Įrenginiai leido sekti paukščių skrydžius ir sužinoti, kur jie maitinosi, ilsėjosi, kur nusprendė žiemoti.

Daugelis pažymėtų kormoranų, rudenį paklajoję Baltijos pajūryje, žiemoti patraukė į skirtingas Europos šalis – Lenkiją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Olandiją, Slovėniją.

Keli paukščiai ilgėliau pabuvo Lietuvoje ir tik užėjus šalčiams pasitraukė iki Baltarusijos.

Vienas kormoranas, pavadintas Indėnu, sausio viduryje pateikė staigmeną.

Kelioms dienoms jis buvo dingęs, skraidė teritorijose, kur nėra ryšio, galiausiai skrydžio informacijos duomenis pateikė atsiradęs tinkamoje ryšiui zonoje.

Duomenis jo siųstuvas siuntė net iš Alžyro. Pradėjus analizuoti kelionę, paaiškėjo, kad Indėnas, rudenį praleidęs Ščecino lagūnoje, į žiemavietes pakilo iš Vokietijos, praskrido Alpes, kirto Italiją, Prancūzijos Nicos miestą ir žiemoja Alžyre.

Atstumas, kurį be sustojimo nuskrido nuo Nicos iki Alžyro per visą Viduržemio jūrą, būtų apie 800 km.

Taip pat sužinota, kad dalį šio maršruto kormoranas skrido pučiant palankiam vėjui, taip pasiekdamas 90–114 km/val. greitį.

Kol kas tai toliausiai į pietus nuskridęs didysis kormoranas, žieduotas Lietuvoje. Kiti Lietuvoje siųstuvais žymėti ar žieduoti kormoranai nebuvo palikę Europos.

Baidymo Neringoje pasekmė?

Pajūrio regioninio parko takus pamėgę dviratininkai, šią vasarą važiuodami pro Placės ežerą, buvo apstulbę – kitapus kranto esantys medžiai bolavo nuo kormoranų išmatų, o oras tvoskė žuvų liekanomis.

Pernai tokio vaizdo čia tikrai nebuvo. Juolab medžiuose matyti gerokai padaugėjusių kormoranų lizdų.

"Įspūdis kaip Juodkrantės kormoranų kolonijoje, bet juk prie Karklės šių paukščių anksčiau nebuvo tiek daug. Keista, kada jie čia spėjo taip gausiai apsigyventi", – stebėjosi klaipėdietis Giedrius.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis nė neabejoja, jog šis "migrantų" antplūdis prie Placės ežero – Juodkrantės kormoranų baidymo operacijų pasekmė.

"Kormoranas – įprastas šių kraštų paukštis, gyvenantis čia tūkstančius metų. Tik dar XIX a. jie buvo apkaltinti nebūtais dalykais ir išnaikinti brutalių, kvailybės apakintų žmonių. Kuršių nerijoje pastaraisiais metais paprastai būdavo apie 3 tūkst. kormoranų lizdų. Ir žmonės baidė paukščius, stengėsi kitaip juos išvaikyti, manė, kad jie tokiu būdu išnyks, o šie tik atsikraustė prie Placės ežero. Prieš metus čia buvo apie šimtas lizdų, šiandien – daugiau nei pusė tūkstančio, mes "pasiėmėme" dalį Juodkrantės kolonijos", – tikino E.Paplauskis.

Paneigė įsisenėjusius mitus

Anot E.Paplauskio, šie paukščiai yra be pagrindo demonizuoti, esą jie naikina miškus, žuvis, sparčiai dauginasi ir yra iš kažkur atsiradusi invazinė rūšis.

"Tai yra visiški kliedesiai, nepagrįsti mokslu. Dabar prie Placės ežero žmonės mato nuo paukščių išmatų nubalusius medžius. Bet tai niekuo neypatingas juodalksnynas, kuriame ir paprastai nebūna jokios gyvybės, bioįvairovė skurdi. Dabar čia gausybė negyvos medienos ir tai yra labai gerai, nes Lietuvoje dažniausiai brandūs medžiai iškertami ir daliai paukščių, kurie minta negyvoje medienoje tarpstančiais vabzdžiais, nėra kuo maitintis. Kormoranai sutvarko tą neteisybę", – tikino ekologas.

Pasak E.Paplauskio, žmonėms akis bado kormoranų nudergti medžiai, tačiau kažkodėl jie nemato tų plynų kirtimų, kuriuos po savęs palieka patys žmonės.

"Visų aštuonių Lietuvos kolonijų kormoranai per 20 metų nudžiovino miško tiek, kiek plynais kirtimais vien valstybiniuose miškuose iškertama per vieną dieną. Šito žmonės kažkodėl nemato. Jeigu tie medžiai virsta baldais arba malkomis, tai juos kirsti galima, o kai tie medžiai yra paliekami gamtai, tai tada jau nebegerai?" – retoriškai klausė E.Paplauskis.

Ekologo teigimu, kai sausuoliai, kuriuose peri kormoranai, nugriūva, paukščiai traukiasi į kitas vietas, o ten, kur jie gyveno, vėliau atželia naujas miškas.

Pavyzdys – Juodkrantėje, kur prieš 10 metų buvo pats kormoranų kolonijos epicentras, esą dabar sužėlęs puikus miškas, geresnis nei žmonių sodintas.

Tokia kaimynystė nepatinka

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius pastebėjo, kad kormoranų desantu prie Placės ežero patenkinti ne visi.

Naujakurius, kurie sumanė čia pasistatyti sodybas, erzina troškus gendančių žuvų tvaikas, kuris ypač stiprus pūstelėjus gūsingesniems vėjams.

Pravažiuojantys dviratininkai juokavo, kad kvapas toks, kaip prastai vėdinamame žuvų perdirbimo ceche.

Suprantama, brangiai namus pasistatę atvykėliai jūrkranklių kaimynyste nesidžiaugia.

Yra žmonių, kuriems ir pieva dvokia, jei jie prie asfalto yra pripratę.

"Mums tai nesmirda. Bet, jei kolonija plėsis, kvapas, aišku, bus stipresnis. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pieva dvokia, jei jie prie asfalto yra pripratę. Visgi dar kartą pabrėžiu, kormoranas nėra blogis. Ir jie maitinasi invaziniais grundalais, verslinių žuvų neliečia. Tą įrodė ir ornitologai, ir ichtiologai", – tikino D.Nicius.

"Pas mus kormoranai niekam netrukdo, o tie žmonės, kurie atsikėlė prie Placės ežero laimėję teismus, turi tenkintis tais kvapais, nes juk jie atsikraustė gyventi šalia kormoranų kolonijos, jie pasirinko gyvenimą prie rezervato, tai tegul dabar džiaugiasi", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko ekologas E.Paplauskis.

Suskaičiavo naujakurius

Ornitologas Julius Morkūnas prieš kelias dienas ropštėsi į medžius prie Placės ežero, kur lizduose tūno ūgtelėję kormoranų jaunikliai.

Tyrinėtojas teigė, kad jaunikliai – vėlyvi, išsiritę beveik mėnesiu vėliau, o tai liudija, kad jų tėvai veikiausiai atklydo iš Juodkrantės.

"Juodkrantėje jaunikliai jau skraido, ten kolonija pustuštė. O čia dar tupi lizduose. Vadinasi, kai pradėjo juos baidyti Kuršių nerijoje, jie ieškojo kitos perimvietės ir ją atrado čia. O žmogus jau toks padaras, nori, kad jam viskas būtų tvarkinga, bet gamtoje taip nebūna", – sakė J.Morkūnas.

Sekmadienį ornitologas suskaičiavo 520–550 lizdų. Sužiedavo 48 jauniklius, kuriuos lengviau galėjo pasiekti lizduose. Pasižiūrėjo, kuo jie maitinasi.

Tarp išmėtytų žuvų liekanų daugiausia juodažiočių grundalų, pasitaikė viena kita gyvagimdė vėgėlė. Rado sudžiūvusį karosą ir karšio galvą.

"Kormoranai maitinasi beveik vien tik grundalais, tai yra sveikintinas dalykas, nes tos žuvelės naikina kitų vietinių žuvų ikrus. Ta kolonija turėtų sugauti keliolika tonų grundalų per sezoną", – prognozavo J.Morkūnas.

Beje, ichtiologas Žilvinas Pūtys savo mokslinėje disertacijoje įrodė, kad kormoranai verslinei žūklei įtakos nedaro, nes šie paukščiai minta 8–12 cm dydžio žuvelėmis.

Prie Placės ežero vietos naujiems lizdams sukti esą dar yra, o kol kas sutvirtėjusi kormoranų kolonija užima miškelį į šiaurės pusę.

Naujas traukos objektas

Gamtininkai džiaugiasi, kad pastaraisiais metais kormoranų niekas taip nebenaikina, kaip anksčiau.

Rūšiai gyventi leidžiama, bet jos gausumas reguliuojamas.

"Jei jie sumanytų įsikurti kokioje gamybinėje miško plantacijoje, reikėtų tiesiog tai laiku pastebėti ir išvaikyti. Kormoranai kuriasi labai ilgai. Pas mus parke gal trejus metus nė vieno lizdo nebuvo. Čia yra rezervatas, ūkinė veikla draudžiama, tad, manyčiau, šiems paukščiams puikiausia vieta gyventi. Tegul gamta tvarkosi pagal save, reikia leisti gamtai būti gamta", – mano E.Paplauskis.

Esą, kai kormoranų kolonijose atsiras negyvos medienos, atsiras ir naujų rūšių vabzdžių, atsiras genių, uoksinių paukščių.

Pasak E.Paplauskio, šalia kormoranų prie Placės ežero šiemet lizdus jau susisuko gervės.

Kormoranai pritraukia kitas rūšis, jau matomi ir jūriniai ereliai, kurie atskrenda pasimaitinti žuvų liekanomis, lapės ateina.

Tam esą ir buvo įkurtas Placės, arba Plocio, rezervatas.

Anksčiau, kai čia dar negyveno kormoranai, turistai galėjo pasigrožėti tik kraštovaizdžiu, tačiau šiuo metu vaizdas visai kitoks.

"Žmonės dabar net ekskursijas su teleskopu užsisako, kad išgirstų apie šią senovinę paukščių rūšį. Jie, beje, remiantis mokslininkų skaičiavimais, žuvis gaudo efektyviau negu pingvinai, – sugeba suvaryti žuvis į įlanką ir ten jau jas ryja. Tai yra plėšrūnai, kurių gausa gamtoje priklauso nuo mitybos šaltinio", – dėstė E.Paplauskis.

Laikė blogiu

Kormoranais susirūpino miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

"Viešojoje erdvėje ekologas Erlandas Paplauskis džiaugiasi, kad Pajūrio regioniniame parke apsigyvena kormoranai. Tačiau šie paukščiai kelia grėsmę miškams. Neduok Dieve, jei kormoranų kolonija atsirastų Klaipėdos miškuose", – dėstė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Politikas domėjosi, ką apie prie Girulių miško artėjančius kormoranus mano posėdyje dalyvavęs Kretingos miškų urėdo pavaduotojas Linas Žarnauskas.

"Mano, tiek kaip miškininko, tiek asmeninis požiūris į šiuos paukščius yra neigiamas. Žavėjimasis jais parodo mūsų netoliaregiškumą", – tvirtino pavaduotojas.

Anot L.Žarnausko, Venecijoje yra Šv. Morkaus katedra, kuri statyta 14–15 a. Vidiniame jos kupole yra freska, kuri vaizduoja piktosios dvasios išvarymą iš vandens.

"Spėkite, kas kyla iš vandens. Ogi kormoranas. Jau tada žmonės matė šiuos paukščius kaip kažkokį blogį", – pasakojo pavaduotojas.

Miškų ateitis kelia nerimą

L.Žarnauskas tvirtino, kad Juodkrantėje jau prieš 100 metų buvo fiksuojami kormoranai. Tačiau vokiečiai, būdami praktiški žmonės, įvertino pavojų ir šių paukščių nebeliko.

"O ką padarėme mes prieš 30 metų, kai Juodkrantėje atsirado pirmieji kormoranų lizdai? Įrašėme šiuos sparnuočius į Raudonąją knygą. Šventa karvė nusileido ir – viskas. Dabar turime 21 ha Juodkrantės sengirės. Tiesiai šviesiai sakykime – nudergtos", – dėstė pavaduotojas.

L.Žarnauskas sakė, kad, kalbėdamasis su ornitologais, jis klausia, kas bus po 10, 20 ar 30 metų, tačiau šie tokios informacijos nepateikia.

"Dabar fejerverkus pašaudo, o tai baigiasi tik tuo, kad, važiuojant keliu į Nidą, šie paukščiau nedergia ant mašinų. Jie pasitraukia toliau į mišką, tačiau viskas plečiasi. Kormoranas turi rasti medį, kur susisuks lizdą, o per laiką tas medis nudžius", – dėstė pavaduotojas.

A.Vaišvila klausė, ar miškininkai kovotų su kormoranais, jei šie pradėtų kurtis Girulių miške.

L.Žarnauskas tvirtino, kad dabar kormoranai yra įsikūrę Plocio rezervate, kuriame urėdija neturi jokios įtakos: "Jei šie paukščiai atskristų į mūsų teritoriją, imtumėmės visų priemonių, kad čia jie neužsibūtų".

Palygino su plaučių liga

Tarybos narys Tomas Meškinis pabrėžė, kad miškų Klaipėdoje turi būti kuo daugiau.

"Jie – kaip mūsų plaučiai, valo orą. Gyvūnai gali būti kaip liga, kuri puola plaučius. Kormoranai turi savo koloniją. Nereikia, kad ji išplistų aplinkinėse teritorijose. Jei medžiai sunyktų, neturėtume, kas išvalytų mūsų orą", – tvirtino politikas.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad Plocio rezervatas jau keletą metų yra didžiųjų kormoranų poilsio vieta. Šių paukščių čia padaugėjo po baidymų Juodkrantės kolonijoje. Kormoranai čia jau susisuko 15 lizdų.

"Plocio rezervatas būtų tinkama vieta gyventi šiems paukščiams, niekas jų čia nebaidytų, nes tai daryti draudžiama", – teigė ekologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šioje vietoje nėra itin vertingų medžių, komercijai reikalingų medienos plantacijų, rekreacija čia taip pat draudžiama.

"Todėl būtų net gerai, kad šie paukščiai užimtų tokias vietas, kur niekam nedaro žalos. Tuo tarpu patys jie mums labai reikalingi. Jie vis labiau padeda reguliuoti invazinių grundalų populiaciją Baltijos jūroje", – tvirtino E.Paplauskis.

Rinkimų lyderis

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gamtos mylėtojus rinkti Kuršių nerijos paukštį pakvietė dar nesibaigus kovui.

Žmonės buvo raginami savo nuomonę išreikšti internete balsuojant už vieną iš siūlomų 25 sparnuočių.

Sąraše išsirikiavo Kuršių nerijoje paplitę ir čia dažniau sutinkami, susiję su vietos tautosaka, papročiais, pasakomis, dainomis, lengvai atpažįstami ir žinomi paukščiai.

Paskelbus balsavimą, į pirmąją vietą išsiveržė didysis kormoranas. Kurį laiką jį vijosi bei trumpam buvo aplenkęs jūrinis erelis. Šiuo metu Kuršių nerijoje ne itin mėgstamas kormoranas pirmauja jau žymia balsų persvara. Gyventojai dar balsuoti gali iki balandžio 22 d.

Konkurse – pokyčiai

Vis dėlto neatmetama, kad Kuršių nerija šiam sparnuočiui gali atsukti nugarą ir neskelbti jo šio krašto paukščiu.

Konkursui jau įsibėgėjus, kiek pakeistos jo sąlygos – nuspręsta, kad iš trijų paukščių rūšių, kurios sulauks didžiausio balsuojančiųjų palaikymo, speciali komisija išrinks tik vieną, kuriam ir bus suteiktas minėtas vardas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser patikino, kad ši naujovė konkurse atsirado be jos žinios.

"Aš atostogavau, grįžau ir radau tuos pokyčius. Visą tą projektą kuruoja mano pavaduotoja, tačiau dabar ji susirgo", – paaiškino direktorė.

Vardas – tik metams?

Vis dėlto A.Feser pastebėjo, jog šių rinkimų organizatoriams labai svarbu, kad Kuršių nerijos paukštis atspindėtų šį kraštą istoriniame ir etnokultūriniame kontekste.

"Žinoma, didžiausi ginčai yra dėl kormorano, tačiau dar nėra aišku, kas laimės. Galbūt jis ir laimės", – svarstė direktorė ir pastebėjo, kad kormorano paskelbimas Kuršių nerijos paukščiu būtų savotiška šio paukščio įvaizdžio reabilitacija.

Į klausimus, ar kormoranui tapus Kuršių nerijos paukščiu jo kasdienybė pagerėtų, ar jis būtų saugomas, ar kiek sumažėtų jų baidymai, direktorė neturėjo tikslaus atsakymo ir pastebėjo, kad šis pripažinimas – tik titulas. Taip pat neatmetama, kad tokie rinkimai galėtų vykti kasmet ir kormoranai Kuršių nerijos paukščio vardu džiaugtųsi tik metus.

Tapo atpirkimo ožiu

Nors šio sparnuočio pergalei rinkimuose ir iškilo grėsmė, tačiau jo vertumu gauti minėtą vardą kai kurie gamtininkai neabejoja.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pastebėjo, kad paprastai tokiuose rinkimuose parkai išsirenka tiesiog svarbiausią tos vietovės paukštį.

"Labai norėčiau, kad kormoranai apsigyventų mūsų parke. Jie čia gyvena, tačiau neperi. Aš lengva ranka jį pasirinkčiau Pajūrio regioninio parko paukščiu dėl milžiniškos ekologinės svarbos", – patikino pašnekovas.

E.Paplauskis pastebėjo, kad kormoranai šiuo metu yra labiausiai nepelnytai apšmeižti paukščiai. Jo teigimu, Kuršių marias niokoja patys žmonės, kurie išgaudo gausybę žuvų, todėl, mažėjant žuvų ištekliams, minėti sparnuočiai pasirinkti tiesiog kaip atpirkimo ožys.

"Negi dabar sakysi viešai, kad esu godus, piktas padaras, skirtas Žemei sunaikinti. Ir tai, kad man dzin vaikų ateitis, man nusispjauti į gamtą, nusispjauti, kas bus po manęs – nors ir tvanas. Juk neprisipažinsi viešai", – rėžė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas.

Naikina invazines žuvis

Pašnekovo teigimu, jau yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie patvirtina, kad kormoranai nedaro reikšmingos įtakos žuvų ištekliams.

"Taip, jis maitinasi žuvimis. Ekosistemai jis įtaką daro, tačiau jis nedaro reikšmingos įtakos tam, ką mes vadiname verslu – verslinių žuvų kiekiui. Netgi atvirkščiai, kadangi mes išgaudome stambius plėšrūnus, smulkių žuvų, kurios yra kormoranų maistas, tampa tiesiog daugiau. Kad būtų reguliuojama ši populiacija, pati gamta siunčia pagalbą. Kormoranas užima tą vietą ir smulkmės perteklių pareguliuoja", – paaiškino E.Paplauskis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu kormoranai yra vieni svarbiausių grundalų naikintojų. Maždaug 30 proc. šių paukščių skrandžio turinio sudaro būtent šios invazinės žuvys.

Kormoranas – simbolis

Taip pat pastebima, kad kormoranas jau kurį laiką yra itin populiarus paukštis – apie jį dažnai kalbama spaudoje, per televiziją, jo gyvenimas domina ne tik gamtos mylėtojus, bet ir politikus.

Pastarieji, anot pašnekovo, savo pareiškimais, kad šie sparnuočiai neva naikina Neringą, tiesiog klaidina visuomenę.

"Kiek atvažiuoja ekskursijų, visi yra pripumpuoti, vadinčiau, nacistinės propagandos", – įvertino E.Paplauskis.

Kormoraną skelbti minėto krašto paukščiu verta dar ir dėl nevienareikšmiško jo vertinimo. Pašnekovas pastebėjo, kad saugomos teritorijos visuomet yra įtampos zonoje – viena visuomenės dalis nuolat nori niokoti ar aptverti tokias teritorijas, o kita – siekia išsaugoti ir puoselėti.

Tokia pat kova vyksta ir dėl kormoranų – vieni trokšta juos išguiti, o kiti – saugoti ir suteikti jiems kuo geresnes gyvenimo sąlygas.

Sengirės neniokoja

"Kormoranų kolonijos plotas yra tik dvigubai didesnis už oro uostą, kurį savivaldybė "prastūmė". Jeigu kalbėtume apie medžių naikinimą, kormoranų būtų apie 14 ha, o oro uostas bus sunaikinęs apie 7 ha. O kalbant apie poveikį miškui, ten, kur prieš 10 metų buvo kolonijos epicentras, dabar yra vienas gražiausių jaunuolynų", – dėstė E.Paplauskis.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas kormoranams metamus kaltinimus dėl sengirės niokojimo pavadino įžūliu melu, mat kormoranai, anot jo, palietė labai nedidelę dalį.

Be to, anot pašnekovo, sengirę pavyks išsaugoti vykdant Aplinkos ministerijos inicijuojamus kormoranų baidymus, kurie atliekami konsultuojantis su ornitologais.

"Kormoranas dėl to ir yra nuostabus simbolis gamtosaugos, kad problemas mes galime spręsti be drastiškų sprendimų. Reikalingi išmintingi sprendimai. Danai, kurie vieną kartą pasidavė tam "ura" patriotizmui, sunaikino milžinišką salą jūroje, kur perėjo didelė kormoranų kolonija. Kitais metais turėjo 30 kolonijų, išsibarsčiusių po kitas smulkias saleles", – pastebėjo ekologas.

Garsintų kraštą

E.Paplauskio teigimu, kormoranai gamtai per du dešimtmečius padarė mažiau žalos, nei žmogus padaro per dieną ar dvi.

"Bebrai ne dešimtimis, o šimtus kartų yra daugiau miškų sunaikinę. Ar mes kalbame, kad bebrus reikia naikinti? Mes leidžiame jų medžioklę. Aš būčiau nieko prieš, jeigu Gordonas Ramzis atvažiuotų į Kuršių neriją ir sukurtų kokį nors kormoranienos patiekalą", – teigė E.Paplauskis.

Pašnekovas pastebėjo, kad kitos pasaulio šalys vykdo ir daugiau projektų, kai valgomi arba prijaukinami kormoranai. Teisingas požiūris į šį paukštį esą netgi leistų garsinti minėtą kraštą.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas suorganizavo rinkimus, kuriuose gyventojai balsuoja už labiausiai šį kraštą simbolizuojantį paukštį. Paradoksalu, tačiau daugiausia simpatijų kol kas pelno didysis kormoranas.

Renka savo paukštį

Kuršių nerijoje aidint pirotechninių priemonių šūviams, kuriais baidomi, kaip teigiama, šį kraštą niokojantys kormoranai, aiškėja, kad būtent šį sparnuotį gali tekti skelbti Kuršių nerijos paukščiu.

25 metų įkūrimo sukaktį šiemet minintis Kuršių nerijos nacionalinis parkas nusprendė surengti Kuršių nerijos paukščio rinkimus.

Neringiškiai ir šio krašto gamtai neabejingi gyventojai buvo pakviesti balsuoti už pasiūlytus paukščius. Jų sąrašą sudarė gamtininkai ir kultūros paveldo specialistai.

Per pirmą balsavimo savaitę į priekį išsiveržė didysis kormoranas – būtent tas paukštis, kurio darugija neringiškiams yra itin apkartusi.

"Neatsakingai elgiasi tie, kurie renka kormoranus", – tokį rinkėjų apsisprendimą įvertino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser.

Vaikys savo simbolį?

Pašnekovės teigimu, šia iniciatyva siekiama išrinkti paukštį, kuris būtų tikras Kuršių nerijos simbolis, vėliavnešys ir kurio pavadinimą ištarus iškart kiltų asociacija su būtent šiuo kraštu.

"Turime mes tą kormoraną, bet paskui savo simbolį turėsime vaikyti ir gąsdinti. Žmonių pasirinkimas – keistokas", – kalbėjo parko direkcijos vadovė.

Tiesa, šis sparnuotis kol kas "pirmauja" ne itin didele persvara, jam ant uodegos jau lipa jūrinis erelis.

Sprendimui laiko yra

A.Feser pastebėjo, kad Kuršių nerija garsėja ne tik kormoranais, čia, anot jos, esama tokių paukščių, kurių niekur kitur aptikti negalima. Todėl esą balsuojantiesiems vertėtų perskaityti kiekvieno pretendento aprašymą.

Vadovė atskleidė šiuose rinkimuose pati palaikanti urvinę antį, mat ji esą nepaprastai graži, be to, sparčiai nyksta. Šiemet šių sparnuočių populiaciją didinti bandoma ir dirbtinai – sukalant ir į žemę įkasant dėžes, kuriose šios antys galėtų sukti lizdus.

"Tai yra paukštis, kurį reikia saugoti kaip ir pačią Kuršių neriją", – pastebėjo A.Feser.

Gyventojai savo nuomonę konkurse dar gali pareikšti iki balandžio 22 d.

Pradėjo baidyti anksčiau

Dėl Kuršių nerijos paukščio vardo rimtai kovojantys kormoranai šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Šie sparnuočiai, dar nė nespėję tinkamai susukti lizdų, jau pradėti baidyti.

"Jie yra baidomi garsinėmis priemonėmis, tačiau šiemet šis procesas pradėtas anksčiau, kad jie nespėtų susukti lizdų. Žinoma, jų kažkiek liks, tačiau svarbiausia, kad išsaugotume sengirę", – kormoranams pragaištingą tikslą įvardijo A.Feser.

Žvejų priešais dėl gausiai „žvejojamų“ žuvų tapę kormoranai patys bus pradėti naikinti.

Paukščius skaičiuos - fotomenininkas

Aplinkos ministerijos skelbtą kormoranų apskaitos ir naikinimo konkursą laimėjo biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija ,,Gamtos namai“. Ji įsikūrusi Vilniuje.

Kormoranų apskaitai ir naikinimui 2015-2017 metais skirta 33 tūkst. eurų.

Asociacijos „Gamtos namai“ vadovas yra garsus Lietuvos biologas, gamtos fotomenininkas ir leidėjas Vytautas Knyva. Jo gamtos fotografijos, dažniausiai paukščiai, buvo pristatyti įvairiose tarptautinėse meninės fotografijos parodose.

Ypač įspūdingos jo plėšriųjų paukščių fotografijos, tarp jų ir itin reto Lietuvoje - jūrinio erelio.

Ieškos naujų kolonijų

Kormoranų populiacijos gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas 2015 ir 2016 metais vyks penkiose kolonijose - Juodkrantės, Rusnės (Briedžių salos) bei Zarasų rajono Drūkšių I, Drūkšių II ir Lukšto ežero.

Manoma, kad vietų, kur veisiasi kormoranai jau yra ir daugiau. Apie jas iki šių metų rugsėjo bus surinkti visi įmanomi duomenys. Tarp naujų vietų yra ir Klaipėdos uosto pietinis molas. Jį kormoranai pamėgo dėl prie molo esančios žuvų gausos.

Šiuo metu vykdoma Juodkrantės ir Rusnės (Briedžių salos) kolonijose perinčių didžiųjų kormoranų porų apskaita. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriui bus pateikta ataskaita apie perinčių porų skaičių šiose kolonijose.

Baidys ir naikins kormoranus

Pagrindinės kormoranų populiacijos reguliavimo priemonės vyks 2016 metų kovo ir balandžio mėnesiais. Numatyta, kad Juodkrantės sengirėje bus baidomi grįžę kormoranai, kad negalėtų pradėti sukti lizdų.

Panašios priemonės bus vykdomos ir Briedžių salos kolonijoje. Pagrindinis tikslas stabdyti šios kolonijos plėtrą.

2016 metų balandį bus skaičiuojami ir visi kormoranų susukti lizdai visose penkiose Lietuvos kolonijose. Numatyta, kad įvykdžius gausos reguliavimo priemones, visose 5 kolonijose  išaugintų lizduose jauniklius ne daugiau 3500 didžiųjų kormoranų porų. Iš jų Juodkrantės kolonijoje iki 2300 porų, Rusnės –  iki 900 porų, kiekvienoje Drūkšių I, Drūkšių II ir Lukšto kolonijoje - ne daugiau kaip po 100 porų.

Panašios priemonės bus vykdomos ir 2017 metų pavasarį. Numatyta, kad po jų Lietuvos penkiose didžiosiose kolonijose turi likti ne daugiau kaip 2800 didžiųjų kormoranų porų. Iš jų Juodkrantės kolonijoje iki 1900 porų, Rusnės – iki 600 porų, kiekvienoje Drūkšių I, Drūkšių II ir Lukšto kolonijoje ne daugiau kaip 100 perinčių porų. 

Lietuvoje bus mažinama didžiųjų kormoranų populiacija. Aplinkos ministerija parengė planą, kuriame numatyta galimybė netgi juos medžioti. Mokslininkai dėl tokių Aplinkos ministerijos planų sunerimę. „Sunku pasakyti, ar pavyks sureguliuoti kormoranų populiaciją be grėsmės juos visiškai išnaikinti“, – baiminasi ichtiologas Žilvinas Pūtys.

Pasak aplinkos viceministro Lino Jonausko, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 5400 perinčių kormoranų porų. Kitais jo turimais duomenimis, mūsų šalyje šių pavienių paukščių yra daugiau nei 20 tūkst.

„Galima pastebėti labai ryškų faktą, kad dabar naudojamos priemonės, t. y. kiaušinių dėčių šaldymas, kuomet atšaldoma 20–50 proc. dėčių, norimo rezultato neduoda. Jų populiacijos skaičius vis tiek didėja“, – teigia L. Jonauskas.

Todėl, anot jo, ir buvo parengtas naujas kormoranų populiacijos reguliavimo planas, kuris esą suderintas su visuomene. „Numatoma ir šiek tiek radikalesnė priemonė – galimybė netgi juos medžioti“, – sako aplinkos viceministras.

Gamtos tyrimų centro ichtiologo Ž. Pūčio teigimu, kormoranai yra pernelyg demonizuoti paukščiai. Mokslininkas nelinkęs manyti, kad iš saugomų paukščių jie staiga virto keliančiais grėsmę gamtai.

Paklaustas, ar nesutiktų su Neringos mero išsakyta mintimi, kad kormoranai ne tik pridaro daug žalos žvejams, bet ir gėdos prieš užsienio svečius dėl apdergto kelio bei girios vaizdo, Ž. Pūtys sako, kad tai – emocinga reakcija.

„Atlikau stebėjimus, vertindamas 20 metų tyrimų duomenis, ir galiu teigti, kad didesnių pokyčių Kuršių marių žuvų bendrijoje per kormoranų kolonijos atsiradimo ir augimo laikotarpį neįvyko“, – tikina ichtiologas.

Taigi, Ž. Pūčio teigimu, natūraliuose vandens telkiniuose kormoranai negali padaryti didelės žalos. Neigiamą įtaką galima būtų įžvelgti nebent dirbtiniams vandens telkiniams, kur kormoranų medžiojamos žuvys neturi slėptuvių.

Gyventojai pastebi, kad, pasak jų, žuvų kiekiai dirbtiniuose vandens telkiniuose išties mažėja, be to, kormoranai niokoja medžius ir miškus. Tad, jei jau kormoranų daroma žala tokia didelė, jų populiaciją derėtų stabilizuoti, mano L. Jonauskas.

„Per drąsu sakyti, kad skelbiamas karas kormoranams, tiesiog norima apriboti populiaciją, kad būtų sumažinta žala“, – aiškina jis. Tačiau ichtiologas Ž. Pūtys sako nesąs tikras, ar pats kormoranų populiacijos mažinimas nėra žalingas.

„Sunku pasakyti, ar pavyks sureguliuoti kormoranų populiaciją be grėsmės juos visiškai išnaikinti. Kormoranai yra natūrali gamtos sudedamoji dalis, kuri atlieka savo funkciją reguliuojant sistemą“, – pabrėžia Ž. Pūtys.

Vis dėlto, anot L. Jonausko, kormoranų populiacija bus pradėta mažinti jau šį pavasarį. Aplinkos viceministro teigimu, belieka surengti konkursus, atrinkti organizacijas, įmones ar fizinius asmenis, kurie, gavę leidimus iš Aplinkos apsaugos agentūros, suderinę su mokslininkais, reguliuos kormoranų populiaciją.

Didieji kormoranai – žuvimis mintantys vandens paukščiai, gyvenantys kolonijomis. XIX a. jie buvo plačiai paplitę visoje Europoje, vėliau – išnaikinti. Pradėjus kormoranus saugoti, riboti pesticidų naudojimą, populiacija išaugo ir maždaug prieš 30 metų ėmė greitai plisti. Lietuvoje pirmoji perinti kormoranų pora atrasta 1985 m.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planą. Juo remiantis, didžiojo kormorano populiacijos dydis Lietuvoje iki 2018 metų neturėtų viršyti 2 000 perinčių porų. Dabar jų yra 5 400 porų.

„Kormoranai baigia užgrobti gražiausius Lietuvos gamtos kampelius. Kažkada šių paukščių iš tikrųjų buvo nedaug, tačiau šiandien jų kiekį mes privalome reguliuoti ryžtingai, panaudodami net ir medžioklės priemones", – sako V. Mazuronis.

Didžiojo kormorano populiacijos gausa bus reguliuojama naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones – kabinant veidrodinius siluetus ar rutulius, ištempiant lengvai pastebimus laidus, naudojant kormorano pavojaus balsą imituojančius garso įrašus, taip pat įvairius triukšmus bei šūvius, juos primenančius garsus, signalines raketas, pirotechnines priemones, signalizacijas, ultragarsą.

Populiacija taip pat bus reguliuojama paveikiant dėtis – jas užšaldant ir kurį laiką neleidžiant didiesiems kormoranams sugrįžti į lizdus ar apipurškiant ir ištepant kiaušinius specialiomis medžiagomis.

Didžiojo kormorano populiacijos gausa bus reguliuojama ir medžiojant.

Šių priemonių bus imamasi jei didžiųjų kormoranų kolonijoje perinčių porų yra daugiau kaip 100, jei jų yra mažiau – populiacijos gausos reguliavimo priemonės nebus vykdomos.

Vykdyti didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo priemones galima vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu ir turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą. Apie planuojamas vykdyti didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo priemones būtina informuoti tos teritorijos valdytojus ar naudotojus, regiono aplinkos apsaugos departamentą, saugomų teritorijų direkciją.