Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pareiškė, kad buvusi energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, kai pasitraukusi iš pareigų, iš karto grįžo dirbti į vieną didžiausių Lietuvos šilumos ūkio bendrovių „Vilniaus energija“.

Tokį sprendimą VTEK priėmė antradienį, BNS informavo komisijos sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas.

„Komisija neįžvelgė pažeidimo Ž.Juodkienės įsidarbinime („Vilniaus energijoje“ - BNS). Jos veiksmuose nėra pažeidimo sudėties“, - BNS teigė T.Čaplinskas.

Ž.Juodkienė, kurią į viceministrės pareigas buvo delegavusi Darbo partija ir kuri kuravo elektros, naftos ir dujų sektorių politiką bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, rugsėjo viduryje grįžo į Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomą bendrovę „Vilniaus energija“, kuri yra susijusi su koncernu „Icor“.

Įstatymas numato, kad valstybės tarnyboje dirbęs asmuo vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės vadovu, jo pavaduotoju, būti tarybos ar valdybos narys ar eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu, jeigu jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės priežiūra.

Energetikos viceministre Ž.Juodkienė dirbo nuo pernai balandžio iki šių metų rugpjūčio, kai iš posto nušalintas ministras Jaroslavas Neverovičius.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) antradienį pradėjo tyrimus dėl buvusios energetikos viceministrės Žydrūnės Juodkienės ir atsistatydino kultūros viceministro Dariaus Mažinto.

Tai BNS patvirtino VTEK sekretoriato vadovas Tomas Čaplinskas.

Etikos sargai aiškinsis, ar dabar jau buvęs kultūros viceministras D.Mažintas nesupainiojo interesų, kai buvo skirta parama jo įkurtos įstaigos projektams.

D.Mažinto kuruota Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė 40 tūkst. litų politiko įkurtos viešosios įstaigos „Culture live“ projektams. Prieš tapdamas viceministru D.Mažintas šią įstaigą paliko, tačiau dėl šios situacijos į VTEK kreipėsi opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vytautas Juozapaitis. VTEK išaiškinimo paprašė ir pats D.Mažintas. Be to, kilus diskusijai dėl galimo jo interesų konflikto D.Mažintas atsistatydino iš viceministro pareigų.

„Statuso praradimas netrukdo komisijai atlikti tyrimą ir priimti sprendimą“, - BNS antradienį sakė VTEK atstovas T.Čaplinskas.

Tuo metu dėl Ž.Juodkienės VTEK aiškinsis, ar ji nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų grįžusi dirbti į „Vilniaus energiją“.

Ž.Juodkienė, kurią į viceministrės pareigas buvo delegavusi Darbo partija ir kuri kuravo elektros, naftos ir dujų sektorių politikos bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimus, grįžo į Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomą bendrovę „Vilniaus energija“, kuri yra susijusi su koncernu „Icor“.

Įstatymas numato, kad valstybės tarnyboje dirbęs asmuo vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės vadovu, jo pavaduotoju, būti tarybos ar valdybos narys ar eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu, jeigu jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės priežiūra.

Energetikos viceministre Ž.Juodkienė dirbo nuo pernai balandžio iki šių metų rugpjūčio, kai iš posto buvo nušalintas buvęs ministras Jaroslavas Neverovičius.

Darbo partijas deleguota buvusi energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė, kuravusi elektros, naftos ir dujų sektorių politikos bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimus, grįžo į Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomą bendrovę „Vilniaus energija“, kuri yra susijusi su koncernu „Icor“.

Bendrovės atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS patvirtino, kad Ž.Juodkienė grįžo į buvusias pareigas „Vilniaus energijoje“ ir dirba projektų vadove.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovas Tomas Čaplinkas BNS teigė, kad komisija nėra gavusi prašymų ištirti, ar buvusi viceministrė, grįžusi į „Vilniaus energiją“, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Tai reglamentuojantis įstatymas numato, kad valstybės tarnyboje dirbęs asmuo vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės vadovu, jo pavaduotoju, būti tarybos ar valdybos narys ar eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu, jeigu jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės priežiūra.

Ž.Juodkienė anksčiau yra dirbusi „Vilniaus energijoje“ ir „Litesko“. „Icor“ veiklą ne kartą yra kritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, teigusi, kad korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijų, o kai kuriuose regionuose šilumos tiekėjus valdo ne savivaldybės, o „šilumos oligarchai“, diktuojantys sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams.

Anksčiau Ž.Juodkienė yra dirbusi Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijose. Energetikos viceministre ji dirbo nuo pernai balandžio iki šių metų rugpjūčio, kai iš posto buvo nušalintas buvęs ministras Jaroslavas Neverovičius.

Buvęs viceministrės sutuoktinis Svajūnas Juodka iki 2013 metų dirbo „Vilniaus energijoje“ inovacijų direktoriumi.

Darbo partijos vadovė ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį patvirtino, kad partijos deleguota Žydrūnė Juodkienė nedirbs energetikos viceministre.

„Nedeleguosime, nes ji pati pasirinko kitą darbą, kito profilio“, - po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio pranešė L.Graužinienė.

„Mes ieškome kandidato, nes turiu pasakyti, ne taip lengva rasti žmogų, kompetetingą energetikos srityje, kuris nebūtų dirbęs ir susijęs su energetika. Turime sudėtingą užduotį, bet mes jau kandidatų turime“, - pridūrė Seimo vadovė.

L.Graužinienė nekomentavo žemės ūkio viceministrų „darbiečių“ Živilės Pinskuvienės bei Mindaugo Kuklieriaus galimybių toliau eiti pareigas.

„Yra paskirta nauja ministrė, ji susipažįsta su ministerija ir pati rinksis viceministrus, kuriuos derins su partija ir premjeru“, - teigė L.Graužinienė.

Ž.Juodkienė yra dirbusi su koncerno „Icor“ susijusiose bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Litesko“. Koncerno veiklą ne kartą yra kritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė - anot jos, korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijų. Pasak prezidentės, kai kuriuose šalies regionuose šilumos tiekėjus valdo ne savivaldybės, o „šilumos oligarchai“, diktuojantys sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams.

Elektros rinkos plėtra ir jos koordinavimas siekiant sukurti daugiausiai naudos elektros rinkos dalyviams ir vartotojams – tokius savo veiklos principus šiandien, balandžio 4 d., pirmą sykį susitikę aptarė Elektros rinkos komiteto nariai. Su elektros rinka susiję specialistai ir ekspertai žada posėdžius rengti ne mažiau kaip keturis kartus per metus.

„Komitete bus keičiamasi ekspertinio pobūdžio rekomendacijomis, teikiami siūlymai dėl Lietuvos elektros rinkos veikimo, elektros rinkos plėtros klausimų, teisinio reguliavimo tobulinimo“, - sakė komiteto posėdyje dalyvavusi energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė.

Komitetą sudaro su elektros rinka susiję specialistai ir ekspertai, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, asocijuoto verslo atstovai, elektros gamybos ir skirstymo įmonių, elektros rinkos dalyvių – biržos operatoriaus ir nepriklausomų elektros tiekimo įmonių atstovai. Komitetui vadovauja Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Komiteto posėdyje buvo pristatyta 2014 m. pirmojo ketvirčio elektros rinkos apžvalga. Sausio-kovo mėnesių vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje  išliko stabili, vidutiniškai 14,7 cento už kilovatvalandę, tačiau kiekvieną mėnesį truputį mažesnė, nei 2013 metais.

„Statistika rodo, kad elektros rinkos dalyviai nepasinaudojo tarptautinių jungčių pralaidumų galimybėmis importuoti daugiau elektros metų pradžioje. Vasarą ir rudenį tokių progų, leidžiančių sumažinti visų metų vidutinę elektros kainą, gali ir nebūti“, - sakė Ž. Juodkienė.

Elektros rinkos komiteto nariai taip pat buvo informuoti apie artimiausius elektros rinkos plėtros projektus. 2014 metų birželį „Nasdaq OMX Commodities“ biržoje laukiama naujų finansinių prekybos sandorių draudimo produktų, kurie būtų specialiai sukurti rinkos dalyviams veikiantiems Lietuvoje ir Latvijoje. Lemiamą įtaką elektros importo galimybėms turės šiuo metu statomos tarptautinės elektros jungtys „LitPol Link“ ir NordBalt“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog ne mažiau nei Rusijos „Gazprom“, Lietuvos žmones apiplėšinėja vietos oligarchai.

„Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys, su nuolat besisukančiais skaitliukais, apiplėšinėja šalies žmones ne ką mažiau nei „Gazpromas“, kuriam jau permokėjome 5 milijardus litų“, - ketvirtadienį skaitydama metinį pranešimą, Seime teigė D.Grybauskaitė.

Jos tvirtinimu, pažabojusi interesų grupių piktnaudžiavimą energetikos sektoriuje, kuriame sukasi 12 mlrd. litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe.

Prezidentė sakė, kad nors atsirado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimas, penkerių metų pastangos sumažinti kainas vis dar nepakankamos.

„Kai kuriuose regionuose ne savivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje. Padėti Lietuvai sustiprėti ekonomiškai ir apsiginti nuo grobstytojų – mūsų visų bendras reikalas“, - tvirtino D.Grybauskaitė.

Energetikos viceministre dirba Žydrūnė Juodkienė, kurią delegavo Darbo partija ir kuri yra dirbusi su „Icor“ susijusiose bendrovėse "Vilniaus energija" ir "Litesko". Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius yra teigęs, kad dėl to neįžvelgia interesų konflikto.

Aplinkos ministras „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis teigia neturįs informacijos apie galimus korupcinius sandorius jo vadovaujamoje ministerijoje, kur dirba jo partijos bendražygis, buvęs Telšių meras Almantas Petkus. „Lietuvos žinios“ yra rašiusios, kad, pasak kai kurių politikų, jis esą gali siekti pasirūpinti privačiomis bendrovėmis, siejamomis su partija. 

A.Petkus yra dirbęs Telšių statybos bendrovėje „Vėtrūna“, vėliau tapo viešbutį „Elektra“ privatizavusios bendrovės „Elektros kapitalas“, kurią įsteigė „Vėtrūna“, valdybos pirmininku. Vėliau kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad privačiai įmonei tuometinė „Lietuvos energija“ žarstė šimtus tūkstančių litų. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, vykdant viešuosius pirkimus Telšiuose - Valstybės kontrolė tuomet skelbė, kad pažeidimai atsirado, kai meru dirbo A.Petkus.

Tuštėjant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fondui, siūloma iš jo nebefinansuoti regiono socialinių priemonių.

"Fonde lėšų jau nebelieka. Privalome kaupti lėšas ir rengtis tai situacijai, kai po 2020 metų iš viso galime nebegauti finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) net ir didiesiems uždarymo projektams, o juos vistiek turėsime finansuoti", - trečiadienį Ekonomikos komitete teigė energetikos viceministrė Žydrūnė Juodkienė.

Pasak jos, 2014 metais tam prireiks 11 mln. litų, kurių nefinansuos ES.

"Lėšos, gautos pardavus IAE turtą, turėtų būti naudojamos tik jėgainės poreikiams, nes iš šio fondo finansuojama tik ta elektrinės veikla, kuriai lėšų negaunama iš ES fondų", - pridūrė viceministrė.

Iš fondo siūloma ribotas lėšas skirti tik elektros tarifo lengvatai 2014 metais ir išeitinėms kompensacijoms, o visas socialines priemones, kurios buvo finansuojamos iš fondo, finansuoti iš kitų šaltinų.

Pasak Ž.Juodkienės, 2015 metais fonde liks 4-5 mln. litų.