ISTORINĖ DIENA: ATIDARYTAS VANDENS KELIAS NEMUNU NUO KAUNO IKI KURŠIŲ MARIŲ

Užbaigtas trejų metų trukmės projektas, kurio metu modernizuotas laivybos kelias Nemuno žemupiu. Daugiau nei 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai.

Modernizacijos projektas

Nemuno gyvavimo istorijoje atverstas naujas puslapis. Užbaigtas modernizacijos projektas, tad dabar žemupyje bus galima laisvai plaukioti. Žymint šią progą, simboliškai perkirpta ir juostelė. Tik šį kartą tai padaryta vandenyje.

Tvarkant Nemuno vagą iš viso pastatytos 553 bunos. Jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Šis projektas išskirtinis savo apimtimi – bunų statybai panaudota statybinių medžiagų, kurių svoris – apie 765 tūkst. tonų. Palyginimui, panašiai sveria 11 tūkst. geležinkelio vagonų. Viso projekto metu pastatytų bunų ilgis siekia beveik 30 km.

2021 metais buvo pradėtas ES finansuojamas Nemuno vandens kelio sutvarkymo strateginis projektas, kurio tikslas – esmingai pagerinti laivybos sąlygas Nemuno upėje. Tad dabar nuo Kauno iki Kuršių marių laivai galės plaukioti kone ištisus metus ir visame kelyje bus laivybai tinkamas upės gylis.

„Prieš kelis metus buvo užbrėžtas tikslas sutvarkyti Nemuno kelią ir šiai dienai galima drąsiai pasakyti, kad žemupys sutvarkytas. Bunos valo vagoje esančias sąnašas, tad laivybos sezono metu užtikrinamas tinkamas kelias. Keičiantis klimatui laivybos sezonas gali būti ištisus metus“, – kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Marius Skuodis/Regimanto Zakšensko nuotr.

Skaičiuojama, kad bunos tarnaus mažiausiai 100 metų, tad tikrai atsipirks su kaupu, nes įgyvendinus projektą, galima tikėtis ne tik ekonominių rodiklių taupant lėšas krovinių gabenimui, bet ir sprendžiant ekologijos ar socialinius aspektus.

„Padarėme tai, kuo ne visi tikėjo. Anksčiau buvo labai nesėkminga privatizacija. Deja, bet dalis laivų tapo metalo laužu, tad vis sulaukdavome klausimų, kam tvarkyti Nemuną, jei nėra laivų. Maždaug 20 metų ši upė nebuvo prižiūrima, kad joje galėtų normaliai vykti laivyba, todėl šis projektas labai svarbus, nes leidžia pagaliau normaliai paleisti laivybą Nemuno žemupyje. Bunos ištiesina vagą, mažina krantų eroziją ir tada galima išlaikyti tinkamą vandens kelią. Kol bunų nebuvo, dėl sąnašų vietomis net nebuvo galima plaukti. Dabar yra tiesus kelias ir galima mėgautis vandens keliu“, – teigė Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Padarėme tai, kuo ne visi tikėjo.

„Bunų įrengimo sąlygos iš tiesų buvo sudėtingos, vandens lygio upėje svyravimas darbų metu siekė net iki 5 metrų, upės gylis bunų įrengimo vietose – iki 7 metrų. Reikėjo prisitaikyti ir prie didelio upės vandens tėkmės greičio. Nepaisant visų iššūkių, darbus pavyko atlikti kokybiškai ir laiku“, – teigė projektą įgyvendinusios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas.

Nemuno laivybos kelio modernizavimas didžiąja dalimi finansuotas 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšomis. Bendra šio projekto vertė – beveik 25 mln. eurų, iš jų 23,2 mln. eurų sudaro Europos regioninės plėtros fondo investicija.

Vladimiras Vinokurovas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Krovinių gabenimo startas

Sutvarkytas Nemuno kelias atveria galimybes laisvai gabenti krovinius. Laivais plukdomi konteineriai prisideda prie aplinkosaugos, mat sumažina oro taršą, kurią sukuria sausumos keliais važiuojantys vilkikai. Be to, upe gabenti prekes yra gerokai pigiau.

Vidaus vandens kelių direkcija jau pradėjo reguliariai gabenti krovinius Nemunu. Pirminiame etape planuojama per metus upe pergabenti apie 100 tūkst. tonų krovinių.

„Į Klaipėdos uostą atplaukę kroviniai toliau gali būti gabenami iki Kauno, o nuo čia jau paskirstomi toliau. Krovinių gabenimas sausumos keliais tik brangs, ypač jei vežama taršiomis transporto priemonėmis, tad plukdyti laivais bus dar pigiau. VVKD tikrai pralauš ledus krovinių gabenimo srityje, nes iki šiol Nemunu plukdyti pavieniai kroviniai, dažnai nestandartinių gabaritų, o dabar prasideda reguliarūs baržų reisai“, – nurodė M. Skuodis, pridūręs, kad nors laivais ir taip yra ekologiškiau gabenti krovinius, tačiau dar vienas lūžis įvyks, kai bus įgyvendintas elektrinio baržų stūmikai.

„Viena barža mes turime galimybe pergabenti 40 konteinerių, direkcijoje statoma ar viena barža, tad galėsime ja plukdyti iki 80 konteinerių. Per mėnesį mes planuojame padaryti 20 reisų, tad tai būtų apie 800 konteinerių. Tokį srautą vienu kartu nuimame nuo sausumos kelių ir taip mažiname oro taršą. Jau dabar skaičiuojama, kad laivais krovinius gabenti yra iki 15 proc. pigiau, kai bus padidinti taršos mokesčiai, kurie palies vilkikus, kainos skirtumas bus dar ženklensnis“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

VVKD jau yra sudariusi susitarimus su krovinių vežėjais Nemunu, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vandens kelių naudojimas yra ženkliai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva krovininiam kelių transportui.

„Didžioji dalis krovinių sudaro konteineriais gabenamos įvairios prekės, statybinės medžiagos, žaliavos, metalo laužas, maisto produktai ir pan. Dabar Nemuno vandens kelias yra apšviestas ir dieną, ir naktį. Taip pat yra aplikacijos, nurodančios vandens kelius. Kelionė iš Kauno į Klaipėdą trunka 24 val. Kai kam gal gali atrodyti daug, tačiau kai žmogus laukia konteinerio 3 mėn., tai kelios papildomos valandos esmės nesudaro. Prieš srovę kelionė trunka šiek tiek ilgiau“, – pridūrė VVKD vadovas.

Pasak jo, vidaus laivybos proveržis jau įvyko, tad vis daugiau verslų ir asmenų sužino apie naujas galimybes, imasi dalyvauti laivyboje, „o tai skatina kitus ekonominius procesus.

Galimybės pramoginei laivybai

Nemuno vagos sutvarkymas labai svarbus ir pramoginei laivybai, tad neabejojama, kad verslas pradės daugiau investuoti į tokios paslaugos tiekimą. Žinoma, vien laivų ir vandens kelio neužtenka, reikės investuoti ir į krantinių sutvarkymą, naujų laivų laikymo vietų įrengimą. Tai paskatins verslą ieškoti sprendimų, ką keleiviams pasiūlyti išlipus į krantą.

„Kauno rajonas yra geras pavyzdys, kuomet savivaldybė įsigijo laivą ir dabar juo plaukioja moksleiviai, jame vyksta pamokos. Tai dedu daug vilčių savivaldybėms, kad jos taip pat kurs infrastruktūrą, kur bus patogi žmonėms. Tai įspūdingas maršrutas Nemunu, kuris atveria daug galimybių“, – teigė M. Skuodis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kaune įlipusį laivelį, galima išlipti Nidoje, Svencelėje, plukti Minijos upe, Vilhekmo kanalu. Galima įplaukti ir į Nevėžį. Kur plaukti, tikrai yra. Žinoma, mums dar trukdo, kad Nemunas ties Kaunu perkirstas hidroelektrinės. Kai turėsime šliuzą, tuomet bus galima išlipti visoje Europoje“, – pridūrė V. Vinokurovas.