Eiliniai vokiečiai šios istorijos nesureikšmina.

„Visus kas nors yra kur nors kvietęs su dovanų kuponu ar padaręs nuolaidą, nesuprantu, kokia čia drama“, – kalbėjo moteris.

Teigiama, kad per dešimt mėnesių trukusius mokymus pareigūnai suvalgė kario dešrelių už 2 tūkst. eurų. Taip dėstytojas greičiausiai norėjo sulaukti daugiau teigiamų atsiliepimų. Už dešreles buvo mokama iš valstybės lėšų, tai yra, sąskaitas dengė mokesčių mokėtojai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai susiję su sąžiningumu, užtikrinimu, kad valstybės tarnautojai, kurie turi tarnauti valstybei, nebūtų kaip nors gundomi ir neleistų sau daryti įtakos. Tai vienas iš aspektų. Tačiau kitas aspektas taip pat yra tas, kad tam tikrose ribose tarnautojams turi būti įmanoma, ką nors priimti. Pavyzdžiui, rašiklį kaip reklaminę dovaną“, – nurodė teisininkas Achim Zimmermann.

Taigi, kaip su dešrelėmis? Pareigūnų profsąjunga tam teigė ne.

„Būdamas pareigūnas, negalite nieko priimti. Ar tai būtų rašiklis, kava – bet kas, už tai galite būti traukiamas atsakomybėn“, – teigė Berlyno policininkų sąjunga Benjamin Jendro.

Belieka laukti, ką atsakys prokurorai.

Mentalistas Nicholas Kin socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuotos supakuotos dešrelės su pelėsiu.

Šias karštai rūkytas „Giminių Medžiotojų“ dešreles žinomas vyras aptiko Kaune, Šiaurės prospekte esančioje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėje.

„Turbūt nauja dešrelių rūšis „Su pelėsiu“. Gerai, kad mes dešrelių nevalgome“, – po pirmadienį virtualioje erdvėje patalpinta nuotrauka rašė žinomas vyras.

Portalui Nicholas Kin teigė net pažiūrėjęs, ar šių dešrelių galiojimo laikas nėra pasibaigęs – užrašas aiškiai skelbė, kad jos tinkamos valgyti iki kovo 8 d. „Prekybos centruose dažniausiai tenka rasti tik papuvusių daržovių ir vaisių, tačiau tai natūralu – nebetinkamų naudoti šių produktų parduotuvių darbuotojai tiesiog nespėja nurinkti. Tačiau tokios būklės mėsos gaminius radau pirmą kartą“, – aiškino nustebęs vyras.

Po daugiau nei 60 pasidalijimų sulaukusia žinute atsirado ir vienas kitas komentaras. „Didžiuojamės lietuviška kokybe“, – sarkastiškai rašė Raimonda. „Natūralios, todėl ir pelija", – komentavo kitas internautas Evaldas. 

„Kartą paragavęs tokių dešrelių, gali visam gyvenimui tapti vegetaru“, – šmaikštavo komentatorius Mindaugas.

„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė dėl šios situacijos labai apgailestauja ir kliento atsiprašo. „Prekės galiojimo terminas – kovo 8 d. Mūsų kokybės ekspertų nuomone, greičiausiai buvo pažeista prekės pakuotė, į ją pateko oro ir dėl to maisto produktą apniko pelėsis. Apie šį atvejį pranešėme prekės gamintojui, lauksime jo paaiškinimo, kaip maisto produktas galėjo taip greitai sugesti. Labai gaila, kad nekokybišką prekę pirmiausia pastebėjo klientas, o ne mūsų darbuotojai", – laiške rašė prekybos tinklo atstovė. Anot jos, nekokybiškas produktas iš prekybos nedelsiant buvo pašalintas, o kitos to paties gamintojo bei tos pačios rūšies prekės patikrintos. Daugiau nekokybiškų prekių prekybos tinklo atstovai neužfiksavo.

Pietvakarių Anglijoje esančio Pjūzio kaimo ugniagesiai su malonumu „paragavo savo darbo vaisių“, kai viena ūkininkė jiems atvežė dešrelių, pagamintų iš paršelių, kuriuos brigada anksčiau išgelbėjo per gaisrą tvarte.

„Itin rekomenduojama Pjūzio gaisrinės komandos, ir jei kas nors iš mūsų sekėjų šį ilgąjį savaitgalį planuoja praleisti su kepsnine, pabandykite šių dešrelių, jos – fantastiškos“, – sakoma komandos feisbuko įraše.

Vis dėlto vėliau šis pagyrimas buvo pašalintas.

Vasario mėnesį užsidegus ūkininkės Rachel Rivers (Reičel Rivers) tvartui, buvo išgelbėtos dvi paršavedės ir 18 paršiukų.

Dėkodama gelbėtojams R. Rivers pažadėjo dešrelių, kai gyvuliai bus paskersti, tačiau dešrelių šventė papiktino organizaciją „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (People for the Ethical Treatment of Animals, PETA).

„Šiems vargšams paršeliams nebuvo naudinga, kad juos išgelbėjo nuo ugnies, nes po šešių mėnesių, po baisios patirties skerdykloje, vis tiek ant jos atsidūrė. Na, o jeigu šie ugniagesiai būtų „išgelbėję“ žmogaus vaiką ar šunį?“– sakė PETA aktyvistė Mimi Bekhechi (Mimi Becheči).

Itin rekomenduojama Pjūzio gaisrinės komandos, ir jei kas nors iš mūsų sekėjų šį ilgąjį savaitgalį planuoja praleisti su kepsnine, pabandykite šių dešrelių.

Pasak jos, organizacija nusiųs tiems ugniagesiams veganiškų dešrelių, „kad jie pamatytų, kaip lengva iš tiesų būti didvyriais kiaulių atžvilgiu“.

R. Rivers, kalbėdama transliuotojui BBC, pripažino, kad „vegetarai to nekęs“, bet sakė neapgailestaujanti dėl savo dovanos.

„Mes ūkininkaujame ir mūsų toks darbas. Negali laikyti jų (kiaulių) kaip augintinių“, – sakė ji.

Pjūzio gaisrinė vėliau atsiprašė už savo pradinį feisbuko įrašą, bet ir šis žingsnis išprovokavo nevienareikšmišką socialinės žiniasklaidos vartotojų reakciją.

„Pats faktas, kad jums buvo patiekta būtent tų paršelių, kuriuos „išgelbėjote“, (mėsos), yra tyčia nepagarbus ir iškreiptas aktas“, – rašė feisbuko vartotoja Hannah Turnbull (Hana Ternbul).

Tačiau vietos gyventojas Benas Creminas (Benas Kreminas) parašė: „Nereikia atsiprašinėti – jūs, vaikinai ir merginos, esate vietos didvyriai! Padovanoti dešrelių buvo išties mielas ūkininkės gestas. O gal tik vietos žmonės žino, iš kur atsiranda mėsa?“

Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti dešrelių reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir jokiu būdu nepirkti produkto, jeigu jame yra nitritinės druskos E 250. Specialistė pabrėžia, kad ant visų laužui tinkamų dešrelių turėtų būti parašyta, kad šios yra kepamosios.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje kepant mėsos gaminius, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su produkto baltymus sudarančiomis amino rūgštimis ir sudaro toksiškus, kancerogeninius junginius – nitrozaminus, – teigia V. Septilkienė. – Šie junginiai skatina skrandžio, virškinimo sistemos, kepenų ir inkstų piktybinių navikų atsiradimą, didina vėžinių susirgimų tikimybę.“ Mėsos išvaizdą ir skonį pagerinantis priedas E 250 itin dažnai dedamas į rūkytas, medžiotojų tipo dešreles – nemaža dalis žmonių būtent šiuos gaminius mėgsta kepti grilyje.

Nitritinė druska, į kurios sudėtį įeina natrio nitritas E 250, mėsos gamybos įmonėse dažnai naudojama kaip apsauga nuo gedimo ar bakterijų. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nitritų naudojimas ribojamas ir yra reglamentuotas įstatymais, draudžiančiais šį maisto priedą naudoti kepti skirtuose gaminiuose. Specialistų teigimu, kai kurie gamintojai tyčia klaidina vartotoją ant gaminio pakuotės pateikdami iškylos ar kepamų dešrelių vaizdus. Vartotojas turėtų atkreipti dėmesį ne į iliustracijas, kurių nereglamentuoja įstatymai bet į gaminio sudėtį ir rūšį. Kai kurie mėsos produktų gamintojai Lietuvoje visiškai atsisakė priedo E 250, jį pakeisdami paprasta druska.

Lietuvos mėsos gamintojų teigimu, vienas iš galimų sveikesnių pasirinkimų griliui – virtos kepamosios vištienos dešrelės. Nuo kitų dešrelių jos skiriasi savo spalva ir sudėtimi. Dešrelės yra baltos, kadangi jose nėra dažiklių ir yra gaminamos iš susmulkintos viščiukų broilerių filė bei šlaunelių mėsos. Vištienos ar kalakutienos dešrelių sudėtyje nėra nitritinės druskos, todėl jas kepant aukštoje temperatūroje neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Nors virtos kepamosios dešrelės jau yra termiškai apdorotos ir tinkamos valgyti iš karto, jas galima pakepinti iki priimtinos temperatūros taip kad plutelė lengvai apskrustų, tačiau nesudegtų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visos dešrelės, paženklintos kaip kepamosios, yra saugios ir neišskiria kancerogeninių junginių.

Renkantis ne vištienos dešreles, tinkamą produktą išsirinkti taip pat gali padėti gaminio spalva – mėsa, kurios apdorojimui nebuvo naudojami nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos ar baltos spalvos. Tiesa, svarbu žinoti, kad net ir tokių dešrelių negalima perkepinti – apdegusioje mėsoje taip pat gali susidaryti nitrozaminai. Degėsius prieš valgant reikėtų pašalinti, o norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės ugnies, dešreles galima suvynioti į foliją.

Renkantis dešreles taip pat vertėtų atsižvelgti į jų kokybę. Pagal Lietuvos standartus, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą. Specialistų teigimu, kuo aukštesnė mėsos gaminio rūšis, tuo kokybiškesnės mėsos žaliavos turi būti naudojamos jų gamybai. Standarte nurodyta, kad  aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant pakaitalų, maisto užpildų ir mechaniškai atskirtos mėsos. Ši informacija privalo būti nurodyta ant visų mėsos produktų ženklinimo etikečių, įskaitant ir dešreles.

Mėgaujantis vasaros malonumais bei iškylomis gamtoje, svarbu nepamiršti, kad ne pagal paskirtį naudojamas net ir geras produktas gali būti kenksmingas organizmui. Saugantiems savo ir artimųjų sveikatą, specialistai rekomenduoja nepagailėti kelių minučių ir atidžiau pasidomėti perkamu gaminiu.

Mūsų politikoje – kaip ir mūsų krepšinyje: iš pradžių prisidirbame problemų, paskui su jomis kovojame tol, kol tampame didvyriais. Kad ir metaforiškais, tačiau vis vien didžiavyriais, kurie ėmėsi kovoti su tautą nervinančių procesų pasekmėmis.

Panaši situacija vyravo ir praėjusią savaitę. Sūrių karas su Rusija dešrų karu dar nevirto, tačiau ironiška sumaištis tęsiasi iki šiol. Ne tik sumaištis, bet ir aklai romantiška isterija. "Aš nemėgstu sūrelių, bet nusipirkau vieną iš solidarumo", – džiūgavo patriotinėmis iliuzijomis pastojusi moteriškė.

Faktas, jog kažkas nebenori mūsų produktų, imtas vadinti "Rusijos agresija prieš Lietuvą". Niekam čia nė motais, kad mūsiškiai pieno produktai maskvėnų racione tesudaro vieną procentą ir jiems jie – buvę nebuvę.

Gastronominis cirkas. Tačiau pas mus tarpsta daugybė naivuolių, vis dar manančių, kad blogiausiu atveju Rusiją mes negyvai užmėtysime sardelėmis.

Vis dėlto taip patriotiškai mąstydami patys nebejaučiame, kaip mus, tarsi patiklias marionetes, kažkas tampo už virvučių, o šių dienų Lietuvos istorija ima driektis pagal kažkieno sudėliotą scenarijų.

Ir kalti dėl to ne tik tie "kas nors" iš šalies, bet pirmiausia mes patys.

Kokiam tikslui tauta samdo visą tą šauniai raugėjančią politinių klerkų minią? Tam, kad ji tarnautų tai pačiai tautai ir kurtų jai tokį socioklimatą, kuriame būtų patogu gyventi. Tačiau užuot tarnavusi mums visiems, šita pasipūtusių išlaikytinių šutvė susireikšmino į tokią politinę destrukciją, kad dabar prireikė dangstytis vieninteliu su rusais susišnekančiu premjero patarėju Antanu Vinkumi. Beje, nebijančiu V.Putinui pasiūlyti išgerti "Trejų devynerių".

Klausimas iš kantrybės ribų: gerai ar blogai, kad su didžiausios pasaulyje valstybės vadovu susišneka patarėjas, o Lietuvos politikos formuotojai – ne?

Tokia situacija byloja tik apie tai, kad mūsų politika jau seniai tapo ne tautos pagalbininke, o pačiu didžiausiu valstybės priešu. Ir tai elitinių neišmanėlių šutvei už visą tą destrukciją tenka dar ir sumokėti. Tikra likimo ironija.