., o pasirinkus antrą eismo juostą – į Konstitucijos pr. ar grįžti atgal į Ukmergės ir Geležinio Vilko gatves.

„Tose žiedinėse sankryžose, kuriose vykdomi ženklinimo pakeitimai, važiavimas eismo juostomis reguliuojamas taip, kad vairuotojai prieš įvažiuodami į žiedą iš anksto pasirinktų reikiamą juostą ir jiems nereikėtų persirikiuoti jau pačioje sankryžoje. Šie eismo organizavimo pakeitimai įgyvendinami, jog automobilių srautai judėtų greičiau, žiedai taptų saugesni pėstiesiems, mažėtų spūsčių ir avarinių situacijų bei trukdžių viešajam transportui. Tose žiedinėse sankryžose, kuriose pakeitimai jau atlikti, pastebimas aiškus avaringumo sumažėjimas, taip pat palaipsniui stebime ir eismo srautų pralaidumo gerėjimą“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.

Atnaujinus ženklinimą Konstitucijos pr., Geležinio Vilko ir T. Narbuto g. žiedinėje sankryžoje, eismo valdymo ir organizavimo ekspertai stebės situaciją ir rezultatus. Jei toks eismo organizavimo principas pateisins lūkesčius, dar šiemet pakeitimai numatomi ir Savanorių, Laisvės pr., Tūkstantmečio ir Geležinio Vilko g. žiedinėje sankryžoje.

Gyventojų prašoma konteinerius suženklinimui išstumti už teritorijos vartų atliekų išvežimo dieną, nepaisant to, ar konteineris yra pilnas, ar tuščias.

Konteinerį būtina palikti visai dienai. Jei iki vakaro darbuotojai nespės suženklinti jūsų konteinerio, prašoma jį vėl visai dienai palikti išstumtą gatvėn kito atliekų vežimo metu.

Konteinerių ženklinimą vykdo bendrovė „Ecoservice Klaipėda“.

Taip pat prašoma individualių namų gyventojų pasirūpinti, kad konteineriai būtų prieinami darbuotojams. Konteinerių suženklinimas būtinas dvinarės rinkliavos skaičiavimui.

Daugiau informacijos tel. (8-46) 343876.