25 metus VRK nariu buvęs ir iš jų 23 metus jai vadovavęs Z. Vaigauskas Eltai sakė, kad Seimo priimtam įstatymo pataisų variantui įgyvendinti nereikia nei kažkokių stebuklingų dalykų, nei kažkokio ypatingo pasirengimo, o velnias nėra toks baisus, kaip jį piešia.

„Reikia ieškoti būdų,  kaip taip padaryti,  nes tas variantas, kurį priėmė Seimas, nėra tas sudėtingas kriptografinis variantas, kuriam yra skirtas  specialus įstatymas. Seimo priimtas įstatymas numato kitokį elektroninio balsavimo būdą, kuriam nereikia nei kažkokių stebuklingų dalykų, nei kažkokio ypatingo pasirengimo. Tas balsavimo būdas gali būti taikomas nedidelėms balsavimo grupėms“,– sako Z. Vaigauskas.

Įstatyme, anot jo,  kalbama apie tokį atvejį,  jeigu, pavyzdžiui, dėl pandemijos Lietuvos ambasada kokioje nors šalyje užsidarytų ir rinkėjai negalėtų ateiti, arba jeigu, pavyzdžiui, paštas ten nedirbtų.

„Sakyčiau, kad tai būtų supaprastintas balsavimo būdas, kai rinkėjui vietoj biuletenio siunčiamas tam tikras kodas,  kuris būtų įvedamas balsuojant VRK interneto svetainėje. Beje, tą daro partijos reitinguojant kandidatus. Tai praktiškai labai paplitęs dalykas. Iš esmės čia kalbama apie balsavimą su kodais tų piliečių, kurie iki šiol balsuoja vokais. VRK turėtų  įvertinti du paprastus dalykus, kad tas balsavimo būdas būtų tokio paties saugumo lygio kaip ir vokų siuntimas. Kažkokio papildomo reikalavimo kelti balsavimui nėra pagrindo“,– mano Z. Vaigauskas.

Jeigu kalbėtume apie tikrąjį internetinį balsavimą, kur kalbama apie kriptografiją, anot jo, tai yra absoliučiai skirtingas dalykas.

Buvęs VRK pirmininkas nesutinka su dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovės Lauros Matjošaitytės žiniasklaidoje išsakytomis mintimis, kad per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus neįmanoma suspėti įgyvendinti tokį balsavimą, nes šiuo momentu nėra absoliučiai jokios internetinio balsavimo sistemos.

„Kažkokių ypatingų posistemių,  be jokios abejonės, nereikėtų kurti. VRK jau šiuo metu turi pakankamai  įvairių sistemų, pavyzdžiui, pareiškinių dokumentų priėmimas, pasirašymas už konkretų kandidatą. Mano supratimu, nėra prasmės įdieginėti sudėtingų variantų. Svarbiausia suteikti žmonėms teisę balsuoti, užtikrinant balsavimo saugumą“,– mano jis.

Z. Vaigauskas taip pat sako, kad tam tikrų papildomų darbų  vis dėlto reikėtų.

Manau, kad didžiausias pavojus yra toks, kad rinkėjas, gavęs kodą,  neperduotų jo kitam, pavyzdžiui, šeimos nariui, bet niekas to negali užtikrinti ir su vokais.

„Namų darbų tikrai būtų. Pirmas dalykas – reikėtų parengti tvarką, pagal ją nustatyti, kokiu būdu būtų sukuriami tie kodai. Ambasada gautų  kodų paketą ir vieną iš  atsitiktine tvarka parinktų kodų siustų rinkėjui paštu užklijuotame voke. Kodas galėtų atrodyti panašiai kaip lipdukas, jį nutrini ir pamatai skaičius.  Tai nėra sudėtinga, pavyzdžiui, loterijos bilietai yra su lipdukais, gaunant asmens tapatybės kortelę pateikiamas prisijungimo prie elektroninio parašo kodas. VRK žino, kad toks kodas egzistuoja, jis yra vienintelis, ambasada išsiunčia kodą rinkėjui ir jis balsuoja VRK interneto svetainėje“,– tokį scenarijų mato Z. Vaigauskas.

Jo nuomone, VRK parengtoje balsavimo tvarkoje reikėtų numatyti, kad pagal gautą  kodą galima balsuoti tik vieną kartą, kad reikia labai atidžiai saugoti tuos kodus, kad jų kas nors nepavogtų ir nepabalsuotų.

„Manau, kad didžiausias pavojus yra toks, kad rinkėjas, gavęs kodą,  neperduotų jo kitam, pavyzdžiui, šeimos nariui, bet niekas to negali užtikrinti ir su vokais. Suprantu, kad ant VRK gula  nemaža atsakomybė, bet tai nėra ypatingo sunkumo darbai. Tas, kas nori ką nors padaryti, ieško būdų, kaip padaryti, o tas, kuris nenori daryti – ieško būdų, kaip atsikalbinėti“, – Eltai sakė buvęs VRK vadovas.

Jo nuomone, elektroninių balsų skaičiavimą galėtų stebėti stebėtojai.

Z. Vaigausko duomenimis, balsavimo su kodais sistema yra taikoma kai kuriuose šalyse ribotoms rinkėjų grupėms, pavyzdžiui, tiems, kurie skrenda lėktuve.

Z. Vaigausko nuomone, vykdant priimtame Seimo rinkimų įstatyme numatytą internetinį balsavimą, nereikėtų skelbti tarptautinių viešųjų pirkimo konkursų. Jo nuomone, patobulinti ir pritaikyti sistemą tokiam balsavimui galėtų šiuo metu VRK informacinę sistemą prižiūrinti įmonė.

Seimo rinkimų įstatymo pataisos taip pat leido per pandemiją saviizoliacijoje Lietuvoje esantiems asmenims balsuoti elektroniniu būdu.

Tačiau, anot Z. Vaigausko, pirmiausia tokį balsavimą reikėtų taikyti užsienio lietuviams, nors visiškai neaišku, ar rinkimų metu bus pandemija.

„Aš norėčiau, kad  nebūtų tos koronos, bet įstatymas paskirtas tam ypatingam atvejui – jeigu pasaulyje atsirastų antroji pandemijos  banga ir kad mūsų žmonės nebūtų palikti bebalsiais. Beje, elektroninio balsavimo gali ir neprireikti. Jeigu Seimo rinkimai vyktų šiuo momentu, manyčiau, kad tokio balsavimo būdo nereikėtų, bet čia Sveikatos apsaugos ministerija galėtų pasakyti konkrečiau. Jeigu būtų tokia situacija, kokia buvo šių metų kovo-balandžio mėnesiais ir atsirastų poreikis ją suvaldyti, manau, kad yra būtina numatyti  tokį balsavimo būdą“,- sakė Z. Vaigauskas.

Jis neatmetė, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, nebus karantino, bet kurioje nors šalyje iš 50-ies, kur gyvena mūsų piliečių,  gali būti taikomi apribojimai.

„Mes orientuojamės visų pirma į savo piliečius. Jei mūsų pilietis negalėtų patekti į ambasadą, paštas būtų praktiškai paralyžiuotas, tada liktų galimybė balsuoti su kodu“,– svarstė Z. Vaigauskas.

Jis nesiėmė prognozuoti, kiek užsienyje esančių Lietuvos piliečių dalyvautų Seimo rinkimuose. Jo duomenimis, iš apie 300 tūkstančių išvykusių rinkėjų, norą dalyvauti rinkimuose pareikšdavo apie 40 tūkstančių.

Z. Vaigauskas mano, kad jų balsavimas internetu galėtų būti tam tikra repeticija prieš solidaus internetinio balsavimo įvedimą, kuriam pasirengti, jo prognozėmis, reikėtų apie  1-2 metų. „Didžiausia bėda – nepasitikėjimas. Manau, kad internetinį balsavimą būtų galima pradėti taikyti nuo būsimų Europos Parlamento (EP) rinkimų, nes per EP rinkimus biuleteniai per visą Lietuvą yra vienodi, šie rinkimai nesukelia tokios didžiulės įtampos“,– sakė Z. Vaigauskas.

Buvusio VRK vadovo nuomone, jei Lietuva būtų pasiryžusi, jau 2005 metais, netgi anksčiau negu Estija, galėjome įvesti internetinį balsavimą, nes buvome geresnės pasirengimo stadijos.

ELTA primena, kad šių metų birželio 30 d. parlamentas  priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis sudaryta  galimybė saviizoliacijoje esantiems rinkėjams ir Pasaulio lietuvių rinkimų apygardos rinkėjams Seimo rinkimuose balsuoti internetu.

Įstatymo pataisos numato, kad saviizoliacijoje esantiems rinkėjams VRK nustatyta tvarka galės būti paštu siunčiamas elektroninio balsavimo kodas, leidžiantis rinkėjui balsuoti VRK interneto svetainėje.

Jeigu užsienio šalyje susiklostys tokia situacija, kai laikinai bus ribojama asmenų judėjimo laisvė ir balsavimas būtų negalimas, joje balsavimas galės būti organizuojamas paštu siunčiant rinkėjui rinkimų biuletenį arba siunčiant paštu elektroninio balsavimo kodą, leidžiantį rinkėjui balsuoti VRK svetainėje. Elektroninio balsavimo tvarką, garantuojančią slaptą balsavimą ir neleidžiančią dvigubo balsavimo, turės nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija.

Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 11 d.

Dalį kandidatų vienmandatėse apygardose ketvirtadienio vakarą patvirtino nuotoliniu būdu posėdžiavusi LDSSP taryba, pranešė partija.

Seimo Europos reikalų komitetui vadovaujantis partijos vadovas Gediminas Kirkilas keliamas vienmandatėje Fabijoniškių apygardoje, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis – Justiniškių-Viršuliškių apygardoje Vilniuje.

Vilniuje Senamiesčio-Žvėryno apygardoje kandidatuoja šiuo metu Seimo LSDDP frakcijoje dirbantis buvęs VRK vadovas Z. Vaigauskas, buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus keliamas Žirmūnų apygardose.

Tarp vienmandatininkų yra ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, LSDDP frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius, Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Antanas Vinkus, buvę Seimo nariai Algimantas Matulevičius, Petras Narkevičius, Eduardas Šablinskas, Antanas Valys ir kiti.

„Didžioji dalis iškeltų kandidatų yra politikai, kurie turi patirties, žinomi visuomenei, dirbę Seime ir įgyvendinę gausybę pažadų, manau, dėl jų kompetencijos ir gebėjimų atliepti rinkėjų lūkesčius nekyla abejonių“, – partijos pranešime spaudai cituojamas G. Kirkilas.

Iš viso patvirtinti 23 kandidatai vienmandatėse apygardose, likusią dalį kandidatų LSDDP planuoja tvirtinti birželio pabaigoje vyksiančiame tarybos posėdyje.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilę „socialdarbiečiai“ šiuo metu Seime turi 11 atstovų. Partija yra valdančiosios koalicijos narė.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Dėl to, sako politikai, jie inicijuoja diskusiją, į kurią norima įtraukti ne tik politinių partijų lyderius, tačiau ir ekspertus.

„Mes prieš kiekvienus rinkimus pakeičiame beveik trečdalį apygardų ribų. Suformuojame vienmandates apygardas, kurios neatspindi jokios bendruomenės. (...) Didelės prasmės išsaugoti tą mažoritarinę dalį nėra, jau nekalbant apie tai, kad mes praktiškai išrenkame dviejų rūšių parlamentarus ir tas atsispindi Seimo darbe, ypatingai svarstant biudžetą. O svarbiausia priežastis – mūsų žmonės, rinkėjai nori balsuoti už asmenybes. Šitas projektas būtent suteikia tokią galimybę“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Kirkilas.

„Į diskusiją reikės įtraukti ne tik politinių partijų lyderius, (...) įtraukti reikėtų ir ekspertus“, – teigė LSDDP lyderis.

Jam antrino ir LSDDP narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J. Bernatonis. Idėja, kad Lietuvoje reikia keisti esamą parlamento rinkimų sistemą, anot politiko, jam kilo, kai jis dirbo ambasadoriumi Estijoje.

„Pradėjau domėtis ir susipažinau su ta sistema, kuri yra ženkliai modernesnė ir supratau, kad ji labiau atitinka mūsų rinkėjų lūkesčius“, – kalbėjo J. Bernatonis.

Jo teigimu, kuriant dabartinę Seimo rinkimų sistemą Aukščiausioje Taryboje buvo labai skubėta.

„Tokia sistema – likusi mažoritarinė – yra Baltarusijoje, kur yra galimybė nuspręsti, kas bus išrinkta ir iš dalies, pusiau Lietuvoje. Ir Lenkija, ir Latvija, ir Estija grįžo prie tų rinkimų sistemų, kai jos buvo tuomet, kai jos buvo išties laisvos, nepriklausomos valstybės“, – tvirtino parlamentaras.

Buvęs VRK pirmininkas Z. Vaigauskas taip pat teigė, kad siūlomi pakeitimai būtų patogesni rinkėjams.

„Jeigu keičiasi gyventojų skaičius, tai keičiasi ne apygardos, kaip dabar, (...), o keičiasi mandatų skaičius“, – apie siūlomų pokyčių privalumus kalbėjo Z. Vaigauskas, paaiškinęs, kaip atrodytų Seimo rinkimai, įgyvendinus siūlomus pakeitimus.

„Svarbiausia, kad nebus pražūvančių rinkėjų balsų“, – konstatavo Z. Vaigauskas, pabrėžęs, kad įgyvendinti pokyčiai taip pat taupytų valstybės lėšas.

ELTA primena, kad LSDDP pirmininkas G. Kirkilas, pirmadienį susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė „socialdarbiečių“ siūlymą parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. Pagal šį sumanymą, Lietuvoje turėtų būti sudaryta 13 daugiamandačių apygardų. Taip pat yra numatyta galimybė steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams.

Partijos kiekvienoje apygardoje keltų savo kandidatų sąrašus, o save savarankiškai iškėlę kandidatai būtų surašyti į atskirą sąrašą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad rinkėjas balsuotų tik už vieną pasirinktą kandidatą. „Socialdarbiečiai“ pabrėžia, kad pokyčiai, jeigu šiems būtų pritarta, įsigaliotų 2024 m. Seimo rinkimams.

„Man siūlė dirbti ne vienas žmogus, ne viena partija. Bet nusprendžiau priimti J.Bernatonio pasiūlymą, nes mes seni pažįstami esame, dirbę kartu“, – portalui sakė Z. Vaigauskas.

Jis neatsakė, ar pats norėtų prisijungti prie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos.

Z. Vaigauskas VRK vadovavo nuo 1994 iki 2017 metų.

Pasak komiteto pirmininko „valstiečio“ Povilo Urbšio, V.Semeška neatitinka įstatymu keliamo reikalavimo turėti darbo rinkimų komisijose patirties, tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad ši nuostata gali būti interpretuojama plačiau ir atsitraukti neketina.

„Yra komiteto siūlymas teikti projektą be TS-LKD atstovo pavardės. Dauguma komiteto narių nusprendė, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimo dėl patirties rinkimų komisijose. Konservatoriai nori savo atstovui taikyti ne įstatymo reikalavimus, jie bandė aiškinti, kad jis turi patirties, nes daug dalyvavęs rinkimuose, vietos tarybos darbe, todėl ta patirtis pakankama, nors įstatyme aiškiai suformuluojama, kad reikalavimas siejamas su darbu rinkimų komisijoje“, – BNS sakė P.Urbšys.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas numato, kad komisija sudaroma iš prezidento, teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos bei daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusių partijų pasiūlytų atstovų. Jei partijų deleguojami kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, Seimas negali jų atmesti. Taip pat numatytas reikalavimas, kad partijų atstovai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.

G.Landsbergis pripažįsta, kad V.Semeška rinkimų komisijose nėra dirbęs, tačiau sako, kad pats reikalavimas gali būti interpretuojamas plačiau.

„Mes kvestionuojame pačią nuostatą, nes dėl V.Semeškos patirties politiniuose procesuose abejojančiųjų, manau, nėra, ir mes esame pasirengę kovoti dėl V.Semeškos delegavimo į komisiją. Mes manome, kad tai (patirties reikalavimas) gali būti diskusijos objektas, o jei ne, mes siūlome išimti šitą nuostatą, kuri nelabai reikalinga ir šiuo atveju apsaugos nuo vieno kandidato“, – BNS sakė G.Landsbergis.

P.Urbšys savo ruožtu pabrėžė, kad kriterijai įstatyme suformuluoti aiškiai, ir V.Semeška jų neatitinka.

„Visos partijos pateikė savo atstovus pagal šį kriterijų, turintį patirties rinkimų komisijoje, visos partijos suprato, kad turi būti asmuo, dirbęs rinkimų komisijoje. Kažkodėl konservatoriai nori sau specialios sąlygos, ir komitetas konstatavo, kad negali konservatoriai siūlyti kandidato, kuris prieštarauja VRK įstatymo nuostatoms, nes kitos partijos atsiduria nelygiateisėj padėty“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Seimo komitetas savo išvadoje dėl nutarimo, kuriuo formuojama nauja VRK, išsakė abejonių ir dėl kito kandidato, Teisininkų draugijos teikiamo jau kelias kadencijas VRK dirbančio Jono Udrio. Komitetui užkliuvo, kad J.Udris yra konsultavęs bendrovę „Scytl“, ši dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse dėl VRK informacinės sistemos plėtros, nors komisijoje svarstant pirkimo klausimus J.Udris oficialiai nusišalino, rodo protokolas.

„Konstatuota, kad jam būnant VRK nariu ir tuo pačiu būnant konsultantu privačios įmonės, ji dalyvavo konkurse dėl elektroninės paslaugos teikimo. Vienaip ar kitaip tai kelia abejonių, ar jis geba atskirti viešuosius ir privačius interesus. Nors VTEK neįžvelgė tame problemų, dauguma komiteto narių suabejojo. Įstatymiškai (J.Udris) reikalavimus atitinka, belieka komitetui atkreipti dėmesį, o Seimas balsuos“, – BNS sakė P.Urbšys.

J.Udris BNS sakė nuo klausimų, susijusių su Ispanijos rinkimų technologijų kompanija „Scytl Secure Electronic Voting“ nusišalinęs, sutartis jau pasibaigusi, o per dvejus darbo metus teigia įgijęs vertingos patirties – susipažinęs pasaulio rinkimų sistemomis bei informacinėmis rinkimų technologijomis.

„Įteikiau VRK pirmininkui pareiškimą dėl nusišalinimo ir jokia forma nedalyvavau nei rengiant VRK IT sistemų pirkimo dokumentus, nei vertinant tiekėjų pasiūlymus. Savo privačius interesus tinkamai deklaravau tiek VRK, tiek VTEK, tiek deklaruodavau visuose renginiuose ir susitikimuose, kur buvo kalbama apie rinkimus ir IT“, – sakė VRK narys.

2014 metais pasirašęs sutartį su „Scytl“, J.Udris prašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvertinti, ar jo buvimas Rinkimų komisijos nariu suderinamas su konsultacinių paslaugų teikimu minimai bendrovei, atsakyme teigiama, kad „individuali veikla konsultuojant „Scytl“ nepatenka į anksčiau nurodytus veiklos apribojimus“, tik nurodoma, kad nuo klausimų, susijusių siu šia bendrove, privaloma nusišalinti.

Seimas ketvirtadienį planuoja patvirtinti naują VRK bei jos pirmininke skirti dabartinio vadovo Zenono Vaigausko pavaduotoją Laurą Matjošaitytę.

VRK pirmininką slaptu balsavimu skiria Seimas parlamento vadovo teikimu. Taip pat slaptu balsavimu tvirtinami VRK nariai, kuriuos deleguoja teisingumo ministras, prezidentas, Lietuvos teisininkų draugija. Savo atstovus į komisiją teikia ir daugiamandatėje apygardoje mandatų gavusios partijos, jei kandidatai atitinka įstatymo reikalavimus, Seimas negali jų atmesti.

Į naująją VRK prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo skirti politologą Vincentą Vobolevičių ir žiniasklaidos atstovę Aistę Žilinskienę, teisingumo ministrė Milda Vainiutė – teisininkus Darijų Beinoravičių ir Svetlaną Misevičienę, Teisininkų draugija – teisininkus Svajonę Šaltauskienę ir J.Udrį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į komisiją deleguoja Jonę Valčiukienę, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – V.Semešką, Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – Valdemarą Urbaną, Socialdemokratų partija – Jūratę Lebedevienę, Liberalų sąjūdis – Maksimą Reznikovą, „Tvarka ir teisingumas“ – Donatą Laurinavičių.

Kadenciją baigiantis VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas komisijai vadovauja jau daugiau kaip 20 metų – nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų sulaukęs kritikos dėl jų organizavimo Z.Vaigauskas buvo raginamas atsistatydinti, į tai jis atsakė netrukus sulauksiantis kadencijos pabaigos ir daugiau į pareigas nepretenduosiantis.

Senosios komisijos vadovo bei narių įgaliojimai nutrūksta, kai prisiekia naujos sudėties VRK.

Zenono Vaigausko įpėdinį parlamentarams numatoma pristatyti po dviejų savaičių.

„Seimo pirmininkas nenorėtų, kad VRK klausimas būtų vilkinamas. Jis pats norėtų matyti komisiją depolitizuotą“, - dienraščiui sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.

VRK vadovą skiria Seimas parlamento pirmininko teikimu. Z.Vaigauskas komisijai vadovauja nuo 1994 metų.

Z.Vaigauskas taip pat tvirtino, kad pastarieji rinkimai parodė, jog rinkėjų papirkinėjimas šalyje sumažėjo. „Dėl policijos pradėto tyrimo, kiek mes turime informacijos, dėl to rinkimų rezultatai, kuria kryptim tie tyrimai bepasisuktų, rinkimų rezultato neturėtų pakeisti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Z.Vaigauskas.

„Policija kaip visą laiką darbavosi, kad nebūtų jokių papirkimo atvejų, ir tikrai malonu pažymėti, kad tas darbas vėjais neina, tas negatyvus reiškinys Lietuvoje yra sumažėjęs“, – reziumavo VRK vadovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Policijos departamento atstovas Vaidas Giršvildas sakė, kad pradėtas vienintelis su rinkimais susijęs ikiteisminis tyrimas. Sekmadienį policijai pranešta apie Šakių rajone neleistinai agituojančius ir pinigus siūlančius asmenis, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.

„Tai atvejis Šakiuose, kur buvo gauti pranešimai, kad važinėja automobiliu du žmonės ir agituoja už vieną kandidatą, neva žadėdami vienokį ar kitokį atlygį. Tie du žmonės buvo nustatyti, sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau komentarų tuo klausimus aš negaliu pateikti“, – sakė V.Giršvildas.

Savanorių tinklo „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė spaudos konferencijoje pastebėjo, kad daug pranešimų apie galimus pažeidimus nepasitvirtino.

„Gavome informaciją apie 57 galimus pažeidimus, dauguma jų buvo apie politinę reklamą, smulkūs pastebėjimai, kur dažnai piliečiai patys suklysta pranešdami ir tie pranešimai nepasitvirtina, kiti pranešimai buvo susiję su patalpų įrengimu, Šakiuose šiek tiek trūksta savivaldybės dėmesio dėl patalpų įrengimo“, – sakė skaidrius rinkimus užtikrinti siekiančios visuomeninės organizacijos atstovė.

Sekmadienį vykusio antrojo turo metu Šakių rajono meru išrinktas konservatorius Edgaras Pilypaitis, Jonavos meru – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, o Anykščių-Panevėžio apygardoje Seimo nario mandatą iškovojo Antanas Baura. Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų rezultatus planuoja patvirtinti trečiadienį.

„Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą, kad tas, kuris buvo išmestas, nes buvo pasikeitęs deklaruotą gyvenamąją vietą, mes jį atstatėme į eilę, ir jis grįžta vietoje Š.Gustainio“, – BNS penktadienį sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Politinės korupcijos byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas Š.Gustainis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakė penktadienį, paskelbus, kad yra pašalintas iš Liberalų sąjūdžio partijos. Jis pareiškė iš viso pasitraukiantis iš politikos.

Jį pakeisiantis V.Kukarėnas į tarybą grįš po mėnesio pertraukos – kovo pabaigoje VRK panaikino jo mandatą, nes politikas deklaravo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone. Tuomet liberalas prašė palikti jį taryboje, nes po nekilnojamo turto sandorių oficialiai gyvenamąją vietą vėl deklaravęs sostinėje, nors realiai gyventi iš jos ir nebuvo išvykęs, tačiau komisija argumentavo turinti pasielgti pagal įstatymą.

Liberalų vadovas Remigijus Šimašius V.Kukarėno indėlį tarybos darbe vertina teigiamai.

„Jis trumpam laikui buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kitur. Dėl apmaudžios savo klaidos jis buvo išėjęs iš tarybos, džiaugiuosi, kad jis grįžta“, - BNS teigė R.Šimašius.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, kai jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų.

Antradienį pakviestas į Seimo plenarinį posėdį atsakyti į opozicinių konservatorių klausimus, Z.Vaigauskas sakė, kad rinkimų organizavimas nepraeina be nesklandumų, tačiau komisija turi „pakankamai didelį tarptautinį autoritetą“.

„Dėl tų visų bėdų, kurias turėjome per rinkimus, pats paprasčiausias variantas būtų padėti pareiškimą, bet mano įsitikinimu, tai būtų Lietuvos rinkimų sistemos, Lietuvos pasiekimų rinkimų sistemoje diskreditavimas. Galų gale mano kadencija eina į pabaigą ir aš tikrai nesiruošiu siekti toliau būti toje pozicijoje“, – sakė Z.Vaigauskas.

„Pranešti, kad pas mus viskas blogai, kai mes turime pakankamai didelį tarptautinį autoritetą, mūsų rinkėjų sąrašų sudarymas, kiti dalykai yra pavyzdys, – aš nebežinau. Mes turime problemų rinkimuose, reikalinga pamaina, bet sakyti, kad mes visiškai „susikirtę“ ir mūsų sistema netinkama ir dėl to būtina prisiimti  atsakomybę, aš manyčiau, būtų tam tikras netinkamas dezertyravimas ir bijojimas kritikos“, – kalbėjo komisijos vadovas.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ataskaitoje apie 2016 metų Seimo rinkimus nurodoma, kad „rinkimus profesionaliai, efektyviai ir skaidriai organizavo trijų lygių rinkimų komisijos“, tarp rekomendacijų siūloma naikinti apribojimą kandidatuoti dvigubą pilietybę turintiems asmenims, palengvinti tautinių mažumų dalyvavimą viešajame ir politiniame gyvenime.

Dabartinis VRK pirmininkas Z.Vaigauskas komisijai vadovauja nuo 1994-ųjų. Po pastarųjų Seimo rinkimų spalį sulaukęs kritikos dėl jų organizavimo bei raginamas atsistatydinti Z.Vaigauskas patvirtino pasibaigus kadencijai nebesieksiantis šių pareigų.

Pagal įstatymą, naujos sudėties komisiją Seimas turi sudaryti po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad naujoji VRK bus formuojama po balandį vyksiančių papildomų dviejų merų bei Seimo nario rinkimų ir bus sudaryta iki gegužės vidurio.

Pagal dabartinę įstatymo redakciją, VRK būtų sudaroma iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir prezidento deleguojamų atstovų, o likusius komisijos narius teiktų į Seimą daugiamandatėje apygardoje patekusios partijos. Tačiau Seimui pateiktos pataisos, kuriomis siūloma keisti VRK sudarymo tvarką, iš jos braukiant partijų atstovus.