Traškantys, stringantys ir maudžiantys sąnariai – kremzlės pažeidimo požymiai. Šią diagnozę išgirsta ne tik vidutinio ir vyresnio amžiaus, bet ir gerokai jaunesni žmonės, užsiimantys aktyvia fizine veikla, pasirinkę per didelį fizinį krūvį ar patiriantys traumas.

Galutinis padarinys – neįgalumas

Traškantys ir maudžiantys sąnariai vargina dažną žmogų. Gydytojai pabrėžia, kad šios problemos ignoruoti negalima, nes galutinis delsimo padarinys – neįgalumas.

Sąnarinė kremzlė – tvirtas, elastingas audinys, dengiantis kaulų galus, sudarančius sąnarį. Mums judant, ji sumažina trintį, amortizuoja jėgas. Kai kremzlė pažeidžiama, sutrinka sąnario funkcija, jaučiamas skausmas, sąnarys tinsta, traška. Raiščių, meniskų, kremzlės pažeidimas trikdo normalią sąnario funkciją, vystosi audinių uždegimas, nyksta sąnarinė kremzlė. Negydant tokios būklės, vystosi sąnario degeneracinė liga – osteoartritas.

Pažeisti raumenys, sausgyslės ir lūžę kaulai geba sugyti, suaugti. Tačiau, kaip aiškina gydytojas ortopedas traumatologas Darijus Rimas, kremzlės atsinaujinimo ar gijimo galimybės labai ribotos dėl to, kad kremzliniame audinyje nėra kraujotakos ir inervacijos.

„Sąnarių kremzlės pažeidimai išsivysto dėl įvairių priežasčių, tačiau didžioji dalis jų atsiranda dėl traumos. Tai gali būti ūmi momentinė, sportinė trauma, griuvimas, sąnario užlaužimas, autoavarija ar kita didelės energijos trauma. Pažeidimai gali atsirasti ir dėl ilgalaikio poveikio – ilgas žygiavimo, bėgimo. Jeigu žmogus nėra fiziškai tam pasiruošęs, nesitreniravo, kremzlės paprasčiausiai neatlaiko tokio krūvio ir yra pažeidžiamos“, – priežastis vardija ortopedas-traumatologas.

Susiduria kas dešimtas

Statistika negailestinga: su giliais kremzlės pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus.

Esant kelio sąnario pažeidimui, atliekami rentgenologiniai ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, kurie parodo kaulų būklę, bet jie neinformuoja apie minkštųjų audinių ir kremzlės pažeidimus. Todėl būtina atlikti magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą: įvertinama raiščių, meniskų būklė, kremzlės pažeidimo lokalizacija, plotas, gylis, kaulo būklė apie pažeista kremzlę. Pagal tai galima tinkamai parinkti gydymo taktiką, operacinį metodą.

Statistikos duomenimis, nuo 5 iki 10 proc. vyresnių negu 40 metų žmonių kelio sąnario kremzlė yra giliai pažeista. Vadinasi, su tokiais pažeidimais susiduria beveik kas dešimtas žmogus. Progresuojant ligai, apie 80 proc. vyresnių nei 75 metų pacientų serga degeneracine sąnario liga – osteoartritu.

Profesionalaus sporto pasaulyje padėtis dar liūdnesnė: iki 38 proc. kontaktinių komandinių sporto šakų, tokių, kaip krepšinis, futbolas, regbis, atstovams diagnozuojami kremzlės pažeidimai. Po operacijos tik apie 45–78 proc. sportininkų sportinis lygis grįžta į ankstesnį.

Taikomas skirtingas gydymas

Priklausomai nuo pažeidimo kremzlėje gilumo, taikomas skirtingas gydymas. D.Rimas aiškina, kad, esant negiliems, paviršiniams kremzlės pažeidimams, taikomas konservatyvus gydymas: fizioterapija, kineziterapija, gydymas nuo uždegimų ir skausmo, galimos hialurono rūgšties, plazmos, steroidinių vaistų injekcijos. Rekomenduotini gyvenimo būdo pokyčiai: svorio kontrolė, sportinės ar darbo veiklos keitimas.

Kai pažeidimas gilus, viso kremzlės storio, atliekama operacija – atkuriama pažeista kremzlė. Gali būti taikomi įvairūs metodai: kaulų čiulpų stimuliacija, mikrolūžiai, chondroplastika, mozaikoplastika, panaudojant kremzlės kaulo transplantą, autologinių chondrocitų implantacija, panaudojant kolagenines membranas, autologinės kremzlės implantacija.

„Autologiniai chondrocitai turi didžiausią potencialą generuoti aukštos kokybės hialininę kremzlę defekto srityje. Autologinių chondrocitų implantacija brangi. Tai yra dviejų etapų operacija, kai pirmos operacijos metu paimamas sveikos kremzlės mėginys, siunčiamas į laboratoriją, kremzlinės ląstelės, chondrocitai, išsėjami specialioje terpėje, padauginami ir po keturių savaičių, antros operacijos metu, implantuojami kremzlės defekto srityje“, – pasakoja gydytojas.

Kremzlė gali būti atkuriama ir į pažeidimo vietą implantuojant autologinės plazmos ir sveikos kremzlės mišinio krešulį. Tokių operacijų yra atlikęs ir D.Rimas. „Tai vieno etapo operacija, darant operacijas buvo panaudota paties paciento kremzlė ir kraujo dalis, plazma. Atliekama standartinė artroskopinė operacija, įvertinamas kremzlės pažeidimas, jo plotas. Tuomet paruošiamas ir apdorojamas paciento kraujas, atskiriama plazma, papildyta trombocitais ir augimo faktoriais, ji maišoma su sveikos kremzlės fragmentais ir, naudojant  specialią metodiką, sukrešinama. Išeina standus plazmos ir kremzlės mišinio transplantas, kuris pritvirtinamas kremzlės defekto srityje“, – sako ortopedas traumatologas.

Esant nedideliems – kelių kvadratinių centimetrų – kremzlės pažeidimams, operacija minimaliai invazyvi, atliekama per nedidelius pjūvius. Jei kremzlės pažeidimas didesnis, atliekamas 5–7 cm pjūvis, kad būtų galima tinkamai padengti defektą. Defektui padengti gali būti panaudotos ir papildomos membranos ar fibrininiai klijai.

Daro meškos paslaugą

Vyresniems nei 50 metų pacientams taikomi kiti kremzlės atkūrimo metodai. Kada kremzlės pažeidimas išplitęs, progresuoja osteoartrozė, rekomenduojama sąnario pakeitimo, endoprotezavimo operacija. „Jei pacientui tinka šis metodas, rezultatai yra geri. Pacientas po 6–12 mėnesių gali grįžti į aktyvią sportinę veiklą, po trijų mėnesių gali grįžti į normalų buitinį gyvenimą; svarbu leisti naujai kremzlei užaugti ir susiformuoti, parenkant tinkamą fizinį krūvį“, – teigia D.Rimas.

Kaip ir bet kurios kitos ligos atveju, tinkamai ir laiku nesureagavus į kremzlės, raiščių, meniskų pažeidimus, rizikuojama dar labiau sau pakenkti. Problemos negydant, vystosi degeneracinė sąnario liga – osteoartritas, dėl kurio gresia tapti neįgaliam. Taigi žmonės, laiku nesikreipiantys į specialistus, daro sau meškos paslaugą.

Priežastys, dėl kurių sąnario kremzlė suserga, iškrenta jos dalis:

• sportinė ar kitokia trauma, dažnai su raiščių ar meniskų plyšimu;

• ilgalaikis, besikartojantis fizinis krūvis, ilgas ėjimas, bėgimas, neparuošus kūno tokioms apkrovoms;

• įgimtos ar įgytos sąnarių deformacijos, galūnės ašies deformacija, nutukimas, jei sąnariai fizinio krūvio metu patiria didelių perkrovų;

• hormoninės kilmės, autoimuninės ligos.