SEIMO KOMISIJA NUTARĖ, KAD YRA PAGRINDAS PRADĖTI APKALTĄ R. ŽEMAITAIČIUI

Seimo komisija penktadienį nutarė, kad yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų.

Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Dėl to dar turės balsuoti Seimas.

Komisijoje dirbo tik valdančiųjų atstovai, kurie iš pasiūlė apkaltos iniciatyvą.

Turėjo suprasti savo veiksmus

Komisijos patvirtintoje išvadoje nurodoma, jog iš Seimo nario priesaikos, jo konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys elgtųsi sąžiningai, bendraudamas su rinkėjais, visuomenės atstovais pateiktų teisingus faktus apie savo pareigų vykdymą, vengtų elgesio, žeminančio parlamento reputaciją ir autoritetą.

Joje taip pat primenama, kad 2018 metais Lietuvos Vyriausybė pritarė Tarptautinio Holokausto atminties aljanso rekomendacijai dėl teisiškai neįpareigojančios darbinės antisemitizmo apibrėžties įtvirtinimo.

Pagal jį, antisemitizmu laikoma tam tikra samprata apie žydus, kuri gali pasireikšti neapykanta jiems, kai dėl vieno ar kelių asmenų veiksmų kaltinama visa tauta, teigiama, jog žydai yra bendrai atsakingi už Izraelio valstybės veiksmus.

Tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Joje cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija, kad „politiniams veikėjams reiškiant savo poziciją viešai yra ypač svarbu vengti netoleranciją skatinančių pareiškimų.“

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad konstitucinė saviraiškos laisvė nesuderinama su tokiu minčių, pažiūrų, kuriomis kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba dezinformuojami, skleidimu, kai už tai nustatyta ne tik baudžiamoji, o ir kitokia teisinė atsakomybė.

Taip pat atkreiptas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2017 metais priimtą nutarimą, jog šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti Seimo nario priesaiką galima net ir tuomet, kai politiko veiksmai nėra tiesiogiai susiję su jo parlamentine veikla, bet tam naudojamasi parlamentaro statusu.

Komisija konstatavo, jog R. Žemaitaitis turėjo suprasti savo veiksmus skleisdamas antisemitinę poziciją.

Išvadoje primenama, kad jis Seimo nariu renkamas nuo 2008 metų, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra dirbęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Konstitucijos komisijoje, ėjęs Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas, anksčiau ėjo Vilniaus miesto mero patarėju teisės ir ekonomikos klausimais pareigas.

„Turimas išsilavinimas ir darbo patirtis leidžia teigti, kad R. Žemaitaitis privalo suprasti  Konstitucijos 25 straipsnio turinį, turėjo žinoti ir suvokti Seimo nario priesaikos reikšmę bei atsakomybę šią priesaiką sulaužius“, – nurodoma dokumente.

Valdančiųjų iniciatyva

R. Žemaitaitis apkaltos komisijos posėdyje nedalyvavo, jis buvo kviestas į du posėdžius, bet nė viename nepasirodė.

Parlamentaras yra sakęs, kad neplanuoja dalyvauti „neteisėtos komisijos posėdžiuose“.

Seimo statute numatyta, jog specialioji tyrimo komisija turi išklausyti asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimų bei argumentų.

Laikinoji Seimo komisija tyrė, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų.

Išvadą ji privalo pateikti iki spalio 10 dienos.

Praėjusią savaitę komisijos nariai išklausė ekspertus.

Apkaltą R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pareiškimų inicijavo valdančiųjų frakcijų atstovai.

Visos opozicinės frakcijos nepalaikė apkaltos iniciatyvos, atsisakė deleguoti į komisiją savo narius. Tokiu būdu joje dirba tik konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijų atstovai.

Atlieka ikiteisminį tyrimą

Apkaltos iniciatyvoje teigiama, kad R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai, kursto neapykantą.

Apkaltos tekste pateikiami tokie R. Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.

„Iš Seimo nario R. Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos iniciatyvoje.

Valdančiųjų vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Teisinį imunitetą turintis R. Žemaitaitis jame apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Pats Seimo narys teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.

Pagal Seimo statutą, išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija turi Seimui pateikti siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.

Komisijai nustačius, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimui patvirtinus šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Tai antroji apkalta, inicijuota šios kadencijos Seime. Parlamentarai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar Seimo narys Petras Gražulis nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį.