NORI TAIKOS? PIRK SARDELES!

Mūsų politikoje – kaip ir mūsų krepšinyje: iš pradžių prisidirbame problemų, paskui su jomis kovojame tol, kol tampame didvyriais. Kad ir metaforiškais, tačiau vis vien didžiavyriais, kurie ėmėsi kovoti su tautą nervinančių procesų pasekmėmis.

Panaši situacija vyravo ir praėjusią savaitę. Sūrių karas su Rusija dešrų karu dar nevirto, tačiau ironiška sumaištis tęsiasi iki šiol. Ne tik sumaištis, bet ir aklai romantiška isterija. "Aš nemėgstu sūrelių, bet nusipirkau vieną iš solidarumo", – džiūgavo patriotinėmis iliuzijomis pastojusi moteriškė.

Faktas, jog kažkas nebenori mūsų produktų, imtas vadinti "Rusijos agresija prieš Lietuvą". Niekam čia nė motais, kad mūsiškiai pieno produktai maskvėnų racione tesudaro vieną procentą ir jiems jie – buvę nebuvę.

Gastronominis cirkas. Tačiau pas mus tarpsta daugybė naivuolių, vis dar manančių, kad blogiausiu atveju Rusiją mes negyvai užmėtysime sardelėmis.

Vis dėlto taip patriotiškai mąstydami patys nebejaučiame, kaip mus, tarsi patiklias marionetes, kažkas tampo už virvučių, o šių dienų Lietuvos istorija ima driektis pagal kažkieno sudėliotą scenarijų.

Ir kalti dėl to ne tik tie "kas nors" iš šalies, bet pirmiausia mes patys.

Kokiam tikslui tauta samdo visą tą šauniai raugėjančią politinių klerkų minią? Tam, kad ji tarnautų tai pačiai tautai ir kurtų jai tokį socioklimatą, kuriame būtų patogu gyventi. Tačiau užuot tarnavusi mums visiems, šita pasipūtusių išlaikytinių šutvė susireikšmino į tokią politinę destrukciją, kad dabar prireikė dangstytis vieninteliu su rusais susišnekančiu premjero patarėju Antanu Vinkumi. Beje, nebijančiu V.Putinui pasiūlyti išgerti "Trejų devynerių".

Klausimas iš kantrybės ribų: gerai ar blogai, kad su didžiausios pasaulyje valstybės vadovu susišneka patarėjas, o Lietuvos politikos formuotojai – ne?

Tokia situacija byloja tik apie tai, kad mūsų politika jau seniai tapo ne tautos pagalbininke, o pačiu didžiausiu valstybės priešu. Ir tai elitinių neišmanėlių šutvei už visą tą destrukciją tenka dar ir sumokėti. Tikra likimo ironija.