PACIENTO ISTORIJA: ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS NETAPO NUOSPRENDŽIU

Europa, o drauge ir Lietuva gegužę pradeda Širdies nepakankamumo savaitę, per kurią tradiciškai skleidžiama informacija apie šią ligą. Šiemetis šūkis „Aptikti nepastebėtus“ ragina sutelkti dėmesį į tuos žmones, kuriems galbūt jau prasidėjęs širdies nepakankamumas, tačiau jis dar nediagnozuotas ir nepaskirtas tinkamas gydymas.

Ne visi žino, kad serga

„Europoje gyvena apie 15 mln., Lietuvoje – per 120 tūkst. žmonių, kuriems diagnozuotas širdies funkcijos nepakankamumas. Tačiau nežinoma, kiek realiai yra žmonių, sergančių šia liga, tik jiems širdies nepakankamumas nenustatytas ir jie nesulaukia reikiamo gydymo“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

Perspėjimas: „Širdies nepakankamumo atvejais prarastas laikas, delsimas pradėti tinkamą gydymą gali būti pražūtingi“, – teigia prof. D. Žaliaduonytė. (LSMU Kauno ligoninės archyvo nuotr.)

„Tie žmonės anksčiau ar vėliau pateks pas kardiologus, bet bus prarastas laikas. Pažengusio, vėlai diagnozuoto širdies nepakankamumo prognozė prasta“, – kalba profesorė. Diagnozavus šią ligą, per penkerius metus miršta pusė pacientų.

Europos širdies nepakankamumo asociacijos (EŠNA) paskelbtas šūkis „Aptikti nepastebėtus“ kviečia žmones įvertinti savo rizikos faktorius, atkreipti dėmesį į galimus širdies nepakankamumo simptomus ir aktyviau kreiptis, kad būtų ištirti ir paskirtas gydymas. Tai ir raginimas gydytojams, sveikatos politikos formuotojams skirti deramą dėmesį šiai sunkiai lėtinei ligai.

EŠNA paskelbė apie iniciatyvą „25 per 25“, kuria užsibrėžta per būsimus 25 metus mirtingumą nuo širdies nepakankamumo pirmaisiais metais po diagnozės nustatymo sumažinti 25 proc.

Silpstanti širdis

Dažniausiai širdies nepakankamumas būna kitų ligų – miokardo infarkto, nereguliuojamo aukšto arterinio kraujospūdžio, negydytos širdies vožtuvų ligos ar ritmo sutrikimų, virusinių širdies raumens uždegimų padarinys. Tarp galimų priežasčių minimas piktnaudžiavimas svaigalais ir kvaišalais, tam tikri chemoterapijos vaistai. Tik nedaugeliu atvejų širdies nepakankamumo priežastys nulemtos genetiškai arba tiesiog nežinomos.

Gydytojos kardiologės prof. D. Žaliaduonytės pacientas 71 metų Gediminas Daujotas sako, kad jam širdies nepakankamumas išsivystė dėl ritmo sutrikimų, prasidėjusių prieš daugiau kaip tris dešimtmečius. Vargino ir aukštas kraujospūdis.

„Dirbau elektriku, vėliau – energetiku. Grįžęs namo kibdavau į ūkio darbus, poilsiui laiko beveik nelikdavo. Rūkiau, valgiau, kas papuola. Netausojau sveikatos, kol esi gana jaunas, nesuki dėl to galvos“, – apie savo gyvenimo būdą pasakojo G. Daujotas.

Netausojau sveikatos, kol esi gana jaunas, nesuki dėl to galvos.

Kai pirmą kartą, sulaukus 34-erių, jam sutriko širdies ritmas, Gediminas pernelyg neišsigando. Jis atsidūrė ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, kur širdies ritmas buvo atkurtas ir pacientas išleistas namo.

Po kurio laiko širdies ritmas vėl sutriko. Tai ėmė kartotis. Vyras kaskart atsidurdavo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, kur širdies ritmas būdavo sureguliuojamas. „Kartais išsikviesdavau greitukę, kartais į ligoninę nuvykdavau pats. Žinojau, kad reikia suspėti per 48 valandas. Atkurdavo man tą ritmą, važiuodavau namo ir gyvenau įprastai, kartais net porą metų, kol ritmas vėl nesutrikdavo“, – pasakoja G. Daujotas. Jis sulaukdavo skubios pagalbos, tačiau nuolat gydomas nebuvo. Tuo metu vyro širdis palaipsniui silpo.

Gyvenimo kokybė pradėjo prastėti, kai širdies ritmo sutrikimai ėmė kartotis dažniau. „Ėmė kankinti dusulys. Patino kojos. Tada supratau, kad prasti popieriai. Visai nebeturėjau jėgų, pailsėdamas neįstengiau nueiti 300 m“, – prisimena G. Daujotas.

Pažanga: G. Daujotas jaučiasi žymiai geriau, todėl supranta, kad jo liga gydoma tinkamai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Po kurio laiko jis pradėjo dusti net gulėdamas lovoje. „Galiausiai, prieš metus, atsidūriau Kauno klinikų priėmimo skyriuje, iš jo buvau pervežtas į Kauno ligoninės, Hipodromo g. 13, Kardiologijos skyrių ir tapau profesorės D. Žaliaduonytės pacientu, ji mane pradėjo gydyti dėl širdies nepakankamumo“, – pasakoja Gediminas.

Sunkios ligos valdymas

Pasibaigus stacionariam gydymui Kardiologijos skyriuje, G. Daujotas tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje veikiančio Širdies nepakankamumo kabineto pacientu.

„Ten gavau žinių apie gyvenimą sergant šia liga. Lankiausi kas mėnesį, susitikdavau su profesore ir slaugytoja, mane apžiūrėdavo, atlikdavo tyrimus, išrašydavo vaistų. Jų dabar geriu daug ir turiu tai daryti tvarkingai, pagal grafiką. Išmokau laikytis tokio režimo“, – kalba G. Daujotas apie naują gyvenimo etapą.

Vyras neberūko, stengiasi neviršyti rekomenduojamos per parą skysčių normos, laikytis poilsio režimo, tik dėl mitybos, prisipažįsta, reikėtų susiimti. „Gyvenu normaliai, esu pensininkas, vaikštau po sodą, apžiūriu, visiems darbo duodu“, – juokauja Gediminas.

Jo būklė į gerąją pusę smarkiai pasikeitė po neseniai atliktos operacijos. „Man įstatė širdies stimuliatorių ir dabar jaučiuosi žymiai stipriau. Gegužės viduryje laukia dar viena operacija. Manau, bus dar geriau“, – juokiasi linksmo būdo vyras.

Lietuvoje atliekamų intervencinių procedūrų skaičius yra per mažas. Tikslingai atrinkdami pacientus mes galėtume padėti didesniam skaičiui žmonių.

„Šiam pacientui pritaikytas vienas intervencinių širdies nepakankamumo gydymo metodų – resinchronizuojamasis gydymas, kai implantuojamas specialus bikamerinis širdies stimuliatorius, o netrukus bus atlikta dar viena intervencija – Hiso pluošto destrukcija, kuri užtikrins nuolatinį ir efektyvesnį stimuliatoriaus veikimą“, – paaiškina D. Žaliaduonytė. Sinchroniškas širdies skilvelių darbas lengvina širdies nepakankamumo simptomus ir gerina paciento prognozę. Šias operacijas atlieka gydytojai elektrofiziologai LSMU Kauno klinikose.

„Širdies nepakankamumui reikalingas nuoseklus, ilgas, pastovus gydymas, – kalba profesorė. – Įvertinus medikamentinio gydymo efektyvumą, jei per 3–6 mėnesius nėra norimo efekto, daliai pacientų priimamas sprendimas dėl intervencinio gydymo galimybių. Remiantis Europos Širdies atlaso duomenimis, kalbant apie širdies nepakankamumą, Lietuvoje atliekamų intervencinių procedūrų skaičius yra per mažas. Tikslingai atrinkdami pacientus mes galėtume padėti didesniam skaičiui žmonių.“

Galimi širdies nepakankamumo simptomai

Bendras nuovargis, silpnumas

Skausmas krūtinėje, kartais galvos skausmas

Dusulys

Kosulys

Patinimai (kojų, juosmens srities)

Dažnas širdies plakimas

Odos pamėlynavimas

Atminties pablogėjimas