Ugniagesiai gelbėtojai dažnai sulaukia nepagrįstų pranešimų apie neva kilusį gaisrą. Pagalbą iškvietę gyventojai manė, kad viename Debreceno gatvėje esančiame daugiabutyje kilo gaisras, tačiau atvykus tarnyboms paaiškėjo, jog tai tebuvo dėl remonto iš buto kylančios dulkės, o ne dūmai.

Manė, kad sklinda dūmai

Vieną vakarą prie Debreceno g. 14 daugiabučio atskubėjo greitosios, policijos ir ugniagesių automobiliai. Gyventojai socialiniuose tinkluose pasidalijo, kad iš tuščio, šiuo metu remontuojamo buto kilo dulkių kamuoliai, kuriuos kažkas palaikė dūmais.

Būtent dėl šio buto tarnybos kviečiamos, anot klaipėdiečių, jau ne pirmą kartą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Aurelija Maslauskienė patvirtino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad minėtą dieną 19 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad viename Debreceno g. esančiame daugiabutyje iš buto kyla dūmai.

„19.05 val. nurodytu adresu atvykus ugniagesiams, gaisro požymių neaptikta. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai“, – informavo A. Maslauskienė.

Ugniagesiai gelbėtojai kur kas dažniau susiduria su nepagrįstais pranešimais.

Būna ir siekių pakenkti

Tačiau tokie, kaip minėtoje istorijoje, iškvietimai nėra melagingi, kai siekiama kam nors pakenkti. Be to, tarnybos privalo reaguoti į bet kokius pranešimus.

„Ugniagesiai gelbėtojai kur kas dažniau susiduria su nepagrįstais pranešimais. Tai yra du skirtingi dalykai. Melagingus pranešimus dažniausiai teikia asmenys, turintys tam tikrų psichinės, emocinės sveikatos sutrikimų, kartais taip elgiasi vaikai, paaugliai, išdykaudami, ir yra pavienių atvejų, kai melagingu pranešimu siekiama sutrikdyti spec. tarnybų, įstaigų, įmonių veiklą, siekiama sukelti sumaištį ir pan.“, – paaiškino A. Maslauskienė.

Nepagrįstas pranešimas, pasak jos, laikomas tokiu, kai pranešama apie galimą nelaimę, tam tikrą numanomą incidentą, neturint piktavališkų ketinimų ir kai įvykis nepasitvirtina.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Bauda – iki 2 tūkst. eurų

„Pavyzdžiui, pranešama apie gaisrą bute, o atvykus ugniagesiams paaiškėja, kad gyventojas prisvilino gaminamą maistą. Arba iš pravažiuojančių keleivių sulaukiama skambučio apie miško gaisrą, o paaiškėja, kad matomi dūmai yra tiesiog dulkių kamuolys. Kad nebūtų klaidinimo, būtina pabrėžti, jog pastebėjus galimus nelaimės požymius ir, jeigu nėra galimybės įsitikinti, raginame skambinti skubiosios pagalbos spec. tarnybų ryšio numeriu 112“, – priminė A. Maslauskienė.

Į įvykio vietą atvykę pareigūnai įvertins situaciją, nes nelaimės atveju svarbi kiekviena minutė.

O už melagingus pranešimus yra numatyta administracinė atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnyje.

Pagal šio straipsnio pirmą dalį nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.