ŠIMTAI TŪKSTANČIŲ ŽMONIŲ VOKIETIJOJE PROTESTUOJA PRIEŠ KRAŠTUTINIUS DEŠINIUOSIUS

Šimtai tūkstančių žmonių sekmadienį Vokietijoje vėl dalyvavo mitinguose prieš kraštutinių dešiniųjų partiją AfD, kurie tapo protestų savaitės, per kurią visoje šalyje susirinko neįprastai daug demonstrantų, kulminacija.

Vien nuo penktadienio iki sekmadienio protestai buvo surengti maždaug 100 miestų. Kaip rodo organizatorių „Campact“ ir „Fridays for Future“ apskaičiavimai, daugiau kaip 1,4 mln. žmonių išėjo į gatves pasiųsti „signalą prieš AfD“.

Sekmadienį Miunchene demonstrantų antplūdis buvo toks didelis, kad organizatoriai buvo priversti atšaukti planuotas eitynes ir saugumo sumetimais paprašyti žmonių išsiskirstyti. Vietos policijos duomenimis, į protesto mitingus susirinko apie 100 tūkst. žmonių, t. y. keturis kartus daugiau, nei buvo užsiregistravusių į renginį.

Berlyne, policijos duomenimis, kuriuos citavo regioninis transliuotojas RBB, sekmadienio vakarą miesto centre protestuoti susirinko apie 100 tūkst. žmonių.

Protestų bangą prieš kraštutinių dešiniųjų partiją sukėlė sausio 10 d. tyrimų leidinio „Correctiv“ pranešimas, kuriame atskleista, kad AfD nariai susitikime su ekstremistais aptarė imigrantų ir „neasimiliuotų piliečių“ išsiuntimą iš šalies.

Tarp pokalbių dalyvių buvo ir Martinas Sellneris, Austrijos ekstremistinio identitarinio judėjimo narys, kuris pristatė savo „remigracijos“ viziją, susijusią su imigrantų deportacija.

Žinia apie tokio pobūdžio  susirinkimą sukėlė šoką visoje Vokietijoje tuo metu, kai AfD sparčiai kyla visuomenės nuomonės apklausose, likus keliems mėnesiams iki trijų svarbių regioninių rinkimų rytų Vokietijoje, kur jos palaikymas yra didžiausias.

Prieš imigraciją nusistačiusi partija patvirtino, kad susitikime dalyvavo jos nariai, tačiau neigė, kad ėmėsi M. Sellnerio propaguojamo „remigracijos“ projekto.

Pirmą kartą protestuotojai susirinko praėjusį savaitgalį Berlyne ir Potsdame, kur vyko ekstremistų susitikimas, ir nuo tada protestai įgauna vis didesnį mastą.

Sekmadienį demonstrantai prie Vokietijos parlamento Berlyne nešiojo plakatus su užrašais „naciams ne vieta“ ir „naciai lauk“.

Dresdene, rytinio Saksonijos regiono, kuriame kraštutinių dešiniųjų partija pirmauja apklausose, sostinėje, valdžios institucijoms teko keisti protesto eitynių maršrutą. Eitynės buvo pailgintos, kad atsirastų vietos „milžiniškam dalyvių skaičiui“, pranešė policija X platformoje.

Kai kas galbūt dar abejojo, ar balsuos už AfD, ar ne, bet po šio protesto jie tiesiog negali.

Kelne, organizatorių apskaičiavimu, sekmadienį  prie protesto akcijos prisijungė 70 tūkst. žmonių, o Brėmeno centre, vietos policijos duomenimis, protestavo 45 tūkst. žmonių.

Protestai buvo „ženklas, kad mūsų yra daugiau nei jų [AfD]“, AFP agentūrai Miunchene sakė 49-erių metų Tanja Annibalini. O 53 metų Katrin Delrieux tikisi, kad protestai prieš kraštutinius dešiniuosius „privers daugelį žmonių permąstyti“ savo poziciją. „Kai kas galbūt dar abejojo, ar balsuos už AfD, ar ne, bet po šio protesto jie tiesiog negali“, – sakė ji AFP Miunchene.

Politikai, taip pat bažnyčios vadovai ir Bundeslygos futbolo lygos vadovybė ragino žmones užsiimti principinę poziciją prieš kraštutinius dešiniuosius.

Praėjusį savaitgalį prie demonstracijos prisijungęs kancleris Olafas Scholzas sakė, kad bet koks planas išsiųsti imigrantus ar piliečius reiškia „išpuolį prieš mūsų demokratiją, o kartu ir prieš mus visus“. Jis paragino „visus pasisakyti už sanglaudą, toleranciją ir mūsų demokratinę Vokietiją“.

Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser „Funke“ spaudos grupės laikraščiuose pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų susitikimas primena „siaubingą Vanzio konferenciją“, kurioje 1942 m. naciai planavo Europos žydų naikinimą.

Protestai prieš kraštutinius dešiniuosius gali „atkurti pasitikėjimą demokratiniu elgesiu“, transliuotojui „Welt TV“ sakė Vokietijos centrinės žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris. Šalies žydai jaučia „didžiulį netikrumą“, prie kurio prisidėjo antisemitinių incidentų banga prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui, sakė J. Schusteris.