SUGIHAROS NAMUOSE – ILGAI LAUKTOS PERMAINOS

Kaune įsikūrusiuose Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos namuose prasidėjo ilgai lauktos pertvarkos. Kol kas remonto darbai vyksta tik viduje. Reikėtų atnaujinti ir pastato fasadą, tačiau tam lėšų kol kas nėra.

Vidaus darbai

Karo metais žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Ch.Sugiharos namuose-muziejuje remonto sulaukė antras pastato aukštas. Kol kas visa ekspozicija išdėstyta pirmame aukšte. Čia galima apsilankyti diplomato darbo kabinete, sužinoti, kaip jis karo metu padėjo žydams gauti vizas ir išvykti į Japoniją bei kitų Rytų šalies herojaus gyvenimo detalių. Įrengus antrą aukštą, ekspozicija dar labiau prasiplės ir tikimasi, kad pritrauks daugiau turistų ne tik iš Japonijos, bet ir iš Lietuvos.

Muziejaus vadybininkas Ramūnas Janulaitis pasakojo, kad antrame aukšte buvo įsikūręs Azijos studijų centras, tačiau jam išsikėlus, atsivėrė galimybė atkurti čia vyravusią japonišką dvasią. Darbininkai ne tik tvarko aptrupėjusias sienas, dažo langus, bet atidengia ir po keliais dažų sluoksniais paslėptas įvairias detales.

"Čia buvo originalūs radiatorių reguliatoriai, ant kurių yra lietuviškai užrašyta "šilta ir šalta". Durų bei langų rankenos buvo metalinės, tačiau kartus uždažytos, todėl teko grandyti dažus ir atkurti autentiką", – pasakojo R.Janulaitis.

Antro aukšto kambariuose darbininkai baltais dažais nudažė langų rėmus. Taip pat atkurta ir prieš karą naudota stiklų dėjimo technika. Gidas tikino, kad namas tvarkomas pagal paveldosauginius reikalavimus, todėl dabartinių technologijų nelabai gali naudoti. Toliau bus tvarkomos durys, laiptinės ir paslepiamas byrantis tinkas. Visi vidaus remonto darbai atliekami Ch.Sugiharos fondo lėšomis.

Griūvančios sienos

R.Janulaitis aprodė visą pastatą, kur anksčiau buvo Japonijos ambasada. Jis tikino, kad nors pastato viduje yra nemažai sutvarkytų dalykų, tačiau išorė užeiti tikrai nevilioja, nes sienos kapitališkai vargu ar buvo remontuotos. Geriausiu atveju, pastato savininkai tik padažydavo sienas, tačiau netvarkė žiojančių skylių.

"Kai atvyksta turistai iš Japonijos, mes ne kaip atrodome juos pasitikdami aptrupėjusiomis sienomis, tačiau mūsų fondo lėšų sutvarkyti fasadui neužtenka, todėl tikimės, kad prie ilgai lauko remonto darbų prisidės ir Kauno miestas, ir Japonijos atstovai, kurie pinigus renka savose savivaldybėse, įmonėse. Fasado remontui reikėtų daugiau kaip 100 tūkst. eurų", – sakė Ch.Sugiharos namų vadybininkas.

Šiuo metu labiausiai reikia tvarkyti muziejaus sienas, nuo kurių jau seniai byra tinkas, stogą, kuris viduje palieka smarkesnio lietaus pėdsakų ir pakeisti visus langus, kurie turi būti mediniai, kitaip praras karo laikus atspindinčias detales. Bet kaip daryti negalima, tad remontas turi būti atliktas laikantis paveldosaugininkų nurodymų, kaip išsaugoti Kauno tarpukario modernizmo architektūrą.

Ch.Sugiharos namų gidas R.Janulaitis pasakojo, kad buvo atliktos keturios sienų ekspertizės, kurių metu nustatyta, kad originali fasado sienų spalva buvo gelsva, panaši į garstyčių. Langų rėmai – balti, o apvadai – šokoladiniai. Vadybininkas sakė, kad Japonijoje jau yra savanorių grupė, kuri pasiruošusi atvykti į Kauną ir perdažyti sienas, tačiau dažus reikia pirkti Lietuvoje, nes Japonijos klimatas yra kitoks, tad tokie dažai nelaikytų. Šias priemones reikia įsigyti iš savų lėšų, kurių Ch.Sugiharos namai kol kas neturi.

Sieks atkurti

Seniau pastatas turėjo du balkonus antrame aukšte, tačiau maždaug prieš dešimtmetį, apie 2004-uosius metus, vienas jų dėl prastos būklės nugriuvo. Jis vedė iš buvusio tarnaitės kambario, tačiau šiandien apie buvusį balkoną byloja tik tinko žymės ant sienos.

"Matėsi plytos, tai turėjome užtinkuoti, kad apsaugotume sieną nuo lietaus. Šis balkonas buvo šiek tik mažesnis nei esantis kitame kampe, tačiau buvo svarbus namo elementas. Tikimės, kad mums pavyks jį atkurti ir dar labiau priartėti prie anksčiau buvusio vaizdo", – lūkesčius išsakė R.Janulaitis.

Seniau visą namą juosė tvora. Šiuo metu išlikę tik vartų vyriai, tad Ch.Sugiharos namų vadovybei norėtųsi atkurti ir aną laikmetį menančią tvorą.

Atsodins sodą

Japonijos diplomato namų atstovas pasakojo, kad tuo metu, kai pastate gyveno Ch.Sugihara su savo žmona, kieme buvo pilna įvairiausių želdinių – vaiskrūmių, vaismedžių ir dekoratyvinių augalų. R.Janulaitis tikino, kad ant šlaito Japonijos diplomatai augino ir daržoves.

"Prieš juos čia niekas negyveno, tad jie tikrai gražiai buvo įsikūrę. Štai ir šios sakuros prie įėjimo buvo sodintos diplomato žmonos. Kai ji buvo atvažiavusi, pasakojo, kad ir sode nemažai visko buvo prisodinusi", – detales piešė muziejaus vadybininkas.

Jo teigimu, bus siekiama per kelias programas gauti Kauno miesto paramą ir sutvarkyti ne tik pastato fasadą, bet ir kiemą. Taip turistus pasitiks malonesnis sutvarkytos aplinkos vaizdas.

Miesto parama

Kauno miesto savivaldybės atstovai jau ne kartą buvo susitikę su Ch.Sugiharos namų vadovybe. Valdininkai tikina, kad muziejus laisvai gali gauti miesto paramą, tačiau turi užpildyti paraiškas paveldotvarkos programai.

"Kai atvažiuoja Japonijos turistai, pasitinka ne visai tvarkingas vaizdas. Iš esmės, kad pats pastatas būtų geresnės būklės, Ch.Suhiharos namai tikrai gali kreiptis ir pagal paveldotvarkos programą, gauti finansavimą kitiems metams", – kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Jis tikino, kad muziejus atitinka programos nuostatas ir galėtų gauti finansavimą stogo bei fasado remonto darbams, tačiau jis negali pasakyti, kokia suma būtų skiriama. Tai priklauso nuo bendro paraiškų skaičiaus. Be to, jo žiniomis, prie pastato išsaugojimo yra pasiruošę prisidėti ir Japonijos atstovai, todėl realu, kad jau kitais metais istorinis namas lankytojus pasitiks dar labiau atsinaujinęs.