Kam vergui laisvė? | KaunoDiena.lt

KAM VERGUI LAISVĖ?

Visą gyvenimą narve praleidęs vilkas, vėliau sugrąžintas į laisvę, liuoksės tik tuo pačiu kampuotu perimetru, kuriuo įprato per daugelį metų. Tai patikrinta praktika. Žmogaus sąmonei galioja tas pats.

Čia ir yra visi atsakymai į klausimus dėl nostalgijos sovietmečiui, tuo laikotarpiu prabėgusiai jaunystei ir ateities perspektyvų suvokimui.

Laisvo žmogaus mąstymui vietos čia nėra. Tad nesitikėkime, kad tokie žmonės suvoktų už laisvę žuvusiųjų aukos prasmę. Tai neįmanoma ir tai yra natūralu, nes taip mąstantieji – tie patys vilkai iš narvo ne savo valia vėl atsidūrę laisvėje, kurios nė kiek negeidavo.

Nacionalinės literatūros ir meno premijos suteikimo-neskyrimo ginčų  tokiam dviprasmiškai pagarsėjusiam šalies dramaturgui fone šiandien sulaukėme dar vieno svarbaus šimtmečio.

Lygiai prieš 100 metų kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės kareivis Povilas Lukšys (1886–1919). Tai buvo pirmoji auka už savo valstybės laisvę.

Per tuos dvejus kovų su bolševikais, bermontininkais ir lenkais metus žuvo daugiau kaip trys su puse tūkstančio karių. Dar daugiau buvo sužeista. Jie apgynė savo valstybės nepriklausomybę.

Jei ne šių žmonių auka, įrodinėti laisvos valstybės statusą 1990-aisiais būtų buvę kur kas sudėtingiau, nes toks ankstyvas tautos uždarymas į narvą būtų padaręs nepataisomą žalą žmonių protams. Ir "vilkų", savo sąmonėje judančių narvo perimetru, būtų buvę dar daugiau nei dabar. Šitie nesupranta, kam reikėjo griauti tokią "gerą sistemą", nes "visko buvo" – ir darbo, ir kur gyventi, ir mokslas bei gydymas nemokami, ir galvoti apie rytojų nereikėjo, ypač jei mokėjai suktis, tai yra vogti iš valstybės ir kitų tautiečių.

Siauro mąstymo, nedidelio proto, mažų narvelių gyventojų sindromas. Tokiems P.Lukšio gyvybė, kaip ir visų po jo žuvusiųjų už visų mūsų laisvę, nieko nereiškia, nes vergui ta laisvė bevertė.

Rašyti komentarą
Komentarai (24)

to studentas

EIK N A CH UI DE BI LE JOBANAS

Auka- ne pirmoji

Tikrai šis žmogus ne pirmoji auka prieš šimtą metų. Jų buvo tūkstančiai jei ne milijonai. Lietuvių apgyvendintos žemės buvo puldinėjamos priešų ir tūkstantį o gal ir du-tris tūkstančius metų mūsų protėviai gynėsi ir gynė savo tėvynę. Autorei reikėtų pradėti nuo to laikotarpio, Prieš 60 metų prūsų istorinėse žemėse ( dabartinis Kionigsbergas) žuvo gal kos rusas, galima būtų sakyti kad už savo tautos nepriklausomybę, bet ruso kojos keletą tūkstančių metų tose baltų genčių žemėse nė būti nebuvo.

Joo

Būtent, po Lanzbyyrgio vagių atėjimo paprastam žmogui beliko tik po 24 valandas, 365 paras dirbt, kad galėtum pavalgyti maistu iš atliekų.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS