V. ČMILYTĖ-NIELSEN NEMANO, KAD BALTARUSIŲ KELIONES Į GIMTINĘ REIKĖTŲ RIBOTI ĮSTATYMU

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pasiūlymą.

„Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.

„Manyčiau, kad įstatymu reglamentuoti tai, kiek kartų per metus galima grįžti (į Baltarusiją – ELTA) neverta, tą reikėtų daryti kitais būdais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Visgi svarstymo stadijoje nepritarta siūlymui į įstatymo projektą įrašyti nuostatą, apribojančią rusų ir baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Įstatymo projektu siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.

V. Čmilytė-Nielsen įvertino opozicijos kreipimąsi į KT dėl VSD pranešėjo komisijos teisėtumo: pasitikrinti visada galima

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pozityviai vertina opozicijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), su prašymu įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos teisėtumą.

„Jei Seimo nariai kreipėsi, vadinasi dalis Seimo narių mano, kad reikėjo. Pasitikrinti tikrai visada galima, Konstitucinis Teismas verdiktą pasakys“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo opozicija kreipėsi į KT, prašant įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms.

Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.