KORMORANAI RADO IŠEITĮ

Iš Juodkrantės išguiti kormoranai, arba jūrkrankliai, naujus namus atrado prie Placės ežero Pajūrio regioniniame parke. Čia maždaug per metus šių sparnuočių lizdų skaičius išaugo pusšešto karto ir veikiausiai dar augs. Tai patvirtino ornitologai, prieš kelias dienas žiedavę šių plėšriųjų paukščių jauniklius.

Baidymo Neringoje pasekmė?

Pajūrio regioninio parko takus pamėgę dviratininkai, šią vasarą važiuodami pro Placės ežerą, buvo apstulbę – kitapus kranto esantys medžiai bolavo nuo kormoranų išmatų, o oras tvoskė žuvų liekanomis.

Pernai tokio vaizdo čia tikrai nebuvo. Juolab medžiuose matyti gerokai padaugėjusių kormoranų lizdų.

"Įspūdis kaip Juodkrantės kormoranų kolonijoje, bet juk prie Karklės šių paukščių anksčiau nebuvo tiek daug. Keista, kada jie čia spėjo taip gausiai apsigyventi", – stebėjosi klaipėdietis Giedrius.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis nė neabejoja, jog šis "migrantų" antplūdis prie Placės ežero – Juodkrantės kormoranų baidymo operacijų pasekmė.

"Kormoranas – įprastas šių kraštų paukštis, gyvenantis čia tūkstančius metų. Tik dar XIX a. jie buvo apkaltinti nebūtais dalykais ir išnaikinti brutalių, kvailybės apakintų žmonių. Kuršių nerijoje pastaraisiais metais paprastai būdavo apie 3 tūkst. kormoranų lizdų. Ir žmonės baidė paukščius, stengėsi kitaip juos išvaikyti, manė, kad jie tokiu būdu išnyks, o šie tik atsikraustė prie Placės ežero. Prieš metus čia buvo apie šimtas lizdų, šiandien – daugiau nei pusė tūkstančio, mes "pasiėmėme" dalį Juodkrantės kolonijos", – tikino E.Paplauskis.

Paneigė įsisenėjusius mitus

Anot E.Paplauskio, šie paukščiai yra be pagrindo demonizuoti, esą jie naikina miškus, žuvis, sparčiai dauginasi ir yra iš kažkur atsiradusi invazinė rūšis.

"Tai yra visiški kliedesiai, nepagrįsti mokslu. Dabar prie Placės ežero žmonės mato nuo paukščių išmatų nubalusius medžius. Bet tai niekuo neypatingas juodalksnynas, kuriame ir paprastai nebūna jokios gyvybės, bioįvairovė skurdi. Dabar čia gausybė negyvos medienos ir tai yra labai gerai, nes Lietuvoje dažniausiai brandūs medžiai iškertami ir daliai paukščių, kurie minta negyvoje medienoje tarpstančiais vabzdžiais, nėra kuo maitintis. Kormoranai sutvarko tą neteisybę", – tikino ekologas.

Pasak E.Paplauskio, žmonėms akis bado kormoranų nudergti medžiai, tačiau kažkodėl jie nemato tų plynų kirtimų, kuriuos po savęs palieka patys žmonės.

"Visų aštuonių Lietuvos kolonijų kormoranai per 20 metų nudžiovino miško tiek, kiek plynais kirtimais vien valstybiniuose miškuose iškertama per vieną dieną. Šito žmonės kažkodėl nemato. Jeigu tie medžiai virsta baldais arba malkomis, tai juos kirsti galima, o kai tie medžiai yra paliekami gamtai, tai tada jau nebegerai?" – retoriškai klausė E.Paplauskis.

Ekologo teigimu, kai sausuoliai, kuriuose peri kormoranai, nugriūva, paukščiai traukiasi į kitas vietas, o ten, kur jie gyveno, vėliau atželia naujas miškas.

Pavyzdys – Juodkrantėje, kur prieš 10 metų buvo pats kormoranų kolonijos epicentras, esą dabar sužėlęs puikus miškas, geresnis nei žmonių sodintas.

Tokia kaimynystė nepatinka

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius pastebėjo, kad kormoranų desantu prie Placės ežero patenkinti ne visi.

Naujakurius, kurie sumanė čia pasistatyti sodybas, erzina troškus gendančių žuvų tvaikas, kuris ypač stiprus pūstelėjus gūsingesniems vėjams.

Pravažiuojantys dviratininkai juokavo, kad kvapas toks, kaip prastai vėdinamame žuvų perdirbimo ceche.

Suprantama, brangiai namus pasistatę atvykėliai jūrkranklių kaimynyste nesidžiaugia.

Yra žmonių, kuriems ir pieva dvokia, jei jie prie asfalto yra pripratę.

"Mums tai nesmirda. Bet, jei kolonija plėsis, kvapas, aišku, bus stipresnis. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pieva dvokia, jei jie prie asfalto yra pripratę. Visgi dar kartą pabrėžiu, kormoranas nėra blogis. Ir jie maitinasi invaziniais grundalais, verslinių žuvų neliečia. Tą įrodė ir ornitologai, ir ichtiologai", – tikino D.Nicius.

"Pas mus kormoranai niekam netrukdo, o tie žmonės, kurie atsikėlė prie Placės ežero laimėję teismus, turi tenkintis tais kvapais, nes juk jie atsikraustė gyventi šalia kormoranų kolonijos, jie pasirinko gyvenimą prie rezervato, tai tegul dabar džiaugiasi", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko ekologas E.Paplauskis.

Suskaičiavo naujakurius

Ornitologas Julius Morkūnas prieš kelias dienas ropštėsi į medžius prie Placės ežero, kur lizduose tūno ūgtelėję kormoranų jaunikliai.

Tyrinėtojas teigė, kad jaunikliai – vėlyvi, išsiritę beveik mėnesiu vėliau, o tai liudija, kad jų tėvai veikiausiai atklydo iš Juodkrantės.

"Juodkrantėje jaunikliai jau skraido, ten kolonija pustuštė. O čia dar tupi lizduose. Vadinasi, kai pradėjo juos baidyti Kuršių nerijoje, jie ieškojo kitos perimvietės ir ją atrado čia. O žmogus jau toks padaras, nori, kad jam viskas būtų tvarkinga, bet gamtoje taip nebūna", – sakė J.Morkūnas.

Sekmadienį ornitologas suskaičiavo 520–550 lizdų. Sužiedavo 48 jauniklius, kuriuos lengviau galėjo pasiekti lizduose. Pasižiūrėjo, kuo jie maitinasi.

Tarp išmėtytų žuvų liekanų daugiausia juodažiočių grundalų, pasitaikė viena kita gyvagimdė vėgėlė. Rado sudžiūvusį karosą ir karšio galvą.

"Kormoranai maitinasi beveik vien tik grundalais, tai yra sveikintinas dalykas, nes tos žuvelės naikina kitų vietinių žuvų ikrus. Ta kolonija turėtų sugauti keliolika tonų grundalų per sezoną", – prognozavo J.Morkūnas.

Beje, ichtiologas Žilvinas Pūtys savo mokslinėje disertacijoje įrodė, kad kormoranai verslinei žūklei įtakos nedaro, nes šie paukščiai minta 8–12 cm dydžio žuvelėmis.

Prie Placės ežero vietos naujiems lizdams sukti esą dar yra, o kol kas sutvirtėjusi kormoranų kolonija užima miškelį į šiaurės pusę.

Naujas traukos objektas

Gamtininkai džiaugiasi, kad pastaraisiais metais kormoranų niekas taip nebenaikina, kaip anksčiau.

Rūšiai gyventi leidžiama, bet jos gausumas reguliuojamas.

"Jei jie sumanytų įsikurti kokioje gamybinėje miško plantacijoje, reikėtų tiesiog tai laiku pastebėti ir išvaikyti. Kormoranai kuriasi labai ilgai. Pas mus parke gal trejus metus nė vieno lizdo nebuvo. Čia yra rezervatas, ūkinė veikla draudžiama, tad, manyčiau, šiems paukščiams puikiausia vieta gyventi. Tegul gamta tvarkosi pagal save, reikia leisti gamtai būti gamta", – mano E.Paplauskis.

Esą, kai kormoranų kolonijose atsiras negyvos medienos, atsiras ir naujų rūšių vabzdžių, atsiras genių, uoksinių paukščių.

Pasak E.Paplauskio, šalia kormoranų prie Placės ežero šiemet lizdus jau susisuko gervės.

Kormoranai pritraukia kitas rūšis, jau matomi ir jūriniai ereliai, kurie atskrenda pasimaitinti žuvų liekanomis, lapės ateina.

Tam esą ir buvo įkurtas Placės, arba Plocio, rezervatas.

Anksčiau, kai čia dar negyveno kormoranai, turistai galėjo pasigrožėti tik kraštovaizdžiu, tačiau šiuo metu vaizdas visai kitoks.

"Žmonės dabar net ekskursijas su teleskopu užsisako, kad išgirstų apie šią senovinę paukščių rūšį. Jie, beje, remiantis mokslininkų skaičiavimais, žuvis gaudo efektyviau negu pingvinai, – sugeba suvaryti žuvis į įlanką ir ten jau jas ryja. Tai yra plėšrūnai, kurių gausa gamtoje priklauso nuo mitybos šaltinio", – dėstė E.Paplauskis.