KAUNO ARCHITEKTUS PRIBLOŠKĖ KOLEGOS POELGIS

Kauno architektai gūžčioja pečiais dėl savo kolegos Rimo Adomaičio elgesio – jo vadovaujama bendrovė įsigijo sklypą Žaliakalnyje su Kauno tvirtovės VII fortui priklausiusia unikalia ledaine ir ją nepataisomai sunaikino. Dabar šį poelgį tiria prokuratūra.

Negali suprasti

"Labai keistas poelgis. Man tai sunkiai suprantama. Kauno tvirtovė yra vienas iš unikalių dalykų Kaune. Žinoma, kažkada tai buvo caro okupacinės valdžios sutverti dalykai, bet jie unikalūs savo mastu, išdėstymu. Kiekvieną seną pastatėlį iš principo galima kažkaip įtraukti į naują gyvenimą. Toks poelgis mane stebina", – sakė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis.

Jis sakė pažįstantis Rimą Adomaitį ir gyrė jį kaip architektą, tačiau kolegos poelgio su Kauno tvirtovės statiniu sakė niekaip negalįs suprasti. "Man tai sunkiai suvokiamas dalykas", – pridūrė G.Prikockis.

Vienintelis šių dienų sulaukęs tokios paskirties Kauno tvirtovės statinys – VII forto komendanto gyvenamojo namo ledainė, statyta 1883–1887 m., buvo įžūliai nugriauta gruodžio 5–6 d. Sklypą su statiniu įsigijusiai bendrovei "RA Development", kuriai vadovauja architektas R.Adomaitis, atstovaujantis advokatas Aurelijus Gruodis "Kauno dienai" tuomet tvirtino: "Bendrovė iš valstybės atstovaujamo Turto banko įsigijo 1949 m. statytą ir nebaigtą statyti rūsį, kurio nusidėvėjimas – 80 proc. Jį reikėjo aptverti ir saugoti arba nugriauti. Buvo priimtas sprendimas nugriauti."

Dar 2010 m. Kauno miesto savivaldybės patvirtintame detaliajame plane buvo įrašyta, kad rūsys-ledainė yra Kauno tvirtovės VII forto viena vertingųjų savybių ir turi būti saugoma kartu su apsauginiu žemių sampilu ant viršaus, o sklypas patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Kauno tvirtovės VII forto – apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį. Tiesa, į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą statinys galbūt dėl valdininkų aplaidumo nebuvo įrašytas. Spėjama, kad ir ledainės statybos data dokumentuose yra klaidinga, nes greičiausiai čia įrašyta statinio registracijos nekilnojamojo turto registre data.

Jeigu eurai akyse

"R.Adomaitis jau ne pirmą kartą susimovė. Juk tą garsųjį Algirdo namą jis irgi projektavo", – paklaustas, kaip vertina kolegos žygius VII forto prieigose, pirmiausia prisiminė architektas Algimantas Kančas. Netoliese esančiame sklype Algirdo gatvėje R.Adomaičio "RA Studija" suprojektavo daugiabutį, įspraustą tarp mažaaukščių Žaliakalnio namų. Dėl to kilo konfliktas su vietiniais gyventojais.

"Manau, kad pasielgė visiškai neetiškai. Ar pastatas įrašytas į registrą, ar neįrašytas, bet pirmiausia tu pats žinai, kad ten yra kažkoks ypatingas objektas, ir turi įtraukti jį projektą. Galų gale tai suteikia vertę tam pačiam sklypui. Na, galbūt mažiau butų parduosi ar panašiai, bet ne viskas juk verslas. Yra ir kažkokie principai", – taip nugriautos ledainės situaciją komentavo A.Kančas.

Jis įsitikinęs, kad tikrai buvo galima ieškoti kitokių sprendimų. "Visada yra sunkiau, kai kažkoks istorinis pastatas ar žymė, bet visada rezultatai būna įdomesni, negu projektuotum lygiame lauke. Tai duoda savitumo. Gali apžaisti, įtraukti tą ledainę. Nežinau, kiek tai, ką jis padarė, įstatymiškai pažeista. Statinį sugadino negrąžinamai. Atvirai sakant, nedaug įsivaizduoju architektų, kurie galėtų taip padaryti. Bent aš tokių nežinojau iki šiol", – prisipažino A.Kančas.

Jis sakė pažįstantis R.Adomaitį, bet pasidžiaugė, kad nedirbo kartu. "Ačiū Dievui, nesu susidūręs dirbant kokius nors bendrus darbus, nes galima būtų galvoti apie etiką. Jeigu tik eurai akyse, daugiau kitų principų nėra, tai tokie žmonės gali padaryti bet ką. Manau, kad architektų bendruomenė tikrai turėtų pasmerkti tokius veiksmus", – įsitikinęs A.Kančas.

Jaučiasi nebaudžiamas?

Architektas Audrys Karalius sakė geriau žinantis R.Adomaičio projektuotą daugiaaukštį namą Algirdo gatvėje nei nugriautą ledainę. "Galvoju, kad mielas, gabus jaunas, gražus, simpatiškas kolega žaidžia su ugnimi, ir nežinau, kodėl jis taip daro", – pastebėjo A.Karalius. Jis atkreipė dėmesį, kad daugiaukščio, dėl kurio statybos sukilo aplinkinių namų gyventojai, brukimas į susiklosčiusią mažaaukščių namų erdvę yra sunkiai suprantamas. "Yra padorių urbanistų nuostata, kad negalima maišyti užstatymo morfotipų. Morfotipas yra daugiaaukštė statyba, individualių namų mažaaukštė statyba, kurių negalima tarpusavyje maišyti. Tai jau profesinis nusižengimas", – paaiškino A.Karalius.

Apie ledainės nugriovimą jis sakė girdėjęs tik iš viešosios erdvės. "Projekto nemačiau, ką ten jie ketina daryti. Kad nugriovė, žinoma, negražu. Tai padarė savaitgalį, vos ne kalėdiniu periodu. Tai rodo, kad yra nesąžiningas žaidimas. Vadinasi, žmogus mano, kad yra nebaudžiamas", – įvertino A.Karalius.

Turėtų suvokti vertę

"Nėra labai svarbu, ar tą sklypą nusipirko vieni, ar kiti. Klausimas apie bendrakultūrinius miesto dalykus. Mano supratimu, jeigu tas statinys buvo kažkuo vertingas, nereikėtų vienu brūkštelėjimu imti ir sunaikinti", – atsargiai žodžius rinko architektas Gintaras Balčytis.

Jis sakė nežinantis, ar nugriautas statinys buvo įrašytas į paveldo objektų sąrašą, ar nebuvo, o apie griovimo darbus skaitė žiniasklaidoje. "Toks veiksmas man neatrodo labai šaunus iš savininkų pusės", – pripažino G.Balčytis.

Jis atkreipė dėmesį, kad architektai – nevienodi žmonės ir skirtingus dalykus vertina skirtingai. "Čia kaip ir gydytojai – kiekvienas į ligą žiūri skirtingai. Šiuo atveju nežinau, ar labai didelis skirtumas, kas tą pastatą nuvertė. Žinoma, architektai lyg ir turėtų suvokti vertę. Galima tik pasvarstyti, gal ten nusprendė, kad nėra jokia vertybė, atsitiktinis statinys. Na, mano supratimu, jeigu yra prasilenkta su teisės aktais ar galų gale su visuotinai priimtinomis normomis, tai nėra skatintinas dalykas", – svarstė G.Balčytis.

Tikrai nieko nežino?

Bene daugiausia apdovanojimų už įvairius projektus R.Adomaitis yra gavęs dirbdamas kartu su architektu Gintautu Natkevičiumi.  Nuo 1999 m. jis dirbo architektų biure "G.Natkevičius ir partneriai" (dabar vadovauja individualiam architektų biurui "RA studija").

"Labai sunku ką nors pasakyti, nes visiškai nieko nežinau. Taip iš oro pasmerkti ar ginti būtų labai nekorektiška. Tikrai nežinau, apie ką eina kalba. Tik girdėjau būdamas pas paveldosaugininkus, kad kažką nugriovė. Nesupratau, kas nugriovė, ar jis tik projektuotojas, ar jis pats nugriovė", – tikino G.Natkevičius.

Jis užsiminė, kad architektai kasdien susiduria su paveldo objektais ir labai dažnai pasitaiko dviprasmybių. "Ir nekilnojamojo turto vystytojai painiojasi, ir mums patiems taip būna. Norėdami neįkliūti į tokius netikėtumus, kad projektuodami nepadarytume klaidų ir neįsiveltume į kokius nors teisminius ginčus, bandome ieškoti informacijos, bet ji dažnai labai sunkiai surenkama ir nevienoda. Su paveldo objektais būna visko. Paveldas nėra šventa karvė", – aiškino G.Natkevičius.

Anot jo, yra labai daug nesutvarkytų dalykų, skiriasi duomenys arba jų visai nėra, nors taip neturėtų būti. Jis pats sakė susidūręs su situacija A.Juozapavičiaus prospekte, kai ėmėsi iniciatyvos įtraukti statinius į paveldo objektų sąrašą, nes ir plika akimi buvo matyti, kad tai vertingi dalykai. "Yra du skirtingi dalykai: piktybinis pasinaudojimas tais dalykais ir situacija, ir iš tikrųjų yra daug netvarkos, trūksta konkretumo. Blogai padėti daiktai tarsi skatina taip pasielgti. Jeigu nori nugriauti, ieško teisinių būdų, plyšių ar landų, kaip nugriauti. Jeigu matysi, jog tas daiktas geras, bandysi jį išsaugoti, nepaisydamas to, kad logika sakytų, jog galima nugriauti", – pastebėjo architektas.

Vis dėlto jis pripažino, kad architektai turi jautriai įvertinti kiekvieną situaciją. "Kadastrai kadastrais, bet profesionalus architektas plika akimi turi matyti, ar tai vertingi dalykai, ar ne. Vidinis išsilavinimas ir vidiniai saugikliai labiau svarbūs ir labiau veikia nei formalūs", – pridūrė G.Natkevičius ir tikino negalintis vertinti kolegos R.Adomaičio elgesio, nes nežino visų aplinkybių.

Atsakomybės kratosi

"Ten iš tikrųjų atiduota į prokuratūrą, kaip ir rašė žiniasklaida, ar teisėtai tie veiksmai buvo atlikti. Kada tas procesas baigsis, manau, ir bus atsakyta, ar teisėtai, ar neteisėtai", – taip situaciją paaiškino sklypą su VII forto ledaine įsigijęs architektas R.Adomaitis.

Paklausus, kodėl statinį imta griauti savaitgalį, R.Adomaitis tikino, kad šito reikėtų klausti ne jo. "Yra sutartis su rangovais, jie savo darbą planuoja, kaip jiems patogu. Jų reikėtų klausti, kodėl jie tai darė savaitgalį. Gal techniką tuo metu turėjo laisvą, gal dar kas ten buvo", – atsakomybės purtėsi sklypą ir statinį įsigijęs architektas.

"Kauno dienos" žiniomis, griovimo darbus vykdė Ruslanas Banelis pagal individualios veiklos pažymėjimą, tačiau procesą sustabdžiusiems policijos pareigūnams jokie rangos dokumentai vietoje nebuvo pateikti.

Kalba nenoriai

Apie tai, ką tame sklype planuojama statyti, R.Adomaitis pasakoti taip pat nepanoro. "Kol kas nieko neplanuojame, nes realiai situacija yra visiškai sustojusi ir kokius nors planus sudėtinga įvardyti. Gali būti taip, kad sustos visiškai tas projektas, o gali būti, kad atstatysime tai, kas nugriauta. Sudėtinga ką ir pasakyti", – teisinosi R.Adomaitis.

Jo kalbos apie nugriauto statinio atstatymą leidžia manyti, kad savininkas išties ne viską darė teisėtai. Vis dėlto akivaizdu, kad architektas jau turėjo konkrečių planų šiame Žaliakalnio sklypelyje. "Ką dabar čia tie lūkesčiai. Suprantu, kad straipsnis įdomesnis būtų, bet kam apie tai kalbėti, jeigu dabar finale įsivelta į juridinę situaciją. Kada tai išsispręs, tada ir aiškumo atsiras", – aiškino R.Adomaitis.

Užsiminus, kad architektai neigiamai vertina tokio statinio nugriovimą, R.Adomaitis iš karto sukluso, kurie kolegos jį sukritikavo. Pasiteiravus, ar jis pats, kaip architektas, nesijaučia padaręs klaidos, R.Adomaitis bandė pokalbį pasukti kita linkme. "Keistas klausimas. Yra dokumentai, sklypas įsigytas iš valstybės Turto banko. Tuose dokumentuose viskas aiškiai parašyta apie esamą situaciją ir patį pastatą. Mūsų manymu, yra klaidinama visuomenė", – pareiškė architektas, tačiau išsamiau paaiškinti, kur slypi klaidinimas, nepanoro.