KATALONIJOS LYDERIAI SIŪLO MADRIDUI PRADĖTI DERYBAS

Tarptautinei bendruomenei spaudžiant Madridą išspręsti politinę krizę, Katalonijoje surengtas visuotinis streikas apsunkina susisiekimą traukiniais ir lėktuvais, sutriko oro uostų darbas. Katalonijos lyderiai siūlo Madridui pradėti derybas, o regiono parlamentas jau rytoj gali priimti nepriklausomybės deklaraciją.

Nuo antradienio ryto aistros verda prie Katalonijos valdančios partijos būstinės, žmonės atėjo dar sykį pareikšti – Madridas peržengė ribą. Į gatves išėję žmonės šūkavo „Okupacinės jėgos – lauk“, „Gatvės visad bus mūsų“. Virš jų galvų skraidė policijos sraigtasparnis, sukeldamas švilpimą.

Padėtį dar apsunkins trečiadienį ir ketvirtadienį rengiamas Katalonijos parlamento posėdis, kuriame turi būti priimta nepriklausomybės deklaracija.

Dar prieš sekmadienio balsavimą Katalonijos prezidentas pareiškė – nepriklausomybė neateis paspaudus mygtuką, būtinos derybos ir abipusis supratimas bei po referendumo siūlo derėtis tarpininkaujant vadinamajai trečiajai šaliai. Analitikų nuomone, Madridas derybas turėjo pradėti dar prieš referendumą.

„Reikėjo stengtis, kad referendumas neįvyktų, stengtis susitarti, Katalonijos valdžia labai užsispyrusi, jai reikalingas balsavimas. Įtikino net didžiąją dalį visuomenės, kad reikia balsuoti, nors teisingiau būtų laikytis įstatymų“, – politikos ekspertas prof. Fernando Vallespinas.

Katalonijos valdžios nuomone, visuotinis streikas turi padėti įtikinti Madridą, kai stringa traukinių eismas, lėktuvų skrydžiai, uostų darbas. Prie streikuojančiųjų žada prisidėti universitetai, muziejai, taip pat ir turistų gausiai lankoma Šventosios Šeimos bazilika. Jau pirmadienį žmonės ne viename Katalonijos mieste buvo nutraukę darbą, išėjo į gatves dar sykį protestuoti prieš Ispanijos nacionalinės gvardijos smurtą balsavimo dieną, skandavo, kad taip elgtasi generolo F. Franco diktatūros laikais.

Ekspertai taip pat mano, kad geriausia išeitis būtų derybos su Madridu, kuriose dalyvautų tarptautiniai tarpininkai.

„Nepriklausomybės šalininkų lyderiai pasielgė protingai, rengdami kažką panašaus į Škotijos referendumą, bet reikia turėti galvoje, kad D. Britanija neturi rašytinės konstitucijos, dėl suverenumo sprendžia parlamentas ir, jeigu Škotijos parlamentas nusprendė, kad turi vykti referendumas, nėra jokių kliūčių. O Ispanijos konstitucijoje yra draudimai“, – aiškina F. Vallespinas.

Tad centrinė valdžia svarsto, ar neįgyvendinti 155 konstitucijos straipsnį, kuris leidžia vyriausybei iš dalies ar visiškai stabdyti savivaldą, jeigu regionas nepaiso konstitucijos ir visos valstybės interesų. Premjero Liaudies partija turi užtikrintą daugumą, kad galėtų priimti tokį sprendimą, nors opozicija pasisako už derybas su Katalonijos lyderiais.

Trečiadienį padėtį Ispanijoje aptars Europos Parlamentas.

Ispanijos vidaus reikalų ministras antradienį apkaltino Katalonijos vyriausybę „sukilimo kurstymu“, kai savaitgalį nepriklausomybės referendumui blokuoti į regioną nusiųstos policijos darbui trukdė protestuotojai.

Kursto sukilimą

Ispanijos vidaus reikalų ministras antradienį apkaltino Katalonijos vyriausybę „sukilimo kurstymu“, kai savaitgalį nepriklausomybės referendumui blokuoti į regioną nusiųstos policijos darbui trukdė protestuotojai.

„Matome kaip diena iš dienos Katalonijos vyriausybė gyventojus stumia arčiau bedugnės krašto ir skatina sukilimą“, – sakė vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido (Chuanas Ignasijus Soidas) ir pridūrė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų „siekdami stabdyti puldinėjimus“.