Tokių gaisrų gesinimas atima ne tik labai daug ugniagesių jėgų ir laiko, bet ir padaro labai didelių nuostolių gamtai ir turtui: sudega augalai, jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į sodybas, miškus, ūkinius pastatus, tokiuose gaisruose žūsta žmonės. Be to, labai smarkiai užteršiama aplinka: išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų ir neorganinių atliekų.

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti ES išmokų.

Jei pastebėjote degant žolę, nieko nelaukite ir pasistenkite patys ją užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus: užplakite liepsną medžių šakomis ar užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Didesnius ugnies plotus reikėtų apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų. Jei matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelskite – kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Žolės deginimas laikomas piktybiniu nusikaltimu, už tai gresia bauda.

Ugniagesiai įspėja:

• Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, kt. augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.

• Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų padariniai dažnai būna neprognozuojami ir skaudūs.

• Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.

• Augalinės kilmės atliekas kaimiškosiose vietovėse deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Tačiau atminkite, kad pats aplinkai draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

• Laužą kurkite tik tam paruoštuose vietose, prieš kurdami laužą pagalvokite, ar bus saugu. Nekurkite laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigę kūrenti užpilkite žarijas vandeniu.

• Tėveliai, priminkite savo vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą jums gresia piniginės baudos.

• Pamatę degančią žolę, nepraeikite pro šalį – mažą gaisrą bandykite gesinti patys arba kvieskite ugniagesius tel. 112.

Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 170 eurų žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Priešgaisrinės tarnybos prašo gyventojų elgtis atsakingai, nelikti abejingiems pastebėjus gaisrą ar asmenis deginančius žolę.

Esant sausiems ir šiltiems orams, pastaruoju metu Lietuvoje kasdien registruojama 30-65 gaisrai gamtoje, didžioji dauguma jų kyla Vilniaus, Kauno, Alytaus apskrityse.

Siekdami sumažinti gaisrų atvirosiose teritorijose skaičių ir sutramdyti pernykštės žolės padegėjus bei sugriežtinti priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai miesto ir rajono savivaldybių atvirosiose teritorijose beveik kasdien rengia reidus „Nedegink žolės!“ Tam pasitelkiami ir bepiločiai orlaiviai.

Iš viso nuo sausio kilo 1162 gaisrai atvirose teritorijose, išdegė apie 875 ha pievų, miško paklotės.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose.

Antradienį, po 14 val., buvo gautas pranešimas, kad Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, Ramučių kaime, dega miško paklotė.

Per gaisrą išdegė 1,4 ha miško paklotės. Vanduo buvo vežamas iš telkinio už vieno kilometro nuo gaisravietės.

Gaisrą padėjo gesinti miškininkai, apie įvykį informuoti aplinkosaugininkai.

Tos pačios dienos vakarą Mažeikių rajone, Maigų kaime, užsidegė žolė.

Pasak ugniagesių, žolė degė dideliame plote, taip pat degė fermos pastatas, pirtis, buvo pradėjęs degti ūkinis pastatas, gyvenamojo namo siena.

Gesinant gaisrą atjungta elektra, išnešti du dujų balionai. Per gaisrą nudegė mūrinės fermos šiferiu dengtas stogas, apdegė viduje buvę penki kubiniai metrai lentų. Apdegė medinės pirties stogas ir sienos.

Žolė išdegė 60 arų plote, sudegė nenustatytos markės automobilis, stovėjęs už penkiolikos metrų nuo fermos.

Daugiausiai, 58 kartus, vykta gesinti pievų, jų išdegė 41,5 ha. Taip pat gesintas miškas ir kito tipo atviros teritorijos.

28 gaisrai kilo Vilniaus apskrityje, dar 13 – Kauno apskrityje. Kitose apskrityse tokių įvykių fiksuota nuo vieno iki aštuonių.

Nuo metų pradžios Lietuvoje jau kilo 531 atvirų teritorijų gaisrai, per juos išdegė 343,5 ha teritorijų. Per 300 gaisrų kilo nuo kovo pradžios, jų metu išdegė apie 250 ha atvirų teritorijų.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės ir primena, kad sparčiai plintantys jos gaisrai kasmet pasiglemžia dešimtis namų, kartais nusineša žmonių gyvybių.

Penkerių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis siekia 515 gaisrų.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė ir užtraukia nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų baudą.

Pareigūnai per reidus tai pat informuos visuomenę apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams bus skiriamos baudos.

Reidai bus rengiami nuo kovo iki gegužės mėnesio.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, nuo kovo pradžios ugniagesiai gesinti gaisrus atvirose teritorijose vyko jau per 300 kartų, jų metu ugnis išdegino apie 250 hektarų atvirų teritorijų.

Šią savaitę ugniagesiai šalyje kasdien gesino per 30 tokių gaisrų, vien ketvirtadienį atvirosiose teritorijose užgesinti 48 gaisrai. Daugiausiai tokių gaisrų fiksuojama Kauno, Vilniaus apskrityse.

„Savaitgalį bus žiūrima, stebima, kas vyksta. Praktika rodo, kad būtent savaitgaliais pagausėja tokių gaisrų, galbūt žmonės turi daugiau laiko, imasi tokios iniciatyvos, niekas nesikeičia jau daug metų“, – BNS sakė PAGD atstovė.

Pasak jos, bus bendradarbiaujama ir su Nacionaline mokėjimo agentūra, nustačius pažeidėjus, kurie degina žolę jiems priklausančiose teritorijose, jiems gali grėsti ir netekti europinių išmokų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per 5-erius pastaruosius metus kovo mėnesį vidutiniškai kilo 515 gaisrų atvirosiose teritorijose. Pasak V. Šmigelskienės, statistika rodo, kad daugiausiai gaisrų atvirose teritorijose kyla šeštadieniais.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ypatingai prašo nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ar kitose atvirosiose teritorijose, o pastebėjus gaisrus, nedelsiant informuoti pagalbos tarnybas telefonu 112.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų ir pan. deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

PAGD duomenimis, pernai Lietuvoje užgesinti 2165 gaisrai atvirosiose teritorijose, išdeginę daugiau kaip 1,13 tūkst. hektarų pievų, ražienų ir miško. Neretai deginat žolę, liepsnos išplinta į gyventojų sodybas ir sunaikina gyvenamuosius, ūkinius ar kitus pastatus.

Pernai už šiuos pažeidimus, pasak V. Šmigelskienės, nubausta apie 30 asmenų.

Departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami akciją „Lydeka 2022“, pagal turimą informaciją, Skuodo rajone patikrino įtartiną sodybą ir nustatė, kad asmuo laikė devynis draudžiamus įrankius.

Be to, aplinkosaugininkai išaiškino, kad tas pats asmuo degino žolę prie savo sodybos. Už pažeidimus jam gali tekti susimokėti iki 1268 eurų baudą.

Aplinkosaugininkams atlikus asmens sodybos patikrinimą informacija dėl ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymo pasitvirtino. Buvo rasti aštuoni statomieji tinklai, gaudyklė ir kilpa laukiniams gyvūnams gaudyti. Už tai asmeniui gresia bauda iki 860 eurų, paimta kilpa bei tinklai.

Taip pat nustatyta, kad sodybos šeimininkas prieš savaitę išdegino žolę šalia savo sodybos. Už tai asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas, gresia bauda iki 300 eurų, ir reikės atlyginti žalą gamtai – 108 eurus.

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad žolės deginimas yra ne tik itin pavojingas gamtai, teršiantis aplinkos orą, bet gali pakenkti ir žmogaus sveikatai bei pasiglemžti jo turtą. Pastebime, kad asmenys nesusimąsto, kad žolės deginimas – nusikaltimas, galintis užtraukti sankcijas, patuštinsiančias kišenes, nes už sukeltą gaisrą gresia administracinės baudos ir žalos gamtai atlyginimas“, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Mindaugas Salys. 

15.26 val. buvo pranešta, kad Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje, Čekelių kaime, dega 5 arai žolės. Tačiau atvykus ugniagesiams paaiškėjo, kad liepsnoja net 30 arų žolės plotas. Nors gaisras buvo užgesintas per pusvalandį, ugniagesiai griežtai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės, nes yra buvęs atvejų, kai nuo padegtos žolės užsidegė po keliolika gyvenamųjų namų ar gesindami liepsnojančią pievą užduso ir žuvo žmonės.

„Be to, žolės degintojai bus griežtai baudžiami, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas. – Ugniagesiai jau pradėjo ruoštis žolės gaisrams, tad žolės degintojai bus kontroliuojami visais įmanomais būdais – bus rengiami pareigūnų reidai, naudojami dronai ir kita technika, kuri padės apžvelgti didelį atvirų teritorijų plotą ir nustatyti padegėjus.“

Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, gali būti vertinama ir padaryta žala aplinkai.

PAGD duomenimis, pernai atvirosiose teritorijose kilo 2165 gaisrai, t. y. 26 proc. visų gaisrų. Jų metu išdegė daugiau kaip 1,13 tūkst. hektarų pievų, ražienų ir miškų. Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2021 m. buvo surašyta 30 protokolų.

Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26) apskrityse. Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).

2019 metų balandį dėl žolės gaisrų Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, sudegė keturiolika pastatų, Trakų rajone, Rūdiškėse, liepsnojo septyni pastatai, pernai dėl tokių gaisrų Vilniaus rajone, Pikutiškėse, degė šeši, o Šalčininkų rajone, Mažųjų Miežonių kaime – keturi pastatai, primenama PAGD pranešime.

Praėjusiais metais buvo nustatyta ir nubausta 20 asmenų, sukėlusių gaisrus deginant žolę. Šiemet nustatyti keli padegimų atvejai. Šalyje dabar vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už tai gresiančią atsakomybę, taip pat paaiškinama, kaip elgtis pamačius žolės gaisrą ir apsaugoti savo namus.

„Be to, siekiant išaiškinti žolės degintojus, visoje šalyje tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami reidai, teritorijos žvalgomos naudojant dronus“, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kovoje su žolės degintojais esame ne vieni. Kitos atsakingos institucijos taip pat suinteresuotos, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau, todėl su Aplinkos apsaugos departamentu keičiamės informacija apie išdegintas teritorijas ir nustatytus žolės degintojus, kurie gali būti įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.“

Pasak A. Gudžiausko, artimiausiu metu klausimai dėl informacijos teikimo apie deginamus plotus bus aptarti ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą.

Už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų.

Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, vertinama ir padaryta žala aplinkai.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Jei nesiimama priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, tai gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad tokie gaisrai pavojingi ne tik gamtai, bet ir patiems žmonėms, jų turtui.

„Gyventojų įprotis deginti pernykštę žolę daug žalos pridaro ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į jų sodybas ar ūkinius pastatus“, – teigė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.

„Norime gyventojus ne tik informuoti apie tokių gaisrų pavojų ir žalą, bet ir priminti jiems atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą“, – pridūrė jis.

Anot ugniagesių, pučiant stipriam vėjui nuo mažos žiežirbos gali įsiplieksti didžiulis gaisras.

PAGD duomenimis, iš viso šiemet šalyje kilo 157 gaisrai atvirose teritorijose, išdeginę per 660 arų pievų, ražienų, miško paklotės.

Kovo mėnesį tokių gaisrų buvo 102, iš kurių 36 – Vilniaus apskrityje.

Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims numatyto 50-300 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 120 iki 350 eurų.

„Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Visi skaudūs atvejai mums primena, koks sunkiai suvaldomas, ypač vėjuotą dieną, gali būti gaisras, ir itin skaudu, kad tokie gaisrai pareikalauja ir žmonių gyvybių“, – pranešime teigė urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Anot jo, urėdija, kuri atsakinga už priešgaisrinę apsaugą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose, yra pasiruošusi gaisrų sezonui.

„Gaisrams žvalgyti šiais metais bus aktyviai naudojami dronai, Lietuvos miškus ima stebėti Valstybinių miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus“, – teigė urėdijos direktorius.

Urėdija pernai įsigijo ir 23 lengvuosius padidinto pravažumo visureigius su įmontuota gesinimo įranga.

Iš viso urėdija eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių ir 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrams gesinti.

Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis. Miško gaisrų paieškai ir sanitarinei miško apsaugai vykdyti įsigyta ir 12 dronų.

Kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą.

Be to, praėjusiais metais suremontuoti ir naudojimui parengti penki priešgaisriniai bokštai, penkiuose regioniniuose padaliniuose optimizuoti ir perkelti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos centriniai postai.

Šiemet siekiant optimizuoti miško gaisrų stebėjimo procesus, planuojama parengti vieningos miško gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio studiją. Joje būtų išnagrinėta šiuo metu miško gaisrams stebėti naudojama antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos būklė, įvertintos jos tolesnio naudojimo ir modernizavimo galimybės.

Prie antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdami budi apie 40 žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų, dar 18 žmonių nuolatos budi priešgaisriniuose bokštuose. Apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

Gyventojai nuolat raginami nedeginti pernykštės žolės, nes ji – dažniausia pavasarinių miško gaisrų priežastis, dažnai persimetanti į gyvenamuosius ar ūkinius pastatus.

Nepaisant oro sąlygų, privaloma laikytis ir lankymosi miške taisyklių bei priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau nei 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Dar pasitaiko ir tyčinių miško padegimo atvejų.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių.

Pernai užfiksuoti 157 miško gaisrai, keturi iš jų didžiausi: Varėnos Vėžionių girininkijoje degė 5,98 ha privataus miško, Šalčininkų Poškonių girininkijoje degė 4,50 ha privataus miško, Šalčininkų Dieveniškių girininkijoje degė 2,83 ha valstybinio miško ir Varėnos Glūko girininkijoje degė 2,75 privataus miško.

Remiantis daugiamete statistika, daugiau kaip 70 proc. gaisrų yra iki 0,2 ha ploto.

Praėjusiais metais regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 490 kartų, pernai išdegė apie 100 hektarų miškų.