UŽ SVETIMĄ KALTĘ – 1 000 EURŲ

"Pusmetį negalėjau užmigti, neturėjau ramybės, vis sukau galvą, kaip įrodyti, kad esu ne kupranugaris. Niekada nemaniau, kad senatvėje būsiu be jokio pagrindo tampoma po teismus. Mano istorija parodo, kodėl žmonės emigruoja", – įsitikinusi klaipėdietė Irena Rasimavičienė.

"Pusmetį negalėjau užmigti, neturėjau ramybės, vis sukau galvą, kaip įrodyti, kad esu ne kupranugaris. Niekada nemaniau, kad senatvėje būsiu be jokio pagrindo tampoma po teismus. Mano istorija parodo, kodėl žmonės emigruoja", – įsitikinusi klaipėdietė Irena Rasimavičienė.

Nuteisė už akių

76-erių klaipėdietė buvo apkaltinta tuo, kad gyvendama trečiajame aukšte užliejo vandeniu pirmąjį. Mįslinga tai, jog antrasis aukštas kažkodėl liko sausutėlis.

Kasmet vasarą I.Rasimavičienė leidžia sodyboje pas giminaičius kitame Lietuvos pakraštyje.

Išvažiuodama iš namų moteris raktą palieka artimiausiai kaimynei.

Šiemet grįžusi namo ji rado pranešimą, kad teismo sprendimu privalės sumokėti draudimo bendrovei beveik tūkstantį eurų.

Nuo tokios žinios moterį ištiko stabas. Teismo jai atsiųsta nutartis bylojo, kad Lietuvininkų aikštės 4-ojo namo trečiajame aukšte gyvenanti I.Rasimavičienė teismo už akių pripažinta kalta užliejusi pirmajame aukšte esančios bendrovės prekes.

Draudimo bendrovė "PZU Lietuva" išmokėjo savo klientams draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą regreso tvarka šiuos pinigus prisiteisti iš avarijos kaltininke pavadintos I.Rasimavičienės.

Teismo dokumentuose pažymėta, kad I.Rasimavičienė savo kaltės neginčijo, atsiliepimo į ieškinį bei priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas draudimo bendrovės ieškinį patenkino.

Lavinos nemalonių naujienų užklupta pensininkė nuskubėjo pas kaimynę klausti, gal vasarą kas nors paliko jai adresuotą šaukimą ar pranešimą apie bylą.

Nuolat namuose būnanti kaimynė patikino, kad bičiulės niekas neieškojo.

Dar kartą pervertusi pluoštą reklaminių leidinių bei laikraščių, kuriuos kaimynė tvarkingai padėdavo I.Rasimavičienės bute ant stalo, moteris neaptiko jokio dokumento, kuris bent užsimintų apie teisme nagrinėjamą bylą ar draudimo bendrovės pretenzijas.

Pati ieškojo kaltininkų

"Visa tai, ką išgyvenau, man primena detektyvą. Aš turėjau visą istoriją atvynioti nuo galo į pradžią, išsiaiškinti, kas, ką užliejo, kada tai buvo, kokiu būdu kaimynai patyrė žalą, ir galiausiai ieškoti įrodymų, kad kalta ne aš", – pasakojo apie savo vargus I.Rasimavičienė.

Reikalas tas, kad teisme net nebuvo narpliojamos įvykio aplinkybės.

Draudimo bendrovės atstovai nežinia kodėl sumojo, kad atsakyti turi būtent pensininkė iš trečiojo aukšto, o visa kita ėjo kaip iš pypkės.

Elektroninė byla išnagrinėta I.Rasimavičienei nedalyvaujant, gal todėl pernai spalio 14 dieną priimtame sprendime visa situacija suvelta labiau nei galima įsivaizduoti.

Dokumente rašoma, jog draudimo išmoka sumokėta todėl, kad draudikų klientų turtas buvo aplietas iš 29-ojo buto, tai yra iš trečiojo aukšto.

"PZU Lietuva" atstovas raštu konstatavo ir teismas tai pakartojo: "Kadangi atsakovė pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, ji privalo atlyginti padarytą žalą".

Toliau draudimo bendrovės atstovas aiškino: "Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti".

Atidžiai perskaičiusi teismo sprendimą I.Rasimavičienė suprato – ji yra kaltinama, kad pirmojo aukšto kaimynų turtas buvo užlietas iš jos buto.

Moteris nuskubėjo į antrąjį aukštą. Kaimynė patikino, kad jos butas nebuvo užlietas.

"Kuo toliau, tuo painiau viskas atrodė. Mano bute nebuvo trūkęs joks vamzdis, neradau nė balutės vandens, ir butą prižiūrėjusi kaimynė tai patvirtino. Po kažkurio laiko namo gyventojai prisiminė, kad vieną vasaros pradžios dieną laiptinės langai buvo apgaravę, sienos drėgnos, garai sklido iš rūsio, žmonės kvietė avarinę tarnybą. Beje, aš rūsyje neturiu sandėliuko, man ten nepriklauso nė viena pėda. Tada pradėjau domėtis, kas ir kada, ką remontavo rūsyje ir kas ten buvo atsitikę", – pasakojo I.Rasimavičienė.

Vamzdis trūko rūsyje

Pasirodo, pernai gegužės 11–16 dienomis vyko hidrauliniai bandymai. Jų metu trūko vamzdis 24-ajam butui priklausančiame sandėliuke.

Vanduo užliejo rūsio patalpas, kuriose esą buvo sukrautos pirmajame aukšte įsikūrusios bendrovės prekės. Vanduo sugadino pakuotes, o tuo pat metu ir jose buvusias prekes.

Taip I.Rasimavičienė sužinojo, kad draudimo raštuose teismui buvo nurodyta neteisybė – prekės buvo užlietos ne iš trečiojo aukšto buto, o dėl rūsyje trūkusio vamzdžio.

Pensininkė tuo įsitikino pati apsilankiusi namą administruojančioje įmonėje ir gavusi pažymą, nurodančią, kuriame rūsio sandėliuke įvyko avarija.

Bandydama įrodyti, jog yra nekalta, I.Rasimavičienė dar kartą atidžiai peržiūrėjo savo sąskaitas už komunalinius patarnavimus ir įsitikino, kad tuo metu, kai jos nebuvo namuose – gegužę ir rugsėjį, jos vandens skaitiklis rodė tą patį skaičių.

Tai dar kartą įrodo, jog jos bute vandentiekio avarijos metu nebuvo išlietas nė litras vandens.

Pretenzijų pagaliau atsisakė

Moteris niekada gyvenime neturėjo reikalų su teisėsauga ir teismais, todėl suprato, kad jai pačiai įrodyti savo tiesą bus sunku. Teko prašyti advokato pagalbos.

Reikalas pasirodė esąs toks painus, kad pradžioje reikėjo nemažai pastangų jį išaiškinti net teisininkei.

Galiausiai buvo surinkti visi I.Rasimavičienės kaltę paneigiantys įrodymai.

Tačiau šis nesusipratimas teismuose narpliojamas iki šiol.

Per tą laiką teismas panaikino savo paties nutartį ir atnaujino bylą.

Ją nagrinėjanti teisėja praėjusių metų gruodžio 4 dieną nusprendė, kad abi besibylinėjančios pusės – I.Rasimavičienės interesams atstovaujanti advokatė ir draudimo bendrovės atstovas privalo dalyvauti kitame posėdyje.

Šiemet sausio 14-ąją bendrovės "PZU Lietuva" atstovas pranešė, kad atsisako pretenzijų I.Rasimavičienės atžvilgiu.

Sausio 18 dieną prieš pat darbo pabaigą tas pats teisininkas pranešė, jog patikslins ieškinį, tačiau iki posėdžio, kuris įvyko vakar rytą, to nepadarė.

Kol kas iki galo neaišku, iš ko draudikai bandys prisiteisti tūkstantį eurų.

Teisėja išėjo į pasitarimų kambarį nuspręsti, kokias sankcijas taikyti įpareigojimo dalyvauti bylos nagrinėjime nepaisančiam teisininkui.

Paskirta dar viena parengiamojo posėdžio data. Vasario 1-ąją ketinama kalbėti apie tolesnę bylos eigą.

Pasigedo protingumo ir teisingumo

Kai 2013 m. buvo įdiegtos elektroninės bylos, tikėtasi, kad taip paspartės teismo procesai.

I.Rasimavičienės atvejis įrodė priešingai – jei posėdis būtų nagrinėjamas teismo salėje, o atsakove pavadinta moteris būtų pasisakiusi, tokios gaišaties nebūtų.

Galbūt tada būtų buvę pareikalauta draudimo bendrovę įrodyti, kad rūsyje sukrautas prekes užliejo trečiajame aukšte neva trūkęs vamzdis.

Šiuo atveju "PZU Lietuva" to nepasivargino padaryti.

"Man nesuprantama, ar draudimo bendrovei galioja proceso sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai? Jeigu turto apžiūros aktą surašęs žmogus, pakilęs laiptais iki antro ar trečio aukšto, būtų užsukęs pažiūrėti, iš kur tekėjo vanduo, tokios nesąmonės nebūtų atsitikę. Nesuprantama, kodėl draudimo atstovas apžiūrėjo sugadintus daiktus ne tą pačią ar bent kitą dieną, o po penkių dienų. Mano atstovaujamoji I.Rasimavičienė visiškai pagrįstai klausia, ar per penkias dienas nukentėjusioji pusė negalėjo į šlapią rūsį sumesti daugiau daiktų, kad gautų didesnę draudimo išmoką? Šioje vietoje kyla ir daugiau klausimų, bet juos bandysime aiškintis teisme", – svarstė advokatė Irena Barauskaitė-Gaižiūnienė.

Pati I.Rasimavičienė dar tebesvarsto, kodėl tapo šios istorijos heroje. Ar todėl, kad yra pensininkė, ir, tikėtina, būtų nesiskundusi?

Moteris iki šiol nesupranta, kodėl jos nepasiekė ir jokia teismo informacija apie būsimą bylą.

"Esu itin tvarkingas žmogus, gyvenu viena, mano kiekvienas popierėlis turi savo vietą, namuose esu pasikeitusi vamzdžius, stebiu, kad niekas niekur nelašėtų. Todėl mane labai įžeidė teiginiai, kad esu neatsakinga ir netvarkinga. Visą pusmetį gyvenau įtampoje. Sutriko miegas. Pagaliau, įrodinėdama savo nekaltumą, buvau priversta leisti pinigus advokato paslaugoms. Tai labai neteisinga", – piktinosi pensininkė.

Patikėjo kliento žodžiu

"PZU Lietuva" Žalų regresų grupės vadovas Rimgaudas Bernotas paaiškino, kad kaltininką draudimo kompanijai nurodė klientas.

Tai pirmajame aukšte veikiančios įmonės darbuotojai nusprendė, jog kaltininkė – 29 buto gyventoja.

Esą I.Rasimavičienei buvo išsiųstas prašymas paaiškinti įvykio aplinkybes.

"Deja, į šį paklausimą negavome atsakymo. Kreipėmės ir į namą administruojančią bendrovę ir taip pat negavome atsakymo? Negavę informacijos, rėmėmės mūsų kliento pranešimo informacija ir siuntėme pretenziją 29 buto savininkui dėl žalos atlyginimo. Negavę atsakymo ir į šį laišką, kreipėmės į teismą dėl žalos išieškojimo. Teisme paaiškėjo naujos aplinkybės – po daugiau nei trijų mėnesių namą administruojanti bendrovė atsakė ir nurodė tikrąjį kaltininką. Gavę šią informaciją, ieškinio iš karto atsisakėme. Apgailestaujame, kad buto savininkė patyrė nepatogumų", – komentavo "PZU Lietuva" atstovas.

Pasak draudimo bendrovės, įprastai žalą vertinantis bendrovės ekspertas apžiūri įvykio vietą ir fiksuoja nuostolio dydį, aplinkybes, kaltininką, įvykio dalyvių, liudininkų informaciją.

Vėliau siunčiamas paklausimas namo administratoriui bei numanomam kaltininkui dėl įvykio aplinkybių patikslinimo.

Kaltininkas nustatomas remiantis surinktais duomenimis.