Pasak Kauno apskrities ugniagesių, pranešimas apie įvykį Kėdainių rajono savivaldybės ribose esančioje Kauno gatvėje buvo gautas gegužės 11 d. 17.59 val.

Informuota, kad važiuojant kryptimi nuo Kauno gatvės, prie Vaivorykštės tilto, už Nėvėžio, pagautas asmuo, padegęs žolę.

Atvykus ugniagesiams 15 arų plote degusi žolė užgesinta.

„Ar žinote, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi ne vieną akylą „paukštį", nuolat besižvalgantį, ar kur nepleška padegta žolė? Iš tiesų, tie šaunūs pareigūnų talkininkai yra vadinami  bepiločiais orlaiviais. Jų dėka jau pavyko užfiksuoti ne vieną padegėją“, – rašoma Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos feisbuko puslapyje.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorė Rasa Lietuvaitė prevencinės spaudos konferencijos metu papasakojo, koks pavojus gresia, kai gyventojai, užuot nupjovę žolę, nutaria ją padegti.  Buvo galima pamatyti ir vyriausiojo specialisto Vytauto Paliuko valdomą bepilotį droną, kuris net ir pučiant smarkiam vėjui, Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, lengvai nardė virš išdegusio 3 ha ploto.

Verta žinoti, kad už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą  Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje asmenims numatytos nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų baudos.

Pareigūnai budės ir šventinį savaitgalį.

Iš 32 kilusių gaisrų penki kilo miškingose vietovėse, jose išdegė daugiau nei 8 hektarai.

Septyni gaisrai kilo pievose, jose išdegė apie pusantro hektaro teritorijų.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuoti 16 gaisrų, išdegė beveik keturi hektarai teritorijų. Šiaulių apskrityje kilo du gaisrai, juose išdegė daugiau nei penki hektarai teritorijų.

Viename gaisre Alytaus apskrityje išdegė apie tris hektarus teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

Iš 90 kilusių gaisrų 51 kilo pievose, jose išdegė beveik 47 hektarai.

Daugiausiai gaisrų kilo Vilniaus apskrityje – per tris paras joje užfiksuoti 39 gaisrai, išdegė beveik 28 hektarai teritorijų. Kauno apskrityje kilo 15 gaisrų, juose išdegė apie du hektarus teritorijų. Šiaulių apskrityje kilo 13 gaisrų, juose išdegė daugiau nei dešimt hektarų teritorijų.

Penktadienį kilo penki gaisrai Utenos apskrityje, juose išdegė daugiau nei keturi hektarai teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose iš viso per savaitgalį išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

PAGD pirmadienį pranešė, kad savaitgalį ugniagesiai kartu su miškininkais Lietuvoje surengė prevencinį reidą, kurio metu rūpintasi atvirų teritorijų ir miškų saugumu.

Iš viso prevenciniame reide dalyvavo 103 ekipažai ir 168 pareigūnai.

Pasak Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininko Jūrio Targonsko, savaitgalį buvo surašyti šeši protokolai dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų ir laužų kūrenimo nesilaikant numatyto atstumo iki pastatų. Pažeidėjams buvo skirtos baudos.

Anot J. Targonsko, iš viso šiemet dėl sausos žolės deginimo ir laužų kūrenimo nubausta 30 žmonių.

PAGD turimais duomenimis, šiemet iki pirmadienio atvirosiose teritorijose kilo 1325 gaisrai, dvigubai mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 2019-aisiais iki balandžio 27 dienos atvirose vietovėse kilo 2708 gaisrai. 

Iš 30 kilusių gaisrų 14 kilo pievose, jose išdegė beveik penki hektarai.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuoti 14 gaisrų, išdegė beveik trys hektarai teritorijų. Šiaulių ir Kauno apskrityse kilo po tris gaisrus, abejose apskrityse išdegė po pusantro hektaro teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

Iš 27 kilusių gaisrų 16 kilo pievose, jose išdegė daugiau nei devyni hektarai.

Keturi gaisrai kilo miške, juose išdegė daugiau nei penki hektarai miško paklotės.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuoti devyni gaisrai, išdegė beveik devyni hektarai teritorijų. Klaipėdos ir Kauno apskrityse kilo po penkis gaisrus, juose išdegė, atitinkamai, daugiau nei trys ir apie pusantro hektaro teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

Iš 116 kilusių gaisrų 48 kilo pievose, jose išdegė daugiau nei 40 hektarų.

Savaitgalį trys gaisrai kilo durpingose pievose, juose išdegė apie 43 hektarus teritorijų.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – per keturias paras joje užfiksuoti 44 gaisrai, išdegė daugiau nei 48 hektarai teritorijų. Kauno apskrityje kilo 17 gaisrų, juose išdegė daugiau nei 24 hektarai.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose iš viso per savaitgalį išdegė po kelis hektarus teritorijų.

Šalčininkų rajone, Naujųjų Miežionių kaime, sudegė gyvenamasis namas, trys ūkiniai pastatai, išdegė 2 ha žolės bei 3 ha miško, 5 kubiniai metrai prie kelio sukrautos medienos ir 90 kubinių metrų paruoštos perdirbimui medienos.

Šį 13.30 val. kilusį gaisrą ugniagesiai gelbėtojai gesino aštuonias valandas.

Po valandos pranešta apie didelį gaisrą Vilniaus rajone Pikutiškių kaime. Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė šeši ūkiniai pastatai, dvi malkinės ir garažas. Gaisro metu sudegė mūrinio ūkinio pastato stogas, išdegė vidus, sudegė penki mediniai ūkiniai pastatai ir dvi medinės malkinės, išdegė metalinis garažas, sudegė jame buvęs automobilis „Opel Corsa“.

Iš šalia esančio namo ugniagesiai, kilus pavojui sveikatai, išnešė moterį.

Ugniagesiams nuo liepsnų, kurias nuolat kurstė smarkus vėjas, pavyko apsaugoti du gyvenamuosius namus ir du ūkinius pastatus. Liepsnas jie malšino 6 valandas.

„Labiausiai tikėtina, kad šis gaisras kilo dėl deginamo laužo ar padegtos pernykštės žolės“, – teigiama pranešime.

Iš viso praėjusią parą Vilniaus apskrityje kilo 37 atvirų teritorijų gaisai, juose išdegė 35 ha žolės.

Dar 17 ha išdegė Utenos apskrityje, kur kilo devyni gaisrai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalyje iš viso kilo 824 gaisrai atvirose teritorijose. Gaisrų metu išdegė per 550 ha pievų, ražienų ir miškų.

Beveik pusė gaisrų, 378, kilo Vilniaus apskrityje.

Informacija apie nelaimę buvo gauta kovo 7 dieną, 12.06 val. 

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pamatė, jog dega ne tik žolė, bet ir lauke sandėliuoti maisto produktai.

Gesinti liepsnoms buvo išsikviesta ugniagesių brigada. Atvykus pastiprinimui gaisras buvo užgesintas.

Kol kas nei gaisro priežastis, nei patirti nuostoliai nėra aiškūs.

Per parą ugniagesiai 106 kartus vyko gesinti atvirų teritorijų gaisrų.

Nedaug trūko, kad liepsnos būtų pasiglemžusios pusę Panevėžio rajono Glitėnų kaimo. Apie 13 val. kilęs didžiulis gaisras buvo suvaldytas tik ugniagesių gelbėtojų operatyvumo ir profesionalumo dėka. Deja, jiems atvykus jau liepsnojo du gyvenamieji namai ir trys ūkiniai pastatai.

„Šitokio didelio gaisro per savo 25-erius tarnybos metus neatsimenu. Stebina žmonių neatsakingumas tokiu sausu ir vėjuotu oru deginti žolę, kurti laužus, nepagalvojant, kad gali supleškinti ne tik savo, bet ir kaimynų namus, – sakė Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys. – Dėl didelio vėjo ugnis per žolę ir net per kelią persimetė prie gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, nuo jų – prie kito gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, jau degė ir žmogaus, kurio teritorijoje kilo gaisras, ūkinis pastatas. Atvykę ugniagesiai pirmiausia stengėsi atkirsti kelią ugniai, kad ji neišplistų į dar vieną sodybą. Iki artimiausio pastato buvo likęs tik pusmetris...“

Ugniagesiai išgelbėjo septynis gyvenamuosius namus ir vieną gamybinės paskirties pastatą. Gaisrą padėjo gesinti ir ūkininkai, kurie čia atgabeno traktorius su vandens cisternomis. Liepsnas malšino aštuonios gaisrinės autocisternos, per 30 miesto ir rajono ugniagesių. Į tarnybą buvo sukviesti ir tą dieną nedirbantys ugniagesiai.

Vakar Rokiškio rajone, Uvainių kaime, nuo pakelėje degančios žolės užsiliepsnojo keturi pastatai. Atvykus ugniagesiams, atvira liepsna degė gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas ir pirtis. Gaisro metu jie sudegė. Ugnis išplito ir į mišką. Keliose vietose išdegė 65 arai miško.

Ugniagesių žiniomis, trečiadienį iš viso išdegė beveik 84 ha atvirų teritorijų –beveik 65 ha miško, 13 ha pievos ir 6 ha kitų teritorijų.

25 kartus vykta į iškvietimus Vilniaus apskrityje, 15 – Kauno, 14 – Šiaulių, 12 – Marijampolės, po devynis – Alytaus, Klaipėdos, Telšių apskrityse.

Būkime atsakingi! Neleiskime dūmams užgožti pavasarinio dangaus!

„Atšilus orams, džiaugiamės atbundančia gamta. Tačiau, kaip ir kasmet, pavasarinę nuotaiką temdo deginama žolė, neatsargus elgesys su ugnimi. Tik per balandžio mėnesį, į pagalbą gaisrų atvejais Kauno rajone skubėjome beveik 20 kartų. Būkime atsakingi! Neleiskime dūmams užgožti pavasarinio dangaus“, – ragina Kauno rajono pareigūnai.

Jonavos rajone esančio Gaižiūnų poligono teritorijoje degė didelis miško plotas. Išdegė 10 ha miško paklotės.

Marijampolės savivaldybėje esančiame Bartininkų kaime išdegė apie 5 ha miško paklotės ir kirtavietės. Nuo gaisro išgelbėtos dvi sodybos.

Šventosios girininkijoje užsiliepsnojus kalninių pušų miškui per kelias valandas išdegė pusantro hektaro miško.

Mažeikių regioninio padalinio Balėnų girininkijoje išdegė 22 hektarai pušyno. Miško gilumoje kylančius dūmus pastebėjo padalinio darbuotojai, vykdydami reidą. Dėl stipraus vėjo ir labai sausos miško paklotės gaisro gesinimas užtruko devynias valandas.

„Bus atliekamas tyrimas dėl miško pažeidimo laipsnio, Greičiausiai miškas bus žuvęs, teks kirsti pušis ir atkurti mišką iš naujo“, – apie gaisro padarinius pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio vadovas Šarūnas Bagdonas.

Trečiadienį du gaisrai išdegino beveik septynis hektarus miško Kazlų Rūdos regioninio padalinio teritorijoje. Vieną gaisrų, tikėtina, sukėlė nukritę elektros laidai.

Dar trys gaisrai kilo Varėnos regioninio padalinio miškuose.

Nedidelius gaisrus buvo spėta laiku užgesinti Šakių, Prienų, Trakų, Ukmergės, Rokiškio regioninių padalinių prižiūrimuose miškuose.

Iš viso šiemet jau kilo 2507 gaisrų atvirose teritorijose, per juos išdegė 2548 ha atvirų teritorijų.

Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, miškuose gaisrai šiemet kyla triskart dažniau nei pernai, jau sudegė 150 ha miškų – 15 kartų daugiau nei pernai.

„Gaisrų priežastis ta pati – neatsargus arba neatsakingas žmogaus elgesys. Kai toks sausas ir lėtas pavasaris, kol medžiai nesulapojo ir nesužaliavo žolė, kuri galėtų stabdyti ugnies plitimą, mažos kibirkšties ant perdžiūvusios miško paklotės pakanka ugniai įsiplieksti“, – pranešime sako urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas.

Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistai perspėja, kad beveik visoje šalies teritorijoje vyrauja ketvurtosios klasės miškų gaisringumas ir gaisrų pavojus išlieka labai didelis.

Lietuvos miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, stebi antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, fiksuojančios dūmus. Kitur budi miškų pareigūnai.

Valstybinių miškų urėdija prašo visų šalies gyventojų, pastebėjusių degančią žolę ar miške kilusį gaisrą, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.