DĖL LIETUVOS VĖLIAVOS – KIVIRČAI

Kovo 11-ąją, kai ant visų namų turėjo kabėti trispalvės, pačiame Klaipėdos centre esantis prašmatnus keturių butų pastatas rymojo be vėliavos. Nekabėjo ji ir pernai, ir užpernai, ir dar anksčiau. Reikalas tas, jog vieni gyventojai nori, kad būtų sumontuotas vėliavos laikiklis, kiti neleidžia to daryti – gaili namo sienos, kuri gali būti sugadinta.

Baiminosi gauti nuobaudą

Prieš Kovo 11-ąją Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams skambino susirūpinusi bendrovės "Klaipėdos būstas" vadovė Birutė Jevdokimenko.

Moteriai rūpėjo išsiaiškinti, kaip dera pasielgti, kai nėra galimybės įvykdyti pareigą per valstybės šventę ant įmonės administruojamo pastato iškelti trispalvę.

Moteris kalbėjo su miesto tvarkos saugotojais apie K.Donelaičio g. 5B namą, kuris nuo pat pastatymo vis dar neturi vėliavos laikiklio.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Vilius Valys teigė, kad kovo 11-ąją stebėjo, ar mieste būta namų, prie kurių neiškeltos vėliavos.

Keli tokie namai yra Melnragėje, kai kurie visuomeninės paskirties pastatai taip pat nepasipuošė trispalvėmis.

Už tai numatoma nuobauda – žodinė pastaba. Antrą kartą neatlikus pareigos, sankcija būtų griežtesnė.

"Prie gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų privalu pritvirtinti namo numerį ir vėliavos laikiklį. Numerius bei laikiklius vėliavoms užsako, tvirtina bei atnaujina pastatų savininkai arba bendrojo naudojimo objektų valdytojai", – Miesto tvarkymo ir viešosios tvarkos taisykles citavo V.Valys.

Pasak valdininko, jeigu namą administruoja įmonė, ji privalo vykdyti taisykles ir atskiro gyventojų sutikimo čia nebereikia.

Valdininkai gali surašyti objekto valdytojui reikalavimą laikytis taisyklių.

Man pirmą kartą tenka girdėti, kad žmonės nesutartų dėl tokio dalyko.

"Pastebėjome, kad kai kurie privačių namų savininkai tokių laikiklių neturi, o tai reiškia, kad per šventes jie nekelia vėliavos. Ji turi būti keliama prie, virš arba ant pastato, todėl galima ir kitu būdu kelti vėliavą. Svarbu, kad ji būtų matomoje, iškilioje vietoje. Jeigu prie namo būtų stulpas, būtų dar paprasčiau, nereikėtų sukti galvos, jei žmonės norėtų, vėliava galėtų kaboti ant jo kad ir visą laiką, – aiškino V.Valys. – Man pirmą kartą tenka girdėti, kad žmonės nesutartų dėl tokio dalyko."

Norėtų švęsti, kaip pridera

Įmonė "Klaipėdos būstas" paskirta administruoti namą, K.Donelaičio aikštėje pažymėtą 5B numeriu, neseniai ir dar neaišku, ar visada tai darys. Dėl to bylinėjamasi teisme. Name yra tik keturi butai.

Antrajame namo aukšte gyvenantys žmonės tikino besijaučiantys negerai, kad Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją prie jų namo nekeliama vėliava.

Vienas jų, Petras Šatkus, įsitikinęs, kad šio namo gyventojai šventes turi minėti taip, kaip visi Lietuvos žmonės.

"Mano tėvelis kėlė vėliavą tarybiniais metais, už tai dvejus metus sėdėjo kalėjime. Pats buvau aktyvus Atgimimo metais, stovėjau Baltijos kelyje, o sausio įvykių metu budėjau prie Seimo. Paradoksalu, dabar, kai 27 metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, ant namo trispalvės iškelti negalime. Namo administratoriai aiškina, kad du gyventojai neleidžia tvirtinti vėliavos laikiklio. Jų argumentas – esą dėl to gali nugriūti namas", – piktinosi gyventojas.

Nenorėjo didesnio karo

Namą administruojančios bendrovės vadovė tikino, kad jokios problemos dėl vėliavos iškėlimo nebūtų, jeigu gyventojai leistų tai padaryti.

"Bėda yra ta, jog dalis butų savininkų nori, kad būtų sumontuotas laikiklis, o kiti to neleidžia daryti. Savivaldybės sprendimu mūsų bendrovė yra paskirta administruoti šį namą. Todėl privalėtumėme sumontuoti laikiklį ir pakabinti vėliavą valstybės švenčių dienomis tris kartus per metus, – teigė B.Jevdokimenko. – Kai mūsų darbuotojai nuvažiavo to laikiklio montuoti, pirmajame namo aukšte gyvenančios moterys griežtai pasakė, kad paduos mus į teismą, jei namo sienoje bus gręžiamos skylės ir kabinama vėliava."

Anot B.Jevdokimenko, namo sienos yra visų gyventojų nuosavybė ir jiems visiems turi būti svarbi namo konstrukcija.

Bendrovės vadovė susisiekė su savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais, pranešė, kad veikiausiai per šventę neturės galimybės atlikti pareigą, jeigu nepavyks gauti gyventojų sutikimo.

"Žmonės teismuose aiškinasi bendro gyvenimo problemas, todėl mes nusprendėme, kad namo sienos negadinsime ir laikiklio netvirtinsime. Turime atsižvelgti į visus pageidavimus. Nieko panašaus į šią situaciją visame mieste nesame turėję, – kalbėjo bendrovės vadovė. – Tikimės, kad iki liepos, kai vėl bus privalu iškelti vėliavas, teismas jau bus paskelbęs sprendimą. Jeigu mes po šio sprendimo liksime administruoti ši namą, neklausysime gyventojų pageidavimų ir sumontuosime tą laikiklį. Ir dabar galėjome iškviesti policiją ir atlikti pareigą, bet nenorėjome dar labiau priešinti gyventojų."

Namo administratoriai valdininkams pranešė, kad pareigos negalės įvykdyti.

Valdininkai nustebo dėl tokios situacijos ir paprašė laiko pasitarti, kaip turėtų elgtis.

Vėliau paskambinę patikino, kad nebausti už neiškeltą vėliavą negalės, bet atsakingam asmeniui teks rašyti pasiaiškinimą.

Darbininkai vėliavos nepasiektų

Pasirodo, pirmojo aukšto gyventojai turi savų argumentų ir aiškina, kodėl yra kategoriškai prieš namo fasado gręžimą ir laikiklio tvirtinimą.

Diana Narkutė tvirtino nesanti nusiteikusi prieš Lietuvos simbolius, pati mielai keltų trispalvę ir ne tik triskart per metus, bet sienos gręžti ji neleisianti.

Moteris tikino, kad projekte ant namo sienų nėra numatyta kabinti laikiklį.

Apdailos plokštės yra plonos, pagamintos ne iš akmens masės, o cemento plaušo, kuris labai lengvai lūžta.

Už apdailos yra oro sluoksnis, metaliniai profiliai, kuriais prie sienos esą pritvirtinta šiltinimo vata ir tik po to – siena.

Todėl norėdami pritvirtinti laikiklį darbininkai turėtų nuardyti apdailą, sutvirtinti sieną ties apšiltinimu, ir tai dar būtų ne viskas.

"Tai nėra paprastas plytinis namas, čia reikia daug išmanymo. Su "Klaipėdos būsto" vyrais kalbėjome ir jie pritarė, kad taip pritvirtinta vėliava nesilaikys, vėjas paprasčiausiai nuplėš ją nuo fasado su visu laikikliu. Sutinkame, kad būtų sumontuotas stulpas ir ant jo galėtų būti keliama vėliava. Mums aiškino, jog toks variantas kainuos brangiau. Aš sutinku kad ir viena pati sumokėti už tą stulpą, nes tai bus pigiau nei tvarkyti vėjo išplėštą sieną. Taip nebūtų niekam jokios žalos. Darbininkai negalėjo paaiškinti, kodėl bendrovė nesutinka statyti stacionaraus koto vėliavai. Kovo 20 d. turėsime gyventojų ir bendrovės susirinkimą ir ketiname raštu jų paklausti, kodėl to negalima padaryti", – patikino namo gyventoja.

Reikalingas pritarimas

D.Narkutės manymu, darbininkai išgręžė skyles laikikliui nesivadovaudami logika.

Jeigu toje vietoje būtų pritvirtintas laikiklis, vėliavą iškelti būtų labai sunku.

Po šia siena yra nuolydis, kuriuo įvažiuojama į garažą, tad pasiekti daugiau nei poros metrų aukštyje esantį laikiklį būtų neįmanoma, o kopėčias statyti ant nelygaus paviršiaus – dar ir pavojinga.

"Paaiškinti, kodėl gręžė būtent ten, nesugebėjo. Namo fasadas jau sugadintas, bendrovė jo sutvarkyti nenori. Stacionaraus stovo statyti irgi nenori. Jį galima būtų tvirtinti prie elektros dėžės, ją išnaudotume kaip atramą. Man nesuprantama, kaip galima sakyti, kad laikiklio kabinimas neturi būti derinamas su gyventojais. Juk mes už tas sienas esame sumokėję nemažus pinigus ir savo turto niokoti neleisime", – pabrėžė gyventoja.

Pasak jos, jeigu norima bent ką nors keisti namo išorėje, dabar galiojantys įstatymai reikalauja gauti savivaldybės paprastojo remonto rašytinį pritarimą. Jo reikėtų ir vėliavos laikikliui.