KORMORANAS TITULO NENUSIPELNĖ?

Kuršių nerijos paukščio rinkimuose atsirado naujovių, kurios gali užkirsti kelią šį titulą pelnyti kormoranui. Po atviro balsavimo laimėtoją išrinks specialiai sudaryta komisija, kuri didelių simpatijų šiam paukščiui, regis, nejaučia. Gamtininkų teigimu, kormoranas demonizuojamas nepelnytai ir yra vertas šio titulo.
 

Rinkimų lyderis

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gamtos mylėtojus rinkti Kuršių nerijos paukštį pakvietė dar nesibaigus kovui.

Žmonės buvo raginami savo nuomonę išreikšti internete balsuojant už vieną iš siūlomų 25 sparnuočių.

Sąraše išsirikiavo Kuršių nerijoje paplitę ir čia dažniau sutinkami, susiję su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, lengvai atpažįstami ir žinomi paukščiai.

Paskelbus balsavimą, į pirmąją vietą išsiveržė didysis kormoranas. Kurį laiką jį vijosi bei trumpam buvo aplenkęs jūrinis erelis. Šiuo metu Kuršių nerijoje ne itin mėgstamas kormoranas pirmauja jau žymia balsų persvara. Gyventojai dar balsuoti gali iki balandžio 22 d.

Konkurse – pokyčiai

Vis dėlto neatmetama, kad Kuršių nerija šiam sparnuočiui gali atsukti nugarą ir neskelbti jo šio krašto paukščiu.

Konkursui jau įsibėgėjus, kiek pakeistos jo sąlygos – nuspręsta, kad iš trijų paukščių rūšių, kurios sulauks didžiausio balsuojančiųjų palaikymo, speciali komisija išrinks tik vieną, kuriam ir bus suteiktas minėtas vardas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser patikino, kad ši naujovė konkurse atsirado be jos žinios.

"Aš atostogavau, grįžau ir radau tuos pokyčius. Visą tą projektą kuruoja mano pavaduotoja, tačiau dabar ji susirgo", – paaiškino direktorė.

Vardas – tik metams?

Vis dėlto A.Feser pastebėjo, jog šių rinkimų organizatoriams labai svarbu, kad Kuršių nerijos paukštis atspindėtų šį kraštą istoriniame ir etnokultūriniame kontekste.

"Žinoma, didžiausi ginčai yra dėl kormorano, tačiau dar nėra aišku, kas laimės. Galbūt jis ir laimės", – svarstė direktorė ir pastebėjo, kad kormorano paskelbimas Kuršių nerijos paukščiu būtų savotiška šio paukščio įvaizdžio reabilitacija.

Į klausimus, ar kormoranui tapus Kuršių nerijos paukščiu jo kasdienybė pagerėtų, ar jis būtų saugomas, ar kiek sumažėtų jų baidymai, direktorė neturėjo tikslaus atsakymo ir pastebėjo, kad šis pripažinimas – tik titulas. Taip pat neatmetama, kad tokie rinkimai galėtų vykti kasmet ir kormoranai Kuršių nerijos paukščio vardu džiaugtųsi tik metus.

Tapo atpirkimo ožiu

Nors šio sparnuočio pergalei rinkimuose ir iškilo grėsmė, tačiau jo vertumu gauti minėtą vardą kai kurie gamtininkai neabejoja.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, kad paprastai tokiuose rinkimuose parkai išsirenka tiesiog svarbiausią tos vietovės paukštį.

"Labai norėčiau, kad kormoranai apsigyventų mūsų parke. Jie čia gyvena, tačiau neperi. Aš lengva ranka jį pasirinkčiau Pajūrio regioninio parko paukščiu dėl milžiniškos ekologinės svarbos", – patikino pašnekovas.

E.Paplauskis pastebėjo, kad kormoranai šiuo metu yra labiausiai nepelnytai apšmeižti paukščiai. Jo teigimu, Kuršių marias niokoja patys žmonės, kurie išgaudo gausybę žuvų, todėl, mažėjant žuvų ištekliams, minėti sparnuočiai pasirinkti tiesiog kaip atpirkimo ožys.

"Negi dabar sakysi viešai, kad esu godus, piktas padaras, skirtas Žemei sunaikinti. Ir tai, kad man dzin vaikų ateitis, man nusispjauti į gamtą, nusispjauti, kas bus po manęs – nors ir tvanas. Juk neprisipažinsi viešai", – rėžė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas.

Naikina invazines žuvis

Pašnekovo teigimu, jau yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie patvirtina, kad kormoranai nedaro reikšmingos įtakos žuvų ištekliams.

"Taip, jis maitinasi žuvimis. Ekosistemai jis įtaką daro, tačiau jis nedaro reikšmingos įtakos tam, ką mes vadiname verslu – verslinių žuvų kiekiui. Netgi atvirkščiai, kadangi mes išgaudome stambius plėšrūnus, smulkių žuvų, kurios yra kormoranų maistas, tampa tiesiog daugiau. Kad būtų reguliuojama ši populiacija, pati gamta siunčia pagalbą. Kormoranas užima tą vietą ir smulkmės perteklių pareguliuoja", – paaiškino E.Paplauskis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu kormoranai yra vieni svarbiausių grundalų naikintojų. Maždaug 30 proc. šių paukščių skrandžio turinio sudaro būtent šios invazinės žuvys.

Kormoranas – simbolis

Taip pat pastebima, kad kormoranas jau kurį laiką yra itin populiarus paukštis – apie jį dažnai kalbama spaudoje, per televiziją, jo gyvenimas domina ne tik gamtos mylėtojus, bet ir politikus.

Pastarieji, anot pašnekovo, savo pareiškimais, kad šie sparnuočiai neva naikina Neringą, tiesiog klaidina visuomenę.

"Kiek atvažiuoja ekskursijų, visi yra pripumpuoti, vadinčiau, nacistinės propagandos", – įvertino E.Paplauskis.

Kormoraną skelbti minėto krašto paukščiu verta dar ir dėl nevienareikšmiško jo vertinimo. Pašnekovas pastebėjo, kad saugomos teritorijos visuomet yra įtampos zonoje – viena visuomenės dalis nuolat nori niokoti ar aptverti tokias teritorijas, o kita – siekia išsaugoti ir puoselėti.

Tokia pat kova vyksta ir dėl kormoranų – vieni trokšta juos išguiti, o kiti – saugoti ir suteikti jiems kuo geresnes gyvenimo sąlygas.

Sengirės neniokoja

"Kormoranų kolonijos plotas yra tik dvigubai didesnis už oro uostą, kurį savivaldybė "prastūmė". Jeigu kalbėtume apie medžių naikinimą, kormoranų būtų apie 14 ha, o oro uostas bus sunaikinęs apie 7 ha. O kalbant apie poveikį miškui, ten, kur prieš 10 metų buvo kolonijos epicentras, dabar yra vienas gražiausių jaunuolynų", – dėstė E.Paplauskis.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas kormoranams metamus kaltinimus dėl sengirės niokojimo pavadino įžūliu melu, mat kormoranai, anot jo, palietė labai nedidelę dalį.

Be to, anot pašnekovo, sengirę pavyks išsaugoti vykdant Aplinkos ministerijos inicijuojamus kormoranų baidymus, kurie atliekami konsultuojantis su ornitologais.

"Kormoranas dėl to ir yra nuostabus simbolis gamtosaugos, kad problemas mes galime spręsti be drastiškų sprendimų. Reikalingi išmintingi sprendimai. Danai, kurie vieną kartą pasidavė tam "ura" patriotizmui, sunaikino milžinišką salą jūroje, kur perėjo didelė kormoranų kolonija. Kitais metais turėjo 30 kolonijų, išsibarsčiusių po kitas smulkias saleles", – pastebėjo ekologas.

Garsintų kraštą

E.Paplauskio teigimu, kormoranai gamtai per du dešimtmečius padarė mažiau žalos, nei žmogus padaro per dieną ar dvi.

"Bebrai ne dešimtimis, o šimtus kartų yra daugiau miškų sunaikinę. Ar mes kalbame, kad bebrus reikia naikinti? Mes leidžiame jų medžioklę. Aš būčiau nieko prieš, jeigu Gordonas Ramzis atvažiuotų į Kuršių neriją ir sukurtų kokį nors kormoranienos patiekalą", – teigė E.Paplauskis.

Pašnekovas pastebėjo, kad kitos pasaulio šalys vykdo ir daugiau projektų, kai valgomi arba prijaukinami kormoranai. Teisingas požiūris į šį paukštį esą netgi leistų garsinti minėtą kraštą.