Pažaislio muzikos festivalio organizatorius pasiekė žinia, kad dėl ligos, pasitvirtinus teigiamam COVID-19 testui, į Lietuvą neatvyks mecosopranas iš Jungtinės Karalystės dama Sarah Connolly. Tačiau birželio 21 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme vyks operos solisto tenoro Edgaro Montvido solinis koncertas.

Prancūziška romantika

„Apgailestaujame, kad, likus keletui dienų iki planuoto damos S. Connolly koncerto, tenka pranešti žinią apie atlikėją užklupusią ligą. Nuoširdžiai linkime damai Sarah’ai sveikatos ir kuo greičiau įveikti negalavimus. Birželio 21 d., kai turėjo įvykti karališkojo mecosoprano koncertas, publikos lauks E. Montvido rengiamas prancūziškosios romantikos vakaras. Kviečiame nepraleisti labai retai pasitaikančios progos išgirsti vieno garsiausių Lietuvos operos solistų solinį koncertą, į kurį galios bilietai, įsigyti į damos S. Connolly koncertą“, – žinia apie festivalio programos pokyčius dalijosi Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Birželio 21 d. E. Montvidas išlaikys kolegės damos S. Connolly užduotą temą – prancūzų romantika. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliks Ernesto Chaussono vokalinį ciklą „Meilės ir jūros poema“, skambės garsusis Maurice’o Ravelio „Bolero“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Keturių preliudų fortepijonui“ versijos simfoniniam orkestrui premjera.

Pasak E. Montvido, E. Chaussonas išsiskiria poetiškumu, regis, ne tik žodžiuose, bet ir garsų sąskambiuose išnyra menininką įkvėpę vaizdiniai: subtiliosios alyvos, jūros ir dangaus žydrynė, vėjo plaikstomi krentantys lapai ar mėnesiena, oras, pritvinkęs žiedų aromato. Iš tiesų tai simbolistinė kompozicija – garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Vienas garsiausių Lietuvos operos solistų E. Montvidas koncertuoja daugelyje pagrindinių Europos ir JAV operos teatrų, festivalių ir koncertų salių: Londono „Covent Garden“, Miuncheno „Bayerische Staatsoper“, Berlyno „Komische Oper“, Anglijos, Škotijos nacionaliniuose, Hamburgo, Frankfurto, Amsterdamo, Oslo, Ženevos, Dresdeno, Leipcigo, Liono, Bordo operos teatruose, Santa Fė (JAV), Glaindborno (Anglija) ir Provanso Ekso (Prancūzija) festivaliuose. Lietuvos klausytojų mylimas atlikėjas yra apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, o 2023 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Pažaislio festivalio organizatoriai primena, kad klausytojai, kurie dėl pasikeitusio koncerto solisto norės grąžinti bilietus, galės tai padaryti bilietų įsigijimo vietose.

Karčios patirties žinia

Birželio 22 d. Rietavo kultūros centre skambės monumentali graikų kilmės Kanados kompozitoriaus Christos’o Hatzis’o kantata „Wormwood (Chornobyl)“. Černobylio katastrofos 20-mečiui sukurtą opusą atliks jungtinės puikių muzikantų pajėgos: Kauno valstybinis choras, baritonas Andrius Apšega, populiariosios muzikos atlikėjas Mantas Jankavičius, laikiną prieglobstį Lietuvoje radęs diskantas iš Ukrainos Kirilas Dernovyi, skaitovas Giedrius Prunskus ir Kauno fortepijoninis trio, kuriame groja pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė. Gausiam atlikėjų būriui diriguos Robertas Šervenikas.

Garsinėmis ir gamtos vaizdų asociacijomis E. Chaussonas perteikia žmogaus pasaulį, jo jausmus ir išgyvenimus.

Atominės energetikos grėsmė – nuolatos skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais neramiais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje girdime linksniuojant Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių elektrinių pavadinimus, prisimename prieš 37 metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Aktualumo niekada neprarasiančios kantatos „Wormwood (Chornobyl)“ dedikacija – atminti ir perspėti. Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės.

Paklaustas apie savo kūrybines inspiracijas Ch. Hatzis’as sako norįs savąja muzika debesyse atverti mažą plyšelį, pro kurį galėtų prasiskverbti jo skleidžiama šviesa. „Esu greičiau pasekėjas, o ne meistras, tad mano būties ir kūrybos modeliai ir patentai priklauso mano Mokytojui“, – kuklinasi kompozitorius.

Autorius prisimena kantatos „Wormwood (Chornobyl)“ atsiradimo aplinkybes: „Įprastai, prieš gimstant naujam kūriniui, manyje susivienija daugybė jėgų, kurios inspiruoja opuso idėją. Šiuo atveju atspirties tašku tapo prieš 20 metų įvykęs pokalbis su jaunu vienuoliu.“

Tai nutikę Atono kalne, vienuolių bendruomenėje Šiaurės Graikijoje. „Vienuolis užsiminė, kad Černobylio katastrofa buvo išpranašauta paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“. Tuo metu šis teiginys man neturėjo konkrečios prasmės, kol, prieš pradėdamas kurti kantatą, paklausiau pažįstamo ukrainiečio, ar žodis „Černobylis“ reiškia ką nors konkretaus. Kai jis atsakė, kad tai reiškia – pelynas („Apreiškimo Jonui“ knygos „mirties žvaigždė“, kuri buvo nublokšta į žemę ir užnuodijo planetos vandenis, sukeldama daugybės žmonių mirtį), iš karto supratau, kad „Apreiškimo Jonui“ knygos ištraukos sudarys didžiąją dalį kūrinio teksto“, – anot autoriaus, keisto pavadinimo sutapimo tarp 2000 metų senumo knygos ir šiuolaikinio katastrofiško įvykio pakako, kad kūrybos procesas įsibėgėtų.

Kantatoje kompozitorius neapsiriboja vien „Apreiškimo Jonui“ tekstais, o papildo juos savais, visuotinį ir apokaliptinį aspektą nukreipiančiais į vidinį ir asmeninį požiūrį.

Ch. Hatzis’as sako kūriniu siekęs tyrinėti kitokias muzikines tradicijas, priešingas toms, kuriose biblinis tekstas buvo interpretuojamas praeityje ir kurios yra už jo paties muzikinio radaro ribų. Įvairios populiariosios muzikos idiomos, naudojamos kantatos muzikoje, užgimė iš noro susidoroti su šiuo čia ir dabar.

„Per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikinau, kad dvasinė kelionė, kuri ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto. Ji privalo būti grindžiama dvasiniu pasitikėjimu ir tikėjimu, kad, kompozitoriui tapus dvasiniu kanalu, būtinai įvyks kažkas, kas padarys muziką vertingą kitiems. Kantatai „Wormwood (Chornobyl)“ nušvitimu tapo vaikas, vedantis devynių dalių (devyni – numerologinis Jėzaus Kristaus skaičius) procesiją į šviesią pabaigą paprasčiausios dainos pavidalu“, – apie paskutinę, diskanto atliekamą kūrinio dalį sako kompozitorius.

Kas? Koncertas "PASAULINĘ KLASIKOS ŽVAIGŽDĘ DAMĄ SARAH CONNOLLY KEIČIA EDGARAS MONTVIDAS".

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Birželio 21 d. 20 val.

Kas? Koncertas "C. HATZIS: ČERNOBYLIS-PELYNAS".

Kur? Rietavo kultūros centre.

Kada? birželio 22 d. 18 val.