„Susitikimo ir artimųjų vizito Lietuvoje tikslas – dar kartą atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į vis dar nelaisvėje laikomų pagrobtųjų klausimą, išsakyti artimųjų poziciją ir siekti telkti Vakarų demokratijas bendroms pastangoms kovojant su teroristinės organizacijos „Hamas“ keliama grėsme“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Anot Seimo pranešimo, susitikime taip pat dalyvaus Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupės nariai, žmogaus teisių srities teisininkai ir Kanadoje veikiančių Raoulio Wallenbergo (Raulio Valenbergo) žmogaus teisių centro bei Macdonald-Laurier (Makdonaldo Laurierio) instituto atstovai.

Praėjusių metų spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių. Be to, „Hamas“ kovotojai paėmė maždaug 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože iki šiol yra apie 130 žmonių, įskaitant 35 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per šį karą Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 34 tūkst. žmonių, daugiausia – moterys ir vaikai.

„Negaliu pasakyti, nes procesai nėra pasibaigę. Jie užtrunka ilgiau“, – po uždaro URK posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis, omenyje turėdamas visą svarstymų eigą bei užsienio valstybės agremano suteikimą.

Savo ruožtu URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis džiaugėsi, jog komitetas patvirtino visas šių metų rotacijos ambasadorių kandidatūras.

„Iš esmės, visi paskyrimai, kurie turėjo būti padaryti – išskyrus Jungtinę Karalystę – jau yra patvirtinti“, – po posėdžio sakė G. Landsbergis.

„Kas išskirtinai įdomu – faktiškai visi yra profesionalai. Ir tos kalbos apie profesionalus ar neprofesionalus ambasadorius yra baigtos profesionaliais sprendimais – tais paskyrimais tikrai galima didžiuotis“, – sakė G. Landsbergis.

Visgi, klausiamas apie Lenkiją, Ž. Pavilionis nurodė, jog naujasis ambasadorius veikiausiai galės pradėti darbą tik vasarą – beveik praėjus metams po to, kai darbą Varšuvoje baigė ankstesnis atstovybės vadovas.

„Mes ambasadorių Lenkijoje paskirsime, geriausiu atveju, po gerų metų nuo buvusio ambasadoriaus atšaukimo“, – aiškino Ž. Pavilionis.

„Reikia agremano sulaukti, reikia Vyriausybės nutarimo, reikia dekreto – galų gale, reikia fiziškai susiruošti, išvažiuoti. Visa tai baigsis vasarą – reiškiasi, metus būsime neturėję ambasadoriaus svarbioje šalyje“, – apgailestavo jis.

Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija (URM) ilgą laiką nesutarė dėl kandidato į ambasadorius Varšuvoje. URM šioms pareigoms užimti rengė dvi atrankas: pirmą kartą pretendentą šalies vadovui pateikė 2022 m. rugpjūtį, antrąjį – pernai metų antroje pusėje.

Savo ruožtu Daukanto aikštė aiškino, jog vienas teiktų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Prezidentas Gitanas Nausėda bei jo patarėjai taip pat ne kartą pažymėjo, jog URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų URM ir Prezidentūra galiausiai pasiekė kompromisą. Tačiau kovo pabaigoje, URK svarstant kitus kandidatus į diplomatines atstovybes, paaiškėjo, jog pretendentas į ambasadą Varšuvoje atsisakė būti teikiamas svarstymui.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas praėjusių metų rugsėjo septintą dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Liko klausimas dėl ambasados Londone: atranką planuoja vasaros pabaigoje

G. Landsbergis nurodė, kad iš viso diplomatinio flango paskyrimų liko neišspręstas ambasados Londone klausimas. Kaip pranešta anksčiau, Vyriausybė pritarė į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimui.

Užsienio reikalų ministras informavo, jog dėl šios atstovybės bus skelbiamas konkursas – jį ketinama rengti kartu su kitomis atrankomis 2025 metų ambasadorių rotacijai.

„Birželio mėnesį mes pradedame 2025 metų atšaukimo procesus“, – aiškino ministras.

„Patvirtinus atšaukimus, rugpjūčio mėnesį skelbiami konkursai Užsienio reikalų ministerijoje. Mano planas yra ir dėti Londoną į tą bendra 2025 m. rotacijos atranką“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Klausiamas, ar yra gerai, jog ambasada Londone taip ilgai neturės nuolatinio vadovo, G. Landsbergis pripažino matantis problemą, tačiau patikino, jog laikinoji atstovė Lina Zigmantaitė tinkamai atlieka savo pareigas.

„Laikinoji atstovė L. Zigmantaitė dirba puikiai – absoliučiai susitvarkė ir nepaisant didesnio krūvio, ir to viešumo. Mes turime puikią atstovę Londone, ji tikrai gali tęsti darbus“, – patikino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Vyriausybė pritarė siūlymui atšaukti į skandalus įsivėlusį diplomatą E. Bajarūną iš ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigų. Numatoma, jog prezidentui pasirašius dekretą E. Bajarūnas bus atšauktas iš pareigų šių metų balandžio 15 d.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusių metų rudenį viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, URM ir Prezidentūra nesutarė, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus. Spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas. Savo ruožtu Daukanto aikštė ne kartą ragino URM atlikti nepriklausomą tyrimą dėl E. Bajarūnui metamų kaltinimų.

Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir šių metų sausį, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, jog miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad viešnagė teatre, apmokėta iš ambasados lėšų, buvo privataus pobūdžio.

„Rytoj tęsime paskutinių aukščiausių paskyrimų svarstymą. Liko tik kelios sostinės ir tikiuosi, kad bent dėl vienos mes sutarsime“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.

„Viena iš likusių, dėl kurių kilo labai daug ginčų“, – atsakė jis, teiraujantis, ar bus svarstomas Lenkijos ambasados klausimas.

Paskutinį kartą URK svarstė ambasadorių kandidatūras kovo pabaigoje. Visgi, kelis mėnesius diskusijas viešojoje erdvėje kėlęs ambasadoriaus Lenkijoje klausimas – vis dar neišspręstas. Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skelbė su prezidentu Gitanu Nausėda radęs sutarimo ir dėl ambasados Varšuvoje, klausimui pasiekus URK paaiškėjo, jog kandidatas atsisakė būti teikiamas svarstymui.

„Kandidatūra, kuri jau buvo suderinta, deja susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis. Todėl paskutinę minutę teko žmogui permąstyti ir nuspręsti, kad negali šiuo metu išvykti iš Lietuvos“, – tuomet žurnalistams sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Šią savaitę „Žinių radijui“ ji patikino, kad naujas kandidatas į atstovybės Lenkijoje vadovus jau yra suderintas.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai pasibaigus kadencijai buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

„Tęsime darbus. Tikimės juos baigti, nes tuo faktiškai paruoštume visą diplomatinę rotaciją šiems metams ir galėtume susikoncentruoti ne į žaidimus smėlio dėl kandidatūrų dėžėje, bet į tuos darbus, kuriuos ambasadoriai turi atlikti savo buvimu valstybėse“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Šį klausimą URK pradėjo svarstyti dar trečiadienį vykusiame uždarame posėdyje. Tačiau, kaip teigė Ž. Pavilionis, suspėta aptarti tik pusę teiktų kandidatūrų.

Tiesa, trečiadienį URK priėmė sprendimą dėl į skandalus įsivėlusio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno – komiteto nariai pritarė jo atšaukimui.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių.

Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno.

Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

„Bus uždaras klausimas, kur gali būti svarstoma šių metų ambasadorių rotacija“, – BNS sakė URK pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

„Viliamės, kad ir Seime bus rastas pritarimas tarp institucijų pasiektam sutarimui dėl viso paketo Lietuvos diplomatinio korpuso paskyrimų bei taip pat išspręstas po VTEK priimtų sprendimų ambasadoriaus Londone Eitvydo Bajarūno atšaukimas“, – BNS teigė užsienio reikalų ministro patarėja Paulina Levickytė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi, kad E. Bajarūnas su prezidento Gitanu Nausėda pažeidė įstatymą, kai už valstybės lėšas Londone lankėsi miuzikle.  Tiek diplomatas, tiek G. Nausėda su tuo nesutinka.

URK vadovas apgailestavo, kad ambasadorių skyrimo procesas užtruko, dėl to nauji paskyrimai vėluoja.

„Kaip žinote, pasiekti tam tikri kompromisai, kuriais mes džiaugiamės, tačiau, kaip ne kartą minėjau, jie pasiekti vėlai, žinant, kad net ir dabar pradėjus tą stadiją parlamente, mažiausiai du–tris mėnesius užsitęs jų paskyrimas, nes reikia gauti užsienio valstybių sutikimus“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Anot jo, nepaisant to, kad šįkart ambasadoriai greičiausiai bus paskirti, būtina priimti įstatymo pataisas, jog ateityje tokios situacijos nebepasikartotų.

„Dabar mes ne tik nepataikome į terminus, faktiškai visais atvejais tuos terminus praleidžiame. Tai reiškia, kad Lietuva sunkioje geopolitinėje situacijoje pati atima sau  galimybę joje veikti, reaguoti, išgirsti laiku informaciją, kuri gali apsaugoti tos pačios Lietuvos egzistenciją“, – sakė URK pirmininkas.

Jis neatskleidė, kiek kandidatų į ambasadorius trečiadienį bus svarstoma.

„Niekada tiek daug kandidatūrų vienu metu nesame svarstę“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų kovo pradžioje pranešta, kad sprendimas rastas.

Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, Seime registruotos dvi alternatyvios Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos, apibrėžiančios detalesnę ambasadorių skyrimų tvarką.

URK vadovas Ž. Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų siūlo, kad  prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, tam numatytas dešimties dienų terminas.

Taip pat siūlo į įstatymą įrašyti, kad URM surengus atranką į atsilaisvinsiančias ambasadoriaus pareigas, užsienio reikalų ministras, teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, kandidatūrą prieš tai suderintų su ministru pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuotų prezidentą.

Tuo metu grupė opozicijos parlamentarų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, bet ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.

Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.

Pagrindinis dėmesys susitikimo metu bus skiriamas užsienio politikos ir regioninio saugumo klausimams.

„Džiaugiuosi, kad Berlynas tampa vienu svarbiausiu Lietuvos užsienio, saugumo, investicijų, prekybos partneriu. Ypač Bundestage visais esminiais Lietuvai klausimais mus remia visos pagrindinės vokiečių partijos, todėl ir mes šį kartą į Berlyną vykstame atstovaudami maksimaliai visas URK politines spalvas“, – teigia komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Komiteto atstovai dalyvaus bendrame posėdyje su  Vokietijos Bundestago nariais, kituose susitikimuose su Vokietijos valdžios atstovais Berlyne.

Vizito metu numatyti susitikimai su federalinio kanclerio patarėju Užsienio ir saugumo politikai Jensu Plotneriu (Jensu Pliotneriu) Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politikos direktore Tjorven Bellmann (Tjorven Belman), Bundestago Gynybos komiteto nariais.

Lietuvos parlamentarai taip pat susitiks su Lietuvos diasporos Berlyno jaunųjų profesionalų klubo LEO nariais.

„Šiandien visi sutarėme komitete, kad mums reikėtų parengti tam tikras Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kurios tą kandidatūrų derinimo neaiškumą užbaigtų“, – pirmadienį po URK posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

„Iš tikrųjų 30 metų veikė nerašyta tvarka, kuri, matyt, turi būti parašyta, kad pradėtų veikti. Tiek atrankos dalis, kuri buvo aprašyta tik vidiniuose ministerijos aktuose, tiek URK tvarka, tiek paties paskyrimo terminai“, – teigė jis.

Anot Seimo URK vicepirmininko „valstiečio“ Giedriaus Surplio, toksiški prezidento ir užsienio reikalų ministro santykiai atskleidė Diplomatinės tarnybos įstatymo spragas.

„Turime tokią paprotinės teisės situaciją, kai Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kokiu būdu ambasadorių kandidatūros atsiranda Užsienio reikalų komitete. Būtent šita spraga (...), kai susiklosto toksiški santykiai tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento, gali kelti tokias patines situacijas“, – tvirtino parlamentaras.

„Įstatymo pataisos ir galėtų užkardyti kelią tokiems nesutarimams, įrašant į įstatymą terminą ir įrašant tvarką, kaip suderintos kandidatūros atkeliauja į URK“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Surplio, įstatymo pataisos bus rengiamos drauge su Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros atstovais, kad visi dėl jų sutartų ir vėliau laikytųsi.

Paskyrimai turi būti anksčiau

Ž. Pavilionio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje susiklostė nenormali situacija, kai dekretas dėl naujo ambasadoriaus paskyrimo pasirašomas vidutiniškai likus 20 dienų iki naujų pareigų pradėjimo.

„Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja. Normaliose šalyse tai yra mažiausiai pusė metų, kada visi popieriai sutvarkyti ir ambasadoriai sėda mokytis kalbų, kas dar nemoka, ar susipažįsta su tomis šalimis“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.

Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja.

Anot jo, įstatymų pataisos reikalingos, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų, kai dėl institucijų nesutarimo naujų ambasadorių skyrimas įstringa.

„Čia nėra kalba apie šį ar kitą prezidentą. Visi prezidentai ir visos vyriausybės gali panašioje situacijoje atsidurti, jeigu nebus geranoriškumo. Manau, kad visų tikslas yra pabandyti tą sutarimą rasti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.

Prezidentūra negali siūlyti alternatyvų

URK pirmininkas pirmadienį vylėsi, jog Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai dar iki pataisų priėmimo pavyks išspręsti naujų ambasadorių skyrimo klausimą.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

„Dabar visas įšaldymas, procedūrų neaiškumas nėra vien tai, kad čia kas nors nesusitarė. Tai yra visa diplomatinė sistema, kuri yra tokia įšale. Ir tai yra labai kenksminga“, – sakė jis.

Ministras tvirtino, kad URM dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas dabar įstrigęs Prezidentūroje.

„Formaliai nėra įvykę jokių diskusijų, kurias būtų galima traktuoti kaip kokias nors pastabas ar ne pastabas. Su prezidentu paskutiniai pokalbiai yra įvykę spalio mėnesį, kol kas daugiau nieko, ką būtų verta svarstyti, nėra buvę“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Tuo metu Prezidentūra tvirtina dar sausio 11 dieną pateikusi URM savo pastabas dėl kandidatūrų.

„Noriu pabrėžti, pagal Lietuvos Konstituciją, sąrašą, pavardes teikia Vyriausybė prezidentui“, – į klausimą apie Prezidentūros pastabas atsakė užsienio reikalų ministras.

Jo teigimu, Prezidentūra pagal Konstituciją neturi galimybių siūlyti alternatyvių kandidatūrų.

„Yra pateiktos mūsų pavardės, yra įvykęs URM konkursas, pavardės yra pateiktos, dalis tų pavardžių viešinama – tos-ne tos, tikslios-netikslios, yra gausybė informacijos, kuri yra triukšmas, lygiai tą patį pasakiau komitete: reikia grįžti į tą stadiją, kur URM pateikusi pavardes, ir tada žiūrime nuo ten, ar yra koks nors kelias į priekį, ar ne“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Padėtis pablogėjo po E. Bajarūno tyrimo

Anot jo, ambasadorių skyrimo tvarka veikė, kol URM nepradėjo tyrimo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno netinkamo elgesio su pavaldiniais ir pernai spalio viduryje sustabdė jo funkcijas bei iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms.

„Pono Bajarūno atveju Prezidentūra įnešė sumaištį, ką jie atvirai teigė, kad liko nepatenkinti to klausimo sprendimu dėl vienokių ir kitokių priežasčių, nežinau kokių, ir praktiškai sustabdė visą ambasadorių paskyrimą“, – pareiškė G. Landsbergis.

Jis tvirtino nuo spalio mėnesio nesulaukiąs kvietimo susitikti su prezidentu aptarti ambasadorių klausimo, o bandymai šia tema kalbėti probėgšmais šalia kitų ar „tarpduryje“ esą netinkami.

Pernai gruodį V. Landsbergis viešai prabilo, kad naujo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimas stringa Prezidentūroje.

Lietuva ambasadoriaus kaimyninėje valstybėje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Vėliau paaiškėjo, kad nesutariama dar dėl daugiau nei dešimties ambasadorių skyrimo.

„Komiteto nariai ypač pabrėžė Ukrainos pasiryžimą prisijungti prie ES, kuri kariaudama gebėjo įgyvendinti 90 proc. reikiamų žingsnių. Didelę pažangą sudėtingomis aplinkybėmis įgyvendinant esmines reformas padarė ir Moldova“, – sakoma trečiadienį komiteto išplatintame pranešime.

Komiteto nuomone, ES atsakas į šių dviejų valstybių pažangą turi būti Bendrijos vadovų sprendimas dar šiemet su šiomis kandidatėmis pradėti derybas dėl narystės.

Komitetas taip pat pasisakė už tai, kad bendrame pakete būtų pritarta Europos Komisijos siūlymams suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui ir atverti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, šiai pasiekus reikiamą atitikties lygį.

„Manau, šiandien įvyko bene svarbiausias Užsienio reikalų komiteto posėdis šiais metais, kai mums buvo didelė garbė patvirtinti Komisijos rekomendacijas dėl ES plėtros į rytus – pirmą kartą po beveik dviejų dešimtmečių“, – pranešime cituojamas Seimo URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Europos Komisija lapkritį rekomendavo ES narėms pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Gruodžio viduryje Briuselyje vyks ES lyderių susitikimas, per kurį turėtų būti paskelbta, ar blokas pradeda derybas dėl naujų narių įstojimo. 

„Tarptautinis Baudžiamasis Teismas jau pradėjo tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų, ir mes reikalaujame, kad visi, ne tik V. Putinas ir A. Lukašenka, Rusijos kariuomenės vadai, davę įsakymus žudyti ar nesustabdę civilių gyventojų skerdynių, bet ir eiliniai kariai atsakytų už nekaltų Ukrainos žmonių pralietą kraują ir sužlugdytus gyvenimus“, – sakė URK pirmininkė Laima Andrikienė.

„Rusijos veiksmai yra nesuderinami su jos naryste Jungtinėse Tautose ir JT Žmogaus teisių taryboje, todėl mes raginame pašalinti Rusiją iš šių bei kitų tarptautinių organizacijų“, – pažymėjo L. Andrikienė.

Komiteto pareiškime pabrėžiama, kad įvestos sankcijos Kremliaus režimui yra nepakankamos, todėl euroatlantinė bendruomenė su partneriais jau dabar turi įvesti visaapimančias sankcijas, kurios žymiai silpnintų Kremliaus režimą ir stabdytų Rusijos agresiją. Komitetas kviečia Europos Sąjungos valstybes nares nedelsiant stabdyti Rusijos naftos ir dujų importą, įvesti draudimą Rusijos laivams įplaukti į visus Europos Sąjungos uostus, sustabdyti sausumos transportą į Rusiją ir iš jos visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Pareiškimu Lietuvos parlamentarai kreipiasi į tarptautines organizacijas, demokratinių valstybių parlamentus, kad jų vyriausybės didintų karinę, finansinę, humanitarinę ir diplomatinę paramą Ukrainai, vieningai paremtų iniciatyvas dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pasmerkimo bei Rusijos izoliavimo, pritaikant analogiškus sprendimus bei sankcijas ir kariniame konflikte dalyvaujančiai Baltarusijai.

Savo ruožtu komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad klausimą parlamentarai svarstė „demokratiškai, atsižvelgę į visą analitiką, visus duomenis“, o pareiškimas iš esmės nesiskiria nei nuo Užsienio reikalų ministerijos ar Prezidentūros pareiškimų.

Praėjusią savaitę URK išreiškė susirūpinimą dėl grėsmingai eskaluojamos situacijos Artimuosiuose Rytuose bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį. Šį pareiškimą komiteto nariai priėmė bendru sutarimu.

„Mes siektume, kad Seimas savo poziciją pakoreguotų ir atsižvelgtų į Izraelio vykdomus veiksmus Palestinoje. Nes tokia pozicija, išreikšta Lietuvos vardu, yra neteisinga, ypač galvojant apie mūsų pačių praeitį, kai mes daug metų kentėjome nuo priespaudos ir okupacijos, o dabar staiga besąlygiškai remiame okupantą“, – BNS sakė visuomeninio judėjimo atstovas fotografas Andrius Mažeika.

Antradienį išplatintą kreipimąsi į parlamentą taip pat pasirašė ir kelios dešimtys skirtingų sričių atstovų, tarp jų – istorikai, filologai, menininkai, rašytojai.

Ragina matyti platesnį konflikto kontekstą

Pasak A. Mažeikos, Seimo komiteto pareiškime situacija pateikiama vienpusiškai ir pastarojo laikotarpio įtampa regione „tikrai neprasidėjo nuo „Hamas“ raketų“.

Jo teigimu, šiuo metu esančią situaciją išprovokavo Izraelio institucijų planai iš namų priverstinai iškeldinti kelias Rytų Jeruzalėje gyvenančių palestiniečių šeimas, taip pat dėl to kilę protestai ir susirėmimai su Izraelio saugumo pajėgomis.

„Jie nepradėjo šaudyti raketų be jokio įspėjimo, „Hamas“ iškėlė ultimatumą sustabdyti Jeruzalės Šeich Džaros rajone vykdomus nelegalius žmonių iškėlimus iš namų, kuriuose jie gyvena ilgiau, nei egzistuoja Izraelio valstybė, taip pat nutraukti veiksmus Al Aksos mečetėje, kur Izraelio policija ir kariuomenė užpuolė beginklius maldininkus“, – aiškino A. Mažeika.

„Jei nežiūrime į dar senesnius įvykius, tai turime matyti bent platesnį pastarųjų įvykių kontekstą“, – pridūrė jis.

Pasak „Solidarūs su Palestina“ atstovo, Izraelis atsakydamas bombarduoja ligonines, mokyklas. Šeštadienį suduotas smūgis sunaikino 13 aukštų pastatą Gazos Ruože, kuriame buvo Katare įsikūrusios televizijos „al Jazeera“ ir amerikiečių naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) biurai.

„Taikymasis į žurnalistus tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas kaip karo nusikaltimas“, – kalbėjo A. Mažeika.

Izraelio premjero Benjamino Netanyahu teigimu, daugiaaukštis namas sunaikintas, nes jame buvo įsikūręs Palestinos teroristinės organizacijos žvalgybos biuras. Be kita ko, žmonėms iš šio pastato buvo nurodyta evakuotis.

Kaip rašoma kreipimesi į Seimo Užsienio reikalų komitetą, parlamentarų pareiškime tarptautinė bendruomenė raginama daryti įtaką „Hamas“, kad ši nutrauktų „civilių Izraelio gyventojų žudynes“.

Anot visuomenininkų, dokumente taip pat turėtų skambėti raginimas „daryti įtaką Izraeliui, kad šis nutrauktų civilių Palestinos gyventojų žudynes“.

„Tai nėra lygiavertis konfliktas, tai nėra lygiavertės jėgos. (...) Raginimas turi būti abiem pusėms, bet reikia prisiminti, kas šitoje pusėje ginasi, o kas yra okupantas“, – teigė A. Mažeika.

Pasak jo, Gazos Ruožas yra viena vargingiausių zonų pasaulyje, o Izraelis viena galingiausių valstybių regione.

Turi teisę gintis

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis sako, kad pareiškimą parlamentarai priėmė „be jokio prieštaravimo“.

„Mes jį svarstėme demokratiškai, atsižvelgę į visą analitiką, visus duomenis, ką esame surinkę“, – BNS kalbėjo jis.

Reaguodamas į kritiką dėl vienpusiško situacijos matymo, politikas teigė, kad nuo praėjusio šimtmečio vidurio besitęsiantis izraeliečių ir palestiniečių konfliktas dėl teritorijų turi būti sprendžiamas taikiai, derybų būdu, o „Hamas“ raketų apšaudymai yra nepateisinami.

„Čia yra viena istorijos pusė. Bet mes kalbame apie „Hamas“ teroristines atakas. (...) Vakarų Krante yra įsitvirtinusios palestiniečių politinės jėgos – ta pati „Fatah“, Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas) – jie neatmeta to derybinio kelio“, – kalbėjo jis.

Ž. Pavilionio teigimu, tuo tarpu „Hamas“ iš Gazos Ruožo „derasi raketomis“.

„Todėl mes darome labai aiškų skirtumą. Mūsų pareiškimas nukreiptas į teroristinę organizaciją“, – pridūrė parlamentaras.

Jis taip pat teigė, „Hamas“ įsikuria civilinės paskirties pastatuose, todėl į juos ir yra taikomasi, tačiau jis pabrėžė, kad apie planuojamus smūgius žmonės yra informuojami.

„Tai yra sena „Hamas“ taktika, kas nėra priimtina civilizuotame pasaulyje. (...) Izraelis naikina teroristinę infrastruktūrą ir prieš kiekvieną tokią ataką yra įspėjama, siekiant sumažinti aukų. Aš pasitikiu jų žvalgybiniais ir informaciniais gebėjimais“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas praėjusią savaitę išreiškė susirūpinimą dėl grėsmingai eskaluojamos situacijos per paaštrėjusį Izraelio ir Palestinos konfliktą bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį.

Pareiškime pažymima, kad komitetas yra „sukrėstas“ dėl pastarosiomis dienomis vykstančio „teritorijos tarp Izraelio Valstybės ir Gazos Ruožo apšaudymo raketomis, pareikalavusio ir civilių gyventojų aukų“, taip pat reiškia užuojautą žuvusių šeimoms ir artimiesiems bei „apgailestauja, kad abi pusės pradėjo karines operacijas. Dėl to padėtis gali tapti neprognozuojama“.

Ilgalaikė taika priklauso nuo JAV

Ilgiau nei savaitę besitęsiantis apsišaudymas raketomis tarp žydų valstybės ir palestiniečių kovotojų nusinešė kelis šimtus gyvybių, dauguma jų buvo palestiniečiai. Tarptautinė bendruomenė ragina deeskaluoti padėtį.

Šis „Hamas“ ir Izraelio konfliktas yra intensyviausias nuo 2014 metų.

Gegužės 7-ąją dideli Izraelio saugumo pajėgų ir palestiniečių protestuotojų susirėmimai įsiplieskė Al Aksos mečetės, kuri yra viena švenčiausių islamo vietų, komplekse. Šiuos neramumus išprovokavo Izraelio planai iškeldinti keletą palestiniečių šeimų iš Šeich Džaros rajono aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

Planai dėl iškeldinimų Šeich Džaroje izraeliečių ir palestiniečių susirėmimus kurstė ir kelias ankstesnes savaites.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Ievos Koreivaitės, susirėmimai Al Aksos mečetės komplekse tapo katalizatoriumi „Hamas“ imtis jėgos, jog į palestiniečius būtų atkreiptas tarptautinės bendruomenės dėmesys.

„Turbūt jaučiama, kad tai yra paskutinė galimybė stabdyti aneksijos ir apartheido politiką, kurią Izraelis vykdo“, – BNS sakė I. Koreivaitė.

Pasak jos, šiuo metu de facto aneksuota dar maždaug pusė Vakarų Kranto.

Mokslininkės teigimu, dažniausiai ekspertų yra įvardijami du Izraelio ir Palestinos konflikto ilgalaikiai sprendimo būdai.

„Vienas iš jų – vienos valstybės sprendinys, kitaip tariant, federacijos kūrimas. Jis yra nepriimtinas visiems radikalams. O jų yra abiejose pusėse. Iš vienos pusės yra sionistai, iš kitos – islamistai. Abi yra ideologijos, vienu atveju – politinis judaizmas, kitu – politinis islamas“, – sakė ji.

I. Koreivaitės teigimu, šis variantas populiarus tiek tarp žydų, tiek tarp palestiniečių liberalaus jaunimo.

Antrasis sprendimo būdas – įkurti dvi valstybes.

„Tarptautinė bendruomenė dažniausiai apie šį sprendinį kalba. Jis būtų priimtinesnis ir vienos, ir kitos pusės radikalams. (...) Dviejų valstybių sprendinys reiškia, kad atsiranda Palestinos valstybė. Klausimas, kada ji gali atsirasti? JAV teigimu, jei Izraelis sutiks. O Izraelis labai daug metų vengia derybų“, – kalbėjo TSPMI dėstytoja.

Pasak I. Koreivaitės, norint išspręsti konfliktą Artimuosiuose Rytuose būtinas JAV įsitraukimas, sprendžiant Vakarų Kranto aneksijos klausimą.

„Viskas priklauso nuo Jungtinių Valstijų“, – teigė mokslininkė.

Konfliktas antradienį aptartas ir neeilinėje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos vaizdo konferencijoje.

Joje dalyvavęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad nerimą kelia augantis civilių mirčių skaičius, todėl visomis įmanomomis priemonėmis būtina užtikrinti gyventojų saugumą.

Pripažįstame Izraelio teisę į savigyną nuo mirtinų teroristinių atakų. Raginame abi puses nutraukti ugnį, siekiant išsaugoti galimybę grįžti prie derybų, ir remtis sutartais tarptautiniais standartais. Tik ilgalaikis politinis sprendimas gali užkirsti kelią pasikartojantiems smurto proveržiams ir civilių gyventojų žūtims“, – sakė M. Adomėnas.

Iki antradienio Gazos Ruože žuvo iš viso 212 palestiniečių, tarp jų mažiausiai 61 vaikas, dar per 1,4 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tuo metu Izraelyje žuvo 10 žmonių, įskaitant vieną vaiką, ir šimtai buvo sužeisti, nurodo abiejų konflikto pusių pareigūnai.