TEISININKAI KALBA BE UŽUOLANKŲ: IŠ „PASTOGĖS“ SAVO VAIKUS IŠSIVEŽĘ TĖVAI PADARĖ NUSIKALTIMĄ

Trijų vaikų pagrobimo drama prasidėjo Kaune, P. Plekavičiaus gatvėje esančiame gerovės centre „Pastogė“. Antradienį, apie 10 val. ryto, tėvai, iš kurių vaikai buvo paimti birželio 1-ąją, tris nepilnamečius įsisodino į automobilį vokiškais numeriais ir išvažiavo. Pagrobtų vaikų drama vis dar tęsiasi. Trečiadienį Kelmės rajone buvo rastas automobilis, su kuriuo tėvai vaikus išsivežė, praneša LNK.

„Du suaugę asmenys, pirminiais duomenimis – tėvai, savavališkai pagrobė tris savo atžalas, 5-erių, 7-erių ir 9-erių metų vaikus“, – priminė policijos atstovė Reda Zarauskaitė.

Policija prašo visuomenės pagalbos – atpažinus vaikus, pranešti jų būvimo vietą.

„Pareigūnai, vykdydami paiešką, tikrina visą gaunamą informaciją, taip pat buvo stebimos miesto kameros, viešoji erdvė“, – tyrimo eigą pasakojo policijos atstovė.

Policijos nuotr.

Nors vaikai dar nesurasti, tačiau Kelmės rajone, Vyčių kaime rastas automobilis, su kuriuo vaikai išvežti iš Kauno.

„Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir surastas vakar (trečiadienį – red. past.) vakare, apie 16 val., Kelmės rajone, tačiau mažamečių ir pačių tėvų buvimo vieta iki šiol nėra žinoma, atliekami intensyvūs paieškos veiksmai, tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos sienų“, – pranešė Ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Zakarauskaitė.

Automobilis buvo surastas netoli Antano Kandroto-Celofano mamos namų. Kadangi iš viešosios erdvės žinoma, kad Celofanas ir vaikų tėvai bendrauja, policijos pareigūnai patikrino ir šiuos namus bei kitas vietas, tačiau oficialių kratų vykdyta nebuvo. Neoficialiais duomenimis, nėra žinoma, kad šeima paliko Lietuvos teritoriją. „Tikriname visas versijas, kadangi neturime duomenų, ar galėjo persėsti, ar apsistoti toje teritorijoje, kur rastas automobilis, todėl visos versijos yra tikrinamos“, – sakė vyr. prokurorė Lina.

Policijos nuotr.

Šeima kurį laiką gyveno Vokietijoje, du jauniausi vaikai gimė Vokietijoje, vyriausiasis – Lietuvoje. Visi į Lietuvą sugrįžo pernai, tačiau, gavus daugybę skundų dėl šeimos gyvenimo būdo, tarnybos iš šeimos vaikus paėmė.

„Vaikams nelankant mokyklos, (tėvams) nesirūpinant jų sveikatos patikrinimu, nebendradarbiaujant nei su specialistais, nei su pedagogais, buvo taikytos administracinės atsakomybės ir visos kitos įtikinėjimo priemonės. Joms nedavus rezultato, aišku, buvo (taikyta) jau kraštutinė priemonė – kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tokios nesaugios aplinkos“, – pasakojo Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tokios nesaugios aplinkos.

Neoficialiais duomenimis, šeima priklauso grupuotei, kuri netiki visuomenėje priimtomis normomis. Tėvas yra atsisakęs Lietuvos pilietybės, skleidžia antivalstybinę ideologiją, nepripažįsta ES, vaikų ugdymą laiko dresavimu. Šeima atsisakiusi bet kokių asmens dokumentų.

„Visi šeimos nariai, tiek tėvai, tiek mažamečiai vaikai, turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau galiojančių dokumentų šią dieną jie neturi“, – teigė prokurorė L. Zakarauskaitė.

Teisininkai sako, kad toks tėvų elgesys – nusikaltimas, nes nėra užtikrinama vaikų gerovė. „Tokiu atveju tenka atsakomybė tėvams, kadangi tėvai šiuo atveju piktnaudžiauja savo pareigomis, jie tinkamai – taip, kaip apibrėžia įstatymas – nevykdo (savo pareigų), nesirūpina vaikais, kad jie būtų pagal visus reikalavimus rengiami gyvenimui“, – sakė advokatas Gintaras Černiauskas.

Visas įvykis laikomas vaikų pagrobimu dėl to, nes, vaikus paėmus iš šeimos, jų oficialiu globėju tapo vaikų gerovės centras.

„Tėvai savo vaikus pasiima, kaip ir galėtų iš pirmo žvilgsnio atrodyti teisėta. Čia pagrindinis ir vienintelis skirtumas, kad tai daroma veikiant priešingai interesams to asmens ar tos institucijos, kurie turi pareigą ir jų žinioje yra tas vaikas“, – teisines subtilybės aiškino A. Purvainis.

Tėvai su vaikais matytis galėjo ir tą darydavo dažnai. „Esant nustatytai laikinai globai, yra sudaromos sąlygos matytis, bendrauti ir, jeigu tik yra gerieji pokyčiai, priimama pagalba, vaikai grįžta į šeimą. Šiuo konkrečiu atveju – lygiai taip pat. Ir siūloma pagalba, ir bendravimas yra užtikrinamas, tačiau... tokia situacija“, – sakė Kauno vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Mindaugas Vilčinskas (kairėje) ir Antanas Kandrotas-Celofanas (dešinėje)/T. Biliūno/BNS nuotr.

Už vaikų pagrobimą, kai tą daro patys tėvai, galioja lengvesnė atsakomybė, nei tą padarytų svetimi. Tėvams gresia belangė iki dvejų metų.