Pasak pareigūnų, 06.15 val. gautas pranešimas, kad Žvėryne, Kęstučio gatvėje viduryje kelio pastatyta didelė plastikinė dekoratyvinio briedžio statula ir trukdo eismą.

Pareigūnams atvykus nurodytu adresu, rastas briedis. Bandyta susisiekti su skulptūros savininku, tačiau šis mobiliuoju neatsiliepė. Statula saugiai patraukta nuo kelio, pretenzijų niekas nepateikė.

Tą pačią dieną 07.02 val. gautas kitas pranešimas. Pranešėja teigė, kad socialinio tinklo „Facebook“ Žvėryno rajono grupėje matė įrašų, esą rajone priešais „Maximos“ parduotuvę, viduryje kelio, stovi dar vienas dekoratyvinis briedis.

Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, statula jau buvo patraukta nuo kelio.

„Facebook“ grupėje „Žvėrynas (žvėryniečiai)“ iš tiesų yra įrašų su nuotraukomis, kuriose matosi viduryje kelio pastatyti plastikiniai briedžiai.

Vieno įrašo autorė Rūta prie įkeltos nuotraukos retoriškai klausė: „Ką praleidau? Kodėl briedis viduryje gatvės?“.

„Pagaliau jis savo vietoje, tai gamta“, – komentavo Vidas.

„Išbėgo ant kelio, būkit atsargūs“, – juokavo Karolis.

„Tikras Žvėrynas!“ – rašė Beatrice.

Tačiau linksma buvo ne visiems Žvėryno gyventojams.

„Sveiki, būtų smagu, jei informacija socialiniuose tinkluose būtų nukreipta į konstruktyvius veiksmus. Praėjus valandai po skelbimo įkėlimo, kai tik pastebėjau, pranešiau policijai. Pusvalandžio bėgyje situacija jau buvo sutvarkyta.

Ačiū Virgiui už vaizdo įrašus, kur situaciją tvarko policininkai. Taip pat informavau ir kavinės savininkus. Tikiuosi kaltininkai bus rasti. Nes tai papildomos išlaidos tarnyboms.

Tikiuosi kavinės savininkai dėl to nepatirs nuostolių. Galbūt tokiais atvejais galima kreiptis ir į viešąją tvarką. Geros dienos visiems, kitą kartą reaguokime patys į situaciją, ačiū Lietuvos policijai už operatyvumą“, – pabrėžė Agnė.

„Pateikta medžiaga neparemta išsamesne vizija, mansarda savo išpildymu daugiau primena pilnavertį aukštą, kas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, vizualizacijos be perspektyvų, naujos statybos tūrio masė per didelė aplinkos kontekste, per menka vidinė erdvė. Reikalinga platesnė urbanistinė bei tipologinė analizė Žvėryno kontekste. Suabejota pasirinktos programos apimtimi – akivaizdu, kad sumažinus užstatymo reglamentus objektas plastiškiau įsirašytų į aplinką. (…) Kelia abejones pasirinktas naujos statybos užstatymo tipas – ypač nuo Neries upės pusės“, – tarybos protokolą cituoja „Delfi“.

Tuo metu kalbintas architektas Gintautas Tiškus mano, kad sklypo detalusis planas gali prieštarauti Vilniaus Bendrajam planui, kadangi detalusis planas neteisėtai pakoreguotas.

„Mano galva, detalusis planas neteisėtai pakoreguotas. Kai jis buvo patvirtintas, jau pusmetį galiojo naujasis Vilniaus Bendrasis planas. Ir jame užstatymo rodikliai yra dvigubai mažesni negu detaliajame plane. Kai detalusis planas buvo pradėtas koreguoti, jau buvo žinomi reglamentai Vilniaus miesto Bendrojo plano“, – portalui aiškino jis.

Mano galva, detalusis planas neteisėtai pakoreguotas. Kai jis buvo patvirtintas, jau pusmetį galiojo naujasis Vilniaus Bendrasis planas.

Architektūros ir urbanistikos tarybos ekspertai taip pat paminėjo, kad antrą kartą svarstant šio komplekso projektinius pasiūlymus, nebuvo atsižvelgta į teiktus siūlymus. Be to, sklypo užstatymo tankumas išliko per didelis.

Portalas taip pat pastebėjo, kad nors statybos bus vykdomos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos dalyje, nevyko architektūrinis konkursas. Visgi, kaip portalui teigė tiek aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, tiek Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Andrius Bakšys, tokiais atvejais konkursai turėtų būti rengiami, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir statinių kokybė.

„Remiantis Architektūros įstatymo nuostatomis, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems statiniams, planuojamiems statyti senamiestyje, istorinėje ar centrinėje dalyse, netaikant išimčių jų paskirčiai ar plotui, siekiant užtikrinti naujų ar renovuojamų statinių projektų šiose miestų ir miestelių teritorijose architektūrinį ir urbanistinį vientisumą, atitikimą Architektūros įstatyme įtvirtintiems architektūros kokybės kriterijams“, – teigė D. Matusevičė.

„Visiems objektams, kurie patenka į Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme ir minėtame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime aprašytas apibrėžtis, nevertinant pastarojo dokumento 3. punkto teiginių, turėtų būti skelbiami architektūriniai konkursai“, – aiškino A. Bakšys.

Dėl galimo detaliojo plano nuostatų prieštaravimo Bendrajam planui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė portalui atsakė, kad planavimo sąlygos išduotos 2020 m. birželio – liepos mėn., o BP buvo pakeistas 2021 m. birželio 2 d. Visgi, anot jos, kadangi netinkamai numatytos mansardos ir antresolės, statybas leidžiančio dokumento išdavimo situacija gali keistis.

„Šiuo konkrečiu atveju detaliojo plano procesui BP sprendiniai nebuvo taikomi, jis buvo rengiamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu“, – teigė R. Kėkštienė.

„Mansardos ir antresolės sąvokos nagrinėjamu atveju yra netinkamos (numatomi statyti 4 ir 5 aukštų pastatai, o ne 3 aukštų pastatai su mansarda). Pažymėtina, kad tai yra tik visuomenės informavimo stadija ir iki SLD išdavimo situacija gali keistis“, – pridėjo ji.

Administracinių pastatų, svečių namų ir gydymo komplekso, numatyto statyti Vytauto g. 15, Vilniuje, pastatų plotas yra 20239,60 kv. m. Iš viso pastatų kompleksą sudarytų 8 statiniai. 5 iš jų išsidėstę arčiau Neries upės pusės.

Šio objekto statytojas yra bendrovė „Wealthgrow“, kuriai vadovauja Mantas Skipitis. Viešai skelbiama, kad jis yra Lietuvos rinkoje veikiančios turto valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ generalinis direktorius. Didžiausio bendrovės akcininko, įmonės „IN Group“ vadovas ir akcininkas – verslininkas J. Kenstavičius, kuriam priklauso žuvies perdirbimo įmonė „Norvelita“

„Delfi“ teigimu, komplekso projektuotojas – „Vilniaus architektūros studija“, architektė – Daiva Pauliukonienė, statinio projekto vadovas – Vytautas Lukoševičius. Šios įmonės vienas iš akcininkų yra Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.

Nei „Wealthgrow“, nei „Vilniaus architektūros studija“ atstovai į portalo „Delfi“ klausimus neatsakė.

Vilnius, Žvėryno mikrorajonas. Vos už 100 metrų – judri T. Narbuto gatvė. O štai čia pat yra miško masyvas, kur netoliese visai neseniai buvo išžaginta nepilnametė. Vietos gyventojai vis dar labai išsigandę.

„Aišku, kad baisu. Mačiau, kad moterims organizuojami savigynos kursai. Vakarais ir patys stengiamės nevaikščioti“, – kalbėjo vietos gyventoja.

„Po to įvykio neramu pasidarė, nesinori net eiti pro ten. Anksčiau su žmona eidavome pasivaikščioti į šį miškelį, dabar jau neisime“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

„Aš sena, kas mane puls, nebent koks iškrypėlis. Pats bjaurumas šiame didžiajame miške. Čia daug benamių, asocialių asmenų vaikšto“, – sakė užkalbinta pensininkė.

„Yra ir kitų problemų, ką reikėtų tvarkyti. Pirmiausiai – apšvietimą. Yra neapšviestų ir tikrai nesaugių vietų, kur pavojinga vaikščioti ir ypač jaunoms merginoms“, – savo nuomonę dėstė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Po to, kai viduryje dienos buvo užpulta ir išžaginta nepilnametė, paaiškėjo, kad panašių užpuolimų būta ir daugiau, bet policija tokius nusikaltimus nuo visuomenės slepia. Nepraneša apie juos kasdienėse nusikaltimų suvestinėse. Aiškina, kad taip siekia nepakenkti tyrimui ir iškrypėlių aukoms.

„Labai dažnai sužinojus tokią informaciją iš asmens tyčiojamasi, kyla problemų tarp bendraamžių, mokykloje ir pan. Taigi, kaip ir numato įstatymai, informacija apie seksualinius nusikaltimus nėra skelbtina ir dažniausiai nepatenka į nusikaltimų suvestines“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Labai dažnai sužinojus tokią informaciją iš asmens tyčiojamasi, kyla problemų tarp bendraamžių, mokykloje.

Žvėryne išniekinta 15-metė, Karoliniškėse užpulta 12-etė ar vakar pakeliui į mokyklą užpulta 18-metė – tai vos keli atvejai, apie kuriuos visuomenė sužinojo. Tačiau vien šiemet policija tiria septynis galimus seksualinio smurto prieš vaikus atvejus. Pernai užregistruota 500 atvejų, kai galimai buvo seksualiai išnaudoti nepilnamečiai. Tačiau apie daugumą jų policija viešai nepranešė. Tai reiškia, kad žmonės nežino apie jiems arba jų artimiesiems gresiantį pavojų.

„Faktas, kad reikia skelbti. Kodėl turėtų slėpti nuo žmonių, kuriems ta informacija galėtų pasitarnauti“, – sakė užkalbinta praeivė.

„Turėtų skelbti tokią informaciją, kad žmonės būtų budresni, labiau saugotųsi, atkreiptų dėmesį į keistesnius asmenis, kurie galimai linkę ir į tokius nusikaltimus“, – porino jaunas vyras.

„Aišku, kad reikia skelbti. Be pavardžių. Tuomet žmonės žinotų ir labiau saugotųsi“, – teigė pensinio amžiaus moteris.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) vadovė neatmeta, kad nusikaltėliai įžūlėja, nes trūksta patruliuojančių pareigūnų. O kad dažniau apie seksualinius nusikaltimus būtų skelbiama, pritaria ir teisininkai, ir LPPS.

„Čia nebūtina, ko gero, detalizuoti apie įvykį, laiką, asmenis, bet verta paminėti, kuriose vietose   susiformuoja negeros, pavojingos tendencijos. Tą visuomenė, manau, turi teisę žinoti“, – komentavo LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

„Reikia ne tik atskleisti tokią informaciją, bet ją ir pateikti tinkamai, objektyviai ir pan.“, – teigė teisininkas Gintautas Bartkus.

Dažnai būna, kad neviešinti seksualinių nusikaltimų prieš nepilnametį pageidauja artimieji, bet skelbti ar neskelbti apie nusikaltimą, nusprendžia policijos tyrėjas. Vidaus reikalų ministerija (VRM) neslepia, kad dažniausiai pranešama apie tuos nusikaltimus, apie kuriuos nutylėti neįmanoma.  O kitais atvejais tylima. Esą dėl žmonių ramybės, kad nekiltų panika.

„Dažnai pirminė informacija tikslinama. Tad jos paskelbimas gali turėti priešingų pasekmių: suklaidinti visuomenę, sukelti paniką. Jeigu įvykiai yra rezonansiniai, tai pareigūnai surengia ir spaudos konferencijas, pateikiama aktuali informacija, apie kurią visuomenė turi žinoti“, – sakė VRM Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas. 

Apie išžaginimą Žvėryne policija visuomenei vis dėlto pranešė.

„Galima sakyti, kad šis įvykis buvo šiek tiek netradicinis, nes pakankamai judrioje vietoje, kur nemažai praeivių, viduryje dienos užpulta nepilnametė mergina“, – paaiškino R. Matonis.

Vien pernai policija užregistravo 500 atvejų, kai galimai seksualiai buvo išnaudoti nepilnamečiai. Teismą pasiekė tik kiek dagiau nei pusė jų. 

„Buvo gautas pranešimas, kad 16-metė dienos metu buvo išžaginta nepažįstamo asmens Vilniuje, Žvėryno mikrorajone. Nepažįstamasis paspruko. Policijai jo sulaikyti nepavyko. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmuo ieškomas“, – komentavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Paribio gatvės gyventojai pasibaisėję.

„Jis yra nenormalus“, – postringavo senolė, paklausta, ką mano apie šį įvykį.

„Jei surasčiau, užmuščiau jį“, – piktinosi gatvėje kalbintas vyras. 

„Jis turbūt psichiškai nesveikas. Ką, jam maža moterų mieste, juk moterų  gyvena daugiau nei vyrų dabar. Tokį – tik pakarti Katedros aikštėje“, – savo nuomonę išsakė kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kad įvykis neeilinis, patvirtina ir policija.

„Toks užpuolimas viduryje dienos yra pakankamai retas atvejis, tačiau seksualinių nusikaltimų, susijusių su nepilnamečiais, per metus registruojama apie šimtas“, – teigė R. Matonis.

Kokioje mokykloje mergina mokėsi, neatskleidžiama. Ar tai yra netoli esančios Žvėryno gimnazijos mokinė, nežino ir pati direktorė.

Mes skelbiame, kai nėra aplinkybių, draudžiančių tą daryti. Tiesa, labai dažnai tokia informacija neviešinama, nes patys asmenys nenori.

„Aš apie tai perskaičiau 7 val. ryto dar nebūdama darbe. Noriu patikinti, kad oficialiais duomenimis mes neturime jokios patikimos informacijos, kad tai būtų mūsų mokinė. Su mumis nesusisiekė nei galimi tėvai ar globėjai, nei policija“, – sakė Vilniaus Žvėryno gimnazijos vadovė Žaneta Vaškevičienė.

Anot mokyklos vadovės, jei paaiškėtų, jog tai jų mokinė, jie nedelsdami teiktų visą reikiamą pagalbą. Akys krypo ir dėl Seimo pirmininkės vizito, tačiau – jis suplanuotas anksčiau.

„Apie tai nebuvo kalbėta. Vizitas buvo suplanuotas iš anksto“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pastarosiomis savaitėmis tai – ne vienas viešumoje nuskambėjęs nepilnamečių užpuolimas gatvėje. Prieš pusantros savaitės Karoliniškėse užpulta į mokyklą skubėjusi 12-metė, o lapkritį prie Žvėryno tilto – iš baseino grįžtanti 10-metė. Abi mergaites išgelbėjo praeiviai. Tačiau šių užpuolimų policija nesieja.

„Kol kas neturime duomenų, kad šie įvykiai būtų susiję“, – komentavo policijos atstovas.

Tokių istorijų viešai pasirodo retai, nes informaciją apie seksualinius nusikaltimus skelbti draudžiama. Tai, kad policija apie šį įvykį viešai paskelbė savo suvestinėje, nustebino net prokurorus. Policijos departamentas ginasi.

„Mes skelbiame, kai nėra aplinkybių, draudžiančių tą daryti. Tiesa, labai dažnai tokia informacija neviešinama, nes patys asmenys nenori. Jie turi tokią teisę“, – konstatavo R. Matonis.

Daugiau detalių apie įvykį policija neteikia.

„Svarbu pabrėžti, kad pranešimo apie įvykį laikas labai svarbus, nes kuo greičiau praneš ar patys nukentėjusieji, ar tėvai, ar jų atstovai, ar įvykio liudininkai, tuo daugiau šansų, kad atvykę pareigūnai sulaikys tokį asmenį arba bent jau galės jo ieškoti karštais pėdsakais“, – teigė R. Matonis.

Pernai seksualinių nusikaltimų buvo registruota šiek tiek mažiau nei 2021metais. 

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė kad įvertinę viešą informaciją Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjo savo iniciatyva.

Viešoje erdvėje kilo abejonių dėl statybų tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, teisėtumo, teritorijų planavimo, galimo abejotino žemės sklypo pardavimo bei šalia esančių sklypų naudojimo ateityje.

Naujienų portalas delfi.lt antradienį paskelbė, jog Žvėryno rajone Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas ketino statyti 58 vietų centrą sergantiems senjorams, tačiau gavus statybos leidimus sklypą pardavė mažajai bendrijai „Gambus“, kuri pernai ir pradėjo statybas.

Teigiama, jog naujasis savininkas yra juridinis asmuo, mažai ką bendro turintis su socialinėmis paslaugomis, o įmonės  finansiniai dokumentai kelia klausimų – 2021 metais jos pajamos siekė 399 eurus, nuostolis – 146 eurus.

Kol kas judėjimą pėsčiomis ar dviračiais besirenkantiems gyventojams nuo Elnių gatvės iki saugios perėjos yra apie 0,5 km – arba iki T. Narbuto ir Sėlių sankryžos, arba iki sankryžos prie prekybos centro „Panorama“.

Viadukas, kaip nurodoma savivaldybės pranešime, sujungs ir Šeškinės dviračių taką nuo Ozo g. su Žvėrynu, T. Narbuto gatve, o kartu ir miesto centru. Taip pat artimiausiu metu bus pradėti dviračių tako T. Narbuto g. įrengimo darbai. Šios atkarpos įrengimas yra labai svarbus sklandžiam dviratininkų judėjimui mieste, nes sujungs Pilaitės rajoną su centrine miesto dalimi.

Vilniaus savivaldybės užsakymu viaduką projektuojanti bendrovė „Kelprojektas“ viešą projektinių pasiūlymų pristatymą planuoja rugsėjo 2 d.

Virš keturių eismo juostų gatvės įrengto viaduko ilgis siektų 44,158 m, o viaduko perdangos plotis – 8,497 m. Artimiausias atstumas nuo statomo viaduko iki gyvenamųjų pastatų yra apie 30 m.

Pėsčiųjų viaduko statybos vietoje nėra gausios augmenijos – brandžių medžių. T. Narbuto gatvės šlaituose auga jauni medžiai, daugiausiai – alksniai, įvairūs klevai, yra ir spygliuočių. Šlaite augančius želdinius planuojama maksimaliai saugoti šalinant tik tuos, kurie auga viaduko statybos zonoje. Ateityje, tvirtinant šlaitą, planuojamas papildomas jo apželdinimas.

Savivaldybė nurodo, kad vadovaujantis racionalumo kriterijumi, viaduko vieta parinkta taip, kad nereikėtų įrengti papildomų konstrukcijų: laiptų ir pandusų. Projektuojamas viadukas yra ties giliausia T. Narbuto g. iškasas ir viename lygyje sujungia pėsčiųjų ir dviračių takus, esančius skirtingose T. Narbuto g. pusėse. Parinkta vieta leidžia užtikrinti reikiamą gabaritą transporto judėjimui po viaduku, neįrengiant laiptų ir pandusų patekimui ant viaduko, o tuo pačiu užtikrina, kad konstrukciniai sprendiniai neturėtų įtakos Vilniaus senamiesčio kraštovaizdžiui – nepažeistų kultūros paminklo, Vilniaus istorinio centro, apsaugos zonos reikalavimų.

Buvusį bendrabutį įsigijusios bendrovės „Projekto administratorius“ vadovas Bernardas Žukauskas sako, kad atnaujinus pastatą jis bus pritaikytas trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai, nuomininkams pasiūlant 150 kambarių.

„Atliksim pilną pastato renovaciją. Bus pakeistos visos komunikacijos: elektra, vanduo, nuotekos, ventiliacija, ypač pastaroji, nes kiek žinome iš panašaus pobūdžio pastatų, tai ten didžiausia problema yra ventiliacija. Tik pastato tūris liks toks pat, bet tiek išorė, tiek vidus pasikeis neatpažįstamai“, – BNS teigė B. Žukauskas.

Tik pastato tūris liks toks pat, bet tiek išorė, tiek vidus pasikeis neatpažįstamai.

„Didžioji dalis investuotojų deda dedamąją į trumpalaikę nuomą, kada atsigaus turizmas, nes pastato lokacija yra labai palanki trumpalaikei nuomai, bet atsižvelgiant į šios dienos situaciją, neatmetame ir ilgalaikės nuomos galimybių“, – pridūrė jis.

B. Žukauskas teigė, kad pastatą įsigijo apie 10 investuotojų, daugiausia juridinių asmenų.

„Fiziniai asmenys įsigijo maždaug po 1-2 kambarius, tuo tarpu juridiniai pirko, jeigu taip galima pasakyti, „paketais“ – po pusę ar net visą pastato aukštą. (...) Kadangi mes šį pastatą įsigijome kaip grupė investuotojų, pasinaudojami „crow-building“ (sutelktinio statybų investavimo būdu – BNS), tai pastato administravimo paslaugas kursime atskirai kaip papildomą paslaugą“, – pasakojo įmonės vadovas.

Anot B. Žukausko, pastato atnaujinimą ketinama pradėti iš karto, kai tik bus sutvarkyti turto perėmimo formalumai, o darbus numatoma atlikti per metus.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, „Projekto administratorius“ sausio pabaigoje iš Turto banko įsigijo 4 tūkst. kv. metrų bendro ploto 130 kambarių bendrabutį ir 0,37 ha ploto sklypą Studentų gatvėje 41.

Gruodžio pabaigoje vykusiame aukcione jo pradinė kaina siekė 2,88 mln. eurų.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė 2020 metų lapkritį leido Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) parduoti jo valdomą buvusį LEU bendrabutį ir gretimas patalpas, o gautus pinigus universitetas galės skirti Pedagogų rengimo centrui Kaune.

Tuomet skelbta, kad pastatai įvertinti 3,33 mln. eurų, o VDU juos patikėjimo teise valdė nuo 2018-ųjų, reorganizavus LEU. 

Centriniai buvusio LEU rūmai šiuo metu perduoti Vilniaus kolegijai, visi likę pastatai – Turto bankui.

„Žinome, kad Turto bankas parduoda turtą jautrioje Vilniaus vietoje, suprantame, kad vystytojams gali rūpėti joje daug statyti, tad norime pasiųsti aiškią žinią ir galimiems pirkėjams, ir miestiečiams, kad šioje vietoje bus saugomi želdynai, ir net jei plėtra pagal teisės aktus galima, tačiau tik labai atsakinga ir ribota, išlaikanti urbanistinį ir gamtinį Žvėryno veidą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Žvėryno pakrašty, Birutės g. 1, esantis daugiau nei prieš 100 metų statytas buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės pastatų kompleksas (2 ha plotas) turi septynis medinius ir mūrinius gydymo paskirties buvusius pastatus ir daug pagalbinių statinių. Vertingosiomis jo savybėmis pripažinta teritorijos tūrinė erdvinė kompozicija, kalvotas teritorijos reljefas, taip pat – želdiniai ir dalyje teritorijos esantis parkas.

„Buvusios Infekcinės ligoninės vystytojai bus įpareigoti išsaugoti Žvėrynui būdingą užstatymo tipologiją bei brandžius teritorijos želdinius“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis. Vertinant visas aplinkybes galima planuoti pagrindinio ligoninės pastato ir kapitalių ūkinių pastatų restauravimą, kiti pagalbiniai menkaverčiai pastatai gali būti griaunami, o vietoj jų statomi nauji, neviršijant kontekste esamų pastatų aukštingumo.

„Prieš tvarkymo ir projektavimo darbus reikėtų atlikti istorinius fizinius pastatų komplekso tyrimus – nepamirštant ir teritorijos tyrimų dėl infekcijų – ir patikslinti vertingąsias savybes. Gali prireikti Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano korekcijos“, – įspėja M. Pakalnis.

Teritorijos plėtrai labai svarbus ir želdynų išsaugojimas. Brandūs čia augantys medžiai, želdynų specialistų vertinimu, kuria aukštą ekologinį potencialą, kurį būsimi teritorijos savininkai turėtų stengtis išsaugoti.

„Nors detaliojo plano sprendiniai po beveik visu sklypu leidžia požeminį užstatymą, vertėtų pasitelkti konstrukcinius sprendimus, kad vidury sklypo būtų išsaugotas ąžuolas, o žolinės dangos – daugiamečių žolinių augalų plotai – ir krūmų grupės kurtų teritorijos bioįvairovę, tiktų prie „kaimiškojo“ Žvėryno įvaizdžio, o kartu novatoriškai derėtų su šiuolaikine architektūra“, – sakė M. Pakalnis.

Studentų g. 41 esantis penkių aukštų bendrabutis matomas nuo Geležinio Vilko g., Neries pakrantės bei kitų apžvalgos taškų, tad jo galimai plėtrai, anot vyriausiojo miesto architekto, būtų keliami aukšti architektūriniai bei urbanistiniai reikalavimai. „Tikėtina, kad šio objekto vystytojas norėtų rekonstruoti esamus pastatus įrengdamas mansardinius aukštus, tačiau aukštingumą čia ribosime. Tai siejama su būtinybe išsaugoti Neries upės dešinio kranto išklotinę, o taip pat vizualinius ryšius tarp Šeškinės šlaitų ir centrinės miesto dalies“, – sakė M. Pakalnis.

Registruotis Turto banko aukcione galima iki gruodžio 16 d. 

Kaip pranešė Vyriausybė, pirmadienį ši studija buvo pristatyta Vyriausybės kanceliarijoje.

Pagal atliktos studijos rezultatus, sklype prie I. J. Kraševskio gatvės, netoli Šolomo Aleichemo gimnazijos galėtų būti projektuojamas 4,5 tūkst. žiūrovų vietų UEFA III kategorijos futbolo stadionas, kuriame vyktų nacionalinio ir tarptautinio lygio futbolo varžybos.

Šios išvados, pasak pranešimo, padarytos įvertinus UEFA keliamus reikalavimus III kategorijos futbolo stadionams, turimą žemės sklypą, žvalgomųjų geologinių tyrimų rezultatus ir kitus aspektus.

Šiuo metu sklypą su stadionu valdo biudžetinė įstaiga Lietuvos sporto centras.

„Tikimės, kad šis sprendimas dėl tarptautinius kriterijus atitinkančio stadiono miesto centre įrengimo leis siekti vis aukštesnių rezultatų“, – pranešime teigia Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Galimybių studijoje pabrėžiama, kad stadionas visų pirma būtų pasiekiamas pėsčiomis, o šalia aikštės būtų įrengtos tik būtinos mašinų stovėjimo aikštelės personalui ir žaidėjams. Taip pat, šioje vietoje projektuojant tik futbolo stadioną, vilniečiams galėtų būti praplėsta šalia stadiono esanti rekreacinė zona.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos sporto centras futbolo stadiono vystymo šioje vietoje idėją žada pradėti įgyvendinti jau šiemet, rengiant investicinį projektą, o kitąmet būtų pradedami rangos darbai.

Svarstoma, kad stadiono statybos darbai galėtų būtų baigti 2023 metais.

Naują, UEFA standartus atitinkantį nacionalinį stadioną su kita sporto ir laisvalaikio infrastruktūra iki šiol svarstė statyti Vilniaus savivaldybė, tačiau projektas stringa įsivėlus į ginčus dėl koncesijos su Vyriausybe ir kitomis valstybės institucijomis.

Kaune po pertraukos spalį taip pat planuojama atnaujinti Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukciją.