Penktadienį posėdžiausiantis Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) toliau svarstys Užsienio reikalų ministerijos (URM) teikiamas kandidatūras į diplomatinių atstovybių vadovus.

„Tęsime darbus. Tikimės juos baigti, nes tuo faktiškai paruoštume visą diplomatinę rotaciją šiems metams ir galėtume susikoncentruoti ne į žaidimus smėlio dėl kandidatūrų dėžėje, bet į tuos darbus, kuriuos ambasadoriai turi atlikti savo buvimu valstybėse“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Šį klausimą URK pradėjo svarstyti dar trečiadienį vykusiame uždarame posėdyje. Tačiau, kaip teigė Ž. Pavilionis, suspėta aptarti tik pusę teiktų kandidatūrų.

Tiesa, trečiadienį URK priėmė sprendimą dėl į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno – komiteto nariai pritarė jo atšaukimui.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių.

Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.

Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.